Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2024-08-28 · Administracinė byla Nr. eAS-390-492/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-08-28
Bylos Nr.
eAS-390-492/2024
Teisminio proceso Nr.
3-65-3-00394-2024-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Artūras Drigotas (pirm.), Virginija Volskienė (pran.), Dalia Višinskienė
Pareiškėjas
A. M.
Atsakovas
Prienų rajono savivaldybės administracijai
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eAS-390-492/2024Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00394-2024-1Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2024 m. rugpjūčio 28 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. M. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. M. skundą atsakovui Prienų rajono savivaldybės administracijai dėl vilkinimo priimant sprendimą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja A. M. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama įpareigoti atsakovą Prienų rajono savivaldybės administraciją teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais išnagrinėti pareiškėjos 2024 m. vasario 2 d. pareiškimą ir pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą į klausimą „Ar tai irgi čia viskas gerai ir nepažeidžiami teisės normų reikalavimai?“.

Pareiškėja skunde nurodė, kad ji 2024 m. vasario 2 d. kreipėsi su pareiškimu į Prienų rajono savivaldybės administracijos Prienų seniūnijos seniūnę dėl remonto bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jos paklausimas buvo persiųstas Prienų rajono savivaldybės administracijai, tačiau į jos prašymą nebuvo atsakyta.

Kadangi pareiškėjos skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24, 25, 35 straipsnių reikalavimų, pareiškėjai buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti, pasiūlant patikslinti skundo reikalavimus, nurodyti skundo aplinkybes, sumokėti žyminį mokestį.

Pareiškėja 2024 m. balandžio 24 d. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kad palaiko pirminio skundo reikalavimą dėl atsakovo įpareigojimo išnagrinėti pareiškėjos 2024 m. vasario 2 d. pareiškimą, ir nesiekia ginčyti jai pateikto atsakymo.

II.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. gegužės 6 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą.

Teismas pažymėjo, kad savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka tam tikrų veiksmų pagal savo kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti. Prašant įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, turi būti pateikiamas pagrindas, remiantis kuriuo reikalaujama atlikti atitinkamus veiksmus, įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kad atitinkami veiksmai nebuvo atlikti ar juos atsisakyta atlikti. ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Taigi, suinteresuotų asmenų kreipimaisi administraciniuose teismuose nagrinėjami tik tada, kai tarp šalių yra kilęs ginčas. Nesant atsakovo atsisakymo ar vilkinimo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, negalimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes iš esmės nėra ginčo.

Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų apie kitus pareiškėjos skundus administracinėse bylose Nr. eI2-8742-362/2024, Nr. eI2-8716-952/2024, Nr. eI2-8675-743/2024 nustatė, kad į pareiškėjos 2024 m. vasario 2 d. pareiškimą dėl remonto bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Prienų rajono savivaldybės administracija atsakė 2024 m. vasario 6 d. raštu Nr. (12.1Mr)R3-514 ,,Dėl prašymo“ ir šis atsakymas pareiškėjai įteiktas 2024 m. vasario 6 d. per e-pristatymą Lietuvos paštu. Taigi, pareiškėja skundo reikalavimu prašo teismo įpareigoti atsakovą atsakyti į jos 2024 m. vasario 2 d. pareiškimą, nors atsakovo atsakymas minėtais „Liteko“ duomenimis pareiškėjai jau yra pateiktas. Teismas nurodė, kad pareiškėja 2024 m. balandžio 24 d. teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose pažymėjo, kad nesiekia ginčyti jai atsakovo pateikto atsakymo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas akcentavo, kad nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl vilkinimo atlikti veiksmus, tiria tik tai, ar atsakovas vykdė pareigą įstatymų nustatyta tvarka ir terminais atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus, tačiau nenagrinėja rašto / sprendimo / atsakymo, kuriuo buvo atsakyta į pareiškėjo prašymą, turinio. Administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad atsakovui įvykdžius veiksmus, dėl kurių vilkinimo buvo pateiktas skundas teismui, išnyksta ginčo dalykas.

Teismas sprendė, kad atsižvelgiant į tai, jog šiuo atveju nėra atsakovo atsisakymo ar vilkinimo atlikti pareiškėjos pageidaujamus veiksmus (atsakyti į jos 2024 m. vasario 2 d. pareiškimą), o pareiškėja neginčija Prienų rajono savivaldybės administracijos 2024 m. vasario 6 d. rašto Nr. (12.1Mr)R3-514 ,,Dėl prašymo“, pareiškėjos skundą atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

III.

