- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-12
- Bylos Nr.
- e2A-608-357/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-00887-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irena Stasiūnienė, Rasa Bartašienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Ieškovas
- D. B.
- Atsakovas
- (duomenys neskelbtini)
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja), Jurgos Kramanauskaitės – Butkuvienės ir Irenos Stasiūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. liepos 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. B. ieškinį atsakovui (duomenys neskelbtini) medžiotojų ir žvejų klubui „Slanka“ dėl įpareigojimo užtikrinti ieškovo teisę medžioti atsakovo naudojamame medžioklės plotų vienete.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas D. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti atsakovo valdymo organų (Valdybos ir/ar Visuotinio narių susirinkimo) protokolų dalis, kurių pagrindu ieškovas yra pašalintas iš atsakovo medžiotojų kolektyvo narių; įpareigoti atsakovą užtikrinti ieškovo teisę medžioti atsakovo naudojamame medžioklės plotų vienete (pagal atsakovo medžiotojų kolektyvo nariams nustatytą tvarką išduoti ieškovui medžioklės lapus, medžiojamųjų gyvūnų licencijas bei įrašyti ieškovą į atsakovo medžiotojų kolektyvo medžioklės lapus, nediskriminuojant ieškovo kitų atsakovo medžiotojų kolektyvo narių atžvilgiu); priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, jog procesiniuose dokumentuose atsakovas nurodė, jog ieškovas nėra pašalintas iš klubo narių ir yra pilnateisis klubo narys, ieškovas reikalavimo panaikinti atsakovo sprendimus, kurių pagrindu jis buvo pašalintas iš klubo ar buvo apribotos jo teisės medžioti klubo naudojamuose medžioklės plotuose, atsisakė ir pateikė patikslintą ieškinį įpareigoti atsakovą užtikrinti ieškovo teisę medžioti atsakovo naudojamame medžioklės plotų vienete (pagal atsakovo medžiotojų kolektyvo nariams nustatytą tvarką išduoti ieškovui medžioklės lapus, bei įrašyti ieškovą į atsakovo medžiotojų kolektyvo medžioklės lapus, teikti ieškovui informaciją apie organizuojamas medžiokles, bei kitaip nediskriminuoti ieškovo kitų atsakovo medžiotojų kolektyvo narių atžvilgiu).
2. Nurodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) medžiotojų ir žvejų klubo „Slanka“ narys. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. sausio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-76-471/2018 konstatuota, jog jis iš klubo buvo pašalintas neteisėtai ir nepagrįstai, todėl vadovaujantis šiuo teismo sprendimu, privalėjo būti atstatytos visos jo teisės dalyvauti būrelio veikloje, tačiau įsiteisėjus teismo sprendimui jis ir toliau negali dalyvauti būrelio veikloje, medžioti atsakovo naudojamame medžioklės plotų vienete, nekviečiamas į medžiokles, jam neišduodami medžioklės lapai, jo teisės dalyvauti būrelio veikloje yra faktiškai apribotos. Iš (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės Nuolatinės komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiuoti sprendimo „Dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo“ Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovas sužinojo, jog jam nežinomu būrelio sprendimu dėl nario mokesčio nesumokėjimo jis buvo pašalintas iš būrelio narių sąrašo. Ieškovui nebuvo sudarytos sąlygos pačiam dalyvauti valdybos posėdyje ir/ar visuotiniame narių susirinkime ir pasisakyti dėl galimų pažeidimų ir siūlomų taikyti sankcijų už galimus pažeidimus.
