Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-38-569/2024

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-02-14
Bylos Nr.: e2A-38-569/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-47-3-00704-2023-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Lina Muchtarovienė, Irena Stasiūnienė, Birutė Simonaitienė
Ieškovas: I. K.
Atsakovas: R. G.

Kategorijos

2.6.10.1Civilinės atsakomybės samprata
2.6.10.5.2.17Kiti žalos atlyginimo atvejai
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-38-569/2024 Teisminio proceso Nr. 2-47-3-00704-2023-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.1; 2.6.10.5.2.17; 3.3.1.14; 3.3.1.20 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. vasario 14 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Stasiūnienės, Birutės Simonaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. K. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. spalio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovui R. G. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė I. K. patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo R. G. 15 740,64 Eur žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu nutraukta šalių santuoka, po santuokos nutraukimo ieškovei atiteko nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžinieriniai statiniai-kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Po teismo sprendimo priėmimo dienos atsakovas R. G. turėjo teisę 12 mėnesių naudotis ūkiniais pastatais: viraline, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), garažu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kiemo statiniais, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini), savo darbinei (medienos apdirbimo) veiklai vykdyti, apmokėdamas elektros ir kitas komunalinių paslaugų sąskaitas už savo sunaudotus kiekius. Ieškovė, vykdydama teismo sprendimą, perdavė atsakovui naudotis nurodytus pastatus, kuriuose atsakovas vykdė savo darbinę veiklą ir savarankiškai juos prižiūrėjo. 2023 m. vasario 10 d. atsakovas apie 9 val. atvyko į dirbtuves, užkūrė ten esantį malkinį katilą, ir apie 10-10.30 val. užrakinęs patalpas išvažiavo. Ieškovė apie 11 val., išeidama iš namų, matė, kad iš kamino rūksta dūmai, todėl suprato, kad kūrenasi katilas ir kad atsakovo nėra pastate, nes nėra mašinos. Ieškovė, būdama netoli namų apie 11.30 val. pamatė, kaip iš ūkinio pastato kamino pradėjo skrieti žiežirbos, nuo stogo kilti dūmai, todėl suprato, kad galimai kažkas užsidegė. Parbėgusi į savo namų kiemą, ji pamatė, kad jau dega ūkinių pastatų stogas. Iškvietė priešgaisrinės apsaugos gelbėjimo tarnybą, skambino ir atsakovui, pranešė, kad kilo gaisras. Po įvykusio gaisro ieškovė kreipėsi į draudimo bendrovę, kurioje nuo 2022 m. vasario 4 d. buvo sudariusi gyventojų turto draudimo sutartį nuo gaisro ar gamtinių jėgų ir nuo kitų rizikų dėl draudimo išmokos gavimo. 2023 m. vasario 17 d. draudimo kompanijos atstovas atliko sudegusio turto apžiūrą, nustatė ir užfiksavo gaisro padarinius. Pagal turto apžiūros akte nustatytus gaisro padarinius draudimo kompanijos atstovas 2023 m. vasario 23 d. sudarė Lokalinę gaisro padarinių atstatymo darbų sąmatą, kurios suma 23 367,28 Eur. Draudimo bendrovė, įvertinusi visas aplinkybes, priėmė sprendimą atlyginti 50 proc. nuostolio sumos ieškovei, kadangi draudimo sutartimi buvo nepilnai apdrausti pagalbiniai pastatai. Apskaičiuota draudimo išmoka – 11 626,64 Eur (su 57,00 Eur išskaita) buvo pervesta į jos sąskaitą. Dėl atsakovo neatsakingo elgesio, aplaidumo ir netinkamos jam perduotų patalpų priežiūros kilusio gaisro ieškovė patyrė nuostolius, kurių tik dalį padengė draudimo bendrovė, todėl ieškovei likusi neatlyginta nuostolių dalis už sugadintą pastatą yra 11 740,64 Eu ir ji turi būti priteistina iš atsakovo. Iš viso iš atsakovo priteistiną 15 740,64 Eur žalą sudaro: 11 740,64 Eur draudimo bendrovės neatlyginta žala pastatui, 1200,00 Eur už sudegusias terasines lentas, 2800,00 Eur už vejos atstatymą.