Pareiškėja atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 6 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Pareiškėja atskirajame skunde teigia, jog iki dabar negavo atsakymo (administracinio sprendimo) į pareiškimo klausimą „Ar tai irgi čia viskas gerai ir nepažeidžiami teisės normų reikalavimai?“. Atsakovas nepagrįstai kliudo pareiškėjai gauti informaciją, pažeisdamas ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnio 1 dalį ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio nuostatas, kuriose įtvirtinta asmens, o tai reiškia ir pareiškėjos, teisė gauti informaciją. Toks atsakovo ribojimas pareiškėjai gauti informaciją nepagrindžiamas jokiomis teisės aktų nuostatomis.

Pareiškėjos teigimu, atsakovas, neatlikdamas pareigos dėl privalomo jam administracinio veiksmo atsakyti pareiškėjai į skundą, sukliudė gauti informaciją įstatymų numatyta tvarka, taip pat pažeidė pareiškėjos teisę į gerą administravimą, taip, kaip teisė į gerą administravimą suprantama Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje, kuriame numatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę į tai, kad Europos Sąjungos institucijos, įstaigos ir organai jo reikalus tvarkytų nešališkai, teisingai ir per kiek įmanoma trumpesnį laiką.

Pareiškėja tvirtina, kad šioje byloje atsakovas vilkina ir neatlieka veiksmų pagal kompetenciją, t. y. neatsako į pateiktą klausimą „Ar tai irgi čia viskas gerai ir nepažeidžiami teisės normų reikalavimai?“, tuo pažeisdamas pareiškėjos teisę teisės normų nustatyta tvarka ir terminais gauti informaciją.

Šalies argumentai

Pareiškėja nurodo, kad teismas skundo priėmimo stadijoje neturi vertinti pareikštų skundo reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo. Pareiškėja pažymi, kad ji siekia gauti sprendimą į savo minimą skunde prašymą, o nesiekia ginčyti atsakovo pateikto atsakymo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamos bylos pagal atskirąjį skundą dalykas – Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 6 d. nutarties atsisakyti priimti pareiškėjos skundą, kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), pagrįstumas ir teisėtumas.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą, kuriuo buvo prašoma įpareigoti atsakovą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais išnagrinėti pareiškėjos 2024 m. vasario 2 d. pareiškimą ir pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą į klausimą „Ar tai irgi čia viskas gerai ir nepažeidžiami teisės normų reikalavimai?“, konstatavęs, kad šiuo atveju nėra atsakovo atsisakymo ar vilkinimo atlikti pareiškėjos pageidaujamus veiksmus (atsakyti į jos 2024 m. vasario 2 d. pareiškimą), o pareiškėja neginčija Prienų rajono savivaldybės administracijos 2024 m. vasario 6 d. rašto Nr. (12.1Mr)R3-514 ,,Dėl prašymo“.

Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad atsakovas vilkina ir neatlieka veiksmų pagal kompetenciją, t. y. neatsako į pateiktą klausimą „Ar tai irgi čia viskas gerai ir nepažeidžiami teisės normų reikalavimai?“, tuo pažeisdamas pareiškėjos teisę teisės normų nustatyta tvarka ir terminais gauti informaciją.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies nuostatas kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau, nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų įstatymuose nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų bei procesinių reikalavimų. Atitinkamai teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma turi patikrinti, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas, t. y., ar nėra atsisakymo priimti skundą pagrindų (žr., pvz., 2012 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-244/2012; 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-515/2012; 2016 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-422-146/2016; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016; 2024 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-126-520/2024). Teismui nenustačius ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų skundo atsisakymo pagrindų, spręstina, ar skundas atitinka ABTĮ ar kitame įstatyme nustatytus skundo turiniui ir formai keliamus reikalavimus.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad skundo trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai tokio skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-516-789/2023; 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-518-756/2020; 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-496-525/2019). Teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų skundas neatitinka, bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo jį priimti, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad jis galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Tokia pareiga teismui, be kita ko, kyla ir iš ABTĮ nustatyto įpareigojimo veikti pakankamai aktyviai bei išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises bei pareigas (ABTĮ 12 str.). Taigi, termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas pateikto skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Pažymėtina, kad teismo nutartis dėl trūkumų šalinimo nėra skundžiama atskiruoju skundu, todėl joje padarytų išvadų teisėtumas ir pagrįstumas yra tikrinamas nagrinėjant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nutarta skundą laikyti nepaduotu, nepašalinus teismo nustatytų skundo trūkumų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-269-502/2020).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėja 2024 m. vasario 2 d. su pareiškimu kreipėsi į Prienų seniūnę, nurodydama, jog bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo pradėtas remontas, o 2024 m. vasario 1 d. buvo keičiamos durys. Dėl didelio triukšmo pareiškėja negalėjo būti savo namuose. Pareiškėja klausė: „Ar tai viskas teisėta? Ar turi šio buto savininkas leidimą atlikti tokio pobūdžio remonto darbus? Koks triukšmo lygis yra leistinas? Ar šį triukšmo lygį tikrinate? Jei ne, tai kodėl ir kas tai turi daryti?“. Pareiškėja pareiškime taip pat pažymėjo, kad valytoja išvalė bendrojo naudojimo laiptinę, bet darbininkai, dirbę (duomenys neskelbtini), bute, laiptinę vėl išpurvino, po darbo visa laiptinė buvo dulkėse. Pareiškėja pareiškime klausė: „Kas visą tai ir kada išvalys ir / ar kompensuos nuostolius? Ar tai irgi čia viskas gerai ir nepažeidžiami teisės normų reikalavimai?“. Pareiškėja prašė imtis veiksmų, kad tokie pažeidimai nepasikartotų.

