Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-2627-258/2021

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-11-30
Bylos Nr.: e2A-2627-258/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-17394-2019-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Danutė Kutrienė, Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė, Rita Kisielienė
Ieškovas: G. K.
Atsakovas: J. M.

Kategorijos

2.6.8.9Sutarčių vykdymas
2.6.16pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-2627-258/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17394-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.9; 2.6.16.; 3.3.1.18.3. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Kutrienės ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G. K. ir atsakovės J. M. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. K. ieškinį atsakovei J. M. dėl kompensacijos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas G. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės J. M. 11 776,86 Eur kompensaciją, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovas ir atsakovė susipažino 2014 m. gruodžio 31 d., o nuo 2015 m. balandžio 16 d. apsigyveno kartu nuomojamame bute ir vedė bendrą ūkį tikslu sukurti šeimos santykius. Baigiantis buto, kuriame šalys kartu gyveno, nuomos sutarčiai, šalys priėmė bendrą sprendimą įsigyti nuosavą gyvenamąjį būstą. Kadangi atsakovė turėjo nuolatines pajamas, šalys susitarė, kad paskola bus imama ir turto pirkimo-pardavimo sutartis sudaroma atsakovės vardu. Atsakovės vardu 2016 m. vasario 18 d. sudaryta sodo žemės sklypo ir namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pirkimo-pardavimo sutartis. Už turtą atsiskaityta 36 000 Eur banko paskola ir 8000 Eur ieškovo motinos paskolintomis lėšomis. Kadangi įsigytas namas nebuvo pilnai įrengtas, be vidinės apdailos ir baldų, ieškovas savo darbu, asmeninėmis ir trečiųjų asmenų skolintomis lėšomis suremontavo ir įrengė būstą tikslu gyventi jame kartu su atsakove. Ieškovas 2017 m. sausio 17 d. sudarė rangos sutartį Nr. 20170117, kurios pagrindu name buvo atlikti vidaus apdailos darbai: sienų, lubų montavimas, griovimo darbai, grindų įrengimas, patalpų šiltinimas ir kt. darbai. Už atliktus darbus ieškovas iš savo asmeninių lėšų sumokėjo 6746 Eur. Iš savo lėšų ieškovas nupirko: židinio kapsulę (299 Eur), katilą (3448,50 Eur), medžiagas luboms (310,20 Eur), minkštą kampą (309,95 Eur), kabyklą (58,22 Eur), elektrinę orkaitę (300 Eur), įmontuojamą indaplovę (274,99 Eur), viso už 5030,86 Eur. Įrengus būstą, šalys nutarė įteisinti santykius, 2018 m. spalio 27 d. padavė bendrą prašymą įregistruoti santuoką 2019 m. rugsėjo 6 d. 13 val., užsisakė povestuvinę kelionę į Turkiją. Tačiau 2019 m. sausio mėn. atsakovė paliko bendrus namus, 2019 m. vasario 14 d. vienašališkai pateikė prašymą anuliuoti santuokos registraciją, o 2019 m. kovo mėn. iškraustė ieškovą iš bendrų namų, daiktus nuveždama į ieškovo darbovietę.

Atsiliepimas

2. Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodoma, kad atsakovė asmeninės nuosavybės teise 2016-02-18 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu nusipirko sodo namą, žemės sklypą ir pirtį, esančius (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 2016-03-03 kreditavimo sutarties Nr. 2403-2016-110457 pagrindu, taip pat 8000 Eur pradiniam įnašui atsakovei paskolino ieškovo motina T. K.. Po gauto T. K. reikalavimo, ieškovė 2019-04-02 grąžino minėtą 8000 Eur paskolą. Būsto įrengimo ir remonto išlaidomis rūpinosi atsakovė: šiam tikslui 2016-10-06 ir 2017-07-27 paimtos vartojimo paskolos. Granulių katilo įsigijimo išlaidos buvo atlygintos iš atsakovės tėvų paskolintų 3500 Eur bei atsakovės asmeninių lėšų. Sodo namo pirmojo aukšto įrengimo darbus atliko šalių draugas P. Š.. Ieškovo pateikti dokumentai (rangos sutartis, darbo priėmimo aktai, prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitai pinigų priėmimo kvitai nebuvo sudaromi dėl asmeniniu pasitikėjimu grindžiamų šalių ir P. Š. tarpusavio santykių, šios išlaidos buvo apmokėtos grynaisiais pinigais. Ieškovo nurodomos darbų kainos neatitinka tikrovės. Faktą, kad atsakovė viena rūpinosi asmeninės nuosavybės teise priklausančiais objektais patvirtina objektų Būsto draudimas, kurį sudarė ir apmokėjo atsakovė. Atsakovės pajamos 2016-2018 m. buvo pakankamos gauti paskolas ir jas grąžinti. Atsakovė neneigia, kad ieškovas prisidėjo prie sodo namo įrengimo, nupirkdamas židinio kapsulę, medžiagas luboms, minkštą kampą, kabyklą, elektrinę orkaitę, įmontuojamą indaplovę, viso už 1582,36 Eur. Teigia, kad ieškovo pateikti dokumentai: 2017-01-17 rangos sutartis, 2017-02-13, 2017-09-10, 2017-09-20 darbų priėmimo aktai, prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitai, 2017-01-17, 2019-04-07, 2019-04-09, 2019-04-12 pinigų priėmimo-perdavimo kvitai sudaryti dėl akių, neturint tikslo sukurti teisinių pasekmių, todėl negalioja. Sandorių tariamumą įrodo tai, kad šalis ir P. Š. siejo asmeniniu pasitikėjimu grindžiami santykiai, todėl remonto darbų atlikimo metu nuo 2017 m. vasario iki 2017 m. rugsėjo mėn. darbų atlikimo aktai ir pinigų perdavimo faktą patvirtinantys dokumentai nebuvo sudaryti. Pirmiau nurodyti pinigų priėmimo-perdavimo kvitai yra sudaryti 2019-04-07 – 2019-04-12 kuomet remonto darbai nebevyko ir šalys buvo nutraukusios tarpusavio bendravimą. Tą patvirtinta ir ieškovo žinutė socialiniame tinkle „Facebook“ skirta P. Š. „Parašyk, kad visi darbai susiję su remontu, tik tu nepameni tikslių kainų. Reikia ieškoti kur buvo įrašyta. Pasakyk, kad ir medžiagos įeina“.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. liepos 19 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė ieškovui G. K. iš atsakovės iš J. M. 4582,36 Eur kompensaciją už turto pagerinimą, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (4582,36 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. birželio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; iš ieškovo G. K. atsakovei J. M. 4976,92 Eur bylinėjimosi išlaidų; ieškovui G. K. iš atsakovės iš J. M. 482,16 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4. Teismas nurodė, kad ginčo, kad katilas yra ieškovei priklausančiame name, tarp šalių nekilo. Šalių, liudytojų paaiškinimai dėl mokėjimo už katilą aplinkybių nėra nuoseklūs (abi šalys teigė, jog neprisimena, kaip tiksliai buvo sumokėta už katilą: ieškovas paaiškino, kad gal sumokėjo pavedimu, atsakovė – kad pinigus jai paskolino tėvai, tačiau ieškovui ji gal davė grynais, gal pavedimu). Esant nenuosekliems paaiškinimams teismas vadovavosi į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais. Iš kasos pajamų orderio kvitų teismas nustatė, kad už katilą 2017-09-11 ieškovas sumokėjo 2000 Eur avansą, 2017-10-10 T. K. sumokėjo 1448,50 Eur. Duomenų, kad nurodytu laikotarpiu būtų atliktas pavedimas iš atsakovės ieškovui, nėra. Remdamasis išdėstytu, teismas padarė labiau tikėtiną išvadą, kad už ginčo katilą ieškovas savo lėšomis sumokėjo 2000 Eur. Atsižvelgdamas į tai, kad pagal pateiktus rašytinius įrodymus už katilą 1448,50 Eur sumokėjo T. K., į tai, kad tėvų ir vaikų turtas yra atskiras, teismas netenkino ieškovo prašymo priteisti jam už katilą T. K. sumokėtą 1448,50 Eur dalį. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog atsakovei tėvai buvo paskolinę 3500 Eur pati savaime nepaneigia, kad už katilą faktiškai iš dalies mokėjo ieškovas, nes minėtos lėšos buvo perduotos atsakovei, ne ieškovui. Priešingų duomenų byloje nėra pateikta (CPK 12, 178 straipsnis). Teismas nurodė, kad neatmestina, jog minėtos atsakovės iš tėvų gautos lėšos galėjo būti panaudotos namo remonto darbams atlikti (šalys teikė argumentus, kad kita iš šalių dėl savo finansinės padėties negalėjo atlikti teismo ekspertizės akte nurodytų darbų, o savo pozicijas grindė iš trečiųjų asmenų gautomis lėšomis). Teismas sutiko su ieškovu, kad jis savo įnašais prisidėjo prie atsakovei priklausančio turto pagerinimo. Remdamasis išdėstytu aukščiau, teismas priteisia ieškovui iš atsakovės 3582,36 Eur kompensaciją (299+310,20+309,95+58,22+300+274,99 +2000).