2. Atsakovas R. G. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovės pateikti įrodymai neįrodo realios ir objektyvios žalos, atsiradusios dėl gaisro kilimo. 2023 m. vasario 17 d. turto apžiūros akte nurodyta, kad buvo apžiūrėta viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Iš Registrų centro duomenų bazės išrašo matyti, kad viralinės užstatymo plotas yra 20 kv.m., o garažo užstatymo plotas yra 23 kv.m. Atsakovas nesutinka su plotais (sienų, stogo ir grindų), o kartu ir su medžiagų kiekiais bei darbo sąnaudomis, kurios yra nurodytos tiek ieškinyje, tiek lokalinėje sąmatoje bei 2023 m. vasario 17 d. turto apžiūros akte. Viralinė yra plytinis pastatas, pastatytas 1970 metais, duomenų apie rekonstrukciją nėra, pagal VĮ Registrų centro duomenis atkūrimo sąnaudos – 3678,00 Eur, vidutinė rinkos vertė – 119,00 Eur, atkuriamoji vertė 2 132,00 Eur, fizinio nusidėvėjimo procentas - 42 proc. Garažas pastatytas 1970 metais, fizinis nusidėvėjimas 42 proc., atkuriamoji vertė – 2 352,00 Eur, o vidutinė rinkos vertė – 138,00 Eur. Šie duomenys VĮ Registrų centre atnaujinti 2021 m. lapkričio 15 d., turto savininkė jų neginčijo, todėl atsakovas neturi pagrindo jais abejoti ir jais nesiremti. Ieškovė, reikšdama reikalavimą atsakovui R. G. atlyginti likusią draudimo bendrovės paskaičiuotą, bet neišmokėtą dalį, privalėjo pateikti objektyvius ir detaliai atliktus paskaičiavimus, iš kurių būtų galima daryti neginčijamą išvadą, jog draudimo išmokėtų pinigų ieškovei nepakanka atstatyti sudegusius pastatus (ar jų dalis) ir paskaičiuoti, kiek objektyviai reikia atstatyti pastatą buvusios būklės. Draudimo išmoka, kuri buvo išmokėta ieškovei (11 626,64 Eur) yra daugiau, negu pakankama pašalinti nuostolius. Atsakovas yra statybininkas pagal profesiją, todėl jis labai gerai žino, kokius darbus reikia atlikti, norint renovuoti apdegusį pastatą, ir kiek kainuoja medžiagos bei darbas. Be to, šioje civilinėje byloje nėra pagrindo konstatuoti jo kaltę, jokios jo kaltės neįžvelgė nei draudikas, nei Telšių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos specialistai. Po santuokos nutraukimo jis naudojosi negyvenamaisiais pastatais, priklausančiais ieškovei, ten vykdė veiklą. Gaisro rytą buvo kūrenamas pečius, užkūręs pečių jis apie 9-10 val. išvažiavo. Tačiau po kelių minučių, pamiršęs pasiimti telefoną, grįžo į dirbtuves. Dar pažiūrėjo pečių, jis jau nebesikūreno, tada išvažiavo. Paskui jam paskambino priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovas ir pasakė, kad dega stogas. Grįžus gaisras jau buvo užgesintas. Po to jis ėmėsi tvarkyti gaisravietę: nurinko ir išvežė visas nudegusias konstrukcijų dalis, stogo dangą, nuvalė sienas iš vidaus ir pasiūlė ieškovei prisidėti prie pastato atstatymo savo darbu ir pagalba. Jis patalpomis visada naudojosi atsakingai, tiek elektros instaliacija, tiek krosnis buvo tvarkingi. Jis neprisiima atsakomybės dėl gaisro kilimo. Jis dalyvavo draudimo atstovui apžiūrint gaisravietę 2023 m. vasario 17 d., tuo metu jau buvo išvežti nuodėguliai ir nuvalytos sienos. Jis nesutinka su ieškovės lokaline sąmata, nes ji yra neteisinga, joje yra įtraukti ir įrašyti darbai bei medžiagos, kurias atsakovas jau atliko: N46-156 Stogų iš banguotų ir pusiau banguotų asbestcementinių lapų išardymas; R62P-5104 Šlaitinių stogų gegnių medinių konstrukcijų ardymas (gegnės iš tašų, pusrąsčių ar rąstų); R62P-5106 Šlaitinių stogų šoninių ir galinių apkalų ardymas, nes visi šie darbai buvo atlikti gaisro metu ir netrukus po jo. Nesutinka su lokalinės sąmatos 7 punktu N12P-0801 ,,Lietaus nuvedimo sistemos pakabinamų latakų ir lietvamzdžių montavimas, dirbant nuo kopėčių arba kilnojamų pastolių‘‘, nes lietaus nuvedimo sistemos pakabinamu lataku niekada nebuvo ant šio pastato. Lokalinėje sąmatoje paskaičiuotas R14-78-4 ,,Anksčiau dažytų lubų labai geras dažymas emulsiniais dažais, nuvalant senus dažus ir glaistant bei R14-78-3 Anksčiau dažytų sienų labai geras dažymas emulsiniais dažais, nuvalant senus dažus ir glaistant‘‘ yra neteisingas, nes sienos ir lubos niekada nebuvo dažytos ir glaistytos. Nesutinka su 12 punktu R63P-0111 ,,Elektros instaliacijos remontas‘‘, nes pagal 2022 m. rugpjūčio 2 d. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų sprendimo 2.1.2 punktą po santuokos nutraukimo visa elektros instaliacija, priklausanti staklėms pajungti, šviestuvai dirbtuvėse (4 vnt.) priklauso jam. Pagal tą patį punktą jam priklauso ir radiatoriai dirbtuvėse, ūkiniame pastate ir virš dirbtuvių esanti mediena ir medienos ruošiniai, todėl jis taip pat patyrė nuostolius. Jokių terasinių lentų ūkiniame pastate nebuvo. Ieškovė papildomą žalą (vejai) grindžia fotonuotraukomis, tačiau jose nėra detalizuota ir nėra aiškiai matyti, jog tai yra sudegusio pastato atliekos. Neaišku, kada šios nuotraukos yra darytos. Antstolio V. D. atlikto faktinių aplinkybių konstatavimo metu jokie žolės defektai ar joje esančios nuolaužos nebuvo užfiksuotos. Nėra aišku, dėl kokių defektų reikia nukasti 800 m³ augalinį sluoksnį ir užsodinti naują veją. Jeigu ir būtų nustatyti kažkokie žolės defektai, tai pirmiausiai įrodyti reikia tai, kad jis kaltas dėl tų defektų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. spalio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės I. K. 3700,00 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovui R. G..

4. Teismas sprendė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog 2023 m. vasario 10 d. (gaisro kilimo dieną) ūkinių pastatų (viralinės, garažo, neregistruoto pastato), esančių (duomenys neskelbtini), savininkė buvo ieškovė, o atsakovas teismo sprendimo pagrindu buvo šių patalpų naudotojas. Taip pat byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas R. G. 2023 m. vasario 10 d. ryte kūrė krosnį, esančią jo naudojamose patalpose. Tačiau, sprendžiant dėl neteisėtų veiksmų, kaip deliktinės atsakomybės sąlygos, krosnies užkūrimas negali būti savaime traktuojamas kaip neteisėti veiksmai, lemiantys deliktinės atsakomybės taikymą.

5. Teismas konstatavo, kad gaisro židinys nebuvo prie krosnies, gaisras kilo pastogėje, stoge ir ne prie kamino, nes tokiu atveju židinys būtų buvęs kūgio formos ir sklidęs tolygiai aplink kaminą. Vertino, kad šie duomenys nepagrindžia, jog krosnis buvo netinkama eksploatavimui. Be to, ieškovė neįrodė, jog jai buvo užkirstas kelias sužinoti, domėtis krosnies keitimo poreikiu, aplinkybėmis, krosnies technine specifikacija.