3. Atsakovas (duomenys neskelbtini) medžiotojų ir žvejų klubas „Slanka“ su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad neegzistuoja ginčo dalyku laikomas atsakovo valdymo organo ir/ar organų priimtas sprendimas, panaikinantis ieškovo teisę būti (duomenys neskelbtini) medžiotojų ir žvejų klubo „Slanka“ nariu. Negavo 2018 m. birželio 29 d., 2018 m. liepos 9 d. nei 2018 m. rugpjūčio 10 d. prašymų, o ieškovas kreipėsi į teismą skubotai. Jeigu atsakovas būtų svarstęs kokius su atsakovo asmeniu susijusius klausimus, apie tai būtų informavęs ir ieškovą. Neginčija, kad ieškovas siuntė atsakovui prašymus dėl informacijos ir dokumentų pateikimo, tačiau byloje nėra įrodymų apie tai, jog atsakovas šiuos prašymus gavo. Atsakovas laikosi pozicijos, jog ieškovas kreipiasi į teismą prašydamas apginti faktiškai dar net nepažeistas teises. Ieškovas nenurodo, kada ir kaip jam nebuvo išduotas medžioklės lapas ar licencija licencijuojamam žvėriui sumedžioti. Vadovaujantis Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėmis, kolektyvinei medžioklei vadovauja ir medžioklės lapą pildo medžioklės vadovas, kuris pildo medžioklės lapą, tikrina medžiotojų dokumentus, įrašo medžiotojus į lapą ar šalina iš medžioklės esant tam tikroms aplinkybėms, todėl ieškovas turi įrodyti faktą, jog medžioklės vadovas būtų atsisakęs jį įrašyti į medžioklės lapą, ir tokiu būdu neleidęs dalyvauti vykusioje medžioklėje
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmai 2019 m. liepos 2 d. sprendimu D. B. ieškinį atmetė, priteisė (duomenys neskelbtini) medžiotojų ir žvejų klubui „Slanka“ iš D. B. 2000 Eur atstovavimo išlaidų.
5. Teismas sprendė, kad byloje pareikšti ieškinio reikalavimai grindžiami ieškovo teisės medžioti ribojimu, tačiau ieškovo reikalavimai įpareigoti atsakovą užtikrinti ieškovo teisę medžioti, tai yra išduoti ieškovui medžioklės lapus, medžiojamųjų gyvūnų licencijas ir įrašyti jį į medžiotojų kolektyvo medžioklės lapus, yra neapibrėžti. Tokių reikalavimų patenkinimu nebūtų pašalintas joks konkretus pažeidimas, sprendimo vykdymas būtų neaiškus, sąlygotų teisės aktų reikalavimų pažeidimus. Ar ieškovo reikalavimai yra pagrįsti įvertinti būtų galima tik jeigu būtų tinkamai suformuluotas ieškinio dalykas, t. y. būtų prašoma panaikinti konkretų atsisakymo išduoti prašomus dokumentus pagrindą – priimtą valdybos sprendimą ar panašiai. Šiuo atveju jokie konkretūs sprendimai, ribojantys ieškovo teisę medžioti, nebuvo priimti ir todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovas pažeidinėja ieškovo teises dalyvauti klubo veikloje, kad neišduoda ieškovui medžioklės lapų ir pan., nes pats ieškovas tokių atvejų nenurodo ir jų neskundžia. Ieškovas posėdžio metu nurodė pageidavimą medžioti individualiai ir neketino dalyvauti kolektyvinėse varyminėse medžioklėse, todėl teismas sprendė, kad jis pagrindo teigti, jog yra diskriminuojamas ir neleidžiama medžioti, jis neturi.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Apeliaciniu skundu ieškovas D. B. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. liepos 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti: įpareigoti atsakovą užtikrinti ieškovo teisę medžioti atsakovo naudojamame medžioklės plotų vienete (pagal atsakovo medžiotojų kolektyvo nariams nustatytą tvarką išduoti ieškovui medžioklės lapus, bei įrašyti ieškovą į atsakovo medžiotojų kolektyvo medžioklės lapus, teikti ieškovui informaciją apie organizuojamas medžiokles, bei kitaip nediskriminuoti ieškovo kitų atsakovo medžiotojų kolektyvo narių atžvilgiu), arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Prašo priteisti iš atsakovo visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
6.1. Teismas reikalauja iš ieškovo ginti jo pažeistas teises neįmanomu būdu, t. y. skųsti atsakovo sprendimus, kurie de jure nėra priimti. Susidarė tokia teisinė situacija, kai ieškovas de jure yra atsakovo narys, bet de facto jį diskriminuojant ir ignoruojant (neišduodant medžioklės lapo ir/ar neįrašant į medžioklės lapą, neleidžiant dalyvauti atsakovo narių visuotiniuose narių susirinkimuose) jis de facto negali naudotis savo teise medžioti atsakovo naudojamame medžioklės plotų vienete. Teismo sprendimas, kuriuo buvo panaikintas atsakovo neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas pašalinti ieškovą iš atsakovo narių, nebuvo įvykdytas, nes atsakovas nepripažino ieškovo narystės atsakovo medžiotojų kolektyvo gretose de facto.
