Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. M. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. spalio 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. M. skundą atsakovui Prienų rajono savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. spalio 3 d. nutarties, kuria teismas laikė nepaduotu pareiškėjos skundą, nepašalinus skundo trūkumų, pagrįstumas ir teisėtumas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjos atskirojo skundo argumentus ir tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, jog pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies nuostatas kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Pažymėtina, kad teismo nutartis dėl trūkumų šalinimo nėra skundžiama atskiruoju skundu, todėl joje padarytų išvadų teisėtumas ir pagrįstumas yra tikrinamas nagrinėjant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nutarta skundą laikyti nepaduotu, nepašalinus teismo nustatytų skundo trūkumų (žr., pvz., LVAT 2020 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-269-502/2020).

Skundo trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai tokio skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną (žr., pvz., LVAT 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-516-789/2023 ir kt.). Teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų skundas neatitinka, bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo jį priimti, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad jis galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Ši pareiga teismui, be kita ko, kyla ir iš ABTĮ nustatyto įpareigojimo veikti pakankamai aktyviai bei išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises bei pareigas (ABTĮ 12 str.). Termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas pateikto skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja teismui pateikė skundą dėl Prienų rajono savivaldybės administracijos vilkinimo atlikti veiksmus, kuris, jos manymu, pasireiškė nepateikiant pareiškėjai atsakymo į jos 2024 m. vasario 2 d. pareiškime suformuluotus klausimus „Ar šį triukšmo lygį tikrinate? Jei ne, tai kodėl ir kas tai turi daryti?”. Pareiškėja prašė įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjos 2024 m. vasario 2 d. pareiškimą ir pateikti atsakymą į jame nurodytus klausimus.

Pirmosios instancijos teismas 2024 m. rugsėjo 16 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą iki 2024 m. spalio 2 d. skundo trūkumams pašalinti. Teismas nutartyje dėl trūkumų šalinimo išaiškino pareiškėjai, kad, jeigu ji nesutinka su atsakovo pateiktu atsakymu ar jo dalimi, ji turi teisę skųsti šį atsakymą ar jo dalį, suformuluodama ABTĮ atitinkantį reikalavimą, taip pat, ji turėtų nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, pateikti jas patvirtinančius įrodymus, pateikti skundžiamą aktą bei sumokėti žyminį mokestį ir pateikti tai patvirtinantį dokumentą. O tuo atveju, jeigu pareiškėja praleido terminą skundui paduoti, ji, be kita ko, turėtų pateikti ir prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą, nurodydama jame termino praleidimo priežastis ir pateikdama tai patvirtinančius įrodymus.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, byloje esančius procesinius dokumentus, kitą bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjos skundas neatitiko ABTĮ nustatytų reikalavimų ir dėl to pagrįstai jai buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti. Pareiškėja, šalindama skundo trūkumus, pateikė teismui patikslintą skundą (paaiškinimą), kuriame tik nurodė, kad ji prašo įpareigoti atsakovą atsakyti į jos 2024 m. vasario 2 d. pareiškime nurodytus klausimus, nes atsakovas pateiktame atsakyme į juos neatsakė.

Pasisakydama dėl pareiškėjos atskirojo skundo argumentų, teisėjų kolegija pažymi, kad atsisakymas atlikti veiksmus ir vilkinimas atlikti veiksmus nėra tapačios teisinės sąvokos. Pirmuoju atveju, atsisakymas atlikti veiksmus yra vienas iš viešojo administravimo subjektui leistinų veiksmų, kurio teisėtumas bei pagrįstumas sudaro bylos nagrinėjimo dalyką. Antruoju atveju, viešojo administravimo subjektas neatlieka visų ar dalies veiksmų, kuriuos jam priskirta atlikti. Šiuo atveju bylos nagrinėjimo dalyką sudarytų aplinkybių, ar viešojo administravimo subjektas buvo kompetentingas atlikti tam tikrus veiksmus, ar jis atliko jam priskirtus atlikti veiksmus įstatymų nustatyta tvarka ir terminais, nustatymas. Jeigu atsakovas atsisako priimti administracinį aktą ar atlikti veiksmą, nurodydamas tokio atsisakymo priežastis, šis atsisakymas negali būti vertinamas kaip neveikimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A8-406/2003).

Viešojo administravimo subjekto vilkinimu atlikti veiksmus yra suprantamas toks šio asmens neveikimas, kai jis nepriima sprendimo (teigiamo arba neigiamo) prašomu išspręsti klausimu per įstatymo nustatytą terminą (žr., pvz., LVAT 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2012). Sprendžiant skundo dėl viešojo administravimo subjekto įpareigojimo atlikti veiksmus priėmimo klausimą, svarbu nustatyti, ar toks reikalavimas keliamas dėl atsakovo neveikimo, kai jau yra pasibaigęs įstatymo nustatytas klausimo išsprendimo laikas, ar dėl atsakovo atsisakymo atlikti veiksmus, kai buvo kreiptasi dėl tokių veiksmų atlikimo.

Administracinių teismų praktikoje vyrauja taisyklė, jog, prašant įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, turi būti aiškiai nurodoma, kokie veiksmai turi būti atlikti, pateikiamas pagrindas, remiantis kuriuo reikalaujama atlikti atitinkamus veiksmus, įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kad atitinkami veiksmai nebuvo atlikti ar juos atsisakyta atlikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-1069/2014).

Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad atsakovas yra priėmęs administracinį aktą dėl pareiškėjos 2024 m. vasario 2 d. pareiškimo ir pareiškėja nesutinka su pateikto atsakymo turiniu, tvirtindama, kad nebuvo atsakyta į visus jos pareiškime nurodytus klausimus, pagrįstai vertino, jog pareiškėjos skundas nėra susijęs su vilkinimu atlikti veiksmus. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas nutartyje dėl trūkumų šalinimo, pareiškėja, nesutikdama su atsakovo atsakymu, turėjo ginčyti šį atsakymą ( jo turinį) , o ne reikšti savarankišką reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Esant nenuginčytam administraciniam aktui, kuriuo yra išspręsti ginčo klausimai, taip pat nesant vilkinimo atlikti veiksmus, teismas neturi pagrindo spręsti, kad tarp šalių yra kilęs administracinis ginčas ir priimti nagrinėti reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė pareiškėjai terminą skundo trūkumams pašalinti, o pareiškėjai neįvykdžius teismo įpareigojimo pašalinti skundo trūkumus, pagrįstai laikė pareiškėjos skundą nepaduotu. Tokios pozicijos laikomasi ir kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtose analogiško pobūdžio bylose (žr., pvz., LVAT 2024 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-391-556/2024, 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-642-1047/2024, 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-390-492/2024 ir kt.).

Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios nėra pagrindo naikinti pareiškėjos atskirajame skunde nurodytais motyvais. Todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos A. M. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. spalio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.