6. Teismas vertino, kad svarbi aplinkybė, paneigianti atsakovo deliktinę atsakomybę dėl gaisro padarinių, yra ta, jog draudimo bendrovė, išanalizavusi su gaisru susijusius duomenis, įvertinusi ieškovės nurodytas aplinkybes dėl gaisro kilimo priežasčių, atsakovo vykdomos veiklos, R. G. kaltės dėl gaisro kilimo nenustatė, nurodė, jog neturi pagrindo šio asmens laikyti gaisro kaltininku, o, atlyginusi žalą ieškovei, regreso teise iš R. G. nuostolių atlyginti neprašė. Taigi, visuma šių aplinkybių leidžia spręsti, jog gaisras kilo dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo atsakovo valios, todėl negalima konstatuoti jo neteisėtų veiksmų ir kaltės buvimo.

7. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų ir kaltės, taip pat yra neįrodytas žalos dydis. Teismas vertino, kad būtini gaisro padarinių atstatymo darbai neturi būti tokios apimties, kokie nurodyti REMEKS, A. K., ar juo labiau HELMS.Lt sąmatose, kadangi dauguma numatytų darbų ir išlaidų yra perteklinės, nebūtinos ir nepagrįstos.

8. Teismas vertino, kad atsakovas turi statybininko išsilavinimą, tuose pastatuose dirba daugiau nei 30 metų, gerai žino šių pastatų būklę, todėl tiek jo sąmatoje, tiek jo iniciatyva surastų meistrų sąmatose nurodytos sumos yra objektyvesnės ir pagrįstesnės, būtent šių pastatų (tokios būklės, paskirties) atstatymui. Taip pat ieškovė iš draudimo bendrovės gavo 11 626,64 Eur draudimo išmoką, kuri, pasak draudimo bendrovės, buvo apskaičiuota įvertinus būtent apdrausto turto (viralinės, garažo) atstatymo išlaidas.

9. Teismas vertino, kad ieškovė taip pat neįrodė 1200,00 Eur žalos dėl terasos lentų sudegimo ir 2800,00 Eur žalos, kuri buvo sugadinta gaisro metu. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė deliktinei civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų, todėl nėra pagrindo tenkinti jos ieškinio reikalavimus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

10. Apeliaciniu skundu ieškovė I. K. prašo iš dalies pakeisti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. spalio 10 d. sprendimą ir priteisti apeliantės naudai iš atsakovo 14 540,64 Eur žalos atlyginimą; priteisti iš atsakovo visas apeliantės patirtas proceso išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Teismas, vertindamas atsakovo kaltės klausimą, konstatavo, kad krosnies užkūrimas negali būti savaime traktuojamas kaip neteisėti veiksmai, lemiantys deliktinės atsakomybės taikymą. Pažymėtina, kad teismo išvados siejamos išimtinai tik pagal atsakovo subjektyvius paaiškinimus, neįvertinus jų visų aplinkybių kontekste.

10.2. Bylos kontekste svarbūs priešgaisrinės apsaugos tarnybos pareigūnų vertinimai, kuomet išvadoje „Dėl kilusio gaisro“ ir tuo pačiu liudytoju apklaustas M. K. ((duomenys neskelbtini)) nurodė, kad labiausiai tikėtina gaisro priežastis – dėl išskriejusių kibirkščių iš dūmtraukio ir patekus joms ant stogo konstrukcijų. Nors liudytojo subjektyviu vertinimu jis akivaizdžių kūrenimo sistemos trūkumų nenustatė, tačiau nebuvo vertintas paties atsakovui tekusių prievolių turinys ieškovės atžvilgiu, jam laikinai naudojantis ne savo nuosavybe.

10.3. Akivaizdu, kad atsakovo veiksmai yra susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais – dėl jo užkurtos krosnies ir išskriejusių kibirkščių kilo gaisras, gaisras nebuvo savaiminis padarinys, kuris būtų kilęs be atsakovo veikimo/neveikimo.

10.4. Ieškovės vertinimu būtent atsakovo atsakomybė kyla delikto pagrindu – atsakovas nesielgė pakankamai rūpestingai ir tinkamai, kad išsaugotų jam laikinai patikėtą/leistą naudoti ieškovei priklausančią nuosavybę. Ginčo atveju nėra reikšminga, ar gaisras buvo nelaimingo atsitikimo padarinys, ar atsakovo didelis neatsargumas, ieškovė byloje privalėjo įrodyti, kad ji turto neteko būtent dėl atsakovo veiksmų. Ieškovė vertina, kad byloje nėra ginčo, jog būtent dėl atsakovo veikimo/neveikimo kilo gaisras, todėl jis turi prisiimti atsakomybę už neišsaugotą turtą ir kompensuoti jo atstatymą į buvusią iki gaisro būklę.

10.5. Teismas, vertindamas atsakovo kaltės klausimą, neįvertino būtent to, kad atsakovas nesilaikė bendrųjų gaisrinės saugos reikalavimų, t. y. kūreno katilą ne tam skirtu kuru, to pasekmė – degančios medžio drožlės nuo traukos pakilo kaminu aukštyn, degdamos išskrido per kaminą, pateko ant stogo konstrukcijų, dėl to ir kilo gaisras.

10.6. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų ir kaltės, teigiant, kad nebuvo įrodytas žalos dydis.