Žemesnės instancijos teismas
6.2. Nuo tada kai įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo pripažinta, kad ieškovas iš klubo buvo pašalintas neteisėtai ir teismo sprendimu buvo atstatytos visos ieškovo, kaip klubo nario, teisės, ieškovas nė karto nemedžiojo atsakovo naudojamuose medžioklės plotuose. Šią aplinkybę patvirtina į bylą pateikti medžioklės lapai. Nei vienas medžioklės lapas nebuvo išduotas ieškovui, nei viename medžioklės lape nėra įrašo, kad ieškovas medžiojo atsakovo naudojame medžioklės plotų vienete.
6.3. Iš į bylą pateiktų įrodymų yra faktiškai matoma (ieškovo be jokio teisinio pagrindo išvarymas iš atsakovo 2018 m. eilinio visuotinio narių susirinkimo, neišdavimas medžioklės lapų, nenurodymas kaip ir kur įsirašyti į medžioklės lapus ieškovo atstovui kreipiantis raštu į atsakovą, atsisakymas telefoninio pokalbio metu su atsakovų vadovu nurodyti kaip ieškovas galėtų medžioti), jog ieškovo teisės medžioti yra ribojamos faktiniais atsakovo veiksmais nepriimant jokių oficialių atsakovo valdymo organų sprendimų, kuriuos ieškovas galėtų nuginčyti, darytina išvada jog teismas neatskleidė šios bylos esmės ir pažeidė savo pareigą pažeistas teises ginti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai.
6.4. Būtent medžioklės plotų naudotojas (atsakovas), yra atsakingas už medžioklės lapų išdavimą, t. y. būtent atsakovas sprendžia, ar išduoti medžioklės lapą, ar neišduoti. Tuo atveju, jeigu medžioklės lapas yra neišduodamas be jokių pagrįstų priežasčių, ieškovo, kaip klubo nario teisės yra pažeidžiamos, kadangi jis be jokios pagrįstos priežasties negali medžioti atsakovo naudojamuose medžioklės plotuose. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu teismo patenkintu ieškovo prašymu į bylą buvo išreikalauti visi 2018 m. ir 2019 m. pradžioje vykusių medžioklių lapai. Visi medžioklės lapai yra pasirašyti ir išduoti atsakovo vadovo A. P.. Be medžioklės lapų ar be įrašymo į medžioklės lapus ieškovas neturėjo jokios galimybės dalyvauti medžioklėse, nes medžiojimas neturint medžioklės lapo, arba nesant įrašo į medžioklės lapą ieškovas neturėjo teisės medžioti. Būtent tokios situacijos ir siekė atsakovas, t. y. jis nors ir nepriėmė jokio oficialaus atsakovo valdymo organų sprendimo, kuris neleistų ieškovui medžioti, bet savo faktiniais veiksmais neišduodant medžioklės lapo ir/arba neįrašant ieškovo į medžioklės lapą, jis negalėjo de facto medžioti.
6.5. Pagal CK 2.124 straipsnį, kai atlikus juridinio asmens veiklos tyrimą nustatoma netinkama veikla, taikomos priemonės, nurodytos CK 2.131 straipsnyje. Todėl teismas negali atsisakyti taikyti priemonių.
6.6. Viso proceso metu, teismas nė karto nebuvo pareiškęs jokių abejonių dėl ieškinio dalyko tinkamumo. Ieškinys buvo priimtas, byla buvo nagrinėjama iš esmės. Teismas nė karto nebuvo pasiūlęs pašalinti ieškinio trūkumus, patikslinant ieškinio dalyką. Dėl šių priežasčių, toks teismo sprendimas, kai teismas bylą nagrinėjęs iš esmės ir nė karto neišreiškęs abejonių dėl ieškinio dalyko tinkamumo, atmeta ieškinį dėl teismo nuomone netinkamai suformuoto ieškinio dalyko yra siurprizinis ir pažeidžia ieškovo procesines teises. Ieškovui buvo visiškai aišku, kokius objektyvius teisinius padarinius teismo sprendimas jam galėtų sukelti, t. y. jam teismo sprendimu turėtų būti užtikrinamos jo, kaip asociacijos nario, teisių, nustatytų asociacijos įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje, įgyvendinimas.
