Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimas

dalyvaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui A. P., T. B.,

administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. Ž., jo įgaliotajam atstovui advokatui Tadui Ugintui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. Ž. administracinėn atsakomybėn buvo traukiamas už tai, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir kitiems kreditoriams, privalėjo nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą, tačiau iki bankroto bylos iškėlimo 2021 m. vasario 9 d. neįvykdė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesą UAB „(duomenys neskelbtini)“, tuo padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamos asmens kaltė buvo grindžiama šia byloje surinkta rašytine medžiaga: Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimu dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo V. Ž. (1 t., b. l. 2-5); balanso kopija (1 t., b. l. 6); Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2019 m. spalio 8 d. nurodymu Nr. (23.31-08) 467-162542 nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) kopija (1 t., b. l. 7-8); Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. (23.31-08) 467-194882 išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto kopija (1 t., b. l. 9-11); Antstolių informacinės sistemos duomenys apie išieškojimus iš „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 12); VĮ „(duomenys neskelbtini)“ Nekilnojamojo turto registro išrašu (1 t., b. l. 13); VĮ „(duomenys neskelbtini)“ išrašu (1 t., b. l. 14); VĮ „(duomenys neskelbtini)“ Juridinių asmenų registro išrašu (1 t., b. l. 15); Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-828-324/2021 iškelti UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą elektroninio dokumento nuorašo kopija (1 t., b. l. 18-21); Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2020 m. kovo 20 d. įsakymo Nr. V-132 „Dėl įgaliojimų suteikimo“ išrašu (1 t., b. l. 23-24); Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartis pradėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvusio direktoriaus V. Ž. atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą (1 t., b. l. 28-29); administracinių nusižengimų registro išrašu apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus, iš kurio matyti, kad V. Ž. administracine tvarka nebaustas (1 t., b. l. 31); V. Ž. atstovo advokato Tado Uginto atsiliepimas į pareiškimą (1 t., b. l. 68-74); Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2019 m. liepos 4 d. patikrinimo aktu (1 t., b. l. 75-102); Kauno apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2021 m. kovo 12 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 103-115); 2021 m. balandžio 21 d. teisinių paslaugų sutartis (1 t., b. l. 116, 117); Kauno apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2021 m. gegužės 18 d. kaltinamuoju aktu (1 t., b. l. 141-152), Kauno apygardos prokuratūros 2021 m. gegužės 18 d. kaltinamuoju aktu (1 t., b. l. 163-175), Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-787-517/2021 (1 t., b. l. 184-198), kita bylos medžiaga.

Administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.

Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai, jeigu bent vieno požymio nėra, nėra ir nusižengimo sudėties, kaip visumos [Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-30-699/2017, 2AT-10-648/2019).

Motyvuojamoji dalis

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimus, kurie gali būti įvykdyti alternatyviomis veikomis, be kita ko, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimu teismui. Tai blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose.

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokamo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Taigi, nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019). Klausimas dėl įmonės nemokumo turi būti sprendžiamas ne formaliai, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Pagal kasacinio teismo praktiką bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonomikos augimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-541-219/2018).

V. Ž. šioje administracinio nusižengimo byloje administracinėn atsakomybėn buvo traukiamas už tai, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį VMI ir kitiems kreditoriams, privalėjo nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą, tačiau iki bankroto bylos iškėlimo 2021 m. vasario 9 d. neįvykdė JANĮ 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir tuo pažeidė kreditoriaus – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interesus.

Nagrinėjamu atveju iš esmės ginčas kilo dėl to, ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. Ž. privalėjo kreiptis dėl nemokumo bylos iškėlimo, tai yra ar jis buvo tinkamas subjektas šioje byloje.

Pažymėtina, kad pagal Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 punktą nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. Tačiau bylos nagrinėjimo metu V. Ž. pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio akcininkų susirinkimo 2017 m. lapkričio 2 d. protokolą, kuriame nurodyta, kad visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvavę akcininkai nusprendė V. Ž. atleisti iš direktoriaus pareigų nuo 2017 m. lapkričio 2 d. ir nuo 2017 m. lapkričio 3 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi paskirti D. K.. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO išrašo apie asmens darbovietę, gautame iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išraše nurodyta, kad V. Ž. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2015 m. gruodžio 15 d. iki 2017 m. lapkričio 2 d.

Pažymėtina, V. Ž. neturi pareigos po atleidimo domėtis, ar informacija apie jo atleidimą buvo perduota valstybinei įmonei (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 10 d. įmonė turėjo finansinių sunkumų ir jos tuometinis direktorius turėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau analizuojamu laikotarpiu V. Ž., kaip jau minėta, nebuvo įmonės direktorius, kadangi jis buvo atleistas 2017 m. lapkričio 2 d., todėl jis ne tik neturėjo pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau neturėjo ir realių galimybių tai padaryti. Dėl šios priežasties V. Ž. nelaikytinas tinkamu subjektu, kuris analizuojamos situacijos atveju galėtų atsakyti pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.

Nors Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas nurodė, kad V. Ž. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi buvo iki 2021 m. vasario 23 d. pagal Juridinių asmenų registro duomenis, tačiau pažymėtina, kad šis išrašas atlieka tik išviešinamąją funkciją, be to, V. Ž. neturi pareigos po atleidimo domėtis, ar informacija apie jo atleidimą buvo perduota valstybinei įmonei (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.66 straipsnio 3 dalis numato, kad pateikti nustatytos formos prašymą įregistruoti pakeitimus juridinių asmenų registre per trisdešimt dienų nuo pakeitimų padarymo dienos privalo juridinis asmuo. Taigi V. Ž. neturėjo pareigos inicijuoti pakeitimų juridinių asmenų registre. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išrašas patvirtina, kad V. Ž. įmonės vadovu buvo iki 2017 m. lapkričio 2 d. ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia, todėl teismas sprendžia, jog ta aplinkybė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ valstybės įmonei (duomenys neskelbtini)nepateikė duomenų apie įmonės vadovo V. Ž. atleidimą iš pareigų ir tai nebuvo žinoma Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, negali būti pagrindu pripažinti, jog V. Ž. ir po jo faktinio atleidimo yra atsakingas už tolimesnę juridinio asmens veiklą. Todėl darytina išvada, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nėra tinkamas subjektas atsakyti už pažeidimus, fiksuotus po 2017 m. lapkričio 2 d. Tai atitinka ir aukštesniojo teismo praktiką panašaus pobūdžio byloje (Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-112-634/2022).

Nors V. Ž. atžvilgiu išnagrinėta baudžiamoji byla dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo (2021 m. gruodžio 22 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendis), tačiau ši aplinkybė savaime neįrodo V. Ž. kaltės dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo, kadangi baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai įvertinti baudžiamajame procese.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, darytina išvada, kad V. Ž. laikotarpiu, kuomet jam, kaip įmonės vadovui būtų galėjusi kilti pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, buvo atleistas ir analizuojamu laikotarpiu nebedirbo įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo padarymo subjektu negali būti V. ž., kadangi analizuojamu laikotarpiu jis neturėjo pareigos kreiptis dėl įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto.

Įvertinęs visas bylos aplinkybes teismas sprendžia, kad byloje esančių duomenų visuma neleidžia daryti išvados, kad V. Ž. veiksmuose yra jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, požymių, todėl administracinio nusižengimo teisena V. Ž. atžvilgiu nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 646 straipsniu,

nutaria:

administracinio nusižengimo teiseną V. Ž. atžvilgiu dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, nutraukti, jam nepadarius administracinio nusižengimo.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.