10.7. Apeliantės pateikti įrodymai byloje sietini su nepriklausomų trečiųjų asmenų atliktais vertinimais ir išvadomis, kurias teikti jie turi oficialią kompetenciją, tuo tarpu atsakovo pateikti duomenys šališki, pateikti suinteresuotos bylos baigtimi asmens ir laikantis pastarojo pozicijos. Byloje net nevertinta atsakovo teiktų duomenų autentiškumas ir jų rengėjo kvalifikacija. Pažymėtina, kad nevertinta ir paties atsakovo kvalifikacija, nepateikti jo kompetencijas patvirtinantys įrodymai, todėl nėra žinoma, kodėl teismas prioritetą teikė atsakovo teiktiems vertinimams, lyginant su apeliantės pateiktais vertinimais, kuriuos pateikė ir rengė net oficialias ekspertines išvadas galintys teikti subjektai. Atsakovas byloje leistinais įrodymais nepaneigė ieškovės pateiktų sąmatų teisingumo ir pagrįstumo, o teismas vienašališkai vertinimo negalėjo atlikti, nes tokiu atveju pažeidžiamas rungimosi ir nešališkumo principai.

10.8. Ieškovė nesutinka su teismo argumentacija dėl stogo dangos (jog atkūrimui nenurodoma buvusi medžiaga, kuria buvo uždengti pastatai). Pažymėtina, kad proceso metu apeliantė akcentavo, jog buvusi stogo danga buvo asbestinio šiferio, kuri kaip medžiaga nebegaminama ir visuotinai žinoma net draudžiama gaminti ir platinti, akivaizdu, kad tokiu atveju taikoma stogo dangos analogija ir neišvengiamai kito tipo stogo danga turi būti keičiamas visas stogas, o ne jo dalis. Pažymėtina, kad alternatyvų šiam aspektui atsakovas nepateikė.

10.9. Nesutiktina ir su teismo išvada, kuria teismas nurodo, kad Sąmatoje nurodyti ,,9. Suodinų paviršių valymo darbai 247 m2 (suma 1175,22 Eur be PMV)‘‘ taip pat nėra pagrįsti, nes byloje nėra jokių duomenų, kad suodžiais pasidengė būtent toks patalpų plotas, gaisro metu suliejant patalpas, suodinas vanduo galimai pateko ant vidaus patalpų paviršių, bet jokie įrodymai nepatvirtina, kokiu būdu ir kokiomis medžiagomis būtų valomi suodžiai ir tam pagrįstai būtų reikalinga ganėtinai didelė suma. Ieškovė teismui pateikė HELM Statinio būklės vertinimą Nr. (duomenys neskelbtini), kur specialistas statinio ekspertas M. R. (atestato Nr. (duomenys neskelbtini)), turintis ypatingojo statinio statybos rangovo, statinio dalies projekto ekspertizės rangovo ir statinio rangovo kvalifikacijas aiškiai konstatuoja: ,,6.3. Aprūkusių sienų bei lubų valymas turi būti atliekamas srautinio valymo būdu. Šių darbų atlikimo metu būtina užtikrinti, pasirinktos technologijos įtaką aplinkiniams gyventojams (dulkėtumą, pavojingų medžiagų išsiskyrimą darbų atlikimo metu). Rekomenduotina naudoti srautinį valymą ledu ar kitomis mažai kenksmingomis medžiagomis. Nerekomenduotina šveisti ar šlifuoti aprūkusių vietų, kadangi kenksmingos medžiagos tokiu būdu nuo paviršiaus ne pašalinamos o įtrinamos į paviršių. Aprūkusius paviršius taip pat galima valyti panaudojant aktyviąją sodą – Natrio Hidrokarbonatą ( NaHCO3 ), kuris leidžia pašalinti apnašas nuo paviršiaus jo nepažeidžiant. Soda – švelni, ekologiška abrazyvinė medžiaga‘‘.

10.10. Teismas netinkamai konstatavo, jog REMEKS lokalinėje sąmatoje nurodytas ,,13. Statybinių šiukšlių išvežimas 6 tonos (suma 876,90 Eur be PVM)‘‘ taip pat nėra objektyviai pagrįstas ir būtinas. Teismui neaišku, kokiu pagrindu apskaičiuotas statybinių šiukšlių kiekis, ar šios šiukšlės yra susidariusios būtent dėl gaisro.

10.11. Neteisingas teismo vertinimas, sprendžiant dėl žalos dydžio dėl ieškovės po gaisro iš seniūnijos gautos vienkartinės išmokos 980,00 Eur, akcentuotina, kad ji skirta ne gaisro padariniams šalinti, bet kaip parama šeimai, todėl šios paramos suma negali būti vertinama kaip pastatų atkūrimo darbų sąmatos dalis.

10.12. Nepagrįstai atmestas reikalavimas dėl 2800,00 Eur žalos atlyginimo, t. y. dėl gaisro metu vejai padaryta žalos. Teismui pateikė V. J. komercinį pasiūlymą, kuriame nurodyta - 800 m2 grunto nukasimas, vejos atsodinimas kainuotų 2800,00 Eur. tačiau teismas konstatavo, kad visgi ieškovė nepagrindė tokių darbų būtinumo. Pažymėtina, kad byloje pats atsakovas pripažino faktą, kad išties degančios stogo dalys pasklido po veją, tačiau, vertinant žalos nebuvimą, teismas vadovavosi tik atsakovo paaiškinimais, kad iš karto po gaisro jis su talkininkais dalį stogo dangos atplaišų sugrėbė, jas pavyko pašalinti nuo vejos ir to neva pakako, kad veja būtų sutvarkyta. Teismas nevertino, kad esamą žalą vejai apeliantė pastebėjo 2023 m. birželio mėn., teismui pateikti vaizdo įrašas, foto nuotraukos, V. J. komercinis pasiūlymas su sąmata.