6.7. Pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo, kodėl komisijos sprendime buvo nurodyta, kad ieškovas buvo pašalintas iš klubo narių, nors akivaizdu, kad tokius paaiškinimus komisijos nariams davė atsakovo atstovas, dalyvavęs komisijos veikloje, nustatant ieškovo žemės ūkio pasėliams padarytą žalą.
6.8. Priėmus skundžiamą sprendimą, ieškovas vėl kreipėsi į klubo pirmininką, prašydamas įrašyti jį į medžioklės lapą, kadangi klubo pirmininkas teismo posėdžio metu yra nurodęs, kad jokių kliūčių medžioti ieškovui nėra. Garso įraše yra užfiksuota, jog klubo pirmininkas atsisako įrašyti ieškovą į medžioklės lapą, kadangi ieškovas neapmokėjo atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų šioje byloje.
Atsiliepimas
7. Atsakovas (duomenys neskelbtini) medžiotojų ir žvejų klubas „Slanka“ pateiktu atsiliepimu prašo atmesti apeliacinį skundą ir priteisti iš ieškovo atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Apeliantas tiksliai neapibrėžė diskriminacijos pobūdžio, nes tai be galo plati sąvoka, neįvardino visų konkrečių neva pažeidžiamų jo teisių ir neįrodė įvykus teisių pažeidimo faktus. Apeliantas turėjo nurodyti konkretų atvejį, kada buvo pažeistos jo teisės, kokios teisės, ir, nepaisant buvo surašytas atsakovo valdymo organų sprendimas ar nutarimas rašytine forma, ginčyti asociacijos veiksmus ir/ar jos neveikimą. Apeliantas prašė teismo įpareigoti atsakovą atlikti konkrečius veiksmus ateityje visiškai nepaisant ateityje galinčių susiklostyti faktinių bei juridinių aplinkybių.
7.2. Apelianto teisė medžioti būrelyje nėra niekaip ribojama. Pats apeliantas teismo posėdžio metu patvirtino, jog būrelio organizuojamose kolektyvinėse medžioklėse (varyminėse) dalyvauti nenori, kad žino jų organizavo tvarką, nes jos visada rengiamos šeštadieniais ir, kad niekas, t. y. joks medžioklės vadovas, niekada nėra atsisakęs įrašyti jį į tokios medžioklės lapą. Teismo proceso metu apklaustas liudytojas K. paaiškino, jog yra bendravęs su apeliantu, kad medžiojo kartu, kad buvo įrašęs jį į medžioklės lapą ir, kad įrašytų ir dabar, nes niekas to nedraudžia, bet pats D. B. neišreiškia noro medžioti. Apelianto sutuoktinė J. B. teismui paaiškino, jog anksčiau dalyvaudavo tiek varyminėse, tiek ir palaukiminėse medžioklėse, kad dabar to nebedaro nes nenori, kad jokios kliūtys medžioti nėra daromos. Būrelio primininkas A. P. nurodė, kuris beje ir išduoda medžioklės lapus, jog šiuo metu kliūčių išduoti medžioklės lapą D. B. nėra. Nėra kliūčių ir įrašyti į medžioklės lapą medžiojant su kolegomis medžiotojais, o 2018 žiemą lapas nebuvo išduotas nes būrelis nuo spalio 15 iki vasario 1 medžiokles vykdo tik pagal nustatytą grafiką (šio nesutiko apeliantas neskundė). Sutinka su apelianto pastaba, kad būrelio pirmininkas pasakė „iš pricipo lapo išduoti D. B. negalima, nes jis nėra patikimas“, bet tai tik asmeninis požiūris, kuris nėra juridinė kliūtis išduoti lapą.
7.3. Ieškovas, siekdamas apginti savo galimai pažeistas teises, turėjo ginčyti 2019-02-27 atsakovo atsisakymo teisėtumą, o ne reikalauti iš teismo priimti sąlyginį sprendimą.