5. Teismas, pasisakydamas dėl ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovės 6746 Eur už atliktus remonto darbus, nurodė, kad šį reikalavimą ieškovas grindžia 2017 m. sausio 17 d. rangos sutartimi Nr. 20170117, sudaryta tarp ieškovo ir P. Š. (rangovo), kurios pagrindu P. Š. įsipareigojo name atlikti vidaus apdailos darbus: sienų, lubų montavimas, griovimo darbai, grindų įrengimas, patalpų šiltinimas ir kt. darbai, 2017-02-13, 2017-09-12, 2017-09-20 prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitais, 2017-02-13, 2017-09-20 darbų priėmimo aktais, 2019-04-12, 2019-04-07, 2019-04-09 pinigų priėmimo kvitais, ir 2017-01-17 pinigų priėmimo kvitu, kuriuo buvo priimtas 1000 Eur avansas pagal rangos sutartį. Atsakovė su tuo nesutinka, tvirtindama, jog tai yra tariamieji sandoriai, sudaryti tarp ieškovo ir jo pažįstamo (draugo).

6. Teismas nustatė, kad ieškovas (užsakovas) ir P. Š. (rangovas), veikiantis pagal verslo liudijimą, 2017-01-17 sudarė rangos sutartį Nr.20170117 dėl vidaus apdailos: sienų ir lubų montavimo, griovimo, grindų įrengimo, patalpų šiltinimo ir kt. darbų savo medžiagomis. Sutarties sudarymo dieną užsakovas įsipareigojo sumokėti 1000 Eur avansą. Į bylą pateiktas 2017-01-17 pinigų priėmimo kvitas, kuriame nurodyta, kad P. Š. gavo iš G. K. 1000 Eur avansą pagal 2017-01-17 sutartį. Teismas nurodė, kad byloje nėra paneigta, kad namo remonto darbų organizavimu, be kita ko, rūpinosi ir ieškovas, įskaitant tai, kad jis susitarė su pažįstamu P. Š. dėl vidaus apdailos darbų atlikimo. Atsakovė neneigė, kad minėtas ieškovo pažįstamas P. Š. atliko name vidaus apdailos darbus pats ar su jam padedančiu asmeniu. Minėta rangos sutartis ir avanso priėmimo kvitas byloje nenuginčyti, atsakovės nurodyti argumentai dėl šių sandorių tariamumo yra deklaratyvaus pobūdžio, nepateikti įrodymai, pagrindžiantys, kad su minėtu asmeniu būtų atsiskaičiusi atsakovė, ar avansas būtų sumokėtas iš atsakovės lėšų (gautos paskolos). Teismas sutiko su atsakove, kad ieškovo pajamos tuo metu buvo itin mažos, tačiau tai nepaneigia, kad ieškovas negalėjo sumokėti nurodyto avanso, tuo labiau, kad bylos aplinkybių visuma rodo, jog prie namo įrengimo ieškovas prisidėjo ir panaudodamas motinos skiriamą paramą (minėta, kad įsigyjant turtą taip pat finansinę pagalbą teikė ieškovo motina), o atsakovė neteikė įrodymų, kad buvo kitoks susitarimas su vidaus apdailos darbus atlikusiu asmeniu, dėl atsiskaitymo su juo. Teismas konstatavo, kad ieškovas įrodė, o atsakovė nepaneigė, kad 2017-01-17 avansą pagal 2017-01-17 rangos sutartį sumokėjo ieškovas (CPK 185 straipsnis).

7. Teismas kritiškai vertino ieškovo paaiškinimus dėl apmokėjimo P. Š. už atsakovės name atliktus pagerinimus 2019 metais, t. y. praėjus iš esmės trims mėnesiams po išsiskyrimo, santuokos registracijos atšaukimo, lėšų (paskolos) grąžinimo ieškovo motinai. Pažymėjo, kad ieškovas buvo prašęs apklausti P. Š. liudytoju, teismas šį prašymą buvo patenkinęs, tačiau ieškovas neužtikrino šio liudytojo dalyvavimo teismo posėdyje, o bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme nereiškė pakartotinio prašymo apklausti šį liudytoją. Teismas pažymėjo, kad bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme teismas nustatė terminą papildomiems įrodymams pateikti, sudarė galimybę teismo posėdyje teikti papildomus prašymus, tačiau ieškovas teise iškviesti ir apklausti liudytoju P. Š. nesinaudojo. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas ir ištirtas aplinkybes, atsižvelgdamas į šalis siejančius nedraugiško pobūdžio santykius dėl nutrūkusio (nutraukto) tarpusavio ryšio, į tai, kad tuo metu buvo siekiama atgauti iš atsakovės jai pervestas lėšas, padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog 2019 m. balandžio mėn. sumokėjo P. Š. 5746 Eur už 2017 m. atliktus darbus atsakovės vardu registruotame sodo name (CPK 178, 185 straipsniai).

Atsiliepimas

8. Teismas netenkino atsakovės prašymo pripažinti atsiliepime išvardytus ir aukščiau nurodytus dokumentus tariamaisiais sandoriais. Teismas nurodė, kad atsakovė nereiškė savarankiškų reikalavimų, o teismas pagal bylos duomenis neturi faktinio pagrindo ex officio konstatuoti atsakovės nurodomų sandorių negaliojimą. Teismas pažymėjo, kad nėra ginčo, jog P. Š. atliko namo vidaus apdailos darbus, kad juos atliko atlygintinai, o iš ieškovo pateiktų 2019-04-12, 2017-04-07, 2019-04-09 pinigų priėmimo kvitų negalima daryti vienareikšmės išvados, kad pinigus ieškovas sumokėjo P. Š. už būtent atsakovei priklausančiame name atliktus darbus. Dėl to teismas nesutiko, kad pirmiau nurodyti sandoriai buvo sudaryti tik dėl akių (CPK 185 straipsnis).

Žemesnės instancijos teismas

9. Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovo pajamos iš UAB KTG nuo 2016-01-01 sudarė apie 21,30 Eur per mėnesį, kad ieškovas taip pat dirbo krepšinio klube, studijavo, turėjo paskolą už kurią tuo metu, kaip teigė ieškovas, mokėjo kelis eurus palūkanų, taip pat šalių paaiškinimais, liudytojos T. K. paaiškinimais, pateiktu rašytiniu pakvitavimu nustatyta, kad ieškovo motina skyrė ieškovui paramą, ieškovas teikė pirmiau minėtą paskolos raštelį, sudarytą du A. O. dėl 2500 Eur paskolos, kurią, ieškovas teismo posėdyje nurodė grąžinęs 2018-2019 metais. Atsakovė su Kredito unija „Mano unija“ 2016-10-06 sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. SV0024509/16 dėl 5000 Eur kredito, atsakovei išmokėta grynais pinigais 4800 Eur (atskaičius sutarties sudarymo mokestį). Pagal šią sutartį ieškovė kas mėnesį turėjo mokėti apie 147 Eur (7051,96/48). Ieškovė su BigBank 2017-07-27 sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 1719477/96rn dėl 4780 Eur kredito, atsakovei išmokėta 4445,40 Eur. Iš kredito sutarties mokėjimo grafiko nustatyta, kad ieškovė kas mėnesį nuo 2017-09-15 turėjo grąžinti 88,49 Eur. Pagal būsto kreditavimo sutarties priedą, ieškovė kas mėnesį pirmus 12 mėnesių mokėjo apie 133,82 Eur. Taip pat atsakovė teikė į bylą įrodymus, kad jai 2017-03-12 sesuo paskolino 2500 Eur, 2017-08-27 – mama paskolino 3500 Eur, taip pat skyrė savo darbo užmokesčio lėšas, pateikė duomenis apie savo gautą darbo užmokestį 2016-2018 metais: 2016 m. gavo (išmokėta) 8038,58 Eur (apie 600-800 Eur per mėnesį), 2017 m. – 10989,34 Eur (apie 800-1000 Eur per mėnesį).

10. Teismas 2019 m. gruodžio 20 d. nutartimi paskyrė teismo ekspertizę, kurios metu teismo ekspertui pavesta atsakyti į klausimus: 1) kokia atliktų statybos-remonto darbų sodo name ((duomenys neskelbtini), Vilnius), laikotarpiu nuo 2016 metų pabaigos iki 2017 metų rinkos kaina; 2) Kokia kaina panaudotų remontui statybinių medžiagų; 3) Kokia darbo jėgos kaina? Taip pat į klausimus dėl darbų kokybės. Teismo ekspertas atsakydamas į 1 klausimą nurodė, jog atliktų statybos-remonto darbų sodo name nuo 2016 metų pabaigos iki 2017 metų rinkos kaina, skaičiuojant pagal 2016 m. spalio mėn. kainas, yra 27 665,79 Eur su PVM; į 2 klausimą – kad panaudotų remontui statybinių medžiagų nuo 2016 metų pabaigos iki 2017 metų rinkos kaina, skaičiuojant pagal 2016 m. spalio mėn. kainas, 11 439 be PVM; į 3 klausimą – kad darbo jėgos kaina nuo 2016 metų pabaigos iki 2017 metų rinkos kaina, skaičiuojant pagal 2016 m. spalio mėn. kainas, yra 4700 be PVM (e. b. T. 3, b. l. 5-78).