Atsiliepimas

11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas R. G. prašo ieškovės I. K. apeliacinį skundą atmesti ir palikti 2023 m. spalio 10 d. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų sprendimą nepakeistą; priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad sprendžiant dėl neteisėtų veiksmų, kaip deliktinės atsakomybės sąlygos, krosnies užkūrimas negali būti savaime traktuojamas kaip neteisėti veiksmai, lemiantys deliktinės atsakomybės taikymą. Atsakovas nurodė, kad visada elgiasi itin atsakingai, nes dirba su mediena, todėl, kūrendamas ugnį, visada atidžiai apžiūri, kad prie krosnies nebūtų iškritusių žiežirbų, nušluoja jas, apšlaksto vandeniu ar apdeda sniegu ir šiais R. G. paaiškinimais pirmosios instancijos teismas pagrįstai patikėjo ir jais vadovavosi. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo gauta jokių įrodymų (jų taip pat nepateikė ir ieškovė), kad atsakovas R. G. būtų savo elgesiu, t.y. veiksmais ar neveikimu pažeidęs elementaraus atsargumo taisykles, saugaus elgesio su krosnimi ar ugnimi taisykles, nebuvo gauta jokių duomenų, kad jo vykdoma veikla ieškovės patalpose būtų vykdoma nesilaikant priešgaisrinės saugos reikalavimų ir pan., todėl su apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, teigiančiais, jog atsakovas yra kaltas dėl kilusio gaisro, R. G. kategoriškai nesutinka.

11.2. Pagrįstai skundžiamame sprendime nurodyta, jog ieškovė, kaip pastatų savininkė, turėdama abejonių dėl atsakovo elgesio, tinkamai savo teisių nerealizavo, priešgaisrinės saugos reikalavimų laikymosi patikrinimo neorganizavo. Be to, ieškovė ir šiuo metu nesirūpina, kad apgedusio pastato būklė ne blogėtų – ji jo neapdengė, kitaip neizoliavo nuo oro sąlygų poveikio, dėl ko pastatas yra peršlapęs, o šaltis ardo jo konstrukcijas. Į tai, kad pastatą reikia apsaugoti, nurodė pačios ieškovės pasamdyti specialistai – HELM.LT.

11.3. Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas. Šioje byloje ieškovė neįrodė nei atsakovo kaltės dėl 2023-02-10 kilusio gaisro, nei padarytos žalos dydžio.

11.4. Analizuojant apeliantės pateiktus įrodymus, susijusius su žalos dydžiu, vertinant jos pateiktus įrodymus, akcentuotina, kad akivaizdžiai matyti ieškovės tikslas – pagerinti apdegusio pastato ir aplinkos būklę atsakovo sąskaitą. Sugretinus ieškovės pateiktas pastato fotonuotraukas, kuriose yra užfiksuotas pastatas iki įvykio, su REMEKS ar HELM.LT duomenimis, akivaizdu, kad ieškovė, grįsdama savo žalos dydžio reikalavimą šiais įrodymais siekia pagerinti savo turto būklę atsakovo sąskaita. Atsakovas, būdamas kvalifikuotas statybininkas, pasitelkęs specialistus, dirbančius faktinį statybų darbą, pateikė duomenis apie realią apdegusio pastato atstatymo darbų kainą į tą būklę, kokios pastatai buvo prieš įvykį įvertinus ir paties atsakovo gaisro padarinių šalinimo darbus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

13. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl atsakomybės už gaisro metu padarytą žalą.

Faktinės bylos aplinkybės

14. Bylos duomenimis nustatyta, kad pastatas - gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžinieriniai statiniai-kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), nuo 2022 m. rugsėjo 27 d. priklauso ieškovei.

15. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu nutraukta šalių santuoka; po santuokos nutraukimo ieškovei atiteko nekilnojamieji daiktai, esantys (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovui suteikta teisė 12 mėnesių nuo sutarties pasirašymo dienos (2022 m. liepos 25 d.) naudotis viraline, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitais inžinieriniais statiniais-kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini), savo darbinei (medienos apdirbimo) veiklai vykdyti.

16. 2023 vasario 10 d. gaisras kilo ūkiniame pastate adresu (duomenys neskelbtini). Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Telšių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pažymoje „Dėl kilusio gaisro“ nurodyta, kad 2023 m. vasario 10 d. kilo gaisras ūkiniame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini). Gaisro metu nudegė dalis stogo, išdegė medinė perdanga, palėpėje sudegė namų apyvokos daiktai, vandeniu sulietos medžio apdirbimo dirbtuvės ir gaminiai. Labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – dėl išskriejusių kibirkščių iš dūmtraukio ir patekus joms ant stogo konstrukcijų.

17. Draudiko elektroniniame laiške ir žalos administravimo byloje nurodyta, kad, vadovaujantis žalos bylos administravimo metu gauta bei surinkta informacija, draudikas Swedbank P&C Insurance AS neturi teisinio pagrindo laikyti R. G. gaisro kaltininku. Telšių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pažymoje nurodoma, jog labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – išskriejusios ir patekusios ant stogo konstrukcijos kibirkštys. Priešgaisrinių saugos reikalavimų pažeidimų ar piktavališkos tyčinės veikos nebuvo nustatyta. Priimtas sprendimas atlyginti 50 proc. nuostolių sumos, nes draudimo sutartimi buvo nepilnai apdrausti pagalbiniai pastatai, draudimo išmoka paskaičiuota atsižvelgiant į apdrausto turto atstatymo išlaidas. Ieškovei išmokėta 11 626,64 Eur draudimo išmoka.

18. Ieškovė pateiktoje REMEKS lokalinėje sąmatoje nurodyta, kad gaisro metu nukentėjusio pastato atstatymo darbų kaina yra 23 367,28 Eur. Atsakovas yra įgijęs (duomenys neskelbtini) profesinę kvalifikaciją. Pagal jo sudarytas sąmatas pastatų atstatymo darbų kaina 4 427,87 Eur plius 6019,94 Eur.

19. Komerciniame pasiūlyme nurodyta, kad 800 m2 augalinio sluoksnio nukasimas ir vejos įrengimas kainuoja 2800,00 Eur. Komerciniame pasiūlyme ir lokalinėje sąmatoje (sudarytojas A. K.) nurodyta, kad remonto darbų po gaisro kaina 24 598,33 Eur.

20. Pagal atsakovo į bylą pateiktas sąmatas pastatų atstatymo darbų kaina 4427,87 Eur plius 6019,94 Eur.

Dėl atsakomybės už gaisro metu padarytą žalą

21. Už žalą, padarytą ne dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pastatų savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais pagrindais, t. y. esant visoms žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltei (CK 6.246–6.248 straipsniai, pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2007; 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009, išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-152/2010).