7.4. Apeliantas kalba apie garso įrašus kuriuose yra užfiksuoti atsakovo pirmininko grasinimai, jog apeliantas niekada nemedžios asociacijos medžioklės plotuose, neva pirmininkas atsisako išduoti medžioklės lapą ar įrašyti į medžioklė lapą, bet tai nėra tiesa. Byloje yra tik vienas garso įrašas ir jame apie įrašymus į medžioklė lapą nekalbama. Tikėtinai D. B. prašymą išduoti medžioklės lapą išako pašnekovui, t. y. A. P. jau baigus pokalbį. Tiesa, tuo metu nutraukto ryšio signalas dar nesigirdi, bet pašnekovas jau nebedalyvauja pokalbyje, tikėtinai ieško telefone pokalbio nutraukimo mygtuko. Minimas pokalbis vyko 2018-12 mėnesį, ir būtent po šio pokalbio atsakovas gavo apelianto 2018-12-17 prašymą dėl medžioklė lapo išdavimo. Taigi, jis turi būti vertinamas kompleksiškai kartu su po jo vykusiu susirašinėjimu. Apeliantas neinformavo atsakovo apie tai, kad daromos telefoninio pokalbio įrašas. Tai reiškia, jog pokalbio įrašas buvo atliktas neteisėtai, ir dėl to negali būti laikomas įrodymu.
7.5. Apeliantas kalba apie garso įrašą ir jame užfiksuotas aplinkybes, kurios patvirtina jo poziciją dėl sistemingo teisės medžioti ribojimo. Atsakovas nepripažįsta dalyvavęs įrašytame pokalbyje ir dėl to susilaiko nuo bet kokių komentarų apie jo turinį. Minimas pokalbio įrašas nėra niekaip susijęs su šia byla ir negali būti prie jos prijungtas.
7.6. Remiantis 2013-04-30 ir 2014-04-12 asociacijos valdybos posėdžio nutarimais, atsakovas turėjo teisę neišduoti apeliantui medžioklės lapo ir nerašyti jo į kolektyvinių medžioklių medžioklės lapus iki pat 2019-04-16, kai buvo padengtas įsiskolinimas būreliui už sodybos įsigijimą. Kad sodyba buvo įsigyta 2018-08 mėnesį 2019-05-07 vykusio posėdžio metu nurodė liudytojas P. K., taigi ginčui aktualus laikotarpis sutampa.
7.7. Apelianto ieškinys buvo pirmas dokumentas iš kurio atsakovas sužinojo, kad apelianto atstovas prašė suteikti informaciją apie galimą pašalinimą iš būrelio bei duomenis apie galimybę gauti medžioklės lapą. Apeliantas išsako kritiką dėl to, kad neva asociacijoje nesilaikoma 2013-04-30 valdybos nutarimu nustatytos medžioklė lapų išdavimo bei medžioklės tvarkos, bet tai netiesa. Teismo posėdžio metu apklausiami liudytojai paaiškino teismui aplinkybes, kodėl medžioklės lapuose įrašyta po vieną ar po du medžiotojus, nors pagal valdybos nustatytą tvarką gali medžioti mažiausiai trys žmonės, kodėl atžymėti sumedžioti žvėrys. Liudytojai nurodė, jog vykdavo prišaudyti šautuvų, vykdavo paimti keliuose sužalotų žvėrių, vykdydavo ankstesnėje medžioklėje sužalotų žvėrių paieškas ir t.t. Apeliantas liudytojų argumentais nenori patikėti, tačiau negali ir nuginčyti, todėl mano, kad nesiremti liudytojų duotais paaiškinimai pagrindo nėra.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.
9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo D. B. ieškinį atsakovui (duomenys neskelbtini) medžiotojų ir žvejų klubui „Slanka“ dėl įpareigojimo atsakovą užtikrinti ieškovo teisę medžioti atsakovo naudojamame medžioklės plotų vienete.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
10. Byloje pirmosios instancijos teisme nustatyta, kad ieškovas D. B. yra (duomenys neskelbtini) medžiotojų ir žvejų klubo „Slanka“ narys. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. sausio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-76-471/2018 buvo panaikinti (duomenys neskelbtini) medžiotojų ir žvejų klubo „Slanka“ visuotinio narių susirinkimo nutarimai dėl medžiotojo D. B. pašalinimo iš medžiotojų klubo narių. Minėtoje byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas, būdamas klubo nariu nuo 2008 metų, iki 2018 metų aktyviai dalyvaudavo medžioklėse. Ieškovas teigia, kad įsiteisėjus minėtam teismo sprendimui, ieškovas ir toliau negalėjo dalyvauti būrelio veikloje, medžioti atsakovo naudojamame medžioklės plotų vienete, nebuvo kviečiamas į medžiokles, jam nėra išduodami medžioklės lapai, jo teisės dalyvauti būrelio veikloje yra faktiškai apribotos, jam kerštaujama. Ieškovas siuntė atsakovui tris užklausimus, prašė nurodyti dėl kokių priežasčių yra apribotos jo teisės medžioti ir kokiu pagrindu tai daroma, kokių būrelio valdybos ar visuotinio narių susirinkimo sprendimais ieškovo teisės medžioti apribotos, prašė pateikti šių sprendimų kopijas ir atsakyti kokiu būdu ieškovas gali įgyvendinti savo teisę medžioti, gauti medžioklės lapus. Atsakovas (duomenys neskelbtini) medžiotojų ir žvejų klubas „Slanka“ atsakymų nepateikė. Byloje nustatyta, kad ieškovas, po Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. sausio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-76-471/2018 nemedžiojo atsakovo naudojamuose medžioklės plotuose.