11. Teismas iš bylos dokumentų nustatė, jog P. Š. turėjo atlikti (atliko) grindų betonavimo, įtempiamų lubų montavimo, angokraščių, pertvarų, gipskartonio sienų montavimo, sienų ir lubų apšiltinimo darbus. Dėl kitų teismo ekspertizės akte nurodytų darbų atlikimo ir apmokėjimo už juos byloje reikalavimai nereiškiami. Abi šalys duodamos paaiškinimus pripažino, kad dalį darbų atliko ieškovas ir atsakovės tėvas. Dėl to, teismo vertinimu, teismo eksperto išvada, kad visų 2016-2017 atliktų statybos remonto darbų rinkos kaina yra 27665,79 Eur pati savaime nei patvirtina, nei paneigia ieškovo nurodytų aplinkybių dėl konkretaus piniginio įnašo pagerinant turtą ar atsakovės realių finansinių galimybių apmokėti už atliktus darbus ir medžiagas.

12. Teismas nurodė, kad į bylą nepateikti kiti įrodymai, patvirtinantys, jog P. Š. būtų atlikęs kitus darbus (pvz., šiukšlių išvežimas, patyręs statybvietės išlaidas, ar atlikęs kitus darbus kaip nurodyta sutartyje) ir pan. Abi šalys teikė įrodymus, kad joms finansiškai padėjo artimi asmenys. Teismas, vertindamas abiejų šalių finansines galimybes prisidėti prie turto pagerinimo, pažymėjo, kad atsakovė buvo paėmusi 9245,40 Eur tikslines paskolas, ieškovas tokių duomenų į bylą nepateikė. Dėl to teismui įvertinus šalių iš darbo teisinių santykių tuo laikotarpiu gautas pajamas, atsakovės tikslines paskolas, šalių nurodomas artimųjų ar draugų suteiktas paskolas, paramą, teismas sprendė, kad atsakovė turėjo geresnes finansines galimybes prisidėti prie namo remonto nei ieškovas. Teismo sprendė, kad būtent ieškovas turėjo įrodyti, kad už atsakovei priklausančio turto pagerinimą (remonto darbus) jis sumokėjo 5 746 Eur, tačiau iš byloje surinktų įrodymų tokios išvados daryti negalima. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad byloje atsakovė teigė, o ieškovas neįrodinėjo buvus priešingai, t. y. kad dalis darbų buvo atlikta ūkio būdu, kad nebuvo patirtos papildomos mechanizmų, medžiagų vertės išlaidos, atlikti sezoniniai darbai, specifiniai darbai, mokėtas papildomas darbo užmokestis, socialinio draudimo išlaidos, pridėtinės išlaidos, pridėtinės vertės mokestis, pelnas. Ieškovas nereiškė reikalavimo dėl kompensacijos priteisimo už jo atliktus darbus. Teismas sutiko su atsakove, kad teismo ekspertizės akte nurodytų dalies išlaidų nebuvo faktiškai patirta ir teismo ekspertizės duomenys turi būti vertinami šioje konkrečioje situacijoje, o ne atsietai nuo jos.

13. Teismas, įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes, sprendė, jog ieškovo pareikšti reikalavimai tenkinti iš dalies, ieškovui iš atsakovės priteistina 4582,36 Eur (1000+ 3582,36) kompensacija.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

14. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 19 d. sprendimą pakeisti – pilnai tenkinti ieškovo ieškinį ir priteisti iš atsakovės 11 776,86 eurų piniginę kompensaciją už atsakovės vardu registruotos nuosavybės pagerinimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (11776,86 Eurų) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. birželio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:

14.1. Teisme apklausta liudytoja T. K. nurodė, kad šalims gyvenant kartu, ji duodavo sūnui (ieškovui) apie 300 eurų per mėnesį, taip pat nuolat skolino ieškovui ir atsakovei įvairias pinigų sumas sodo namo įsigijimui, remontui ir įrengimui. Avansą 2017-09-11 už katilą sumokėjo G. K., su tikslu, kad būtų priimtas ir pradėtas vykdyti katilo užsakymas. Vėliau, 2017-10-10 katilą ieškovui atsiimant kartu su motina, paprašė jos sumokėti katilo kainos dalį, kuriai vėliau už katilą sumokėtą 1448,50 Eur sumą pilnai grąžino. Taigi, G. K. už katilą faktiškai sumokėjo ne tik avansą, bet pilną 3448,50 Eur sumą.

14.2. Ieškovas teismui aiškiai nurodė, jog 2017 m. sausio 17 d. tarp ieškovo ir P. Š. sudarytos rangos sutarties Nr. 20170117 pagrindu ginčo name buvo atlikti vidaus apdailos darbai (sienų ir lubų montavimo darbai, griovimo darbai, grindų įrengimo, patalpų šiltinimo ir kt. darbai), už kuriuos asmeninėmis lėšomis atsiskaitė ieškovas. Šias aplinkybes ieškovas įrodinėja minėta rangos sutartimi, darbų priėmimo aktais ir pinigų priėmimo kvitais, kurie buvo sudaryti tarp P. Š. ir ieškovo. Taip pat byloje nėra jokiais objektyviais duomenimis paneigta, kad P. Š. sodo name laikotarpiu nuo 2017 m. vasario mėn. iki 2017 m. rugsėjo mėn. (visi rangos darbai buvo atlikti tuo metu, kai ginčo ieškovas ir atsakovė artimai bendravo, gyveno kartu ir vedė bendrą šeimos ūkį) atliko visus teismui pateiktuose darbų priėmimo aktuose nurodytus darbus. Atvirkščiai, byloje esantys rašytiniai įrodymai, patvirtina faktą, kad 2017-02-13 P. Š. sodo name atliko ir perdavė ieškovui grindų betonavimo darbus, 2017-09-10 P. Š. sodo name atliko ir perdavė ieškovui sienų ir lubų šiltinimo, GKP sienų montavimo, angokraščių ir pertvarų montavimo darbus, o 2017-09-20 P. Š. sodo name atliko ir perdavė ieškovui įtempiamų lubų montavimo darbus. Visi šie rangos darbai buvo atlikti atsakovės sodo name ir kartu su šiems darbams atlikti reikalingomis medžiagomis liko būtent jai (pagerino atsakovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą).

14.3. Faktą, kad ieškovas tinkamai vadovaujantis sudarytos 2017-01-17 rangos sutarties nuostatomis atsiskaitė už P. Š. atsakovės sodo name atliktus ir likusius remonto darbus patvirtina teismui pateikti ieškovo ir P. Š. pasirašyti pinigų priėmimo kvitai bendrai 6746,00 Eur sumai. Atsiskaitymo už darbus momentas šioje byloje svarbus tik tiek, kad ieškovas iki ieškinio teismui pateikimo dienos buvo jau faktiškai P. Š. pinigus sumokėjęs, t. y. patyręs išlaidas už atsakovės sodo name P. Š. atliktus rangos darbus, kuriais atsakovės turtas (2017 m. vasario mėn. - 2017 m. rugsėjo mėn.) buvo pagerintas ieškovo asmeninėmis lėšomis. Nepagrįsta teismo pozicija, kad vienu atveju, kai ieškovas sumokėjo P. Š. 1000 Eur avansą, pirmosios instancijos teismas pinigų priėmimo kvitą laiko tinkamu pinigų sumokėjimo faktą patvirtinančiu įrodymu (šią sumą iš atsakovės ieškovui priteisia), o kitu atveju, kai ieškovas sumokėjo P. Š. 5746 Eur už rangos darbus, jau teigia, kad pinigų priėmimo kvitai neįrodo mokėjimo fakto (šioje sumoje ieškovo reikalavimą atmeta).

14.4. Sprendime nurodyta, kad atsakovė turėjo 7258,88 eurus advokato išlaidų ir sumokėjo 900 eurų už ekspertizę. Tenkinus ieškovo ieškinį iš dalies, atsakovės naudai 4976,92 eurų bylinėjimosi išlaidų dalis buvo priteista iš ieškovo. Visais atvejais teismas privalo patikrinti ar bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir protingos, neviršija įstatymų nustatytos maksimalios sumos. Nagrinėjamu atveju, teismas tik visiškai formaliai pasisakė bylinėjimosi išlaidų klausimu. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, apimtį, byloje atliktus procesinius veiksmus, pateiktus procesinius dokumentus ir įvykusius teismo posėdžius atsakovės patirtos itin didelės bylinėjimosi išlaidos, kurios beveik siekia pačią ieškinio (ginčo) sumą ir yra net 10 kartų didesnės nei ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos (ieškovas patyrė viso 750 Eur advokato atstovavimo išlaidų) šioje byloje yra akivaizdžiai neprotingos, nepagrįstos ir nelogiškos.

15. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-07-19 sprendimo dalį, kuria iš atsakovės priteista 2 000 Eur suma pagal 2017-09-11 UAB „Milas“ kasos pajamų orderį ir 1 000 Eur avansas pagal 2017-01-17 rangos sutartį ir toje dalyje priimti naują sprendimą - ieškovo G. K. ieškinį atmesti; priteisti visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:

15.1. Atsakovės nuomone teismas nepagrįstai priteisė ieškovui už HKS Lazar Smart Fire katilą 2 000 Eur, nes padarė niekuo nepagrįstą išvadą, kad ieškovas savo lėšomis sumokėjo 2 000 Eur. Nepaisant to, kad 2017-09-11 UAB Milas kasos pajamų orderyje Nr. 94 yra nurodyta, kad iš G. K. priimta 2 000 Eur kaip avansinis mokėjimas, tai savaime neįrodo, kad mokėjo ieškovas ir mokėjo savo lėšomis.

15.2. Teismas nevertino byloje nustatytos aplinkybės, kad ieškovo motina T. K. K. įsigijimo momentu (taip pat dabartiniu momentu) dirbo UAB Milas buhaltere. T. K. organizavo Katilo užsakymą (UAB Milas katilą įsigijo iš Latvijos įmonės) ir įformino katilo pirkimą, todėl 2017-10-10 UAB Milas kasos pajamų kvite Nr.95 1448 Eur buvo nurodyta, kad pinigai priimti iš T. K.. Kadangi abejuose UAB Milas kasos pajamų kvituose nėra nei G. K., nei T. K. parašų, labiausiai tikėtina, kad visus pinigus už katilą UAB Milas perdavė pati T. K.: tiek 2000 Eur, tiek ir 1448 Eur. Tačiau T. K. perdavė ne savo, ne ieškovo, o atsakovės lėšas. Būtent atsakovei tėvai paskolino reikiamą sumą katilo pirkimui, kurią ji perdavė ieškovui ir kuris tikėtina pinigus perdavė savo motinai. Būtų keista, jei atsakovė, kuri iš tikrųjų nieko nenusimanė apie katilus, būtų dalyvavusi jo užsakyme, pirkime ir atvežime, kai katilas buvo perkamas iš įmonės, kurioje dirbo ieškovo motina.

15.3. Byloje yra rašytiniai įrodymai, patvirtinantys kad atsakovės motina V. M. paskolino atsakovei 3 500 Eur katilo pirkimui. Apklausiama V. M. patvirtino, kad skolino dukrai pinigus katilo pirkimui, nes nei atsakovė, nei ieškovas tokios pinigų sumos neturėjo. Iš tiesų nėra neaišku, kodėl teismas ieškovo pateiktus rašytinį įrodymą tarp susijusių asmenų (UAB Milas, kuriame buhaltere dirbo T. K., 2017-09-11 kasos pajamų orderis Nr. 94) pripažino labiau patikimu ir konstatavo, kad už katilą ieškovas 2000 Eur sumokėjo savo lėšomis, o ne lėšomis gautomis iš atsakovės motinos V. M.. Teismas niekuo nepagrindė savo išvados, kad iš atsakovės tėvų gautos lėšos galėjo būti panaudotos sodo namo, (duomenys neskelbtini), Vilnius, (toliau - Sodo namas) remontui, ir negalėjo būti panaudotos avansui ir likusiam mokėjimui už katilą sumokėti.

15.4. Teismas bylos nagrinėjimo pirmoje instancijoje pirmą kartą metu ištyręs ir įvertinęs įrodymų visumą, padarė teisingas ir pagrįstas išvadas, kad ieškovas pinigines lėšas pragyvenimui gaudavo iš mamos T. K., o 300 eurų suma yra itin maža, kad jos užtektų ne tik prasimaitinti, apsirengti, bet ir finansuoti statybos darbus; kad ieškovas yra nesąžiningas, jis neturėjo piniginių lėšų Sodo namo pagerinimui. Be to, liudytoja T. K. patvirtino, kad tuo pačiu metu, kai buvo remontuojamas Sodo namas, ieškovas remontavo savo su draugais įgytą angarą (servisą). Akivaizdu, kad tam irgi reikėjo lėšų, todėl net nėra aišku ar ieškovas skolintus pinigus investavo į katilo pirkimą, Sodo namą, ar į ieškovo minėto angaro remonto darbus.

15.5. Teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes ir padarė teisingą išvadą, kad „Įvertinus byloje nustatytas ir ištirtas aplinkybes, atsižvelgdamas į šalis siejančius nedraugiško pobūdžio santykius dėl nutrūkusio (nutraukto) tarpusavio ryšio, į tai, kad tuo metu buvo siekiama atgauti iš atsakovės jai pervestas lėšas, teismas daro išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog 2019 m. balandžio mėn. sumokėjo P. Š. 5746 Eur už 2017 m. atliktus darbus atsakovės vardu registruotame sodo name (CPK 178, 185 straipsniai).“ Tačiau teismas lygiai taip pat turėjo kritiškai vertinti 2017-01-17 pinigų priėmimo kvitą 1 000 Eur sumai, išrašytą P. Š., ir pačią 2017-01-17 rangos sutartį. Atsakovės nuomone, bylos aplinkybių visuma, patvirtina atsakovės teiginius, kad nei 2017-01-17 Rangos sutarties, nei jokių mokėjimų pagal tą sutartį realiai nebuvo, Rangos sutartis buvo tariamas sandoris, kurios negaliojimą teismas turėjo konstatuoti ex officio.

Atsiliepimas

15.6. Atsakovas ir rangovas P. Š. yra draugai, kurie kaip matyti iš atsakovės su atsiliepimu į ieškinį pateiktu jų susirašinėjimu, 2019 m. kovo mėn. derino tariamos rangos sutarties nuostatas. Atsakovas rašė: „Parašyk, kad visi darbai susiję su remontu, tik tu nepameni tikslių kainų. Reikia ieškoti kur buvo įrašyta. Pasakyk, kad ir medžiagos įeina.“ Įtarimus kelia 2017-01-17 Rangos sutarties 3.2 p. nustatytos apmokėjimo už darbus sąlygos „Sutarties sudarymo dieną Užsakovas sumoka avansą – 1000 eurų, o likusią dalį sumoka Rangovui baigus visus sutartus darbus, šalims pasirašius darbų priėmimo-perdavimo aktą, per 2 (du) metus”. Įprastai rangos sutartyse nebūna nuostatų, kad didžiosios kainos dalies sumokėjimas atidedamas dvejiems metams. Rangos sutartyje darbų pradžios data yra vienas svarbiausių terminų, todėl mažai tikėtina, kad šalys sutartį pasirašydamos 2017 m. sausio 17 d. būtų neatkreipusios dėmesio į tokį svarbų faktą. Labiau tikėtina yra, kad šalys Rangos sutartį sudarė jau 2019 m., siekdamos pagrįsti įtartinai atrodančius 2019 m. atliekamus mokėjimus už 2017 m. rugsėjo mėn. pabaigtus darbus.

15.7. Teisinių paslaugų teikimo sutartį Nr.10/04/19 Ieškovas sudarė 2019 m. balandžio 10 d., o pinigų priėmimo kvitai yra 2019-04-07 (3 826 Eur), 2019-04-09 (800 Eur) ir 2019-04-12 (1 120 Eur), t.y. sudaryti tomis pačiomis dienomis, kai ieškovas konsultavosi dėl teisinių paslaugų teikimo.

15.8. Atsakovė patvirtino, kad P. Š. buvo artimas ieškovo draugas, todėl labiau tikėtina, kad dėl tam tikrų darbų atlikimo ieškovas ir P. Š. tarėsi žodžiu, ir jokia sutartis 2017 m. sausio mėn. nebuvo sudaryta, o darbai buvo finansuojami iš atsakovės paimtų vartojimo kreditų, atsakovės darbo užmokesčio ir atsakovės artimųjų (sesers) paskolintų lėšų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatomis, Užsakovu galėjo būti tik atsakovė, nes Sodo namas yra jos asmeninė nuosavybė, ir tik pati atsakovė įgyvendindama Užsakovo teises turėjo teisę sudaryti rangos sutartį dėl Sodo name atliekamų darbų.

15.9. Kaip teisingai pastebėjo teismas, šalių santykiai galutinai nutrūko 2019 m. sausio pradžioje, o 2019 m. vasario mėn. Ieškovo motina T. K. pateikė atsakovei reikalavimą grąžinti į jos sąskaitą pervestus 8 000 Eur, kuriuos atsakovė grąžino 2019-04-02, todėl 2019 m. balandžio mėn. mokėjimai yra sunkiai tikėtini.

