- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-31
- Bylos Nr.
- e2A-566-232/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07116-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tomas Venckus, Liuda Uckienė, Irmantas Šulcas
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės ir trečiojo asmens SĮ „Vilniaus miesto būstas“, Vilniaus miesto savivaldybei
- Trečiasis asmuo
- SĮ „Vilniaus miesto būstas“
- Ieškovas
- V. L. P.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco, Liudos Uckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tomo Venckaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės ir trečiojo asmens SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. L. P. ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl privatizavimo teisės lengvatinėmis sąlygomis pripažinimo, trečiasis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė V. L. P. prašė pripažinti ieškovės teisę privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) (toliau tekste – ginčo butas), įpareigojant atsakovą per vieną mėnesį sudaryti su ieškove pirkimo – pardavimo sutartį, parduodant ginčo butą lengvatinėmis sąlygomis, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, jog Vilniaus miesto valdybos 1997 04 24 sprendimu Nr. 772 buvo įrašyta į dviejų ūkinių metų sąrašą valstybės paramai gauti apsirūpinimui gyvenamosiomis patalpomis. Vilniaus miesto valdyba 1997 11 13 sprendimu Nr. 1818V išnuomojo ieškovės trijų asmenų šeimai dviejų kambarių butą. 1997 11 21 su UAB „Naujamiesčio būstas“ sudarė Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinę sutartį bei Pastato eksploatavimo išlaidų ir paslaugų apmokėjimo sutartį. Valstybinė butų privatizavimo komisija 1997 12 08 protokolu Nr. 14 (200) nutarė leisti ieškovei privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas – ginčo butą. Pažymėjo, kad yra visos sąlygos užbaigti privatizavimo procedūrą dėl ginčo buto. Paaiškino, kad 2001 05 24 su UAB „Naujamiesčio būstas“ sudarė Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį. 2008 07 30 buvo sudarytas susitarimas dėl teisių ir pareigų perėmimo.
3. Nurodė, kad 2017 09 25 kreipėsi su prašymu dėl nuomojamo buto privatizavimo užbaigimo. 2018 03 19 atsakovė informavo apie galimybę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl teisės privatizuoti nuomojamą butą lengvatinėmis sąlygomis pripažinimo.
4. Paaiškino, kad 1997 11 27 pateikė Butų privatizavimo valstybinei komisijai reikalingus dokumentus, kurių pagrindu turėjo būti pradėtas buto privatizavimo procesas. Butų privatizavimo valstybinė komisija, gavusi tokio pobūdžio prašymą dėl privatizavimo, privalėjo atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus, t. y. nustatyti nuomojamo buto kainą, supažindinti asmenį su įkainojimu, sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį. Tačiau dėl nežinomų priežasčių, šis privatizavimo procesas nebuvo užbaigtas, t. y. nebuvo sudaryta buto pirkimo-pardavimo sutartis.
5. Nurodė, kad įgijo teisę privatizuoti nuomojamą butą, nes įvykdė visas Butų privatizavimo įstatyme numatytas būtinas privatizavimo sąlygas: ginčo butas galėjo būti privatizavimo objektas, galiojant Butų privatizavimo įstatymui, ieškovė buvo pripažinta tinkamu privatizavimo subjektu, 1997 11 27 įstatymo nustatytu terminu pateikė prašymą dėl ginčo buto privatizavimo.
Atsiliepimas
6. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu prašė ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
7. Nurodė, kad ieškovė 1997 11 27 pateikė Butų privatizavimo valstybinei komisijai prašymą, kuriame nurodė, kad pageidauja pirkti dviejų kambarių ginčo butą, t. y. buvo kreiptasi nustatytu laiku. Ginčo buto nuomos sutartis su ieškove sudaryta 1997 11 21, todėl pripažino, kad ieškovė buvo tinkamu privatizavimo subjektu. Pažymėjo, kad su ieškiniu ieškovė yra pateikusi notaro patvirtintą 2017 10 26 susitarimą, kuriuo ji ir sūnus susitarė, kad ginčo butas bus perkamas ieškovės vardu.