Dėl ieškinio dalyko ir pagrindo
11. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje pareikšti ieškinio reikalavimai grindžiami ieškovo teisės medžioti ribojimu, tačiau ieškovo reikalavimai įpareigoti atsakovą užtikrinti ieškovo teisę medžioti, tai yra išduoti ieškovui medžioklės lapus, medžiojamųjų gyvūnų licencijas ir įrašyti jį į medžiotojų kolektyvo medžioklės lapus, yra neapibrėžti. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad neturint galimybės pašalinti konkretaus pažeidimo, sprendimo vykdymas būtų neaiškus, sąlygotų teisės aktų reikalavimų pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismas šią pirmosios instancijos teismo išvadą pripažįsta nepagrįsta ir pritaria apelianto argumentams, kad asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos konkretizuojamos ir detalizuojamos civiliniuose, baudžiamuosiuose ir administraciniuose (tiek procesiniuose, tiek tam tikru aspektu ir materialiniuose) įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2002 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal P. E. D. ir kt. kasacinį skundą, bylos Nr. 3K-7-518/2002; 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-404/2011).
12. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinio suformulavimas ir jo pateikimas teismui yra ieškovo procesinė teisė, kuria jis savo nuožiūra disponuoja (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Teisminio nagrinėjimo dalyką apibrėžia svarbiausi ieškinio turinį sudarantys elementai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Kaip ieškinio dalykas suprantamas ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas, o ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Teismas privalo ginčą spręsti pagal ieškovo pareikštus reikalavimus, negali pats nei suformuluoti, nei pakeisti ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo) ar faktinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra). Kitaip tariant, teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų. Bylos nagrinėjimo ribas ieškovas turi apibrėžti teismui teikiamame ieškinyje, suformuluodamas jame ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą (CPK 135 straipsnio 1 dalis). Be faktinio, yra ir teisinis ieškinio pagrindas – konkrečios materialiosios teisės normos, reglamentuojančios ginčijamą materialųjį teisinį santykį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinių santykių kvalifikavimą vykdo teismas. Skirtingai nei faktinis, ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas teismui neprivalomas ir jo nesaisto (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 25 d. nutartis UAB „Dujų ūkio prekės“ v. Kauno miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-338/2008; 2010 m. birželio 14 d. nutartis UAB ,,Telegausa“ v. UAB ,,TELE2“, bylos Nr. 3K-3-176/2010). Teisingai teisiškai kvalifikuoti ginčo santykius yra bet kurios instancijos teismo pareiga: jei žemesnės instancijos teismas juos kvalifikuoja klaidingai, aukštesnės instancijos teismas turi klaidą ištaisyti.
13. Kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 18 d. nutartis V. M. ir kt. v. Ž. P., bylos Nr. 3K-3-181/2008; 2008 m. spalio 13 d. nutartis E. Ž. v. UAB „Melsta“, bylos Nr. 3K-3-485/2008) akcentuojama ir tai, kad faktinis pagrindas ieškinyje turi būti suformuluotas aiškiai ir tiksliai, nes jis kartu su kitu ieškinio elementu – ieškinio dalyku – apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką. Dėl to aiškus ieškinio pagrindo formulavimas padeda dalyvaujantiems byloje asmenims ir teismui nustatyti ginčo pobūdį, tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui bei operatyviai ir visiškai išspręsti ginčą, apginant pažeistas ginčo šalių teises ir teisėtus interesus. Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, bet ir sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą. Kiekviename ieškinyje turėtų būti aiškiai nurodyta asmens teisė arba įstatymų saugomas interesas, kuriuos, į teismą besikreipiančio asmens nuomone, reikėtų ginti. Be to, ieškinyje būtina nurodyti asmens pageidaujamą ir teismo prašomą pritaikyti pažeistos teisės gynimo būdą, tačiau neprivaloma savo reikalavimo teisiškai kvalifikuoti, pakanka, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų, ko ir kokia apimtimi jis prašo iš teismo, tačiau bet kokiu atveju ieškinio dalykas turi būti suformuluotas aiškiai.
