- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-09
- Bylos Nr.
- e2VP-13843-294/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08243-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Seikalis
- Pareiškėjas
- IĮ „Aujama – credit“
- Skolininkas
- V. J., P. J.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo IĮ „Aujama – credit“ prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo vykdymo procese, suinteresuoti asmenys skolininkė V. J., P. J., antstolis Dainius Šidlauskas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškėjas prašo nustatyti skolininkės V. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) dalį bendrame su skolininkės sutuoktiniu P. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) turte, t. y. nustatyti, kad skolininkei V. J. priklauso: ½ dalis transporto priemonės Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 1988 m.; ½ dalis žemės sklypo, 5,4000 ha bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); ½ dalis piniginių lėšų banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini)AB Swedbank; ½ dalis skolininkės sutuoktinio P. J. darbo užmokesčio ir kitų jam prilyginamų išmokų, gaunamų iš (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš skolininkės V. J. jo patirtas bylinėjimosi išlaidas – 85,00 Eur už advokato pagalbą. Nurodo, kad antstolis Dainius Šidlauskas vykdo vykdomąjį dokumentą dėl skolos išieškojimo trečios eilės išieškotojo – pareiškėjo IĮ „Aujama-credit“ (į. k. 302653800) naudai. Antstolis, siekdamas užtikrinti nurodytų vykdomųjų dokumentų įvykdymą, 2018-02-14 turto arešto aktu Nr. S18-10478 ir 2018-02-28 turto arešto aktu Nr. S18-13238 areštavo skolininkės V. J. ir jos sutuoktinio P. J. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą. 2018-02-14 Turto arešto aktas Nr. S18-10478 ir sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, forma (toliau – sutikimas) 2018-02-15 išsiųstas skolininkei registruota pašto siunta. Skolininkė V. J. per antstolio nustatytą terminą nepateikė užpildyto sutikimo, todėl antstolis 2018-03-15 patvarkymu pasiūlė išieškotojams per 2 mėnesius nuo šio patvarkymo gavimo dienos kreiptis į teismą dėl skolininkui priklausančios turto dalies nustatymo.
Suinteresuoti asmenys iki teismo posėdžio atsiliepimo nepakeitė.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
Iš teismui pateiktų įrodymų nustatyta, kad antstolis vykdo vykdomąjį dokumentą dėl skolos išieškojimo iš skolininkės trečios eilės išieškotojo – pareiškėjo IĮ „Aujama-credit“. Skolininkei per antstolio nurodytą terminą neįvykdžius sprendimo, buvo pradėti priverstinio vykdymo veiksmai. Iš Gyventojų registro tarnybos pažymos matyti, jog skolininkė yra susituokusi. Skolininko sutuoktinis yra P. J.. Vykdymo metu antstolis nustatė, kad skolininkė neturi asmeninio turto, į kurį galima nukreipti išieškojimą, todėl surašė siūlymą kreiptis dėl turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo bei išaiškino teisę kreiptis į teismą.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 666 straipsnio 1 dalį vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Sutuoktinių tarpusavio turtinius santykius, santuokos metu įgyto turto teisinį statusą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos normos. Iš byloje esančių duomenų nėra nustatyta, kad suinteresuoti asmenys V. J. ir P. J. būtų sudarę vedybų sutartį, todėl sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą.
Pagal CK trečiosios knygos septintojo skyriaus nuostatas, reglamentuojančias sutuoktinių civilinę atsakomybę pagal turtines prievoles, yra galimos įvairios modifikacijos sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal turtines prievoles klausimais. Priklausomai nuo prievolės atsiradimo pagrindo prievolės gali būti vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnis), iš asmeninio sutuoktinio turto, o jo nepakankant iš bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3.112 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis Nr. 3K-3-35/2006). CPK VI dalies nuostatos numato, jog antstolis turi teisę nukreipti išieškojimą į asmeninį skolininko turtą, skolininko turto dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Kai skolininkas neturi asmeninio turto, išieškojimas gali būti nukreipiamas į jo dalį bendrojoje nuosavybėje. Iš bendrosios jungtinės nuosavybės negalima išieškoti asmeninių skolų, kol nenustatyta dalis bendrojoje nuosavybėje (CK 3.109 straipsnis, 3.126 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnyje numatyta, jog jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, teismo antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo.