8. Nurodė, kad ieškovė, padavusi pareiškimą dėl ginčo buto privatizavimo, turėjo domėtis, ar visi reikalingi dokumentai yra pateikti, ar niekas nekliudo privatizuoti ginčo gyvenamąsias patalpas. Ieškovė neturėjo palikti visos privatizavimo procedūros savieigai, nes nepakanka paduoti pareiškimą ir laukti, kol būsi pakviestas sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį. Pažymėjo, kad pirkimo-pardavimo sutartis yra dvišalis sandoris, taigi šiuo atveju sutarties sudaryme dalyvauja abi pusės ir abi pusės imasi visų reikiamų veiksmų tokio sandorio pasirašymui. Tačiau ieškovė, kaip labiausiai suinteresuota pusė, kuri turėjo siekti lengvatine tvarka įstatymų nustatytais terminais įsigyti ginčo gyvenamąsias patalpas, nepateikė jokių įrodymų, jog ėmėsi visų įmanomų priemonių sandoriui pasirašyti. Teigė, kad ieškovė taip pat turėjo laikytis pareigos gyvenamosios patalpos privatizavimo santykiuose elgtis rūpestingai ir atsakingai, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog buvo pažeistos ieškovės teisės bei teisėti interesai ir ginčo buto pirkimo-pardavimo sutartis buvo nesudaryta dėl atsakovės kaltės. Kadangi ieškovė nereiškė pretenzijų dėl buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo bei įforminimo, nesielgė apdairiai, rūpestingai, atidžiai, nesidomėjo savo teisėmis ir pareigomis, darytina išvada, kad ieškovė neišreiškė, kaip to reikalavo įstatymas, savo valios įsigyti nuosavybėn privatizuojamo turto.
9. Teigė, kad yra pagrindas konstatuoti ieškinio senaties praleidimo faktą. Valstybinei Butų privatizavimo komisijai 1997 12 08 nutarus leisti ieškovei privatizuoti ginčo butą, ieškovė per protingą terminą turėjo kreiptis į instituciją, vykdančią privatizavimą, o šiai institucijai toliau atsisakant įforminti ginčo buto pirkimo-pardavimo sutartį, savo galimai pažeistas teises ginti teisme. Tačiau ieškovė pareiškė ieškinį dėl ginčo buto privatizavimo tik 2019 m. kovo mėn. Ieškovė neprašė teismo atnaujinti ieškinio senaties terminą, nenurodė jokių svarbių jo praleidimo priežasčių. Ieškovė elgėsi neapdairiai, neprotingai ir nerūpestingai, kadangi nesidomėjo savo teisėmis ir pareigomis, nesikreipė į teismą daugiau kaip 20 metų, nereiškė pretenzijų dėl ginčo buto pirkimo-pardavimo sutarties tinkamo sudarymo bei įforminimo. Ieškovė nesielgė kaip pakankamai atidus ir rūpestingas asmuo, nes daugiau kaip 20 metų nedėjo jokių pastangų dėl ginčo buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ir nuosavybės įforminimo.
10. Trečiasis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atsiliepimu prašė ieškinį atmesti.
11. Nurodė, kad ieškovė ilgą laiką nebesidomėjo ir nesirūpino savo prašymo privatizuoti butą likimu. Butui privatizuoti veiksmus turėjo atlikti ne tik savivaldybės institucija, bet ir pats asmuo. Vien kreipimasis nereiškia, kad asmuo atliko visus privalomus veiksmus ir toliau neturėjo pareigos dalyvauti gyvenamosios vietos privatizavimo eigoje. Ieškovė turėjo domėtis ar visi dokumentai pateikti, kokios yra kliūtys ir pan. Ieškovė privalėjo veikti ir domėtis aktyviai. Sutarties sudarymas yra abiejų šalių aktyvūs veiksmai. Ieškovė nepateikė įrodymų, jog veikė aktyviai ir ėmėsi visų įmanomų priemonių sutarčiai pasirašyti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
12. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 3 d. sprendimu ieškinį tenkino. Pripažino ieškovei teisę privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas, įpareigojant atsakovę tęsti privatizavimo procedūras perleidžiant ginčo gyvenamąsias patalpas ieškovei Butų privatizavimo įstatymo nustatytomis sąlygomis. Priteisė ieškovei iš atsakovės 112 Eur sumokėto žyminio mokesčio.