14. Taigi, įstatymas įtvirtina, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Civilines teises teismas gina CK 1.138 straipsnyje nustatytais būdais. Kokiu šioje normoje nustatytu būdu ginti savo teisę ar įstatymų saugomą interesą, pasirenka ieškovas, ieškinyje nurodydamas reikalavimą (ieškinio dalykas) ir aplinkybes, kuriomis jį grindžia. Ginčo santykių teisinį kvalifikavimą atlieka teismas. Pažymėtina, kad asmuo, kuris mano, jog jo teisė arba teisėtas interesas yra pažeisti, gali teismo reikalauti taikyti kelis teisinės gynybos būdus. Šiuo atveju teismui, nagrinėjančiam bylą, kyla pareiga nustatyti, kuris iš ieškovo nurodytų teisinės gynybos būdų turėtų būti taikomas, atsižvelgiant į bylos dalyvių teisinius santykius ir jiems taikytiną reglamentavimą.
15. Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino aplinkybės, kad atsakovas (duomenys neskelbtini) medžiotojų ir žvejų klubas „Slanka“ jokio oficialaus sprendimo apriboti ieškovo teisę medžioti atsakovo naudojamuose medžioklės plotuose nėra priėmęs, todėl ieškovas negali suformuluoti ieškinio dalyko tokiu būdu, jog jis galėtų apskųsti atitinkamą atsakovo priimtą sprendimą jo atžvilgiu ir tokiu būdu apginti savo pažeistas teises. Todėl teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas reikalauja iš ieškovo ginti jo pažeistas teises neįmanomų būdu, t. y. skųsti atsakovo sprendimus, kurie de jure nėra priimti.
16. Atsakovas teigia, kad byloje yra užfiksuotas tik vienas toks atvejis, kai apeliantas paprašė medžioklės lapo jau bylos nagrinėjimo metu (2018-12-17 prašymas), o atsakovas jo neišdavė (2019-02-27 atsakymas), kadangi varyminių medžioklių metų, t. y. nuo spalio 15 iki vasario 1, MB „Slanka“ organizuoja medžiokles tik pagal iš anksto sudarytą medžioklių grafiką. Ieškovas šio atsakovo atsisakymo neginčijo, todėl atsakovas nepagristai teigia, kad ieškovas, siekdamas apginti savo galimai pažeistas teises, turėjo ginčyti 2019-02-27 atsakovo atsisakymo teisėtumą.
Dėl neatskleistos bylos esmės
17. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodo, kad ieškovas pageidavo medžioti individualiai ir neketino dalyvauti kolektyvinėse varyminėse medžioklėse, todėl teigti, kad yra diskriminuojamas ir jam neleidžiama medžioti pagrindo neturi. Byloje nustatyta, kad ieškovas nenori dalyvauti kolektyvinėse varyminėse medžioklėse (byloje ginčas yra ne dėl teisės dalyvauti kolektyvinėse medžioklėse), tačiau nori medžioti individualiai, todėl būtent šią teisę, t. y. individualiai medžioti, jis ieškiniu ir prašo teismo apginti, tačiau pirmosios instancijos teismas visiškai netyrė bylos aplinkybių, susijusių su ieškovo teisės individualiai medžioti užtikrinimu, nevertino, ar ši ieškovo teisė buvo pažeista, todėl buvo neatskleista bylos esmė.