22. Sprendžiant dėl žalos, padarytos gaisro metu, atlyginimo, priklausomai nuo gaisro kilimo priežasties, pastato savininkui (valdytojui) gali būti taikoma tiek griežtoji atsakomybė (pagal CK 6.266 straipsnį), tiek ir atsakomybė bendraisiais pagrindais, kai reikalaujama visų civilinės atsakomybės sąlygų (tarp jų ir kaltės). Tais atvejais, kai gaisro kilimą lemia ne pastato, kuriame kilo gaisras, trūkumai, pastato savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais deliktinės civilinės atsakomybės pagrindais.

23. Nagrinėjamu atveju pastato gaisro priežastis ta, kad atsakovas gaisro rytą kūreno krosnį, o labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – dėl išskriejusių kibirkščių iš dūmtraukio ir patekus joms ant stogo konstrukcijų. Todėl sutiktina su apeliante, kad nagrinėjamu atveju atsakovo atsakomybė kyla delikto pagrindu.

24. Žalą padariusio asmens atsakomybei turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltė ir žala (CK 6.246–6.249 str.). Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019). Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1089-701/2019, ir kt.).

25. Pirmiausia būtina nustatyti neteisėtus veiksmus, kurių nenustačius deliktinės atsakomybės taikymo procesas pasibaigia. Veiksmų neteisėtumas gali būti suprantamas kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, taip pat ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti, kad kitas asmuo atliko neteisėtus veiksmus ir dėl jų kilo žala, t. y. turi įrodyti neteisėtus veiksmus (veikimą ar neveikimą), žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo (CK 6.246, 6.247 ir 6.249 straipsniai, CPK 178 straipsnis). Nustačius šias sąlygas, neteisėtus veiksmus atlikusio asmens kaltė preziumuojama ir jam tenka pareiga šią prezumpciją paneigti (CK 6.248 straipsnis).

26. Viena pagrindinių deliktinės civilinės atsakomybės taisyklių suformuluota CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios įstatyme įtvirtintos rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis); laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2009) pažymėta, kad dėl gaisro, kaip potencialiai pavojingo veiksnio, gyventojai, įmonės, įstaigos ir organizacijos turi būti itin atidūs ir elgtis taip, kad būtų išvengta jo kilimo. Turto sugadinimo atveju, kai žala padaryta dėl gaisro, neteisėtais veiksmais, be kita ko, pripažįstamas ir patalpų, iš kurių kilo gaisras, valdytojo nesugebėjimas naudotis turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358/2012).

27. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl patalpų savininko (valdytojo) civilinės atsakomybės ribų, be kita ko, yra nurodęs, kad dėl gaisro, kaip potencialiai pavojingo veiksnio, gyventojai, įmonės, įstaigos ir organizacijos turi būti itin atidūs ir elgtis taip, kad būtų išvengta jo kilimo. Dėl kokios priežasties kilo gaisras patalpose, nukentėjęs asmuo neprivalo įrodinėti. Jeigu gaisro kilimo vieta yra akivaizdi ir aiški, tai teismas turi spręsti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip rūpestingas asmuo, galimybę numatyti gaisro kilimą ir imtis veiksmų jam išvengti. Esant tokiai situacijai patalpų savininkas turi įrodyti, kad jis yra nekaltas dėl gaisro kilimo. Tokio elgesio privalo laikytis tiek turto savininkas, tiek kitas jo valdytojas, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti atitinkamas patalpas. Bendrame pastate kilusio gaisro atveju reikėtų pripažinti, kad atsakingas už jo kilimą yra asmuo, kurio patalpose yra gaisro židinys. Įrodytas gaisro židinio faktas būtų pakankamas pagrindas konstatuoti, kad šis asmuo elgėsi nerūpestingai. Toks asmuo (savininkas, valdytojas, naudotojas), kurio patalpoje kilo gaisras, turėtų įrodinėti, kad jo kaltės nėra, t. y. kad jis laikėsi visų keliamų reikalavimų, o gaisras kilo dėl trečiųjų asmenų veiksmų, gamtos jėgų veikimo ar kitokių priežasčių, už kurias jis nėra atsakingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2009; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012; 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2014).

28. Apeliantė teigia, kad atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė nesaugiu kietojo kuro krosnies kūrenimu, dėl to ir kilo gaisras. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2023 m. vasario 10 d. (gaisro kilimo dieną) ūkinių pastatų (viralinės, garažo, neregistruoto pastato), esančių (duomenys neskelbtini), savininkė buvo ieškovė, o atsakovas teismo sprendimo pagrindu buvo šių patalpų naudotojas. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas R. G. 2023 m. vasario 10 d. ryte kūrė krosnį, esančią jo naudojamose patalpose. Atsakovas byloje nurodė, jog jis tą rytą, atvykęs į darbo vietą susikrauti medienos gaminių, užkūrė krosnį, degino joje du kibirėlius drožlių, kurios, pasak jo, sudegė per 15-20 minučių. Tą dieną jis dirbtuvėse dirbti neplanavo, kūrė krosnį tam, kad patalpos neužšaltų, kol jis susikraus užsakovams skirtus gaminius. Išvažiuodamas iš dirbtuvių, jis patikrino, kad ugnis krosnyje yra užgesusi, be to, po kelių minučių grįžęs pasiimti pamiršto telefono, taip pat jokių ugnies požymių nebematė. Nurodė, kad visada elgiasi itin atsakingai, nes dirba su mediena, todėl, kūrendamas ugnį, visada atidžiai apžiūri, kad prie krosnies nebūtų iškritusių žiežirbų, nušluoja jas, apšlaksto vandeniu ar apdeda sniegu. Tose patalpose dirba 30 metų, visada elgėsi atsakingai.