13. Teismas nustatė, kad ginčo butas yra Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybė. 1993 11 05 ieškovė nutraukė santuoką su savo sutuoktiniu. Ieškovė buvo įrašyta į sąrašą valstybės paramai apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis. Vilniaus miesto valdyba 1997 11 13 sprendimu Nr. 1818V nusprendė išnuomoti ieškovės trijų asmenų šeimai (ieškovė, sūnus ir dukra) ginčo butą. 1997 11 21 ieškovė su UAB „Naujamiesčio būstas“ sudarė ginčo buto nuomos sutartį. 1997 11 27 ieškovė Butų privatizavimo valstybinei komisijai pateikė prašymą leisti privatizuoti ginčo butą. Prašymas gautas komisijoje 1997 11 27 ir įregistruotas registro Nr. 1278. Iš 1997 11 27 Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybinės įmonės Vilniaus filialo pažymos Nr. 768 nustatė, jog ieškovė neturėjo gyvenamojo namo, buto ar jo dalies, dirbtuvių ir kitų patalpų. Valstybinės komisijos, sudarytos Lietuvos Respublikos Seimo 1993 04 01 nutarimu Nr. I-118, gyventojų, kurių gyvenamosios patalpos nebuvo privatizuotos Lietuvos Respublikos privatizavimo įstatymo nustatytu laiku ne dėl jų pačių kaltės, pareiškimams nagrinėti ir galutinėms išvadoms pateikti posėdžio 1997 12 08 protokolo Nr. 14 (200) 19 punkte nutarta leisti ieškovei privatizuoti nuomojamą ginčo butą. Ieškovė ir UAB „Naujamiesčio būstas“ 2001 05 24 sudarė Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, kuria toliau nuomojosi ginčo butą. Pasikeitus nuomotojui, buvo pasirašytas 2008 07 30 susitarimas dėl teisių ir pareigų perėmimo Nr. 1.41-S08/1472/1003, kuriuo šalys perėmė minėtos nuomos sutarties teises ir pareigas. Iš 2003 04 02 Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybinės įmonės Vilniaus filialo pažymos Nr. 2018/10-5420 nustatė, jog iki šio laikotarpio ieškovė neturėjo nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą. 2017 10 26 susitarimu, sudarytu tarp ieškovės ir jos sūnaus, šalys sutarė, jog ginčo butas bus privatizuotas ieškovės vardu.
14. Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog atsakovas 2017 10 02 raštu Nr. 1.35-17/5918 pareikalavo papildomų dokumentų reikalingų privatizavimo procedūroms tęsti, leidžia teigti, jog atsakovas (jo įgaliotas asmuo, kuriam buvo perduotas spręsti klausimas dėl privatizavimo procedūrų) tęsė privatizavimo procedūras 2017 10 02 ir ieškovei leido suprasti, kad pripažįsta savo prievolę. Aplinkybė, kad atsakovas 2018 03 19 raštu Nr. 1.35-18/1290 pranešė, jog pripažįsta, kad privatizavimo procedūra nebuvo užbaigta, kad privatizavimo klausimas buvo svarstomas komisijoje, kuri nepriėmė sprendimo dėl ieškovės prašymo esmės, ieškovei leido suprasti, kad atsakovas pripažįsta savo prievolę. Sprendė, kad šie atsakovo įgalioto asmens veiksmai nutraukė ieškinio senaties terminą (CK 1.130 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovė, pateikusi ieškinį 2019 03 06, ieškinio senaties termino nepraleido (CK 1.125 straipsnio 1 dalis).
15. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė atitinka visas Butų privatizavimo nuostatas. Ieškovė buvo ir yra tinkamas subjektas, nes iki 1989 11 03 gyveno ir dirbo Lietuvoje bei nuomojosi ginčo butą. Kitų šeimos narių sutikimas nebuvo reikalingas, nes jie buvo nepilnamečiai. Privatizavimo objektas yra tinkamas, nes ginčo butas buvo ir tebėra savivaldybės nuosavybėje ir buvo išnuomotas ieškovei. Ieškovė, kaip subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą, šia teise pasinaudojo įstatymo nustatytu terminu (1997 11 27), atlikdama veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti, ir tuo pagrindu susiklostė ieškovės bei atsakovo, kaip buto privatizavimo (pirkimo – pardavimo) subjektų, santykiai dėl buto privatizavimo. Privatizavimo procesas nebuvo baigtas ne dėl nuo ieškovės priklausančių aplinkybių, bet dėl atsakovo neveikimo, nors savivaldybei – butų privatizavimas buvo teisės aktų priskirta funkcija, todėl būtent ši šalis turėjo užtikrinti tinkamą teisės privatizuoti butus įgyvendinimą; netinkamas šios pareigos vykdymas neturėtų sukelti neigiamų padarinių asmenims, pageidavusiems privatizuoti gyvenamąsias patalpas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
16. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti.
17. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino. Paaiškino, kad Valstybinei butų privatizavimo komisijai 1997 12 08 protokolu Nr. 14(200) nutarus leisti ieškovei privatizuoti ginčo butą, ieškovė per protingą terminą turėjo kreiptis į instituciją, vykdančią privatizavimą, o šiai institucijai toliau atsisakant įforminti ginčo buto pirkimo-pardavimo sutartį, savo galimai pažeistas teises ginti teisme. Tačiau tik 2019 m. kovo mėnesį ieškovė pareiškė ieškinį dėl ginčo buto privatizavimo, t. y. daugiau kaip po 20 metų, todėl yra pagrindas konstatuoti ieškinio senaties praleidimo faktą.
18. Nurodė, kad negali būti taikomas CK 1.130 straipsnis, reglamentuojantis ieškinio senaties termino nutraukimą, kadangi ieškinio senaties terminas iki trečiojo asmens raštų jau buvo pasibaigęs. Pažymėjo, kad trečiojo asmens 2017 10 02 raštu Nr. 1.35-17/5918 buvo prašoma tik pateikti papildomus dokumentus dėl ginčo buto privatizavimo. Trečiasis asmuo norėjo įsitikinti ar ieškovė po 1997 12 08 kreipėsi į atsakingas institucijas dėl ginčo buto privatizavimo bei kokie sprendimai, raštai buvo jai pateikti. Išsiaiškinęs situaciją, trečiasis asmuo 2018 03 19 raštu Nr. 1.35-18/1290 informavo ieškovę apie galimybę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl teisės privatizuoti ginčo būstą lengvatinėmis sąlygomis pripažinimo. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis trečiojo asmens raštais neturėjo pagrindo spręsti, jog atsakovas ieškovei leido suprasti, kad pripažįsta savo prievolę ir, kad atsakovo įgalioto asmens veiksmai nutraukė ieškinio senaties terminą (CK 1.130 straipsnio 1 dalis).
19. Pažymėjo, kad ieškovė neprašė teismo atnaujinti ieškinio senaties terminą, nenurodė jokių svarbių jo praleidimo priežasčių. Ieškovė elgėsi neapdairiai, neprotingai ir nerūpestingai, kadangi nesidomėjo savo teisėmis ir pareigomis, nesikreipė į teismą daugiau kaip 20 metų, nereiškė jokių pretenzijų dėl ginčo buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Ieškovė nesielgė kaip pakankamai atidus ir rūpestingas asmuo, nes daugiau kaip 20 metų nedėjo jokių pastangų dėl ginčo buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ir nuosavybės įforminimo, todėl ieškinio reikalavimus pirmosios instancijos teismas turėjo atmesti vien dėl praleisto ieškinio senaties termino.
20. Teigė, kad ieškovė į bylą nepateikė įrodymų, kad ginčo buto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo neveikimo ir kaltės. Ieškovė, padavusi pareiškimą dėl ginčo buto privatizavimo, turėjo domėtis, ar visi reikalingi dokumentai yra pateikti, ar niekas nekliudo privatizuoti ginčo gyvenamąsias patalpas. Ieškovė neturėjo palikti visos privatizavimo procedūros savieigai, nes nepakanka paduoti pareiškimą ir laukti, kol būsi pakviestas sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovė, kaip labiausiai suinteresuota pusė, kuri turėjo siekti lengvatine tvarka įstatymų nustatytais terminais įsigyti ginčo gyvenamąsias patalpas, nepateikė jokių įrodymų, jog ėmėsi visų įmanomų priemonių sandoriui pasirašyti. Teigė, kad ieškovė taip pat turėjo laikytis pareigos gyvenamosios patalpos privatizavimo santykiuose elgtis rūpestingai ir atsakingai, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog buvo pažeistos ieškovės teisės bei teisėti interesai ir ginčo buto pirkimo-pardavimo sutartis buvo nesudaryta dėl atsakovės kaltės.