Pareiškėjos atstovas elektroniniu paštu 2024 m. vasario 2 d. buvo informuotas, kad skundas persiųstas Prienų savivaldybės administracijai.

Nustatyta, kad pareiškėja su skundu 2024 m. balandžio 9 d. kreipėsi į Regionų administracinį teismą, prašydama įpareigoti atsakovą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais išnagrinėti pareiškėjos 2024 m. vasario 2 d. pareiškimą ir pateikti jai teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą į klausimą „Ar tai irgi čia viskas gerai ir nepažeidžiami teisės normų reikalavimai?“.

Pareiškėja, be kita ko, skunde nurodė, kad į jos 2024 m. vasario 2 d. pareiškimo klausimą „Ar tai irgi čia viskas gerai ir nepažeidžiami teisės normų reikalavimai?“ ji iki šiol nėra gavusi atsakymo, todėl atsakovas varžo pareiškėjos teisę laiku ir tinkamai gauti informaciją, pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, vilkina atlikti pareigas ir jo kompetencijai priskirtinus veiksmus.

Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad pareiškėjos skundas neatitinka ABTĮ 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų skundui keliamų reikalavimų, 2024 m. balandžio 18 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą pašalinti skundo trūkumus.

Teismas minėtoje nutartyje nurodė, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų apie kitus pareiškėjos skundus administracinėse bylose Nr. eI2-8742-362/2024, Nr. eI2-8716-952/2024, Nr. eI2-8675-743/2024 matyti, kad į pareiškėjos 2024 m. vasario 2 d. pareiškimą dėl remonto bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Prienų rajono savivaldybės administracija atsakė 2024 m. vasario 6 d. raštu Nr. (12.1Mr)R3-514 „Dėl prašymo“ ir šis atsakymas pareiškėjai įteiktas 2024 m. vasario 6 d. per e-pristatymą Lietuvos paštu. Taigi, pareiškėja skundo reikalavimu prašo teismo įpareigoti atsakovą atsakyti į jos 2024 m. vasario 2 d. pareiškimą, nors atsakovo atsakymas minėtais „Liteko“ duomenimis pareiškėjai jau pateiktas.

Teismas pareiškėjai paaiškino, kad nepanaikintas Prienų rajono savivaldybės administracijos 2024 m. vasario 6 d. raštas Nr. (12.1Mr)R3-514 ,,Dėl prašymo“, kuriuo atsakyta į pareiškėjos 2024 m. vasario 2 d. pareiškimą, jai sukelia teisines pasekmes, todėl pareiškėjai išaiškino teisę šį sprendimą ginčyti, ir tuo pačiu, kaip išvestinį, reikšti reikalavimą įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus (analogišką reikalavimą). Ginčydama konkretų atitinkamos institucijos aktą (sprendimą), formuluodama atitinkamą reikalavimą, pareiškėja turėjo aiškiai nurodyti ginčijamą aktą priėmusią instituciją, jo priėmimo datą ir numerį (ABTĮ 24 str. 2 d. 6 p., 8 p.). Prie skundo taip pat turėjo pridėti kitus dokumentus ir įrodymus, kuriais grindžiamas skundo reikalavimas (ABTĮ 25 str. 1 d.). Teismas nurodė, kad pareiškėja taip pat turėtų nurodyti, kada susipažino su Prienų rajono savivaldybės administracijos 2024 m. vasario 6 d. raštu Nr. (12.1Mr)R3-514 ,,Dėl prašymo“ ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus. Teismas atkreipė pareiškėjos dėmesį ir į tai, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos (ABTĮ 29 str. 1 d.). ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai (ABTĮ 30 str. 2 dalis). ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodyta, jog skunde turi būti nurodomos aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą. Atitinkamai, nesutinkant su Prienų rajono savivaldybės administracijos 2024 m. vasario 6 d. raštu Nr. (12.1Mr)R3-514 ,,Dėl prašymo“, kuriuo atsakyta į pareiškėjos 2024 m. vasario 2 d. pareiškimą, teismas siūlė pareiškėjai skundo turinyje nurodyti nesutikimo su šiuo raštu motyvus.