29. Telšių priešgaisrinės apsaugos tarnybos pareigūnai, atlikę gaisro priežasčių tyrimą, kategoriškos išvados dėl gaisro kilimo priežasties nedavė, pažymoje „Dėl kilusio gaisro“ nurodė, kad labiausiai tikėtina priežastis – dėl išskriejusių kibirkščių iš dūmtraukio ir patekus joms ant stogo konstrukcijų. Liudytojas M. K. ((duomenys neskelbtini)) pirmosios instancijos teisme teismo posėdžio metu nurodė, kad tokią priežastį nustatė, atmetęs kitas galimas gaisrų kilimo priežastis, įvertinęs gamtines tos dienos sąlygas – didžiulį vėjuotumą bei aplinkybę, kad krosnis buvo kūrenama. Liudytojas pažymėjo, jog neatsargaus, aplaidaus elgesio faktų nenustatė, gaisras buvo palankiai susiklosčiusių aplinkybių išdava. Taip pat M. K. nurodė, kad po gaisro apžiūrėjus patalpas, krosnį, akivaizdžių kūrenimo sistemos trūkumų nenustatė: dūmtraukis mūrinis, neišlūžęs, neišvirtęs, sandarus, plytų iš jo išimta nebuvo; dūmtakis metalinis, neišplyšęs, nesulūžęs; kieto kuro krosnis pramoninės gamybos, su uždara kūrenimo kamera.

30. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors byloje yra įrodymai, kad labiausiai tikėtina gaisro priežastis – dėl išskriejusių kibirkščių iš dūmtraukio ir patekus joms ant stogo konstrukcijų, gaisras, kilęs atsakovo valdomame pastate, nebuvo ta jėga, kuri vertintina kaip nenugalima CK 6.253 straipsnio 2 dalies prasme, nes šiuo atveju jis nebuvo neišvengiamas ir atsakovo nekontroliuojamas bei nepašalinamas. Jis taip pat nebuvo ir negalėjo būti nenumanomas, nes, kaip matyti, jis kilo po to, kai atsakovas užkūrė krosnį, degino joje du kibirėlius drožlių, kurios pasak jo sudegė per 15-20 minučių. Tačiau byloje nėra patikimų įrodymų, kad drožlės sudegė per atsakovo nurodomas 15-20 min. Taip pat nėra įrodymų, kad atsakovas tikrai laukė, kol visiškai sudegs drožlės. Kaip jau minėta nustatyta, gaisro kilimo priežastis – dėl išskriejusių kibirkščių iš dūmtraukio. Iš byloje esančių aplinkybių konstatuotina, kad atsakovas nevykdė bendro pobūdžio pareigos su pastatu elgtis atidžiai ir rūpestingai, t. y. taip, kad naudojamame pastate nebūtų sukeltas gaisras. Pastato, kurio patalpoje kilo gaisras, naudotojas turėtų įrodinėti, kad jo kaltės nėra, t. y. kad jis laikėsi visų keliamų reikalavimų. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad jis netinkamai organizavo savo darbą – neįsitikino, ar tikrai krosnis yra jau užgesusi, ar drožlės spėjo sudegti. Kadangi, liudytojo M. K. teigimu, iš kamino nukritusi kibirkštis degi išlieka gana ilgą laiką, šiuo atveju nepakako palaukti, kol kuras krosnyje perdegs, nes ir po to gaisro tikimybė išlieka. Atsakovas nebuvo pakankamai rūpestingas ir nesiėmė pakankamų priemonių gaisro kilimo rizikai sumažinti. Iš nurodytų aplinkybių spręstina, kad gaisras kilo dėl atsakovo kaltės ir esant jo neteisėtiems veiksmams, dėl kurių apdegė pastatas, nudegė dalis stogo (CK 6.246–6.248 straipsniai). Taigi, atsakovas, kaip apeliantės patalpų valdytojas privalo atlyginti nuostolius, kurie atsirado dėl nepakankamos priežiūros ir rūpinimosi jam perduotomis patalpomis.

Dėl žalos dydžio nustatymo

31. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad teismas, spręsdamas ginčus dėl žalos atlyginimo, turi nustatyti tikrąjį žalos dydį.

32. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovė neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų ir kaltės, teigiant, kad nebuvo įrodytas žalos dydis. Apeliantės pateikti įrodymai byloje sietini su nepriklausomų trečiųjų asmenų atliktais vertinimais ir išvadomis, kurias teikti jie turi oficialią kompetenciją, tuo tarpu atsakovo pateikti duomenys šališki, pateikti suinteresuotos bylos baigtimi asmens ir laikantis pastarojo pozicijos. Atsakovas byloje leistinais įrodymais nepaneigė ieškovės pateiktų sąmatų teisingumo ir pagrįstumo, o teismas vienašališkai vertinimo negalėjo atlikti, nes tokiu atveju pažeidžiamas rungimosi ir nešališkumo principai. Apeliantė akcentuoja, kad REMEX sąmatoje, tiek Helm sąmatoje nurodyti darbų kiekiai realūs ir pagrįsti, remiasi, nešališka fizine objekto apžiūra ir ekspertiniu vertinimu. Negana to, nustačius net didesnę žalos sumą, apeliantė pasirinko „pigesnį“ žalos šalinimo variantą ir nedidino ieškinio sumos, tačiau į šį aspektą nepagrįstai teismas neatsižvelgė.

33. Apeliantė nurodo, jog, negalėdama objektyviai surinkti įrodymų, neginčija teismo sprendimo dalies, dėl 1200,00 Eur žalos dėl terasos lentų sudegimo vertinimo ir apeliacine tvarka šio klausimo nebekelia. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo priteisti jos naudai iš atsakovo žalos atlyginimą – 14 540,64 Eur.

34. Iš bylos duomenų nustatyta, kad gaisro metu nukentėjo pagalbinių, tarpusavyje susijusių pastatų blokas: pastatas – viralinė, pastatas-garažas ir neregistruotas pastatas. Gaisro metu sudegė dalis stogo, išdegė medinė perdanga, palėpėje sudegė namų apyvokos daiktai, vandeniu sulietos medžio apdirbimo dirbtuvės ir gaminiai. Ieškovė neginčijo aplinkybės, jog atsakovas su kitų asmenų pagalba po gaisro atliko gaisro padarinių šalinimo darbus.