21. Trečiasis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. sprendimą kaip nepagrįstą ir priimti naują sprendimą – taikyti ieškinio senatį, netenkinus prašymo, ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
22. Nurodė, kad po 1997 11 27 pateikto prašymo privatizuoti butą ieškovė ilgą laiką nebesidomėjo ir nesirūpino savo prašymo privatizuoti butą likimu. Tik 2017 09 17 ieškovė pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai prašymą dėl buto privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis.
23. Pažymėjo, kad ieškovė, padavusi pareiškimą dėl ginčo buto privatizavimo, turėjo domėtis, ar visi reikalingi dokumentai yra pateikti, ar niekas nekliudo privatizuoti ginčo gyvenamąsias patalpas. Ieškovė neturėjo palikti visos privatizavimo procedūros savieigai, nes nepakanka paduoti pareiškimą ir laukti, kol būsi pakviestas sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog ėmėsi visų įmanomų priemonių sandoriui pasirašyti. Pažymėjo, kad ieškovė turėjo laikytis pareigos gyvenamosios patalpos privatizavimo santykiuose elgtis rūpestingai ir atsakingai, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog buvo pažeistos ieškovės teisės bei teisėti interesai.
24. Pastebėjo, kad ieškovė kreipėsi į teismą tik 2019 m. kovo mėnesį, kai tuo tarpu Valstybinei butų privatizavimo komisijai 1997 12 08 protokolu Nr. 14(200) nutarus leisti ieškovei privatizuoti ginčo butą, ieškovė per protingą terminą turėjo kreiptis į instituciją, vykdančią privatizavimą, o šiai institucijai toliau atsisakant įforminti ginčo buto pirkimo-pardavimo sutartį, savo galimai pažeistas teises ginti teisme.
25. Nurodė, kad ieškovė neprašė teismo atnaujinti ieškinio senaties terminą, nenurodė jokių svarbių jo praleidimo priežasčių. Ieškovė elgėsi neapdairiai, neprotingai ir nerūpestingai, kadangi nesidomėjo savo teisėmis ir pareigomis, nesikreipė į teismą daugiau kaip 20 metų, nereiškė pretenzijų dėl ginčo buto pirkimo-pardavimo sutarties tinkamo sudarymo bei įforminimo. Atitinkamai ieškinio reikalavimai privalėjo būti atmesti vien dėl praleisto ieškinio senaties termino.
Atsiliepimas
26. Ieškovė V. L. P. atsiliepimu prašė atsakovės ir trečiojo asmens apeliacinius skundus atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 09 03 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
27. Nurodė, kad byloje nėra ginčo, kad ieškovė atitinka visas būtinas privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis sąlygas. Pažymėjo, kad ieškovė įgijo teisę privatizuoti nuomojamą butą, nes įvykdė visas Butų privatizavimo įstatyme numatytas būtinas privatizavimo sąlygas (tą patvirtino Butų privatizavimo valstybinė komisija išduodant leidimą): 1) ginčo butas galėjo būti privatizavimo objektas, 2) galiojant Butų privatizavimo įstatymui, ieškovė buvo pripažinta tinkamu privatizavimo subjektu, 3) ieškovė 1997 11 27 pateikiant prašymą tinkamai išreiškė valią privatizuoti butą.
Šalies argumentai
28. Paaiškino, kad dėl buto privatizavimo eigos į ieškovą kreipėsi ne vieną kartą. Iš atsakovo nesulaukusi jokio pranešimo apie buto privatizavimą, 2011 01 17 su prašymu kreipėsi į atsakovą, kad šis pateiktų visus turimus dokumentus (jų kopijas), susijusius su ginčo buto privatizavimu. 2011 m. balandžio mėn. su prašymu dėl buto privatizavimo, kreipėsi į Lietuvos Respublikos prezidentę. Teigė, kad kreipėsi į visas įmanomas valstybines įstaigas dėl buto privatizavimo, buvo aktyvi, domėjosi, rūpinosi, tačiau atsakymo iš atsakovo dėl buto privatizavimo sutarties sudarymo išperkant butą lengvatinėmis sąlygomis, taip ir negavo. Nurodė, kad ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo 2011 01 19, kuomet ieškovė gavo iš atsakovo visus dokumetus, susijusius su buto privatizavimu, iš kurių buvo matyti, kad visi privatizavimo dokumentai perduoti saugoti Naujamiesčio seniūnijos archyvui ir buto privatizavimo procesas nevykdomas. Teigė, kad ieškinio senaties termino nepraleido.