15.10. Visos nurodytos aplinkybės patvirtina, kad 2017-01-17 rangos sutartis yra tariamas sandoris, visi mokėjimai (6 746 Eur) pagal šią sutartį yra tariami, tame tarpe ir 1000 Eur mokėjimas pagal 2017-01-17 pinigų priėmimo kvitą. Realiai 2017-01-17 rangos sutartis nebuvo vykdoma, o tai, kad ieškovo draugas P. Š. padėjo atlikti kai kuriuos darbus negali būti laikoma rangos sutarties vykdymu, nes P. Š. neatliko visų tų darbų, kurie minimi 2017-01-17 rangos sutartyje ar su ja susijusiuose dokumentuose.

16. Ieškovas atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir nemotyvuotą; ieškovo apeliacinį skundą tenkinti pilna apimtimi. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą nurodo tokius argumentus:

16.1. Nors rašytinis įrodymas, t. y. 2017-09-11 UAB Milas kasos pajamų orderis Nr. 94, kuris šioje byloje nėra niekaip paneigtas ir nuginčytas, aiškiai patvirtina faktą, jog būtent ieškovas sumokėjo 2 000 Eur už katilą, tačiau atsakovė dėl visiškai nesuprantamų priežasčių teigia, jog šis įrodymas nepatvirtina ieškovo mokėjimo už katilą fakto. Savo pozicijos atsakovė visiškai nepagrindžia ir bando akivaizdžiai klaidinti teismą. Skunde nurodoma neva teismas nevertino byloje nustatytos aplinkybės, kad ieškovo motina T. K. K. įsigijimo momentu (taip pat dabartiniu momentu) dirbo UAB Milas buhaltere. Nurodo, kad šioje byloje nebuvo ir negalėjo būti nustatyta tokia aplinkybė, nes T. K. nei katilo įsigijimo momentu, nei dabartiniu momentu nedirba ir niekada nedirbo UAB Milas buhaltere. Tai akivaizdžiai matyti iš pačių UAB Milas kasos pajamų orderių kvitų Nr. 94 ir Nr. 95, kuriuos pasirašė UAB Milas buhalteris K. I.. Atsakovė nepateikė ir iš esmės negalėjo pateikti jokių šias savo išgalvotas aplinkybes patvirtinančių įrodymų.

16.2. Ieškovas tuo metu turėjo ir galėjo turėti 3 448,50 Eur sumą katilo pirkimui, nes byloje nustatyta, kad ieškovas turėjo santaupų, be to pinigines lėšas buvo pasiskolinęs iš A. O.. Byloje taip pat šalių paaiškinimais, liudytojos T. K. paaiškinimais, pateiktu rašytiniu pakvitavimu nustatyta, kad ieškovo motina skyrė ieškovui reikšmingą finansinę paramą. Aplinkybė, jog atsakovei tėvai buvo paskolinę 3500 Eur pati savaime nepaneigia, kad už katilą faktiškai mokėjo ieškovas, nes minėtos V. M. paskolos lėšos buvo perduotos atsakovei, ne ieškovui. Priešingų duomenų byloje nėra pateikta.

16.3. Apeliaciniame skunde atsakovė nesutinka su teismo vertinimu, kad ieškovas įrodė, jog jis sumokėjo 1 000 Eur avansą P. Š. pagal 2017-01-17 rangos sutartį. Byloje nenuginčytais rašytiniais įrodymais (minėta rangos sutartimi, darbų priėmimo-perdavimo aktais ir pinigų priėmimo kvitais) ieškovas visiškai įrodė, kad sumokėjo P. Š. ne tik 1 000 Eur avansą, bet ir 5 746 Eur už 2017 m. atliktus darbus atsakovės vardu registruotame sodo name.

16.4. Rangos sutartis su P. Š. buvo sudaryta 2017 m. sausio mėn. Byloje nėra jokiais objektyviais duomenimis paneigta, kad P. Š. sodo name laikotarpiu nuo 2017 m. vasario mėn. iki 2017 m. rugsėjo mėn. (visi rangos darbai buvo atlikti tuo metu, kai ginčo ieškovas ir atsakovė artimai bendravo, gyveno kartu ir vedė bendrą šeimos ūkį) atliko visus teismui pateiktuose darbų priėmimo aktuose (objektas, kuriame atlikti darbai: patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Vilnius) nurodytus darbus. Taip pat byloje nepaneigta, kad būtent ieškovas pilnai atsiskaitė su P. Š. už sodo name atliktus remonto darbus. Pagal ieškovo ir P. Š. 2017-01-17 sudarytą rangos sutartį P. Š. atsakovės sodo name atliko remonto darbus, už kuriuos ieškovas sumokėjo P. Š. bendrą 6 746 Eur sumą. Esant nepaneigtoms šioms aplinkybėms, kurios įrodytos rašytiniais įrodymais, teismas neturėjo jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo ex officio konstatuoti 2017-01-17 rangos sutarties ir su ja susijusių perdavimo-priėmimo aktų ir pinigų priėmimo kvitų negaliojimą.

17. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė prašo atmesti ieškovo G. K. apeliacinį skundą kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:

17.1. Atsakovės nuomone, teismas pagristai nepriteisė ieškovui už katilą 1448,50 Eur, kuriuos sumokėjo T. K., nes ieškovas nepateikė jokiu įrodymu, kad tuos pinigus grąžino T. K.. Be to, apeliaciniame skunde ieškovas jokių konkretesnių argumentų ar įrodymų dėl pinigų grąžinimo savo motinai taip pat nenurodė, išskyrus „kuriai vėliau už katilą sumokėtą 1448,50 Eur sumą pilnai grąžino“.

17.2. Ieškovo pajamos iš UAB KTG nuo 2016-01-01 sudarė apie 21,30 Eur per mėnesį. Ieškovas į bylą pateikė paskolos sutartis su savo motina T. K. dėl 2000 Eur ir su savo draugu A. O. dėl 2500 Eur. Ieškovas mokėjo už savo studijas. Pasak rašytinio susitarimo ieškovui jo motina įsipareigojo skirti kas mėnesį 300 Eur sodo remontui. Akivaizdu, kad atsakovas neturėjo finansinių lėšų nei savo pragyvenimo išlaidoms, nei sodo namo, (duomenys neskelbtini), Vilnius, (Sodo namas) remontui, nekalbant apie 1448,50 Eur grąžinimą savo motinai. Be to, apklausiama liudytoja T. K. patvirtino, kad tuo pačiu metu, kai buvo remontuojamas Sodo namas, ieškovas remontavo savo su draugais įgytą angarą (servisą). Akivaizdu, kad tam irgi reikėjo lėšų.

17.3. Rašytiniais įrodymais (ir tie rašytiniai įrodymai yra su susijusiais asmenis: motina ir draugu) Ieškovas pagrindė tik 4 500 Eur sumą, kurią galėjo išleisti Sodo namo remontui ir daiktų įsigijimui (paskolos sutartys su savo motina T. K. dėl 2000 Eur ir su savo draugu A. O. dėl 2500 Eur). Ieškovo rašytinis susitarimas su savo motina dėl įsipareigojimo skirti 300 Eur kas mėnesį neįrodo, kad ieškovas tokias sumas iš motinos gavo, nes paskolos ar dovanojimo sutartis yra realinis sandoris. Nepaisant to, kad 2017-09-11 kasos pajamų orderyje Nr. 94 nurodyta, kad 2 000 Eur avansas priimtas iš ieškovo, tai savaime neįrodo, kad ieškovas 2 000 Eur sumokėjo savo lėšomis.

17.4. Tiek ieškovas, tiek atsakovė patvirtino, kad P. Š. buvo artimas ieškovo draugas, todėl labiau tikėtina, kad dėl tam tikrų darbų atlikimo ieškovas ir P. Š. tarėsi žodžiu, ir Rangos sutartis 2017 m. sausio 17 d. nebuvo sudaryta, o P. Š. darbai buvo finansuojami iš atsakovės paimtų vartojimo kreditų, atsakovės darbo užmokesčio ir atsakovės artimųjų (sesers) paskolintų lėšų. Be to, atsakovė nurodė, ir apklausiamas atsakovės tėvas V. M. patvirtino, kad dalį darbų, nurodomų Rangos sutartyje, atliko jis pats. Kaip teisingai pastebėjo teismas, šalių santykiai galutinai nutrūko 2019 m. sausio pradžioje, o 2019 m. vasario mėn. Ieškovo motina T. K. pateikė atsakovei reikalavimą grąžinti į jos sąskaitą pervestus 8000 Eur, kuriuos atsakovė grąžino 2019-04-02, todėl visiškai neįtikėtina, kad dar po kelių mėnesių kelių dienų bėgyje ieškovas sumokėjo 5 746 Eur pagal Rangos sutartį.

17.5. Byla tęsiasi nuo 2019 m. birželio mėn. t.y. daugiau kaip du metus. Be to, visų procesų tiek pirmoje instancijoje, tiek apeliacinėje instancijoje iniciatorius buvo ieškovas, atsakovei teko gintis nuo pareikštų reikalavimų ir atsakovė patyrė atitinkamas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės nuomone, visos atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos rašytinais įrodymais (sąskaitomis, sąskaitų išrašais). Atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija nustatytų maksimalių priteistinų išlaidų dydžių, atitinka bylos sudėtingumą ir advokatų darbo bei laiko sąnaudas, todėl mažinti šių išlaidų nebuvo jokio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, atsakovės apeliacinis skundas atmetamas.

18. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl ginčo esmės

19. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas ieškinys dėl kompensacijos priteisimo, pagrįstumo klausimas. Byloje nėra ginčo, jog ieškovas ir atsakovė kurį laiką kartu vedė bendrą ūkį, o bylos nagrinėjimo metu šalys gyvena atskirai. Byloje kilo ginčas dėl ieškovo į ginčo namo pagerinimus investuotų asmeninių lėšų kompensacijos dydžio. Nutrūkus šalių santykiams, ieškovas pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovės jo į ginčo turto pagerinimą investuotas asmenines lėšas.

20. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra sutartis, kuria du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 straipsnio 1 dalis). Esminiai susitarimų, kurie vertintini kaip jungtinės veiklos sutartys, požymiai yra tokie: tai yra, kaip minėta, dviejų ar daugiau asmenų įsipareigojimas užsiimti bendra veikla ar bendrai veikti tam tikram tikslui; visi bendri reikalai tvarkomi bendru dalyvių susitarimu (CK 6.972 straipsnio 5 dalis); kad pasiektų tikslą, jungtinės veiklos sutarties dalyviai įneša įnašus pinigais ar kitu turtu arba dalyvaudami savo darbu.

21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros praktikos, kad pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę gali būti nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2008; 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-684/2015; kt.). Jungtinės veiklos sutarties dalyvių įnešti pinigai gali būti jų asmeninės santaupos ar kitokios pajamos. Pajamos gali būti bendros, tarp jų – gautos iš kartu vedamo ūkio. Kai jungtinę veiklą plėtojantys asmenys veda bendrą ūkį, tai dalyvavimas siekiant bendro ūkinio tikslo gali pasireikšti darbu bendrame ūkyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-701/2016).

22. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad nuosavybės teisės sukūrimas jungtinės veiklos santykiuose yra specifinis, palyginti su nuosavybės teisės į santuokos metu įgytą turtą atsiradimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-684/2015; 2016 m. sausio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-72-686/2016; kt.). Tais atvejais, kai šalys nebuvo sudariusios rašytinės formos jungtinės veiklos sutarties, iš kurios būtų aiški jų valia dėl kiekvienai priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dydžio, tačiau pripažinus, kad kartu gyvenusios ir tvarkiusios bendrą ūkį šalys bendrai veikė siekdamos vienodo tikslo, pagal kasacinio teismo praktiką turėtų būti vertinamos bendros sutarties dalyvių turto sukūrimo sąlygos, įtvirtintos CK 6.970 straipsnio 1 dalyje – įnašai pinigais, kitu turtu, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-72-686/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-701/2016).

Dėl kompensacijos už katilo pirkimą priteisimo

23. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl piniginių lėšų sumokėjimo už katilą, esantį atsakovės vardu registruotame sodo name priteisimo. Į bylą pateikta UAB Milas išrašyta 2017 m. spalio 10 d. PVM sąskaita-faktūra MIL17 Nr.0761, kurioje nurodyta prekė HKS Lazer Smart Fire 11Kw/400L, suma su PVM 3448,50 Eur, pirkėju nurodomas ieškovas. Taip pat pateiktas šios sąskaitos apmokėjimą patvirtinantys kvitai. 2017 m. rugsėjo 11 d. kasos pajamų orderio kvite MILK Nr. 94 2 000 Eur sumai nurodyta, kad pinigai priimti iš G. K.. 2017 m. spalio 10 d. kvitas MILK Nr. 95 1448,50 Eur sumai, patvirtina, kad buvo apmokėta už PVM sąskaita-faktūra MIL17 Nr.0761. Šiame kvite nurodoma, kad pinigai priimti iš T. K.. Pirmosios instancijos teismas instancijos teismas nurodė, kad šalių, liudytojų paaiškinimai dėl mokėjimo už katilą aplinkybių nėra nuoseklūs (abi šalys teigė, jog neprisimena, kaip tiksliai buvo sumokėta už katilą: ieškovas paaiškino, kad gal sumokėjo pavedimu, atsakovė – kad pinigus jai paskolino tėvai, tačiau ieškovui ji gal davė grynais, gal pavedimu). Esant nenuosekliems paaiškinimams teismas vadovavosi į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais ir padarė labiau tikėtiną išvadą, kad už ginčo katilą ieškovas savo lėšomis sumokėjo 2000 Eur. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad už katilo kitą dalį (1448,50 Eur) sumokėjo T. K., ir į tai, kad tėvų ir vaikų turtas yra atskiras, netenkino ieškovo prašymo priteisti jam už katilą T. K. sumokėtą 1448,50 Eur dalį. Teisėjų kolegija su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka iš dalies.

24. Ieškovas apeliaciniu skundu ginčija teismo sprendimo dalį dėl jo naudai nepriteistos 1448,50 Eur piniginių lėšų dalies, o atsakovė nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria iš jos ieškovo naudai teismas priteisė 2 000 Eur. Ginčydami teismo sprendimą tiek ieškovas, tiek atsakovė įrodinėja, kad kiekvienas iš jų sumokėjo visą sumą už katilą. Abi ginčo šalys teigia, kad nuosavų piniginių lėšų katilo pirkimui neturėjo, tačiau pinigus (visą sumą 3448,50 Eur) skolinosi kiekvienas iš savo tėvų.

25. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo apeliacinio skundo argumentais, kad UAB Milas kasos pajamų orderių kvitų Nr. 94 ir Nr. 95 aiškiai matyti, kad 2 000 Eur buvo priimti iš ieškovo, o 1 448,50 Eur buvo priimti iš T. K.. Šias aplinkybes kvituose savo parašais patvirtino UAB Milas buhalteris K. I. ir (pinigų gavimo faktą iš ieškovo ir jo motinos) UAB Milas kasininkė G. K.. Nėra pagrindo sutikti su atsakovės argumentais, kad ieškovas negalėjo turėti tokių piniginių lėšų, kad sumokėtų už katilą. Byloje apklausa liudytoja ieškovo mama patvirtino, kad ji nuolat teikė finansinę paramą ieškovui. Ši liudytoja patvirtino, kad ji paskolino atsakovei 8 000 Eur pradiniam įnašui už namo pirkimą. Atsakovė šią sumą yra grąžinusi ir ginčo dėl šių sumų byloje nebuvo. Tačiau nurodyta aplinkybė leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad ieškovo motina turėjo piniginių lėšų ir galėjo skolinti pinigus, reikalingus tiek namo pirkimui. tiek ir jo įrengimui.

26. Atsakovė savo apeliaciniame skunde nurodo, kad tiek G. K. 2 000 Eur, tiek T. K. 1448 Eur sumokėjo ne savo, ne ieškovo ar jo motinos lėšomis, o atsakovės lėšomis. Pasak atsakovės, jai tėvai paskolino reikiamą sumą (3 500 Eur) katilo pirkimui, kurią ji perdavė ieškovui ir kuris tikėtina pinigus perdavė savo motinai. Tačiau byloje nėra duomenų patvirtinančių atsakovės pinigų perdavimą ieškovui ar jo motinai. Pažymėtina, kad atsakovė, imdama pinigus iš savo mamos, sudarydavo paskolos raštelius, tačiau, perduodama ieškovo mamai pinigus, jokių jo motinai pinigų perdavimo faktą patvirtinančių dokumentų nepateikė. Esant byloje lygiaverčiams šalių įrodymams, t. y. šalių paaiškinimams ir paskolų raštelių dėl piniginių lėšų skolinimosi katilo pirkimui su jų artimais žmonėmis sudarymo faktui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi UAB Milas kvituose užfiksuota informacija. Teisėjų kolegijos vertinimu, UAB Milas grynųjų pinigų priėmimo kvituose nurodyti asmenys yra ne tik mokėtojai, bet ir šių piniginių lėšų savininkai. Be to, atsižvelgtina į tai, kad sąskaita-faktūra už katilo pirkimą išrašyta būtent ieškovo vardu. Tuo atveju, jei už katilą būtų mokama iš atsakovės lėšų, tikėtina, jog šis faktas atsispindėtų katilo pirkimo dokumentuose.

27. CK 6.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai. Pirmosios instancijos teismo posėdžio 2020-06-10 metu apklausta liudytoja T. K. patvirtino, kad ieškovui skolino pinigus namo įsirengimui, katilo kapsulei. Kaip minėta, 2017 m. spalio 10 d. kvite MILK Nr. 95, kuris patvirtina, kad buvo apmokėta už PVM sąskaita-faktūra MIL17 Nr.0761 1448,50 Eur sumai, nurodytas mokėtojas – T. K.. Sąskaita-faktūra išrašyta visai sumai, įskaitant ir 1448,50 Eur sumą ieškovo vardu. Dėl to, darytina išvada, kad T. K. 1448,50 Eur sumokėjo už ieškovą iš jam paskolintų savo lėšų. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad reikalavimas priteisti 1448,50 Eur netenkinamas tik todėl, kad tėvų ir vaikų turtas yra atskiras. Kadangi bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo katilas yra atsakovei priklausančiame name, t. y. šis turtas liko jos žinioje, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės visą sumą už katilo įsigijimą laikytinas pagrįstu. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas ieškovui priteistą sumą padidinant 1448,50 Eur suma.