Nagrinėjamu atveju piniginės lėšos gautos iš P. J. veiklos ar kitos išmokos yra įgyjamos santuokos metu, todėl pripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nes skolininko santuoka įregistruota iki skolos atsiradimo dienos. Konstatuotina, kad gaunamos piniginės lėšos bendrosios jungtinės nuosavybes teise priklauso sutuoktiniams, kurių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 punktas, 3.117 straipsnio 1 dalis).
Teismas, tenkindamas pareiškėjo prašymą, nenustatinėja išskaitų iš gaunamų pajamų dydžio, kurios bus išskaičiuojamos iš skolininko sutuoktinio P. J. gaunamų pajamų, kadangi antstolis, teikdamas patvarkymą dėl išskaitymų iš gaunamų pajamų, privalės nurodyti skaičiavimo tvarką, reglamentuojamą CPK 736 straipsnio nuostatomis.
Vadovaujantis analogiškomis teisės normomis nustatytina ir skolininkės ½ dalis į pinigines lėšas, esančias jos sutuoktinio banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini)AB Swedbank, ½ dalis į transporto priemonę bei ½ dalis į žemės sklypą, registruotus skolininkės sutuoktinio vardu.
Suinteresuotas asmuo (išieškotojas) IĮ „Aujama-credit“ prašo priteisti iš skolininkės V. J. 85,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, motyvuodamas tuo, kad skolininkė pati nesikreipdama dėl turto dalies nustatymo bendrame su sutuoktiniu turte, siekė, kad iš bendro turto nebūtų išieškoma suma.
Pažymėtina, kad ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Paprastai tai yra vienašalė teisena, kai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Dėl to pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Įstatyme nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad byloje dalyvaujančiam asmeniui jokių savarankiškų reikalavimų nepareiškus, nenurodžius jokių argumentų dėl paduoto pareiškimo esmės (skolininkė per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į pareiškimą, neišreiškė prieštaravimų pareiškimui), atsižvelgiant į nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka bylos pobūdį, t. y. kad išieškotojas kreipiasi į teismą dėl skolininko turto, esančio bendra su kitais asmenimis nuosavybe, dalies nustatymo, nėra pagrindo spręsti, kad šioje byloje skolininkės interesai (teisinis suinteresuotumas) yra priešingi išieškotojui (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-588-881/2015). Įstatymas numato teisę išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (CPK 677 straipsnio 1 dalis), t. y. proceso dalyviai turi teisę, bet ne pareigą kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto dalies nustatymo, todėl pareiškėjo argumentai, kad skolininkė pati nesikreipdama dėl turto dalies nustatymo bendrame su sutuoktiniu turte siekė, kad iš bendro turto nebūtų išieškoma suma, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, todėl atmestini.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nenustačius skolininkės priešingo suinteresuotumo dėl šio pareiškimo, suinteresuoto asmens (išieškotojo) prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas iš skolininkės atmestinas. Tokios praktikos analogiškose civilinėse bylose laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-588-881/2015; Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-974-260/2015; Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2046-413/2015, etc.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 443 straipsnio 6 dalimi, 593 straipsniu, 667 straipsniu
nutaria:
pareiškėjo prašymą tenkinti.
Nustatyti, kad skolininkei V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) priklauso:
½ dalis sutuoktinio P. J., a. k. (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų, gaunamų iš jo darbinės veiklos (darbo užmokesčio), išmokų ir kitų jiems prilygintų išmokų;½ dalis sutuoktinio P. J., a. k. (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų, esančių banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini)AB Swedbank;½ dalis transporto priemonės Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 1988 m., registruotos P. J., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu;½ dalis žemės sklypo, 5,4000 ha bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), registruoto P. J., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu.
Pareiškėjo individualios įmonės „Aujama-credit“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.