29. Nurodė, kad pareiga informuoti, kad privatizavimą vykdančios savivaldybės tarnybos atliko atitinkamus veiksmus, po kurių turi sekti buto pirkėjo veiksmai, teko šioms tarnyboms. Teisiniai santykiai, susiklostantys dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo, vertinant juos gyventojų požiūriu, sudėtingi ir specifiški. Savivaldybei – butų privatizavimas buvo teisės aktų priskirta funkcija, todėl būtent ši šalis turėjo užtikrinti tinkamą teisės privatizuoti butus įgyvendinimą. Netinkamas šios pareigos vykdymas neturėtų sukelti neigiamu padarinių asmenims, pageidavusiems privatizuoti gyvenamąsias patalpas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
30. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
31. Ginčas byloje yra kilęs dėl teisės lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti butą pripažinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
32. 1991 05 21 Butų privatizavimo įstatyme buvo įtvirtinta Lietuvos gyventojų, nuomojančių iš valstybės (savivaldybės) gyvenamąsias patalpas, teisė įsigyti vieną gyvenamąją patalpą į privačią nuosavybę lengvatine tvarka. Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje (1991 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. I-2128 redakcija) buvo nustatyta, kad pagal šį įstatymą pirkti gyvenamąjį namą, butą turi teisę asmenys, kurie iki 1989 m. lapkričio 3 d. nuolat gyveno Lietuvos Respublikos teritorijoje ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną buvo perkamo gyvenamojo namo, buto nuomininkai arba jų šeimų nariai, arba kuriems po šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka buvo suteikta gyvenamoji patalpa. Įstatymas galiojo iki 1998 m. liepos 1 d., išskyrus nuomininkams, gyvenantiems įstatymo 2 straipsnio 3, 4, 5 dalyse įvardytose gyvenamosiose patalpose (Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. balandžio 29 d. nutarimas Nr. VIII-206).
33. Kasacinio teismo praktika turto privatizavimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo, klausimais yra išplėtota, joje konstatuojant, kad asmens teisė privatizuoti valstybinį turtą gali atsirasti tik tam tikro teisės akto pagrindu ir turi būti įgyvendinama laikantis nustatytų reikalavimų. Sprendžiant ginčus dėl teisės lengvatine tvarka privatizuoti butą taikytinas 1991 05 28 priimtas Butų privatizavimo įstatymas, kuriuo buvo įtvirtinta Lietuvos gyventojų teisė įsigyti privačion nuosavybėn jų nuomojamas valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamąsias patalpas. Įstatyme ir jį detalizuojančiuose teisės aktuose buvo nustatyta nurodytų gyvenamųjų patalpų privatizavimo (pirkimo–pardavimo) tvarka, taip pat sąlygos, kokios gyvenamosios patalpos pagal šį įstatymą gali būti perkamos, kas turi teisę jas pirkti. Butų privatizavimo įstatymas galiojo iki 1998 m. liepos 1 d., išskyrus nuomininkams, gyvenantiems įstatymo 2 straipsnio 3, 4, 5 dalyse įvardytose gyvenamosiose patalpose (Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. balandžio 29 d. nutarimas Nr. VIII-206).
34. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, pasibaigus specialiojo Butų privatizavimo įstatymo galiojimui, jo pagrindu negalima įgyti naujų teisių, tačiau gali būti įgyvendinamos ir turi būti ginamos asmenų teisės, įgytos galiojant šiam įstatymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 03 15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2006; 2009 12 22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; kt.).
35. Sprendžiant dėl ieškovo teisės privatizuoti butą pagal Butų privatizavimo įstatymą, būtina nustatyti visas šiame įstatyme įtvirtintas tokio privatizavimo sąlygas: 1) ieškovas yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnis); 2) nurodytas butas yra gyvenamoji patalpa, galinti būti privatizavimo objektas (Butų privatizavimo įstatymo 2,3 straipsniai); 3) ieškovas kaip subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą, šia teise pasinaudojo, atlikdamas veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti, ir tuo pagrindu susiklostė ieškovo bei atsakovo kaip buto privatizavimo (pirkimo-pardavimo) subjektų, santykiai dėl buto privatizavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 03 04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2002; 2006 04 10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2006; 2007 06 05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2007; 2009 12 08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2009).
36. Ginčo dėl faktinių aplinkybių, kad ieškovė buvo įgijusi teisę privatizuoti ginčo butą ir laiku, galiojant Butų privatizavimo įstatymui, dar 1997 11 27 su atitinkamu prašymu kreipėsi į Butų privatizavimo valstybinę komisiją dėl ginčo buto privatizavimo, kuris 1997 11 27 įregistruotas registro Nr. 1278, nėra.
37. Nėra ir ginčo, kad kompetetinga valstybės institucija Valstybinė komisija, sudaryta Lietuvos Respublikos Seimo 1993 m. balandžio 01 d. nutarimu Nr. I-118, gyventojų, kurių gyvenamosios patalpos nebuvo privatizuotos Lietuvos Respublikos privatizavimo įstatymo nustatytu laiku ne dėl jų pačių kaltės, pareiškimams nagrinėti ir galutinėms išvadoms pateikti posėdžio 1997 12 08 metu leido ieškovei privatizuoti nuomojamą ginčo butą.
38. Kolegija pažymi, kad butų ir kitų gyvenamųjų patalpų privatizavimas savaime yra sudėtinga procedūra, kurią sudaro visa eilė veiksmų, kurių daugumą turi atlikti ne dėl privatizavimo kreipęsis asmuo bet valstybės ir savivaldybių institucijos. Asmeniui siekiančiam privatizuoti gyvenamąją patalpą tenka pareiga kreiptis su atitinkamu prašymu, į atitinkamą privatizavimo komisiją, pateikti suaugusių šeimos narių susitarimą dėl buto privatizavimo, kurio pateikti ieškovė 1997 metais kreipdamasi dėl buto privatizavimo pirmą kartą neprivalėjo, nes tuo metu jos šeimą sudarė ji pati ir du nepilnamečiai vaikai, taip pat sumokėti atitinkamą sumą už įsigyjamą gyvenamąją patalpą pagal savivaldybės nustatytą kainą. Tuo tarpu savivaldybė turėjo atlikti visą eilę veiksmų: atlikti privatizuotino turto įkainojimą, supažindinti ieškovę su atliktu įkainojimu ir įteikti mokestinį pranešimą, parengti buto inventorinę bylą ir pirkimo-pardavimo sutartį, bei sudaryti šia sutartį kai apmokama nustatyta kaina.
39. Ieškovė, siekdama privatizuoti ginčo butą atliko nuo jos priklausančius veiksmus kreipėsi dėl buto privatizavimo tuo tarpu apeliantas nėra pateikęs įrodymų, jog tęsiant procedūrą buvo atlikęs ginčo buto įkainojimą. Be to, kaip teisingai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė ieškovė teisės aktais nebuvo nustatyti terminai, per kuriuos turi būti atliekami atskiri privatizavimo proceso veiksmai ar sudaryta buto pirkimo-pardavimo sutartis; pareiga informuoti, kad privatizavimą vykdančios savivaldybės tarnybos atliko atitinkamus veiksmus, po kurių turi sekti buto pirkėjo veiksmai, teko šioms tarnyboms. Todėl asmeniui negavusiam neigiamo atsakymo sudėtinga susiorientuoti nuo kada laikytina, jog jo teisės yra pažeistos ir atitinkamai nuo kada skaičiuotina senaties termino pradžia, kuri pagal kasacinio teismo praktiką šiuo atveju sietina subjektyviuoju momentu - sužinojimu apie teisės pažeidimą arba realiu galėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą.
40. Iš Vilniaus m. savivaldybės administracijos Energetikos ir būsto skyriaus 2003-07-18 rašto Nr. P-603, turinio galima spręsti, kad ieškovė 2003m. liepos mėn. kreipėsi į šį skyrių dėl privatizavimo eigos ir pateikė ir papildomus dokumentus (iš registrų centro apie turimą turtą, iš seniūnijos pažymą apie šeimos sudėtį), tačiau nesulaukė atsakymo, apie tolesnius privatizavimo veiksmus.
41. Ieškovė teigia nekartą vykusi į Vilniaus miesto savivaldybę pasiteirauti dėl buto privatizavimo, kur buvo pranešama, kad vis dar ruošiami dokumentai, o ji bus apie tai informuota raštu.
42. 2011-01-17 ieškovė su prašymu pateikti visus turimus dokumentus (jų kopijas), susijusius su ginčo buto privatizavimu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Naujamiesčio seniūniją, kreipėsi net į Lietuvos Prezidentę, ką patvirtina byloje pateikti šių institucijų atsakymai ieškovei. Todėl atmestini apelianto argumentai neva ieškovė pati nesidomėjo ir nesirūpino privatizavimo procesu.
43. Todėl, sutiktina, jog ieškinio senaties terminas ieškovės reikalavimui skaičiuotinas nuo 2011-01- 19 kuomet ieškovė gavo atsakymą Naujamiesčio seniūnijos, kad visi privatizavimo dokumentai perduoti saugoti šios seniūnijos archyvui ir buto privatizavimo procesas nevykdomas.
44. 2017-09-25 raštu ieškovė kreipėsi į apeliantą Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl nuomojamo buto privatizavimo užbaigimo ir iš apelianto savivaldybės įmonės “Vilniaus miesto būstas” 2017-10-02 gavo raštą, kad jos prašymas leisti privatizuoti ginčo butą perduotas nagrinėti Vilniaus m. būstui, kuris nurodė ieškovei pateikti papildomus dokumentus, kuriuos ieškovė pateikė.
45. Apeliantas 2017-11-28 raštu ieškovę informavo atidėjęs klausimo nagrinėjimą informacijos papildymui, nes neturinti duomenų, kodėl nebuvo užbaigta ginčo buto privatizavimo procedūra, Ieškovė reaguodama į minėtą raštą pateikė prašomus papildomus dokumentus
46. 2018-03-19 apeliantas atsakovė raštu informavo ieškovę, kad savivaldybės archyve dokumentai susiję su butų privatizavimu jei butas nebuvo privatizuotas, į archyvą nebuvo perduodami. Tokių dokumentų saugojimo terminas 1 metai. Naujamiesčio seniūnijos archyvas tokių dokumentų taip pat nesaugo. Atsižvelgiant į tai, apeliantas šiame rašte papildomai nurodė, kad pagal teismų praktiką pradėtas ir nebaigtas butu privatizavimo procedūras galima užbaigti pagal LR paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nuostatas ir atsakovė ieškovei paaiškino, jog atsižvelgiant į tai, kad privatizavimo procedūra dėl minėto buto nebuvo užbaigta, klausimas dėl šio buto privatizavimo pakartotinai buvo svarstytas atsakovės Nuomos teisinių santykių nagrinėjimo komisijos (posėdžio protokolo Nr. NTS-18/08) posėdyje, kuriame nutarta informuoti ieškovę apie galimybę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl teisės privatizuoti nuomojamą butą, lengvatinėmis sąlygomis pripažinimo (raštas yra byloje).
47. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ta aplinkybė, jog atsakovas 2017 10 02 raštu pareikalavo papildomų dokumentų reikalingų privatizavimo procedūroms tęsti, leidžia teigti, jog atsakovas (jo įgaliotas asmuo) tęsė privatizavimo procedūrą ir ieškovei leido suprasti, kad pripažįsta savo prievolę, o aplinkybė, jog apeliantas 2018 03 19 raštu pranešė pripažįstąs, kad privatizavimo procedūra nebuvo užbaigta, kad privatizavimo klausimas buvo svarstomas komisijoje, kuri nepriėmė sprendimo dėl ieškovės prašymo esmės ieškovei taip pat leido suprasti, atsakovą pripažįstant jo prievolę ir kad šie atsakovo įgalioto asmens veiksmai nutraukė ieškinio senaties terminą (CK 1.130 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovė, pateikusi ieškinį 2019 03 06 ieškinio senaties termino nepraleido (CK 1.125 straipsnio 1 dalis).
48. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
49. Vadovaudamasis prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą atmeta, skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistą.
50. Apeliacinius skundus atmetus, remiantis CPK 93 98 straipsnių nuostatomis ieškovės naudai iš atsakovo ir trečiojo asmens priteisiamos išlaidos advokato pagalbai paruošiant atsiliepimą į apeliacinius skundus apmokėti pagal pateiktą pinigų priėmimo kvitą sudariusios 500 Eur, po 250 Eur iš kiekvieno apelianto.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovės V. L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai: iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, juridinio asmens kodas 111109233, 250 (du šimtus penkiasdešimt eurų), iš Savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų turėtų advokato pagalbai paruošiant atsiliepimą į apeliacinius skundus apmokėti.