35. Antstolis V. D. 2023 m. birželio 26 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatavo, kad namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), sklype yra gyvenamasis namas ir kiti ūkinės paskirties statiniai. Vienas mūrinis ūkinis pastatas, su gelžbetoniniais perdengimais, yra be stogo konstrukcijos. Ūkinio pastato išorės vaizdas ir būklė, vidaus patalpų vaizdas ir būklė, viduje ir išorėje likusios atliekos rodo apie buvusį pastato gaisrą.

36. Apeliantė žalos dydį (pastatams) įrodinėja draudimo žalos administravimo metu REMEKS lokaline sąmata, kurioje nurodyta, kad gaisro metu nukentėjusio pastato atstatymo darbų kaina yra 23 367,28 Eur; komerciniu pasiūlymu ir lokaline sąmata (sudarytojas A. K.) kurioje nurodyta, kad remonto darbų po gaisro kaina 24 598,33 Eur. Taip pat papildomu argumentu įvardijo HELM.LT sudarytą lokalinę sąmatą, kurioje nurodyta, kad pastatų atstatymo kaina 42 402,03 Eur.

37. Teisėjų kolegija, susipažinusi su šalių pateiktais įrodymais apie žalą ir jos dydį, vertina, kad apeliantės pateikti įrodymai nėra aiškūs ir tikslūs. Apeliantės pateiktose sąmatose nėra aišku, ar atstatomieji darbai nurodyti tik neapdraustame pastate, ar visuose pastatuose. Nėra aišku tiksliai kur, kokiame pastate nurodomi darbai turi būti atliekami. Pavyzdžiui apeliantės pateiktoje REMEKS lokalinėje sąmatoje nėra aiškiai nurodyta apie kokio pastato atstatymo/remonto darbus kalbama, nurodyta „statinys: (duomenys neskelbtini)“. Tačiau iš bylos duomenų matyti, jog tai yra draudimo žalos bylos administravimo numeris. Draudimo byloje draudimo išmoka paskaičiuota atsižvelgiant į apdrausto turto atstatymo išlaidas, todėl nėra aišku, apie kokių statinių atstatymą yra kalbama minėtoje sąmatoje. Nagrinėjamu atveju atsakovas nesutinka su plotais (sienų, stogo ir grindų), o kartu ir su medžiagų kiekiais bei darbo sąnaudomis, kurios yra nurodytos tiek ieškinyje, tiek lokalinėje sąmatoje bei 2023 m. vasario 17 d. turto apžiūros akte. Todėl yra labai svarbu, kad byloje būtų tiksliai išsiaiškinta, kokiame pastate, kokiame plote reikalingi atlikti darbai.

38. Taip pat pažymėtina, kad, nors iš į bylą pateikto el. laiško matyti, kad draudimo bendrovė priėmė sprendimą atlyginti apeliantei 50 proc. nuostolių sumos, nes draudimo sutartimi buvo nepilnai apdrausti pagalbiniai pastatai, draudimo išmoka paskaičiuota, atsižvelgiant į apdrausto turto atstatymo išlaidas. Tačiau byloje nėra pateiktas draudimo bendrovės sprendimas, iš kurio būtų galima matyti visus draudimo bendrovės sprendimo motyvus. Nėra aišku, kodėl iš viso draudimo bendrovė vertino neapdraustą pastatą, kodėl bendrovė neatlygino visos apdraustiems pastatams padarytos žalos. Į bylą pateiktas tik draudimo bendrovės Turto apžiūros aktas, kuriame nurodyti gaisro padariniai ūkiniame pastate, tačiau nėra aprašyti padariniai kitų – apdraustų pastatų. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje turėjo būti apklaustas ir draudimo bendrovės atstovas.

39. Nagrinėjant bylą iš naujo, būtina nustatyti kiekvienam statiniui atkurti reikalingų darbų apimtį, kainą, išsiaiškinti, kodėl draudimo bendrovė nepadengė viso žalos atlyginimo, nustačius priežastis, minusuoti draudimo išmoką bei kitas gautas išmokas, jei jos skirtos statinių remontui, ir nustatyti draudimo nepadengtos žalos dydį. Naugrinėjant bylą iš naujo, pasiūlyti šalims apsispręsti dėl prašymo skirti byloje statybos ekspertizę.

40. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, nenustatė dalies bylai reikšmingų aplinkybių, jų visapusiškai neišnagrinėjo, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismui neišsiaiškinus visų įrodinėjimo dalyką byloje sudarančių aplinkybių, turinčių reikšmės vertinant žalos dydį, neatskleidus bylos esmės, sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl jis naikinamas, ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes pagal tirtinų aplinkybių mastą bei pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme tokia apimtimi neatitiktų apeliacijos esmės bei paskirties, reikštų, jog apeliacinės instancijos teismas vykdo pirmosios instancijos teismo funkciją ir pakeičia pirmosios instancijos teismą. Be to, šalis, nesutikdama su teismo išvadomis dėl iki šiol nenagrinėtų esminių ginčo aplinkybių, prarastų galimybę šias išvadas apskųsti apeliacine tvarka, t. y. būtų apribota šalių teisė į apeliaciją (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis).

41. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad esant šalių ginčui dėl žalos dydžio bei šalims teikiant skirtingas sąmatas, teismas turėjo šalims pasiūlyti daryti ekspertizę, kad nustatyti žalos dydį.

Dėl procesinės bylos baigties

42. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, skundžiamas sprendimas naikintinas ir byla grąžintina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nes teismas netinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus, neišsiaiškino visų aplinkybių dėl žalos atlyginimo bei jos dydžio, dėl to galėjo būti neteisingai išspręstas ginčas ir liko neatskleista bylos esmė (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

43. Panaikinus skundžiamą sprendimą ir bylą grąžinus nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. spalio 10 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Lina Muchtarovienė Irena Stasiūnienė Birutė Simonaitienė