- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2022-05-05
- Bylos Nr.
- AN2-112-634/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01859-2021-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Giedrius Endriukaitis (pirm.)
- Pareiškėjas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus patarėjos Giedrės Vainauskienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 25 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
2. Skundžiamu Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 25 d. nutarimu administracinio nusižengimo teisena A. Š. atžvilgiu nutraukta, nesant jo veikoje administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, požymių. Apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, padarė išvadą, kad analizuojamu laikotarpiu A. Š. nebuvo minėtos įmonės direktorius, kadangi jis buvo atleistas 2017 m. gegužės 25 d., todėl jis ne tik neturėjo pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau neturėjo ir realių galimybių tai padaryti.
Šalies argumentai
3. Nesutikdama su skundžiamu nutarimu, VMI Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus patarėja Giedrė Vainauskienė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 25 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą – taikyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvusiam vadovui A. Š. administracinę atsakomybę, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje ir skirti sankcijoje nustatytą baudos vidurkį.
3.1. Skunde nurodoma, kad pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos už 2017 m. gegužės mėn. buvo teiktos 2017 m. birželio 26 d. (65 Eur), 2017 m. rugsėjo 14 d. (6 099 Eur), 2017 m. spalio 25 d. (26 Eur), todėl jau 2017 m. gegužės mėn. A. Š., būdamas bendrovės vadovu, turėjo žinoti apie sandorius, iš kurių kilo mokėtini mokesčiai. Pasak VMI, A. Š. privalėjo teikti pareiškimą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimo ne nuo VMI sprendimo priėmimo, o nuo deklaracijos pateikimo, žinant, kad deklaruotų mokestinių prievolių bendrovė vykdyti negali.
3.2. VMI manymu, A. Š. laikytinas tinkamu subjektu ir jam taikytina atsakomybė pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį kaip neįvykdžiusiam Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesą bendrovei, kadangi registro duomenimis jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu buvo nuo 2016 m. lapkričio 16 d. iki 2021 m. lapkričio 29 d.
3.3. Skunde pažymima, kad nuo pat tapimo administracijos vadovu momento pastarasis turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai, jis privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, todėl A. Š. privalėjo įsitikinti, ar akcininko sprendimas dėl jo atleidimo įregistruotas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Apeliacinis skundas atmetamas.
6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
7. Byloje yra pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko 2017 m. gegužės 25 d. sprendimas, kuriame nurodyta, kad vienintelis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas V. L. nusprendė nuo 2017 m. gegužės 25 d. atleisti A. Š. iš direktoriaus pareigų ir įpareigojo įmonės buhalterę apie tai pranešti valstybės įmonei Registrų centrui (b. l. 32). Šią aplinkybę patvirtina Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išrašas, kuriame nurodyta, kad A. Š. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2016 m. rugsėjo 29 d. iki 2017 m. gegužės 25 d. (b. l. 36). Priešingai šiems duomenims, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išraše nurodyta, kad A. Š. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi buvo iki 2021 m. lapkričio 29 d.
8. Tokiu būdu nagrinėjamu atveju reikia spręsti, ar A. Š. gali būti laikomas tinkamu subjektu, tai yra ar jis laikytinas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 12 d. iki 2021 m. rugsėjo 9 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.66 straipsnio 3 dalis numato, kad pateikti nustatytos formos prašymą įregistruoti pakeitimus juridinių asmenų registre per trisdešimt dienų nuo pakeitimų padarymo dienos privalo juridinis asmuo. Taigi A. Š. neturėjo pareigos inicijuoti pakeitimų juridinių asmenų registre. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išrašas patvirtina, kad A. Š. įmonės vadovu buvo trumpą laikotarpį, nuo 2016 m. rugsėjo 29 d. iki 2017 m. gegužės 25 d. Be to, nenustatyta, kad jis turi įmonės akcijų ar kitaip būtų susijęs su UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla. ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia, todėl teismas sprendžia, jog ta aplinkybė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ valstybės įmonei Registrų centrui nepateikė duomenų apie įmonės vadovo A. Š. atleidimą iš pareigų, negali būti pagrindu pripažinti, jog A. Š. ir po jo faktinio atleidimo yra atsakingas už tolimesnę juridinio asmens veiklą. Todėl darytina išvada, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nėra tinkamas subjektas atsakyti už pažeidimus, fiksuotus po 2017 m. gegužės 27 d.
9. Apeliantė pateikia dar vieną argumentą - nurodo, kad jau 2017 m. gegužės mėn. A. Š., būdamas bendrovės vadovu, turėjo žinoti apie sandorius iš kurių kilo mokėtini mokesčiai. Pasak VMI, A. Š. privalėjo teikti pareiškimą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimo ne nuo VMI sprendimo priėmimo, o nuo deklaracijos pateikimo, žinant, kad deklaruotų mokestinių prievolių bendrovė vykdyti negali. Šie argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
10. Nors apylinkės teismas iš esmės teisingai motyvavo savo sprendimą, tačiau pažymėtina, kad tiek teismas, tiek ir apeliantas skunde be pagrindo remiasi Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) nuostatomis. Minimas įstatymas įsigaliojo tik 2020 m. sausio 1 d. Ir nors Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) nuo šios datos neteko galios, tačiau būtent šio įstatymo nuostatos galiojo, kai įmonės vadovui galimai atsirado pareiga keiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
11. Tam, kad būtų konstatuotas įmonės vadovo veiksmų neteisėtumas, pirmiausiai turi būti nustatytas vadovo (ar kitų subjektų, kuriems nustatyta ši pareiga) pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentas. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad, nesant kitų ĮBĮ įtvirtintų bankroto bylos iškėlimo pagrindų, atsiradusių anksčiau nei nemokumas, įmonės vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo kyla, kai įmonė pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus yra nemoki. Įmonės vadovas gali įvertinti, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, ir anksčiau nei atsiranda pagrindas pripažinti įmonę nemokia pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus, tačiau vertinant pareigos atsiradimo momentą taikytina ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014).
12. Iš A. Š. suformuluoto kaltinimo matyti, kad jam inkriminuotas pažeidimo padarymas laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 12 d. iki 2021 m. rugsėjo 9 d., tai yra pati VMI konstatavo, kad pareiga kreiptis įmonės vadovui į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsirado nuo 2018 m. vasario 12 d., todėl nagrinėjamu nėra pagrindo konstatuoti, jog A. Š. dar iki 2017 m. gegužės 25 turėjo pareigą inicijuoti bankroto procedūras.
13. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas. Apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo daryti priešingas išvadas, negu padarė apylinkės teismas. Skundžiamas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 25 d. nutarimą palikti nepakeistą ir VMI Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus patarėjos apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.