Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo V. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės D. M. ieškinį atsakovams G. M., V. J. dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia ir su tuo susijusių pasekmių, trečiasis asmuo byloje notaras M. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teisme gautas ieškovės D. M. ieškinys atsakovams G. M. ir V. J., trečiajam asmeniui notarui M. V. dėl 2012-07-20 G. M. ir V. J. sudarytos paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia, 2012-07-20 maksimaliosios ir paprastosios hipotekos sutarties, pavirtintos Kauno miesto 28-ojo notarų biuro notaro M. V., notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) priklausančio žemės sklypo, un. Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), panaikinimo ir išregistravimo iš Hipotekos registro. Siekdama užtikrinti pareikšto reikalavimo įvykdymą ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti antstolės Laimos Neniškienės pradėtus išieškojimo vykdymo procese veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0065/14/00895, iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-05-09 nutartimi ieškovės pašymą patenkino. Sustabdė išieškojimą antstolės Laimos Neniškienės vykdomojoje byloje Nr. 0065/14/00895 iš D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančio turto. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog byloje yra ginčijamas paskolos sandoris, kuris užtikrintas 2012 m. liepos 20 d. sutartinės hipotekos (maksimalioji hipoteka ir paprastoji hipoteka) sutartimi, kuria ieškovė, užtikrindama skolininko G. M. prievolių tinkamą įvykdymą, įkeitė savo nekilnojamąjį turtą kreditoriui V. J.. Ieškovė teismui pateikė duomenis – antstolės Laimos Neniškienės 2015 m. birželio 29 d. pranešimą dėl turto pardavimo iš varžytynių Nr. S-2001 ir 2017 m. balandžio 24 d. patvarkymą dėl turto vertės kainos nustatymo Nr. S-17-65-907, kurie įrodo, kad antstolė yra pradėjusi skolos ir netesybų išieškojimą iš įkeistu turtu subsidiariai atsakingos įkaito davėjos D. M. išieškotojo hipotekos kreditoriaus V. J. naudai. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdžius išieškojimo iš ginčijamais hipotekos sandoriais įkeisto turto, egzistuoja įkeisto turto perleidimo tretiesiems asmenims grėsmė ir dėl to būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas arba tokio sprendimo vykdymas pasidarytų nebeįmanomas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskirajame skunde atsakovas V. J. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2017-05-09 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiuo argumentu: Ieškovė nepagrindė savo ieškinio reikalavimo jokiais įrodymais, dėl ko pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, jog byloje gali būti priimtas palankus teismo sprendimas ir yra grėsmė jo įvykdymui. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė prašo atmesti atsakovo atskirąjį skundą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo 2017-05-09 nutartį. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyti šie argumentai: Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių tuo pagrindu, kad ieškinys preliminariai nepagrįstas, tik tuomet, jei yra reiškiamas akivaizdžiai nepagristas materialinis teisinis reikalavimas. Ar ieškovės materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, bus atsakyta tik abiem atsakovams pateikus į bylą atsiliepimus, ištyrus įrodymus, nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės. Ieškovės vertinimu, kartu su ieškiniu pateikti rašytiniai įrodymai bei nurodytos faktinės aplinkybės aiškiai ir nekvestionuojamai patvirtino ieškinio pagrįstumą. Išieškojimo iš ieškovės turto vykdymo procesas yra prasidėjęs, taigi egzistuoja reali grėsmė, jog ieškinio patenkinimo atveju teismo sprendimo vykdymas pasunkėtų dėl iš ieškovės išieškoto turto (ar jo dalies) grąžinimo. Atskirajame skunde atsakovo išdėstyti argumentai bei pateikti rašytiniai įrodymai nepašalina grėsmės teismo sprendimo įvykdymui.Atsakovas pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose teigia, kad ieškovė prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones ne tik, kad tikėtinai nepagrindė ieškinio reikalavimų, bet ir siekai vilkinti bylos nagrinėjimą. Nurodė, jog ieškovė melagingai nurodo, jog nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-295-793/2016 G. M. nepatvirtino pinigų gavimo fakto. Be to, civilinės bylos vilkinimas pasireiškia ieškovės bei G. M. neatvykimu į 2017-09-26 teismo posėdį. Atsakovo vertinimu, taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, nepagrįstai pažeidžiama šalių teisių pusiausvyra, tenkinant tik ieškovės interesus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės – vykdymo veiksmų stabdymas, teisėtumo ir pagrįstumo.Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė pareiškė reikalavimus pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento atsakovų G. M. ir V. J. sudarytą 2012-07-20 paskolos sutartį, panaikinti ir išregistruoti iš Hipotekos registro 2012-07-20 maksimaliosios ir paprastosios hipotekos sutartį, patvirtintą Kauno miesto 28-ojo notaro biuro notaro M. V., dėl ieškovei priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įkeitimo užtikrinant 2012-07-20 G. M. paskolos sutarties įvykdymą atsakovui V. J.. Reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikytos laikinosios apsaugos priemonės – išieškojimo antstolės Laimos Neniškienės vykdomojoje byloje Nr. 0065/14/00895 iš D. M. priklausančio turto stabdymas.Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad ieškovė nepagrindė ieškinio reikalavimų ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, jog byloje gali būti priimtas palankus teismo sprendimas ir yra grėsmė jo įvykdymui. Nesutiktina su atskirojo skundo argumentu. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas ir turi būti nustatyta grėsmė teismo sprendimo įvykdymui.Iš CPK 144 straipsnyje suformuluoto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo matyti, kad teismas, taikydamas tokias priemones, pirmiausia turėtų nustatyti, ar yra tikimybė, jog bus priimtas ieškovui palankus sprendimas. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą (Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga, Teismų praktika Nr. 34). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog teismo atliekamas preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas teismo dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1172-186/2016). Šioje konkrečioje byloje nėra pagrindo padaryti išvadą, jog ieškovės reikalavimai dėl paskolos sutarties bei hipotekos sutarties pripažinimo negaliojančiomis yra akivaizdžiai nepagrįsti, kadangi ieškovė pasirinko leistiną ir įmanomą savo galbūt pažeistų teisių gynimo būdą, su ieškiniu pateikti reikalavimus pagrindžiantys įrodymai. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškinio reikalavimus, juos pagrindžiančias aplinkybes, akivaizdžių aplinkybių bei įrodymų, kuriems esant būtų galima padaryti išvadą, jog ieškovės reikalavimai negalėtų būti tenkinami, nenustatė. Atskirojo skundo argumentai, jog kitoje civilinėje byloje ieškovė buvo pareiškusi reikalavimą dėl atsakovui G. M. išduoto įgaliojimo ir jo pagrindu sudarytos maksimaliosios ir paprastosios hipotekos sutarties nuginčijimo, kuris buvo atmestas, ir tai, jog minėtoje civilinėje byloje buvo nagrinėjamos aplinkybės, susijusios su G. M. skolinimusi, įgaliojimo sudarymu, todėl šios aplinkybės nebegali būti iš naujo įrodinėjamos, turės teisinės reikšmės nagrinėjant ginčą iš esmės, tačiau ne sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia šalių ginčo. Apelianto rašytiniuose paaiškinimuose nurodyti argumentai, jog ieškovė nurodo melagingas faktines aplinkybes apie pinigų gavimo faktą taip pat bus nagrinėjamos ir tiriamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu ir bus reikšmingos priimant galutinį procesinį sprendimą byloje. Teismų praktikoje išaiškinta, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtinta laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas, gali būti taikoma, kai kyla ginčas dėl antstolio veiksmų, teismo varžytynių patvirtinimo, taip pat kai nagrinėjamas kasacijos ar proceso atnaujinimo klausimas, tačiau nereiškia, kad paminėta laikinoji apsaugos priemonė negali būti taikoma ir kitais atvejais, pvz., ginčijant hipotekos sandorius ir esant grėsmei, kad iš įkeisto turto gali būti pradėtas išieškojimas. Esant pateiktiems įrodymams byloje, jog antstolės Laimos Neniškienės kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0065/14/00895 pagal 2014-10-22 Kauno 28-ojo notarų biuro išduotą vykdomąjį įrašą Nr. MV-6879, ir įrodymams, jog 2017-04-24 patvarkymu antstolė nustatė ieškovei priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pradinę pardavimo iš varžytynių kainą, darytina išvada, kad iki šioje byloje bus išspręstas ginčas dėl ginčijamų sandorių teisėtumo, kyla grėsmė galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymui, jeigu iki teismo sprendimo priėmimo ieškovei priklausantis turtas būtų realizuotas, todėl tikslinga stabdyti išieškojimo iš įkeisto turto veiksmus. Nesutiktina su atsakovo argumentu, jog taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis suvaržomas šalių lygiateisiškumas, kadangi atsakovas negali atgauti skolos. Pažymėtina, kad skolos grąžinimas yra užtikrintas hipoteka, todėl net ir esant pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms – vykdymo veiksmų sustabdymui, paskolos grąžinimas yra užtikrintas, todėl atsakovo interesas ir galimybė atgauti skolą iš įkeisto turto nepažeista. Kadangi atskirajame skunde apeliantas nenurodė daugiau teisinių argumentų dėl antros būtinos sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šios sąlygos plačiau nepasisako.Esant nurodytoms aplinkybėms ir vadovaujantis formuojama teismų praktika, apeliacinės instancijos teismo nuomone, yra pagrindas padaryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą (CPK 144, 145 straipsniai), priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis), todėl atskirasis skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

nutaria:

palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutartį.