Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. L. P. ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dalyvaujant trečiajam asmeniui savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“ dėl privatizavimo teisės lengvatinėmis sąlygomis pripažinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindo santrauka

3. Vilniaus miesto valdyba 1997 m. lapkričio 13 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) išnuomojo ieškovės trijų asmenų šeimai (ji, duktė ir sūnus) dviejų kambarių butą adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau tekste - ginčo butas arba privatizavimo objektas).

4. 1997 m. lapkričio 21 d. ieškovė ir SP UAB “Naujamiesčio būstas” sudarė Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinę sutartį (Sutartis pridedama) ir tą pačią dieną buvo sudaryta Pastato eksploatavimo išlaidų ir paslaugų apmokėjimo sutartis.

6. Valstybinė Butų privatizavimo komisija 1997 m. gruodžio 08 d. protokolu Nr. 14 (200) nutarė leisti ieškovei privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas – ginčo butą.

7. Ginčo butas priklauso nuosavybės teise Vilniaus miesto savivaldybei.

8. Privatizavimo objektas buvo ir yra tinkamas. Privatizavimo subjektas taip pat tinkamas. Ieškovė niekada nėra privatizavusi lengvatinėmis sąlygomis jokio turto. Todėl yra visos sąlygos užbaigti privatizavimo procedūrą dėl ginčo buto.

9. Ieškovė ir UAB “Naujamiesčio būstas” Vytenio skyrius 2001 m. gegužės 24 d. sudarė Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį. 2008 m. liepos 30 d. buvo sudarytas susitarimas dėl teisių ir pareigų perėmimo.

10. 2017 m. rugsėjo 25 d. ieškovė kreipėsi su prašymu Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl nuomojamo buto privatizavimo užbaigimo. Į šį raštą iš SĮ “Vilniaus miesto būstas” 2017 m. spalio 02 d. buvo gautas raštas, kad ieškovės prašymas leisti privatizuoti ginčo butą, pagal LR paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti 24 straipsnio 1 dalį, kuris pagal kompetenciją perduotas nagrinėti SĮ „Vilniaus miesto būstas“. Šiuo raštu papildomai nurodyta ieškovei pateikti papildomus dokumentus, kuriuos ieškovė pateikė.

11. Atsakovė 2017 m. lapkričio 28 d. papildomu raštu informavo ieškovę, kad ieškovės prašymas dėl buto privatizavimo buvo svarstomas 2017 m. lapkričio 22 d. atsakovo sudarytos komisijos, kuri nutarė atidėti klausimo nagrinėjimą informacijos papildymui.

12. Ieškovė reaguodama į atsakovės 2017 m. lapkričio 28 d. raštą, raštu atsakė atsakovei bei pridėjo papildomus dokumentus, kurie patvirtina, kad ieškovė domėjosi, buvo aktyvi, rūpestinga dėl nuomojamojo buto privatizavimo.

13. 2018 m. sausio 03 d. atsakovė raštu kreipėsi į LR vyriausybės archyvą dėl dokumentų pateikimo apie ieškovės nuomojamą butą (pridedamas raštas). Be to, atsakovė tą pačią dieną (2018 m. sausio 03 d.) raštu kreipėsi ir į Naujamiesčio seniūniją dėl papildomų dokumentų pateikimo.

14. Atsakovė kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Personalo departamento archyvą bei Naujamiesčio seniūnijos archyvą dėl medžiagos, susijusios su ginčo buto, privatizavimu pateikimo. Savivaldybės archyvas pažymėjo, kad dokumentai susiję su minėto buto privatizavimu jei butas nebuvo privatizuotas, į archyvą nebuvo perduoti. Tokių dokumentų saugojimo terminas 1 metai. Naujamiesčio seniūnijos archyvas tokių dokumentų taip pat nesaugo.

15. 2018 m. kovo 19 d. atsakovė raštu informavo ieškovę, kad išnagrinėjus ieškovės 2017 m. rugsėjo 25 d. prašymą leisti privatizuoti nuomojamą butą, kuris nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, bei išnagrinėjus ieškovės pateiktus papildomus dokumentus, paaiškino, jog atsižvelgiant į tai, kad privatizavimo procedūra dėl minėto buto nebuvo užbaigta, klausimas dėl šio buto privatizavimo pakartotinai buvo svarstytas atsakovės Nuomos teisinių santykių nagrinėjimo komisijos (posėdžio protokolo Nr. NTS-18/08) posėdyje, kuriame nutarta informuoti ieškovę apie galimybę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl teisės privatizuoti nuomojamą butą, lengvatinėmis sąlygomis pripažinimo.

16. Ieškovė 1991 m. birželio 30 d. įsigaliojus LR Butų privatizavimo įstatymui, pradėjo privatizavimo procedūrą, o būtent pateikė 1997 m. lapkričio 27 d. Butų privatizavimo valstybinei komisijai reikalingus dokumentus, kurių pagrindu turėjo būti pradėtas buto privatizavimo procesas. Šios aplinkybės atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimo Nr. 309 nuostatas, kad atsakinga institucija (nagrinėjamu atveju Butų privatizavimo valstybinė komisija) gavusi tokio pobūdžio prašymą dėl privatizavimo, privalėjo atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus\pareigas, t. y. nustatyti nuomojamo buto kainą, supažindinti asmenį su įkainojimu, sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį. Tačiau dėl ieškovei nežinomų priežasčių, šis privatizavimo procesas nebuvo užbaigtas, t. y. nebuvo sudaryta buto pirkimo-pardavimo sutartis.

17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija teismų praktikoje išaiškino, kad gyvenamųjų patalpų privatizavimas, atliekamas pagal Butų privatizavimo įstatymą, yra ne vienkartinis aktas, o tam tikras procesas, apimantis prašymo pateikimą, privatizuotino turto įkainojimą, pirkėjo supažindinimą su įkainojimu ir mokestinio pranešimo įteikimą, nustatytos sumos už perkamą butą sumokėjimą, buto inventorinės bylos ir pirkimo-pardavimo sutarties parengimą bei šios sutarties sudarymą, ir dėl to užtrunkantis trumpesnį ar ilgesnį laiko tarpą; daugelį šių veiksmų turėjo atlikti atsakovas, be to, tam tikra seka: asmenų, pageidaujančių privatizuoti gyvenamąsias patalpas, veiksmai priklausė nuo privatizavimą vykdančių institucijų atliekamų veiksmų ir todėl jie negalėjo daryti tiesioginės įtakos privatizavimo proceso eigai; teisės aktais nebuvo nustatyti terminai, per kuriuos turi būti atliekami atskiri privatizavimo proceso veiksmai ar sudaryta buto pirkimo-pardavimo sutartis; pareiga informuoti, kad privatizavimą vykdančios savivaldybės tarnybos atliko atitinkamus veiksmus, po kurių turi sekti buto pirkėjo veiksmai, teko šioms tarnyboms; teisiniai santykiai, susiklostantys dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo, vertinant juos gyventojų požiūriu, sudėtingi ir specifiški; kitai santykio šaliai - savivaldybei - butų privatizavimas buvo teisės aktų priskirta funkcija, todėl būtent ši šalis turėjo užtikrinti tinkamą teisės privatizuoti butus įgyvendinimą; netinkamas šios pareigos vykdymas neturėtu sukelti neigiamu padariniu asmenims, pageidavusiems privatizuoti gyvenamąsias patalpas.

18. Ieškovė įgijo teisę privatizuoti nuomojamą butą, nes įvykdė visas Butų privatizavimo įstatyme numatytas būtinas privatizavimo sąlygas: ginčo butas galėjo būti privatizavimo objektas. Galiojant LR Butų privatizavimo įstatymui, ieškovė buvo pripažinta tinkamu privatizavimo subjektu. Tinkamai išreikšta valia, kadangi 1997 m. lapkričio 27 d. buvo pateiktas prašymas dėl buto privatizavimo, įstatymo nustatytu terminu, t. y. iki 1998 m. liepos 1 d.

19. Galiojant Butų privatizavimo įstatymui, o būtent ieškovės prašymo leisti privatizuoti nuomojamą butą, šeimos narių notariškai patvirtintas susitarimas tuo metu nebuvo reikalingas, nes ginčo butas buvo išnuomotas trijų asmenų šeimai, o būtent ieškovei, kaip pagrindinei nuomininkei ir jos dviem nepilnamečiams vaikams, todėl šiuo pagrindu, teikiant 1997 m. gruodžio 08 d. prašymą komisijai dėl nuomojamo buto privatizavimo, nebuvo reikalingas šeimos narių susitarimas, kaip tai numatė Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnis.

II. Atsakovo atsikirtimų santrauka

21. Ieškovė 1997 m. lapkričio 27 d. pateikė Butų privatizavimo valstybinei komisijai prašymą, kuriame nurodė, kad pageidauja pirkti dviejų kambarių ginčo butą, t. y. buvo kreiptasi nustatytu laiku.

Motyvuojamoji dalis

22. Pagal Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį pirkti gyvenamąjį namą, butą turėjo teisę asmenys, kurie iki 1989 m. lapkričio 3 d. nuolat gyveno Lietuvos Respublikos teritorijoje ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną buvo perkamo gyvenamojo namo, buto nuomininkai ar jų šeimų nariai, arba kuriems po šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka buvo suteikta gyvenamoji patalpa. Vilniaus miesto valdybos 1997 m. lapkričio 13 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl buto (duomenys neskelbtini) išnuomojimo V. L. P.“ jos trijų asmenų šeimai (ji, duktė ir sūnus) buvo išnuomotas dviejų kambarių ginčo butas. Ginčo buto nuomos sutartis su ieškove sudaryta 1997 m. lapkričio 21 d., todėl laikytina, kad ieškovė buvo tinkamu privatizavimo subjektu.

23. Pagal Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnį buto nuomininkas, jo šeimos nariai, taip pat laikinai išvykusieji, turėjo susitarti, kieno vardu bus sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis ir kas taps perkamo buto savininku. Nesutarus pirkti buto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaroma. Nagrinėjamu atveju, ieškovė nurodo, kad jos santuoka buvo nutraukta 1993 m. lapkričio 5 d., o vaikai prašymo privatizuoti ginčo butą metu buvo nepilnamečiai, todėl susitarimas nebuvo reikalingas. Su ieškiniu ieškovė yra pateikusi notaro patvirtintą 2017 m. spalio 26 d. susitarimą, kuriuo ji ir sūnus susitarė, kad ginčo butas bus perkamas ieškovės vardu.

24. Valstybinės komisijos, sudarytos Lietuvos Respublikos Seimo 1993 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. I-118, gyventojų, kurių gyvenamosios patalpos nebuvo privatizuotos Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo nustatytu laiku ne dėl jų pačių kaltės, pareiškimams nagrinėti ir galutinėms išvadoms teikti 1997 m. gruodžio 8 d. posėdyje (protokolo Nr. 14 (200) buvo svarstytas ieškovės prašymas ir nutarta leisti privatizuoti jos nuomojamas gyvenamąsias patalpas – ginčo butą, tačiau ginčo buto privatizavimo procedūra nebuvo užbaigta.

25. Nuosavybės teisei į gyvenamąją patalpą privatizavimo pagrindu atsirasti atitinkamus veiksmus tinkamai turi atlikti ne tik savivaldybės institucija, bet ir reikalavimo teisę turintis asmuo, t. y. buto nuomininkas bei jo šeimos nariai turi laikytis pareigos gyvenamosios patalpos privatizavimo santykiuose elgtis rūpestingai ir atsakingai. Vien asmens kreipimasis dėl gyvenamosios patalpos privatizavimo nereiškia, kad jis atliko visus privalomus veiksmus ir toliau neturėjo įstatyminės pareigos dalyvauti gyvenamosios patalpos privatizavimo eigoje. Manytina, kad ieškovė, padavusi pareiškimą dėl ginčo buto privatizavimo, turėjo domėtis, ar visi reikalingi dokumentai yra pateikti, ar niekas nekliudo privatizuoti ginčo gyvenamąsias patalpas. Ieškovė neturėjo palikti visos privatizavimo procedūros savieigai, nes nepakanka paduoti pareiškimą ir laukti, kol būsi pakviestas sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį. Pažymėtina, kad pirkimo-pardavimo sutartis yra dvišalis sandoris, taigi šiuo atveju sutarties sudaryme dalyvauja abi pusės ir abi pusės imasi visų reikiamų veiksmų tokio sandorio pasirašymui. Tačiau ieškovė, kaip labiausiai suinteresuota pusė, kuri turėjo siekti lengvatine tvarka įstatymų nustatytais terminais įsigyti ginčo gyvenamąsias patalpas, nepateikė jokių įrodymų, jog ėmėsi visų įmanomų priemonių sandoriui pasirašyti. Manytina, kad ieškovė taip pat turėjo laikytis pareigos gyvenamosios patalpos privatizavimo santykiuose elgtis rūpestingai ir atsakingai, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog buvo pažeistos ieškovės teisės bei teisėti interesai ir ginčo buto pirkimo-pardavimo sutartis buvo nesudaryta dėl atsakovės kaltės, kaip teigia ieškovė.

26. Asmuo, ignoruodamas įstatymus, nesidomėdamas savo teisėmis ir pareigomis, elgiasi neprotingai, todėl negali pasiteisinti nežinąs įstatymų bei netinkamai juos suvokiąs. Buto privatizavimas atitiko ieškovės interesus, todėl protingumo principu remiantis, ji turėjo domėtis savo teisėmis ir pareigomis, vykdyti veiksmus, būtinus butui privatizuoti. Kadangi ieškovė nereiškė pretenzijų dėl buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo bei įforminimo, remiantis protingumo principu, šiuo atveju nesielgta apdairiai, rūpestingai, atidžiai, nesidomėta savo teisėmis ir pareigomis, todėl darytina išvada, kad ieškovė neišreiškė, kaip to reikalavo įstatymas, savo valios įsigyti nuosavybėn privatizuojamo turto.

27. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisių pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipia į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą ir kitos šalies nepripažįstamą teisę, priešinga teisinio santykio šalis ir kiti civilinių teisinių santykių dalyviai gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo arba atsisako nuo savo teisės, arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Tuo atveju teisės pažeidimas įsisenėja ir negali būti teismo pašalintas priverstinai, kitai šaliai tam prieštaraujant. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad Valstybinei Butų privatizavimo komisijai 1997-12-08 protokolu Nr. 14(200) nutarus leisti ieškovei privatizuoti ginčo butą, ieškovė per protingą terminą turėjo kreiptis į instituciją, vykdančią privatizavimą, o šiai institucijai toliau atsisakant įforminti ginčo buto pirkimo-pardavimo sutartį, savo galimai pažeistas teises ginti teisme. Tačiau tik dabar (2019 m. kovo mėn.) ieškovė pareiškė ieškinį dėl ginčo buto privatizavimo, todėl manytina, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti ieškinio senaties praleidimo faktą.

28. Ieškovė neprašo teismo atnaujinti ieškinio senaties terminą, nenurodo jokių svarbių jo praleidimo priežasčių. Manytina, kad ieškovė elgėsi neapdairiai, neprotingai ir nerūpestingai, kadangi nesidomėjo savo teisėmis ir pareigomis, nesikreipė į teismą daugiau kaip 20 metų, nereiškė pretenzijų dėl ginčo buto pirkimo-pardavimo sutarties tinkamo sudarymo bei įforminimo. Atsakovės nuomone, ieškovė nesielgė kaip pakankamai atidus ir rūpestingas asmuo, nes daugiau kaip 20 metų nedėjo jokių pastangų dėl ginčo buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ir nuosavybės įforminimo. Todėl ieškinio reikalavimai atmestini dėl praleisto ieškinio senaties termino, kurį prašo taikyti atsakovas.

III. Kitų byloje dalyvaujančių asmenų atsikirtimų santrauka

29. Tretysis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

30. Ieškovė ilgą laiką nebesidomėjo ir nesirūpino savo prašymo privatizuoti butą likimu. Archyve nėra išlikusių dokumentų, susijusių su ieškovės prašymu, nes tokių dokumentų saugojimo laikas 1 metai.

31. Ieškovas prašymas buvo išnagrinėtas trečiojo asmens komisijos, kuri pasiūlė ieškovei kreiptis į teismą. Nustojus galioti Butų privatizavimo įstatymui ieškovė gali teismine tvarka apginti įstatymo metu įgytas subjektines teises, kurios galėjo būti pažeistos.

32. Butui privatizuoti veiksmus turėjo atlikti ne tik savivaldybės institucija, bet ir pats asmuo. Vien kreipimasis nereiškia, kad asmuo atliko visus privalomus veiksmus ir toliau neturėjo pareigos dalyvauti gyvenamosios vietos privatizavimo eigoje. Ieškovė turėjo domėtis ar visi dokumentai pateikti, kokios yra kliūtys ir pan. Ieškovė privalėjo veikti ir domėtis aktyviai. Sutarties sudarymas yra abiejų šalių aktyvūs veiksmai. Ieškovė nepateikė įrodymų, jog veikė aktyviai ir ėmėsi visų įmanomų priemonių sutarčiai pasirašyti.

Teismas konstatuoja:

IV. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

33. Teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą (CPK 176 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010, 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010, 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009 ir kt.).

34. Teismas nustatė žemiau nurodytas aplinkybes.

35. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, jog ginčo butas yra Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybė (1 t., p. 11).

36. 1993 m. lapkričio 05 d. ieškovė nutraukė santuoką su savo sutuoktiniu (1 t., p. 15).

37. Vilniaus miesto savivaldybės 1997 m. rugpjūčio 22 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) ( t., p. 35) patvirtina, kad ieškovė buvo įrašyta į sąrašą valstybės paramai apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis.

38. Vilniaus miesto valdyba 1997 m. lapkričio 13 d. sprendimu Nr. 1818V Dėl buto (duomenys neskelbtini), išnuomojimo V. L. P. (1 t., p. 34) nusprendė išnuomoti ieškovės trijų asmenų šeimai (ieškovė, sūnus ir dukra) ginčo butą.

39. 1997 m. lapkričio 21 d. ieškovė su SP UAB „Naujamiesčio būstas“ sudarė ginčo buto nuomos sutartį (1 t., p. 36-38).

40. 1997 m. lapkričio 27 d. ieškovė Butų privatizavimo valstybinei komisijai pateikė prašymą leisti privatizuoti ginčo butą (1 t., p. 41). Prašymas gautas komisijoje 1997 m. lapkričio 27 d. ir įregistruotas registro Nr. 1278.

41. Iš 1997 m. lapkričio 27 d. Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybinės įmonės Vilniaus filialo pažymos Nr. 768 (1 t., p. 44) matyti, jog ieškovė neturėjo gyvenamojo namo, buto ar jo dalies, dirbtuvių ir kitų patalpų.

42. Valstybinės komisijos, sudarytos Lietuvos Respublikos Seimo 1993 m. balandžio 01 d. nutarimu Nr. I-118, gyventojų, kurių gyvenamosios patalpos nebuvo privatizuotos Lietuvos Respublikos privatizavimo įstatymo nustatytu laiku ne dėl jų pačių kaltės, pareiškimams nagrinėti ir galutinėms išvadoms pateikti posėdžio 1997 m. gruodžio 08 d. protokolo Nr. 14 (200) 19 punkte nutarta leisti ieškovei privatizuoti nuomojamą ginčo butą (1 t., p. 39-40).

43. Ieškovė ir UAB „Naujamiesčio būstas“ 2001 m. gegužės 24 d. sudarė Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį (1 t., p. 45-46), kuria toliau nuomojosi ginčo butą. Pasikeitus nuomotojui, buvo pasirašytas 2008 m. liepos 30 d. Susitarimas dėl teisių ir pareigų perėmimo Nr. 1.41-S08/1472/1003, kuriuo šalys perėmė minėtos nuomos sutarties teises ir pareigas (1 t., p. 47).

44. Iš 2003 m. balandžio 02 d. Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybinės įmonės Vilniaus filialo pažymos Nr. 2018/10-5420 (1 t., p. 57) matyti, jog iki šio laikotarpio ieškovė neturėjo nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą.

45. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2017 m. spalio 02 d. raštu Nr. 1.35-17/5918 (1 t., p. 49) atsakydami į ieškovės 2017 m. rugsėjo 25 d. raštą Nr. A50-30365/17 (1 t., p. 85-86), nurodė, jog ieškovės savivaldybei pateiktas prašymas leisti įsigyti ginčo butą yra perduotas nagrinėti SĮ „Vilniaus miesto būstas“. Šiame rašte nurodyta, jog ieškovė, norėdama privatizuoti ginčo butą, turi pateikti šiuos dokumentus: pažymas apie turimą nekilnojamą turtą, galiojančio asmens dokumento kopiją, sutikimą apmokėti patirtas turto vertinimo išlaidas bei notariškai patvirtintą šeimos narių sutikimą kieno vardu bus sudaroma pirkimo – pardavimo sutartis.

46. 2017 m. spalio 26 d. susitarimu, sudarytu tarp ieškovės ir jos sūnaus, šalys sutarė, jog ginčo butas bus privatizuotas ieškovės vardu (1 t., p. 48).

47. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2017 m. lapkričio 28 d. Raštu Nr. 1.35-17/6928 (1 t., p. 51) pareikalavo papildomos informacijos apie tai, kad ieškovė po 1997 m. gruodžio 08 d. kreipėsi į atsakingas institucijas dėl privatizavimo procedūrų užbaigimo ir kokie sprendimai ar raštai buvo pateikti.

48. S% „Vilniaus miesto būstas“ 2018 m. kovo 19 d. raštu Nr. 1.35-18/1290 (1 t., p. 60-61) informavo ieškovę, jog atsakovas ir jo įgaliotos institucijos privatizavimo dokumentų neišsaugojo, nes tokių dokumentų saugojimo terminas 1 metai. Šiame rašte atsakovo įgaliotas asmuo pripažino, jog privatizavimo procedūra buvo pradėta ir neužbaigta. Taip pat nurodė, jog klausimas dėl ginčo buto privatizavimo buvo pakartotinai svarstytas Nuomos teisinių santykių nagrinėjimo komisijos (posėdžio protokolo Nr. NTS-18/08) posėdyje, kuriame nutarta informuoti ieškovę apie galimybę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl teisės privatizuoti ginčo butą pripažinimo.

49. Skolininko veiksmai, kurie liudija, jog skolininkas pripažįsta prievolę, nutraukia ieškinio senaties terminą (CK 1.130 straipsnio 2 dalis). Nutrauktas ieškinio senaties terminas prasideda iš naujo nuo to momento, kai išnyko aplinkybės, kurios buvo pagrindas nutraukti ieškinio senaties terminą (CK 1.130 straipsnio 3 dalis). Aplinkybė, jog atsakovas 2017 m. spalio 02 d. raštu Nr. 1.35-17/5918 pareikalavo papildomų dokumentų reikalingų privatizavimo procedūroms tęsti, leidžia teigti, jog atsakovas (jo įgaliotas asmuo, kuriam buvo perduotas klausimas spręsti dėl privatizavimo procedūrų) tęsė privatizavimo procedūras 2017 m. spalio 02 d. ir ieškovei leido suprasti, kad pripažįsta savo prievolę. Aplinkybė, jog atsakovas 2018 m. kovo 19 d. raštu Nr. 1.35-18/1290 pranešė, jog pripažįsta, kad privatizavimo procedūra nebuvo užbaigta, kad privatizavimo klausimas buvo svarstomas komisijoje, kuri nepriėmė sprendimo dėl ieškovės prašymo esmės ieškovei leido suprasti, kad pripažįsta savo prievolę. Šie atsakovo įgalioto asmens veiksmai nutraukė ieškinio senaties terminą (CK 1.130 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovė, pateikusi ieškinį 2019 m. kovo 06 d., ieškinio senaties termino nepraleido (CK 1.125 straipsnio 1 dalis).

50. 1991 m. gegužės 21 d. priimtame Butų privatizavimo įstatyme buvo įtvirtinta Lietuvos gyventojų, nuomojančių iš valstybės (savivaldybės) gyvenamąsias patalpas, teisė įsigyti vieną gyvenamąją patalpą į privačią nuosavybę lengvatine tvarka. Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje (1991 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. I-2128 redakcija) buvo nustatyta, kad pagal šį įstatymą pirkti gyvenamąjį namą, butą turi teisę asmenys, kurie iki 1989 m. lapkričio 3 d. nuolat gyveno Lietuvos Respublikos teritorijoje ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną buvo perkamo gyvenamojo namo, buto nuomininkai arba jų šeimų nariai, arba kuriems po šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka buvo suteikta gyvenamoji patalpa. Įstatymas galiojo iki 1998 m. liepos 1 d., išskyrus nuomininkams, gyvenantiems įstatymo 2 straipsnio 3, 4, 5 dalyse įvardytose gyvenamosiose patalpose (Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. balandžio 29 d. nutarimas Nr. VIII-206). Pasibaigus įstatymo galiojimui galima įgyvendinti tik teisę, kuri buvo įgyta įstatymo galiojimo metu ir pagal įstatymą ir kuri buvo pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. K., R. K. v. Panevėžio žemės ūkio ir hidromelioracijos mokykla, bylos Nr. 3K-3-783/2000; 2000 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-1025; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. I. G. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-588/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2012; kt.).

51. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas Butų privatizavimo įstatymo nuostatas, suformavo praktiką, kad, sprendžiant dėl ieškovo teisės privatizuoti butą pagal Butų privatizavimo įstatymą, reikia nustatyti tokias šiame įstatyme įtvirtintas privatizavimo sąlygas: 1) ieškovas yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnis); 2) nurodytas butas yra gyvenamoji patalpa, galinti būti privatizavimo objektas (Butų privatizavimo įstatymo 2, 3 straipsniai); 3) ieškovas, kaip subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą, šia teise pasinaudojo, atlikdamas veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti, ir tuo pagrindu susiklostė ieškovo bei atsakovo, kaip buto privatizavimo (pirkimo–pardavimo) subjektų, santykiai dėl buto privatizavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. L. v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-394/2002; 2009 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Š. v. Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, bylos Nr. 3K-3-548/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2012).

52. Ieškovė atitinka visas minėtas Butų privatizavimo nuostatas: pirma, ieškovė buvo ir yra tinkamas subjektas, nes iki 1989 m. lapkričio 03 d. gyveno ir dirbo Lietuvoje bei nuomojosi ginčo butą (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnis; 1 t., p. 44). Kitų šeimos narių sutikimas nebuvo reikalingas, nes jie buvo nepilnamečiai (1 t., p. 55). Antra, privatizavimo objektas yra tinkamas, nes ginčo butas buvo ir tebėra savivaldybės nuosavybėje ir buvo išnuomotas ieškovei (Butų privatizavimo įstatymo 2, 3 straipsniai). Trečia, ieškovė, kaip subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą, šia teise pasinaudojo įstatymo nustatytu terminu (1997 m. lapkričio 27 d.), atlikdamas veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti, ir tuo pagrindu susiklostė ieškovo bei atsakovo, kaip buto privatizavimo (pirkimo – pardavimo) subjektų, santykiai dėl buto privatizavimo. Privatizavimo procesas nebuvo baigtas ne dėl nuo ieškovės priklausančių aplinkybių, bet dėl atsakovo neveikimo, nors savivaldybei – butų privatizavimas buvo teisės aktų priskirta funkcija, todėl būtent ši šalis turėjo užtikrinti tinkamą teisės privatizuoti butus įgyvendinimą; netinkamas šios pareigos vykdymas neturėtų sukelti neigiamų padarinių asmenims, pageidavusiems privatizuoti gyvenamąsias patalpas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ieškovės reikalavimas pripažinti ieškovės teisę privatizuoti ginčo butą Butų privatizavimo įstatyme nustatytomis lengvatinėmis sąlygomis laikytinas pagrįstu ir tenkintinas.

53. Ieškovė pareiškė reikalavimą įpareigoti atsakovę sudaryti ginčo buto pirkimo – pardavimo sutartį per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Butų privatizavimas yra visa eilė būtinų atlikti veiksmų ir priimti sprendimus. Byloje nebuvo nagrinėjami klausimai dėl nepagrįsto atsisakymo sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį. Byloje buvo nagrinėjamas klausimas dėl ieškovės teisės privatizuoti ginčo butą turėjimo. Pagal Butų privatizavimo įstatymą ši procedūra nėra apibrėžta vieno mėnesio terminu, gali būti kitų aplinkybių susijusių su privatizavimu, kurios nebuvo nagrinėjamos byloje (kainos nustatymas, kainos sumokėjimas ir pan.), todėl įpareigojimas sudaryti Pirkimo – pardavimo sutartį per vieną mėnesį negali būti tenkinamas ir šis ieškovės reikalavimas yra atmestinas. Atsakovas, yra savivaldos institucija, privalanti per įmanomai trumpiausią terminą atlikti jos kompetencijai priskirtas funkcijas, tame tarpe tęsti ir užbaigti privatizavimo procedūrą, todėl atsakovas privalo tęsti ir užbaigti privatizavimo procedūrą per įmanomai trumpiausią terminą. Pats teisės pripažinimas yra įpareigojimas atsakovui atlikti visus su privatizavimu susijusius veiksmus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes nėra nustatytinas vieno mėnesio terminas privatizavimo procedūroms užbaigti. Kadangi esminis ieškovės reikalavimas patenkintas, todėl laikytina, jog ieškinys patenkintas pilnai.

54. Kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

55. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str.).

56. Ieškovė sumokėjo 112 EUR žyminio mokesčio (1 t., p. 10). Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovo priteistina 112 EUR bylinėjimosi išlaidų.

57. Šalims išaiškintina, kad pagal CPK 140 straipsnio 4 dalį per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese CPK 595 straipsnio tvarka.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

tenkinti ieškinį.

Pripažinti ieškovei V. L. P. (kodas (duomenys neskelbtini) teisę privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įpareigojant atsakovę Vilniaus miesto savivaldybę (kodas 111109233) tęsti privatizavimo procedūras perleidžiant gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ieškovei V. L. P. Butų privatizavimo įstatymo nustatytomis sąlygomis.

Priteisti ieškovei V. L. P. (kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės (kodas 111109233) 112 EUR (vieną šimtą dvylika euro) sumokėto žyminio mokesčio.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.