Dėl kompensacijos priteisimo pagal rangos sutartį

28. Byloje kilo ginčas dėl kompensacijos pagal 2017 m. sausio 17 d. rangos sutartimi Nr. 20170117 sutartį priteisimo. Šios sutarties pagrindu ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 6746 Eur už atliktus remonto darbus. Šį reikalavimą ieškovas grindė 2017 m. sausio 17 d. rangos sutartimi Nr. 20170117, sudaryta tarp ieškovo ir P. Š. (rangovo), kurios pagrindu P. Š. įsipareigojo name atlikti vidaus apdailos darbus: sienų, lubų montavimas, griovimo darbai, grindų įrengimas, patalpų šiltinimas ir kt. darbai, 2017-02-13, 2017-09-12, 2017-09-20 prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitais, 2017-02-13, 2017-09-20 darbų priėmimo aktais, 2019-04-12, 2019-04-07, 2019-04-09 pinigų priėmimo kvitais, ir 2017-01-17 pinigų priėmimo kvitu, kuriuo buvo priimtas 1000 Eur avansas pagal rangos sutartį. Atsakovė su ieškovo dėstomais argumentais dėl rangos sutarties sudarymo aplinkybių ir apmokėjimo už darbus pagal rangos sutartį nesutinka, tvirtindama, jog tai yra tariamieji sandoriai, sudaryti tarp ieškovo ir jo pažįstamo (draugo).

29. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovo pažįstamas P. Š. atliko tam tikrus vidaus apdailos darbus atsakovės name. Ginčas kilo dėl šio asmens atliktų darbų apimties. Esant nustatytai aplinkybei, kad P. Š. dirbo su namo vidaus apdaila susijusius darbus, tikėtina, jog jam buvo sumokėta už darbą. Ieškovo teigimu, šiam asmeniui buvo mokama 2017-01-17 Rangos sutarties pagrindu. Į bylą pateiktas 2017-01-17 pinigų priėmimo kvitas, kuriame nurodyta, kad P. Š. gavo iš G. K. 1000 Eur avansą pagal 2017-01-17 sutartį. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė neteikė įrodymų, kad buvo kitoks nei ieškovo susitarimas su vidaus apdailos darbus atlikusiu asmeniu, dėl atsiskaitymo su juo. Šiuo atveju taip pat nėra pagrindo vertinti, kad nurodytas asmuo darbus atlygo neatlygintinai. Atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumą ir į pateiktus rašytinius įrodymus, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas įrodė, o atsakovė nepaneigė, kad 2017-01-17 avansą pagal 2017-01-17 rangos sutartį sumokėjo ieškovas (CPK 185 straipsnis).

30. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad vienu atveju, kai ieškovas sumokėjo P. Š. 1000 Eur avansą, pirmosios instancijos teismas pinigų priėmimo kvitą laiko tinkamu pinigų sumokėjimo faktą patvirtinančiu įrodymu (šią sumą iš atsakovės ieškovui priteisia), o kitu atveju, kai ieškovas sumokėjo P. Š. 5746 Eur už rangos darbus, jau teigia, kad pinigų priėmimo kvitai neįrodo mokėjimo fakto (šioje sumoje ieškovo reikalavimą atmeta). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas dėl mokėjimų pagal rangos sutartį padarė teisingas išvadas. Ieškovas, įrodinėdamas savo ieškinio reikalavimą dėl 5746 Eur sumai už rangos darbus pateikė kvitus, iš kurių datų matyti, kad jie buvo apmokėti tik 2019 metais. Atsakovė, siekdama paneigti ieškovo nurodomas aplinkybes ir teikiamus įrodymus, atkreipė dėmesį, kad pinigų priėmimo-perdavimo kvitai yra sudaryti 2019-04-07 – 2019-04-12, kuomet remonto darbai nebevyko ir šalys buvo nutraukusios tarpusavio bendravimą, taip pat pateikta ieškovo žinutė socialiniame tinkle „Facebook“ skirta P. Š. „Parašyk, kad visi darbai susiję su remontu, tik tu nepameni tikslių kainų“. Atsakovė, ginčydama ieškovo teikiamus kvitus už rangos darbus atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovo teisinių paslaugų teikimo sutartis Nr.10/04/19 sudaryta 2019 m. balandžio 10 d., o pinigų priėmimo kvitai yra 2019-04-07 (3 826 Eur), 2019-04-09 (800 Eur) ir 2019-04-12 (1 120 Eur), t.y. sudaryti tomis pačiomis dienomis, kai ieškovas konsultavosi dėl teisinių paslaugų teikimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė nurodė įtikinamus argumentus bei pateikė tai pagrindžiančius įrodymus, kad ieškovo pateikti kvitai už 2019 metus nepagrindžia jo ieškinio reikalavimų, kad jis 2019 m. apmokėjo už 2017 metais atliktus darbus ir turi teisę reikalauti šios sumos iš atsakovės. Tuo labiau, kad byloje yra pakankamai pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė taip pat yra prisidėjusi prie apmokėjimo už namo vidaus apdailos darbus. Atsakovė pateikė į bylą jos sudarytą 2016-10-06 vartojimo kredito sutartį su Kredito unija „Mano unija“, iš kurios matyti, kad atsakovė iš šios unijos gavo 4 800 Eur paskolą. Atsakovė taip pat pateikė 2017-07-27 vartojimo kredito sutartį, iš kurios matyti, kad atsakovė buvo paėmusi 4445,40 Eur vartojimo kreditą. Bylos duomenimis atsakovė 2017 m. gaudavo apie 800-1000 Eur per mėnesį darbo užmokestį, taip pat skolinosi pinigus iš artimųjų. Taigi, negalima sutikti su ieškovo argumentais, kad jis, gaudamas apie 21,30 Eur užmokestį per mėnesį užmokestį ir nuolat skolintomis lėšomis, vienas galėjo sumokėti už visus vidaus apdailos darbus. Be to, kelia abejonių ir ta aplinkybė, ar tikrai visus apdailos darbus atliko vienas P. Š.. Šalių pozicijos dėl nurodomų nesutampa. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad 2017-02-13 P. Š. sodo name atliko ir perdavė ieškovui grindų betonavimo darbus. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad betonavimo darbus atliko įmonė, surasta per skelbimus. Ieškovas, atsakydamas teismo posėdžio metu į jam užduotus klausimus yra nurodęs, kad tuo metu, kai vyko betonavimo darbai, atvažiavo žmonės, jis juos įleido į namus ir išvažiavo, tačiau tiksliai nepamena, koks buvo žmonių skaičius. Duodamas paaiškinimus, teismo posėdžio metu ieškovas neužsiminė, kad šiuos darbus atliko jo pažįstamas P. Š. pagal rangos sutartį. Byloje iš šalių paaiškinimų taip pat nustatyta, kad ir atsakovės tėvas atliko vidaus apdailos darbus. Todėl ir ši aplinkybė paneigia ieškovo dėstomus argumentus, kad visi vidaus apdailos darbai buvo atlikti pagal jo sudarytą rangos sutartį. Ieškovo nurodomų aplinkybių dėl namo vidaus apdailos darbų nenuoseklumas, kvitų surašymo datos, piniginių lėšų kilmės 5 746 Eur dalyje nepagrindimas, atsakovės pateikti įrodymai dėl jos teikiamų pajamų ir gautų kreditų, leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad ieškovas nėra investavęs savo 5746 Eur dydžio sumos į atsakovės nuosavybės teise turimą namą. Dėl to, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovui nepriteisė 5 746 Eur dydžio kompensacijos kaip neįrodytos.

Dėl tariamojo sandorio

31. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad bylos aplinkybių visuma, patvirtina atsakovės teiginius, kad nei 2017-01-17 Rangos sutarties, nei jokių mokėjimų pagal tą sutartį realiai nebuvo, Rangos sutartis buvo tariamas sandoris, kurios negaliojimą teismas turėjo konstatuoti ex officio.

32. Tariamojo sandorio negaliojimo pagrindas įtvirtintas CK 1.86 straipsnio 1 dalyje: tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja.

33. Esminis tariamojo sandorio požymis – šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, kad šalių sudaryta sutartis, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas. Tam tikrais atvejais tokiais sandoriais siekiama neteisėtų tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2014).

34. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant teismo pareigą ex officio konstatuoti niekinio sandorio faktą ir teisinius padarinius, išaiškinta, kad tais atvejais, kai yra akivaizdus sandorio negaliojimo pagrindas ir nereikia rinkti papildomų įrodymų, teismas ex officio gali pripažinti sandorį negaliojančiu. Jeigu aplinkybė, kad sandoris yra niekinis, nėra akivaizdi, būtina laikytis bendrųjų įrodinėjimo taisyklių. Kai sandoris ar aktas nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio ar akto negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį ar aktą negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2012; 2017 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-248/2017, 37 punktas).

35. Tam, kad pagrindas pripažinti sandorį niekiniu būtų akivaizdus (ir kad jį teismas galėtų konstatuoti procesiniame sprendime), būtina, jog tokį pagrindą patvirtinančios aplinkybės būtų nustatytos (ištirtos, išnagrinėtos ir įvertintos) laikantis CPK įtvirtintų reikalavimų arba išvadą dėl tokio pagrindo egzistavimo patvirtintų kitoje byloje nustatytos, t. y. CPK nustatyta tvarka ištirtos, išnagrinėtos ir įvertintos, aplinkybės (CPK 263 straipsnis, 270 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-248/2018).

36. Šiuo atveju byloje nustatyta, kad tarp ieškovo ir P. Š. buvo susitarimas dėl tam tikrų vidaus apdailos darbų name atlikimo. Šios teismo išvados atsakovės apeliaciniame skunde iš esmės nėra kvestionuojamos, o ieškovo ir P. Š. teisinių santykių turinys iš tiesų atitinka rangos sutarties sampratą, pagal kurią viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Tačiau šioje byloje nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių kokia konkrečiai apimtimi vidaus apdailos darbai P. Š. buvo atlikti. Taigi, esant byloje nustatytai aplinkybei, kad P. Š. yra atlikęs tam tikrus vidaus apdailos darbus atsakovei priklausančiame name, taip pat nustačius, kad šie darbai buvo atlikti būtent pagal ieškovo ir P. Š. susitarimą, t. y. byloje nustatyta, kad tarp šių asmenų buvo siekiama sukurti civilines teises ir pareigas, nėra pagrindo konstatuoti ginčo sandorio tariamumą CK 1.86 straipsnio pagrindais. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju, atsakovė nereiškė savarankiškų reikalavimų, o teismas pagal bylos duomenis neturi faktinio pagrindo ex officio konstatuoti atsakovės nurodomų sandorių negaliojimą.

Dėl atsakovės naudai iš ieškovo priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio

37. Ieškovas apeliaciniame skunde kvestionuoja pirmosios instancijos teismo atsakovei iš ieškovo priteistą bylinėjimosi išlaidų dydį. Ieškovo teigimu, atsakovės patirtos ir prašomos priteisti 7258,88 Eur advokato išlaidos turėjo būti sumažintos.

38. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovės atstovė 2020 m. birželio 9 d. pateikė prašymą priteisti iš ieškovo 4 111,47 Eur advokato pagalbos išlaidų, patirtų teikiant konsultacijas, rengiant atsiliepimą į ieškinį, renkant ir teikiant prašymą dėl papildomų įrodymų prijungimo, rašytinius paaiškinimus, ieškovo rašytinių paaiškinimą vertinimą, teismo ekspertizės prašymą, pasirengimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pirmą kartą. Pateikė šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus.

39. Pagal atsakovės atstovės pateiktas sąskaitas matyti, kad bendra 4 111,47 Eur suma buvo patirta už: atsiliepimo į ieškinį parengimą; atsakovės pateiktų dokumentų ir duomenų įvertinimą; prašymo teismui dėl papildomų įrodymų prijungimo ir duomenų apie ieškovo darbo užmokestį išreikalavimo iš Sodros civilinėje byloje rengimą; ieškovo rašytinių paaiškinimų vertinimą; susitikimus su kliente, bylinėjimosi strategijos aptarimas; teismo ekspertų ir antstolio aplinkybių konstatavimo protokolui parengti paieška, organizavimas; pasirengimą teismo posėdžiui, dalyvavimas teismo posėdyje Vilniaus miesto apylinkės teisme; dokumentų susijusių su ekspertize vertinimu ir prašymo dėl ekspertizės rengimas; dalyvavimą ekspertui apžiūrint namą; rašytinių paaiškinimų rengimas. Pažymėtina, kad pagal atsiliepimo į ieškinį parengimo metu galiojančius Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) maksimalus priteistinas dydis vien už atsiliepimo į ieškinį parengimą atsakovės atstovės parengimo metu buvo 3156,75 Eur. Todėl bendra 4 111,47 Eur suma už šiame nutarties punkte išvardintų dokumentų, įskaitant ir atsiliepimo į ieškinį parengimą, nėra per didelė.

40. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2 883,15 Eur atsakovė patyrė už teisines paslaugas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ir pirmosios instancijos teisme po bylos grąžinimo iš apeliacinės instancijos teismo. Į šias išlaidas įeina atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimas, rašytinių paaiškinimų rengimas, kliento konsultavimas. Maksimalus atsiliepimo į apeliacinį skundą jo parengimo metu priteistinas dydis buvo 1891,24 Eur. Tačiau be atsiliepimo į apeliacinį skundą atsakovė patyrė su rašytinių paaiškinimų teikimu, dokumentų rinkimu ir analize, atstovavimo teismo posėdyje susijusių išlaidų. Nurodytos išlaidos nelaikytinos per didelėmis, nes jos neviršija Rekomendacijose įtvirtintų maksimalių priteistinų sumų.

41. 2021 m. birželio 13 d. atsakovės atstovė pateiktu prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo prašo už pasirengimą teismo posėdžiui, dalyvavimą teismo posėdyje, sutikimo dėl mediacijos pateikimą iš ieškovo priteisti 264,26 Eur. Nurodytos išlaidos taip pat neviršija Rekomendacijos įtvirtintų maksimalių dydžių.

42. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsakovės pateiktos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, nėra pagrindo sutikti su ieškovu, kad šios išlaidos pirmosios instancijos teismo turėjo būti sumažintos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų patirtų pirmosios instancijos teisme

43. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pakeičiamas (ieškovui padidinamas priteistinas kompensacijos dydis iki 6030,86 Eur), atitinkamai perskirstomos ir šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos.

44. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas šioje byloje patyrė 750 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė patyrė 8 158,88 Eur išlaidų už ekspertizę ir advokato teisinei pagalbai ir apmokėti.

45. Apeliacinės instancijos teismui padidinus priteistiną ieškovui sumą, pripažintina, jog ieškinys buvo patenkintas 51,21 proc. (6 030,86 Eur iš 11 776,86 Eur). Ieškovui iš atsakovės priteistina iš viso 384,07 Eur bylinėjimosi išlaidų (51,21 procentai nuo 750 Eur) (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Atitinkamai atmetus 48,79 procentus ieškinio reikalavimų, atsakovei iš ieškovo priteistina 3 980,72 Eur bylinėjimosi išlaidų (48,79 procentai nuo 8 158,88 Eur) (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

46. Siekiant supaprasti sprendimo vykdymą, atliekamas įskaitymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir atsakovei iš ieškovo priteistina 3 596,65 Eur (3 980,72 Eur – 384,07 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Dėl bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme

47. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

48. Ieškovas apeliaciniu skundu prašė papildomai priteisti jam 7194,50 Eur. Teisėjų kolegija apeliacinį skundą tenkino iš dalies ir priteisė ieškovui papildomai 1448,50 Eur. Vadinasi ieškovo reikalavimai tenkinti 20,13 proc. Bylos duomenimis ieškovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 162 Eur žyminio mokesčio išlaidų. Tenkinus apeliacinį skundą 20,13 proc. ieškovui priteisima 32,61 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės.

49. Atsakovė pateikė duomenis apie patirtas 1661,09 Eur išlaidos už apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Iš atliktų darbų išklotinės matyti, kad didesnę šios sumos dalį sudaro išlaidos, susijusios su apeliacinio skundo parengimu (5 valandos), o kitą dalį sudaro atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas (4 valandos). Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog atsakovei kompensuojama nuo 740 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Ieškovo apeliacinį skundą atmetus 79,87 proc., atsakovei priteisiama 591,04 Eur (740 Eur x 79,87 proc.).

50. Atsakovės apeliacinis skundas netenkintas, todėl jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su apeliacinio skundo parengimu, nekompensuojamos. Ieškovas nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su teisine pagalba, apeliacinės instancijos teisme.

51. Siekiant supaprasti sprendimo vykdymą, atliekamas įskaitymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme ir atsakovei iš ieškovo priteisiama 558,43 Eur (591,04 Eur – 32,61 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 19 d. sprendimą pakeisti ir teismo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui G. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės iš J. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 6030,86 Eur kompensaciją už turto pagerinimą, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (6030,86 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. birželio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš ieškovo G. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei J. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 3 596,65 Eur bylinėjimosi išlaidų“.

Priteisti iš ieškovo G. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei J. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 558,43 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Rita KisielienėDanutė KutrienėSigita Zubavičiūtė-Montvilienė