18. Pirmosios instancijos teismas visikai nevertino ieškovo nurodytų aplinkybių, susijusių su faktiniais atsakovo veiksmais (neveikimu) nepriimant jokių oficialių atsakovo valdymo organų sprendimų, kuriuos ieškovas galėtų nuginčyti. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas turi vertinti, ar atsakovo neišdavimas ieškovui medžioklės lapų, nenurodymas kaip ir kur įsirašyti į medžioklės lapus ieškovo atstovui kreipiantis raštu į atsakovą, atsisakymas telefoninio pokalbio metu su atsakovų vadovu nurodyti kaip ieškovas galėtų medžioti, nereiškia atsakovo piktnaudžiavo savo teisėmis, t. y. sąmoningo atsisakymo priimti sprendimą išduoti ieškovui medžioklės lapų. Atkreiptinas dėmesys, kad asmens teisės gali būti pažeidžiamos tiek veikimu, tiek neveikimu. Ieškovas būtent ir remiasi aplinkybėmis, kad atsakovas, nors ir nepriėmė jokio oficialaus sprendimo, kuris neleistų ieškovui medžioti, bet savo faktiniais veiksmais, t. y. neišduodant medžioklės lapo ir/arba neįrašant ieškovo į medžioklės lapą, apribojo ieškovo teisę medžioti. Taigi, ieškovas nurodo, kad atsakovas ieškovo teises pažeidžia neveikimu.
19. Byloje taip pat nebuvo tirti ieškovo atsakovui siųsti prašymai (2018 m. birželio 29 d., 2018 m. liepos 7 d., 2018 m. rugpjūčio 10 d.), nors jie yra reikšmingi vertinant, ar ieškovo argumentai, dėl atsakovo atsisakymo priimti sprendimą dėl ieškovo teisės medžioti individualiai, yra pagrįsti.
20. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto teiginiu, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad ieškinio dalykas yra neaiškus, turėjo imtis priemonių, kad bylos nagrinėjimo ribos būtų aiškios, ieškinio dalykas apibrėžtas suprantamai ir nedviprasmiškai, išvengiant tokių reikalavimų, kurių tenkinimas objektyviai negali sukurti teisinių padarinių. Teismas, manydamas, kad ieškinio reikalavimas įpareigoti atsakovą užtikrinti ieškovo teisę medžioti (išduoti ieškovui medžioklės lapus) yra neapibrėžtas ir negali būti tenkinamas, turėjo siūlyti ieškovui tikslinti ieškinį arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, o ne atmesti jį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas aiškiai suformavo ieškinio dalyką ir pagrindą ir kaip nurodyta aptartoje teismų praktikoje, teisinių santykių kvalifikavimą turėjo nustatyti teismas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad dėl visų anksčiau patartų motyvų, yra pagrindas tenkinti ieškovo apeliacinį skundą, panaikinti skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. liepos 2 d. sprendimą dėl neatskleistos bylos esmės.
Dėl naujų įrodymų
21. Apeliantas pateikė naują įrodymą – ieškovo ir atsakovo vadovo pokalbio dėl medžioklės lapo išdavimo garso įrašą. CPK 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Į bylą pateiktas garso įrašas yra darytas po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, todėl apeliantas negalėjo šio įrodymo pateikti anksčiau. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą neatskleidė bylos esmės, naujų įrodymų priėmimo klausimą palieka spręsti pirmosios instancijos teismui, kadangi dėl neatkleistos bylos esmės byla grąžinama nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Dėl procesinės bylos baigties
22. Teisėjų kolegija pažymi, kad tam tikri reikšmingi faktai byloje nustatomi, ištyrus ir įvertinus bylos aplinkybes ir įrodymus, kurių pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Neišsamus ar nepakankamas bylos aplinkybių tyrimas vertinamas kaip procesinis pažeidimas, sudarantis pagrindą teismo sprendimui panaikinti.
23. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Atskleisti bylos esmę bei priimti sprendimą dėl pareikštų konkrečių reikalavimų pagal konkrečias byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pirmosios instancijos teismo pareiga. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo.
24. Įvertinusi visumą bylos duomenų teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys suteikia pagrindo išvadai, kad šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nevertino ieškovo nurodytų faktinių aplinkybių, ko pasėkoje neištyrus ir neįvertinus visų bylos teisingam išnagrinėjimui svarbių faktinių aplinkybių nusprendė, jog ieškovo suformuotas ieškinio dalykas yra neapibrėžtas ir negali būti tenkinamas. Atsižvelgiant į iš naujo vertintinų įrodymų apimtį bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti paliktas galioti, todėl yra naikintinas, o byla perduotina nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
25. Grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme klausimas nespręstinas, nes visos bylinėjimosi išlaidos, tame tarpe ir už apeliacinio skundo padavimą, bus paskirstytos galutinai išsprendus šalių ginčą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. liepos 2 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.