Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-10-30 · Civilinė byla Nr. 2A-1362-459/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-10-30
Bylos Nr.
2A-1362-459/2015
Teisminio proceso Nr.
2-33-3-01779-2014-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Raimonda Andrulienė (pirm.), Aušra Maškevičienė, Alona Romanovienė
Ieškovas
S. J.
Atsakovas
K. J.
Išvadą teikia
Plungės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius

Pranešėja Raimonda Andrulienė Civilinė byla Nr. 2A-1362-459/2015

Teisėja Aldona Šukienė (Proceso Nr. 2-33-3-01779-2014-2)
Procesinio sprendimo kategorijos (S) 2.6.5.2.1; 3.3.1.18
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. spalio 30 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Raimondos Andrulienės, kolegijos teisėjų Aušros Maškevičienės, Alonos Romanovienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės S. J. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. J. ieškinį atsakovui K. J. dėl santuokos nutraukimo, išlaikymo priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalijimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Plungės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė prašė nutraukti jos ir G. J. santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, sūnaus M. J. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su motina, priteisti iš atsakovo sūnaus Modesto išlaikymui po 144,81 Eur (500 Lt), kas mėnesį mokant periodinėmis išmokomis, nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki sūnaus pilnametystės, padalyti santuokoje įgytą turtą. Nurodė, kad laikui bėgant darėsi nepakantūs vienas kitam, gyveno atsakovo tėvų namuose, tai sukėlė dar didesnę įtampą. Šiuo metu gyvena atskirai, kiekvienas iš jų gyvena savo gyvenimą.

Žemesnės instancijos teismas

Plungės rajono apylinkės teismas 2015-05-12 sprendimu tenkino dalį ieškinio: nutraukė santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, sūnaus gyvenamąją vietą nustatė su motina, priteisė iš atsakovo sūnaus išlaikymui po 110 Eur kas mėnesį, mokant periodinėmis išmokomis nuo 2015-05-12 iki sūnaus pilnametystės, padalijo santuokoje įgytą turtą. Nurodė, jog atsakovas teigia, kad vaiko išlaikymui gali skirti tik 72,41 Eur per mėnesį, nes jo pajamos yra 249,07 Eur, gyvendami šeimoje vaiko išlaikymui skirdavo 400–500 litų per mėnesį. Ieškovė nurodo, kad sūnaus išlaikymui per mėnesį reikalinga 335,06 Eur suma. Ieškovės pajamos 2014-05-26–2014-08-29 ir 2014-09-29– 2014-12-22 ir ieškinio pateikimo metu per mėnesį vidutiniškai sudarė 3039,24 Eur. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas pateikė duomenis, kad jo pajamų dydis yra apie 249,95 Eur per mėnesį. Atsakovas yra darbingas, turi galimybę gauti nuolatines pajamas, taip užtikrinti sūnui geresnes jo poreikių tenkinimo sąlygas. Atsakovo pajamos yra mažesnės nei ieškovės, kitų išlaikytinių atsakovas neturi. Tačiau atsakovas nepateikė įrodymų, kad negali teikti sūnui didesnio išlaikymo. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad santuokos metu įgijo tik automobilį VOLKSWAGEN GOLF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Ieškovei vienai tenka sūnaus priežiūros ir rūpinimosi juo pareigos. Duomenų, kad atsakovas prisideda prie sūnaus išlaikymo, byloje nėra. Ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių išlaidų sūnaus išlaikymui pagrįstumą, todėl, atsižvelgdamas į sūnaus Modesto amžių, ieškovės ir atsakovo gaunamas pajamas, teismas priteistino išlaikymo dydį sumažino iki 110 Eur per mėnesį.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde ieškovė prašo pakeisti Plungės rajono apylinkės teismo 2015-05-12 sprendimą ir priteistą išlaikymą padidinti iki 150 Eur per mėnesį, skaičiuojant nuo ieškinio pateikimo teismui dienos. Nurodo, jog sūnaus poreikiams tenkinti reikalinga 335,06 Eur dydžio suma per mėnesį. Atsakovas ne tik darbingas ir sveikas, bet ir gauna daug didesnes pajamas. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas dirba motinos ūkyje. Teismui buvo pateikti įrodymai apie ūkio turtą, tačiau teismas atsisakė juos vertinti, nes neva tai – atsakovo motinos turtas. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, teismas visas abejones turi vertinti vaiko naudai. Atsakovas slepia savo tikrąsias pajamas, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas nėra pajėgus teikti 150 Eur per mėnesį dydžio išlaikymo. Be to, ieškovė prašo pakeisti išlaikymo priteisimo momentą, t. y. nustatyti, kad išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismą dienos.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Nurodo, jog ieškovės pajamos yra didesnės, taigi teismas pagrįstai nustatė atsakovui mažesnę išlaikymo naštą. Ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių išlaidų sūnaus išlaikymui dydį, todėl, atsižvelgiant į sūnaus amžių, ieškovės ir atsakovo gaunamas pajamas, teismo priteisto išlaikymo dydis atitinka abiejų šalių turtinę padėtį ir užtikrins vaikui sąlygas, būtinas jam vystytis.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).

Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo motyvus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebūtų galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui po 110 Lt per mėnesį, mokant periodinėmis išmokomis nuo 2015-05-12 iki vaiko pilnametystės, kasmet indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka. Ieškovė ginčija teismo priteisto išlaikymo dydį, prašo padidinti priteistą išlaikymą iki 150 Eur per mėnesį, taip pat prašo nustatyti, kad išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismą dienos.

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti sąlygas, būtinas vaikui vystytis. Būtinoms vaiko vystymuisi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinami poreikiai maistui, aprangai, sveikatai, būstui, saviveiklai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. CK 6.461 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA), kuri šiuo metu yra 325 Eur. Šis kriterijus turi būti taikomas ir sprendžiant dėl vaikų išlaikymo. Teismas turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris nepažeistų tėvų turtinės padėties ir nepilnamečių vaikų poreikių proporcingumo. Vaikų poreikiai apibūdinami ne tik kaip bendrieji, bet ir individualūs, atspindintys konkretaus vaiko raidos ir ugdymo specifiką bei tarnaujantys šiems tikslams. Sprendžiant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio klausimą, privalu remtis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, kuris, be kita ko, reiškia, kad abejonės dėl išlaikymo dydžio turi būti vertinamos vaiko interesais. Be to, jeigu tėvų turtinė padėtis leidžia teikti vaikui tokio dydžio išlaikymą, kad būtų užtikrinti ne tik minimalūs vaiko poreikiai, bet ir garantuota geresnė nei vidutinė gyvenimo sąlygų kokybė, tai teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas nukrypti nuo orientacinio 1 MMA kriterijaus, turėtų atsižvelgti ir į šią aplinkybę. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra lygi, tačiau turtinės galimybės išlaikyti vaikus gali būti nevienodos.

Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Be to, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei kyla pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, teismas turi ją vertinti vaiko interesų naudai, t. y. pripažinti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015). Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, tėvai turi pateikti įrodymus dėl tikrosios jų turtinės padėties. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2006; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo sūnaus išlaikymui 150 Eur per mėnesį, t. y. jos prašomas priteisti išlaikymo dydis nesudaro net pusės MMA. Pirmosios instancijos teismas šį reikalavimą tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo sūnaus išlaikymui 110 Eur per mėnesį. Atsakovas nurodė, kad vaiko išlaikymui gali skirti tik 72,41 Eur per mėnesį, nes jo pajamos yra 249,07 Eur, gyvendami šeimoje jie vaiko išlaikymui skirdavo 400–500 litų per mėnesį. Tėvų turtinė padėtis nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei kitą turtą. Ieškovė nurodė, kad sūnaus išlaikymui per mėnesį reikalinga 335,06 Eur suma, taigi ieškovės nurodoma sūnaus poreikių tenkinimui skirtina lėšų suma tik 10 Eur viršija orientacinį 1 MMA kriterijų (b. l. 35). Ieškovės pajamos 2014-05-26–2014-08-29 ir 2014-09-29–2014-12-22 per mėnesį vidutiniškai sudarė 3039,24 Eur (b. l. 34, 116–117). Bylos nagrinėjimo metu atsakovas pateikė duomenis apie pajamas, kurių dydis vidutiniškai per mėnesį yra 249,95 Eur (2014-11-20 pažyma apie K. J. pajamas). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad atsakovas yra darbingas, turi galimybę gauti nuolatines pajamas, taip užtikrinti sūnui geresnes jo poreikių tenkinimo sąlygas. Iš pateiktų duomenų matyti, kad atsakovo pajamos yra mažesnės nei ieškovės, kitų išlaikytinių atsakovas neturi. Tačiau atsakovas nepateikė įrodymų, kad negali teikti sūnui didesnio išlaikymo, nei teigia. Duomenų, kad ieškotų geriau apmokamo darbo, byloje nėra. Ieškovės atstovas teigia, kad atsakovas santuokos metu dirbo jo motinos vardu registruotame ūkininko ūkyje. Atkreiptinas dėmesys, jog ši ieškovės prielaida tikėtina ir, nors nėra pateikta akivaizdžių tai patvirtinančių įrodymų, tačiau tai, jog atsakovas yra darbingo amžiaus darbingas vyras, jo pajamų suma maža – tik 249,07 Eur per mėnesį, iš kurių jis sutiko skirti sūnaus išlaikymui 72,41 Eur, taigi atsakovui, atskaičius jo pripažįstamą išlaikymo dydį (be to, atsakovas pripažino ir teismo sprendimu priteistą išlaikymo dydį – 110 Eur, jo apeliaciniu skundu neginčijo), pragyvenimui liktų itin maža pajamų suma, kelia teismui pagrįstų abejonių dėl to, kad pateikti visi realią atsakovo turtinę padėtį atspindintys duomenys. Kadangi visos abejonės vertinamos vaiko interesų naudai, atsižvelgdamas į tai, jog prašoma priteisti išlaikymo suma neviršija pusės minimumo, ieškovei vienai tenka sūnaus priežiūros ir rūpinimosi juo pareigos, ieškovė jokių išmokų už sūnų negauna, atsakovas, nors būdamas darbingas, nededa visų pastangų, kad užtikrintų sūnui bent minimalius jo poreikius tenkinančio išlaikymo teikimą, teismas daro išvadą, jog šiuo atveju nėra pagrindo nukrypti nuo orientacinio 1 MMA kriterijaus, o atsakovas turi visas galimybes teikti 150 Eur dydžio išlaikymą sūnui.

Ieškovė taip pat ginčija teismo sprendimo dalį, kuria išlaikymas priteistas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, prašo išlaikymą priteisti nuo kreipimosi į teismą dienos. Civilinio kodekso 3.200 straipsnyje numatyta, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, t. y. nuo tada, kai tėvas ar motina nebevykdo pareigos išlaikyti vaiką. Sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo momento turi būti nustatomos aplinkybės, reikšmingos klausimui išspręsti, ir konstatuojamas teisės reikalauti išlaikymo atsiradimo momentas. Atsakovas neginčijo fakto, jog jis neišlaiko sūnaus. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir gyvenant atskirai. Duomenų, kad atsakovas prisideda prie sūnaus išlaikymo, byloje nėra. Nors ieškovė ieškinyje prašė priteisti išlaikymą nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, tačiau teismui tokio pobūdžio byloje yra suteikta teisė, atsižvelgiant į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principą, peržengti ieškinio reikalavimų ribas, todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas ir išlaikymas priteistinas nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. nuo 2014-10-29. Priešingu atveju būtų pažeistos vaiko teisės gauti jo poreikius tenkinantį išlaikymą iš abiejų tėvų.

Nurodytais motyvais pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, padidinant iš atsakovo sūnaus išlaikymui priteistą sumą iki 150 Eur per mėnesį, mokant periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos 2014-10-29 iki sūnaus pilnametystės (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Keičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos. Valstybei iš atsakovo priteistina žyminio mokesčio, mokėtino už ieškinį, suma didintina iki 52,13 Eur (144,81 Eur x 12 x 0,03) (CPK 80 str., 83 str., 85 str., 96 str.).

Už apeliacinį skundą mokėtina 20 Eur žyminio mokesčio. Tenkinant ieškovės apeliacinį skundą, iš atsakovo valstybei priteistina 20 Eur žyminio mokesčio (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 326–330 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

pakeisti Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 12 d. sprendimą, padidinant iš atsakovo K. J. nepilnamečio sūnaus M. J., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteistą sumą iki 150 Eur kas mėnesį, mokant periodinėmis išmokomis nuo 2014-10-29 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Padidinti valstybei iš atsakovo K. J. priteisto žyminio mokesčio dydį iki 52,13 Eur.

Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Valstybei iš atsakovo K. J. priteisti 20 Eur už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio.

Kolegijos pirmininkė Raimonda AndrulienėKolegijos teisėjos Aušra MaškevičienėAlona Romanovienė