Pareiškėja 2024 m. balandžio 23 d. pateikė teismui paaiškinimą, kuriame nurodė, kad atsakovas vilkina ir neatlieka veiksmų pagal kompetenciją, t. y. neatsakė į pateiktą klausimą „Ar tai irgi čia viskas gerai ir nepažeidžiami teisės normų reikalavimai?“, tuo pažeisdamas pareiškėjos teisę teisės normų nustatyta tvarka ir terminais gauti informaciją. Pareiškėjas teigė, kad teismas skundo priėmimo stadijoje neturi vertinti pareikštų skundo reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo, bei pažymėjo, kad pareiškėja siekia gauti sprendimą į savo minimą skunde prašymą, o nesiekia ginčyti atsakovo pateikto atsakymo. Pareiškėja prašė priimti jos skundą nagrinėti.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą kaip nenagrinėtiną ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas skundžiamoje nutartyje, be kita ko, nurodė, kad pareiškėja skundo reikalavimu prašo teismo įpareigoti atsakovą atsakyti į jos 2024 m. vasario 2 d. pareiškimą, nors atsakovas atsakymas „Liteko“ duomenimis pareiškėjai jau yra pateiktas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti, tokiu atveju paprastai iš esmės yra skundžiamas tam tikras institucijos neveikimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-849-968/2018). Administracinių teismų praktikoje vyrauja taisyklė, jog, prašant įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, turi būti aiškiai nurodoma, kokie veiksmai turi būti atlikti, pateikiamas pagrindas, remiantis kuriuo reikalaujama atlikti atitinkamus veiksmus, įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kad atitinkami veiksmai nebuvo atlikti ar juos atsisakyta atlikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-1069/2014).

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos skundo turinį, 2024 m. balandžio 18 d. nutartimi nustatė, kad pareiškėja skundo reikalavimu prašo teismo įpareigoti atsakovą atsakyti į jos 2024 m. vasario 2 d. pareiškimą, nors atsakovo atsakymas „Liteko“ duomenimis pareiškėjai jau pateiktas Prienų rajono savivaldybės administracijos 2024 m. vasario 6 d. raštu Nr. (12.1Mr)R3-514 „Dėl prašymo“, kuris jai sukelia teisines pasekmes, todėl nustatė pareiškėjai terminą pašalinti skundo trūkumus bei išaiškino, kad pareiškėja turi ginčyti jai Prienų rajono savivaldybės administracijos pateiktą sprendimą, ir tuo pačiu, kaip išvestinį, reikšti reikalavimą įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus (analogišką reikalavimą), atitinkamai patikslinti skundą, sumokėti žyminį mokestį.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjos skundas neatitiko ABTĮ nustatytų reikalavimų, dėl to nustatė terminą trūkumams pašalinti.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad pareiškėja teismo 2024 m. balandžio 18 d. nutartyje nustatytų skundo trūkumų nepašalino. Esant byloje nustatytai aplinkybei, kad atsakovas yra priėmęs administracinį sprendimą dėl pareiškėjos 2024 m. vasario 2 d. pareiškimo, su kuriuo pareiškėja, kaip matyti iš skundo turinio, nesutinka, kadangi, pareiškėjos teigimu, nebuvo atsakyta į vieną iš jos pareiškime nurodytų klausimų, teismas pagrįstai vertino, jog pareiškėjos skundas nėra susijęs su vilkinimu atlikti veiksmus. Esant nenuginčytam administraciniam sprendimui (jo neginčijant), kuriuo yra išspręsti ginčo klausimai, taip pat nesant vilkinimo atlikti veiksmus, teismas neturi pagrindo spręsti, kad tarp šalių yra kilęs administracinis ginčas, ir priimti nagrinėti reikalavimą įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad skundžiamoje teismo nutartyje nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, jog atsakovui įvykdžius veiksmus, dėl kurių vilkinimo teismui pateiktas skundas, išnyksta ginčo dalykas, nagrinėjamu atveju nėra aktuali, nes toks išaiškinimas suformuotas bylose, kurios buvo nagrinėjamos iš esmės, o ne skundo priėmimo stadijoje.

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė pareiškėjai terminą skundo trūkumams pašalinti, tačiau pareiškėjai neįvykdžius teismo įpareigojimo, teismas turėjo pareiškėjos skundą laikyti nepaduotu, o ne atsisakyti priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka. Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo nutartis keičiama, o pareiškėjos skundas laikomas nepaduotu (ABTĮ 33 str. 1 d.).

Pareiškėja atskirajame skunde taip pat prašo priteisti jai bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos skundas laikomas nepaduotu, pareiškėjos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos A. M. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 6 d. nutartį pakeisti.

Pareiškėjos A. M. skundą laikyti nepaduotu.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras DrigotasVirginija VolskienėDalia Višinskienė