- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-12-01
- Bylos Nr.
- 2A-837-464/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00419-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė, Konstantinas Gurinas, Alvydas Poškus
- Atsakovas
- L. S., G. L., uždarosios akcinės bendrovės ,,Medienos profesionalai“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Viking Industrier“
- Kategorijos
- 2.5.10.5.2.17Kiti žalos atlyginimo atvejai
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Konstantino Gurino, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alvydo Poškaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų L. S., G. L. ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Medienos profesionalai“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. kovo 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-249-440/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Viking Industrier“ ieškinį atsakovams L. S., G. L., uždarajai akcinei bendrovei „Medienos profesionalai“ dėl baudos priteisimo ir nuostolių atlyginimo, ir atsakovo L. S. ir G. L. priešieškinį dėl susitarimų dėl komercinių paslapčių neatskleidimo pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė UAB „Viking Industrier“ 2014-11-03 kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi (t. 1 b. l. 1-15; t. 3, b. l. 162-175), prašė: 1) priteisti iš atsakovo L. S. 28 962 Eur (100 000 Lt) baudą; 2) priteisti iš atsakovo G. L. 28 962 Eur (100 000 Lt) baudą; 3) solidariai iš atsakovų L. S., G. L. ir UAB „Medienos profesionalai“ priteisti 471 353,34 Eur; 4) priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 6) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė yra Norvegiško kapitalo įmonė, kurios pagrindinė veikla yra medinių grilio namelių gamyba, pavėsinių, saunų, vandens kubilų, kitos produkcijos iš medienos gamyba bei pardavimas. Pagal 2009-07-08 darbo sutartį atsakovas L. S. buvo įdarbintas pas ieškovę pardavimo vadybininku. Atsakovas L. S. 2009-07-08 sudarė ir visiškos materialinės atsakomybės sutartį bei konfidencialumo sutartį, taip pat įsipareigojo neatskleisti konfidencialios informacijos, pasirašė komercinių paslapčių sąrašą. Atsakovas 2012-08-08 pasirašė papildomą susitarimą dėl 100 000 Lt baudos mokėjimo bei nuostolių, kurių nepadengia bauda, atlyginimo pažeidus nurodytus įsipareigojimus.Atsakovas L. S. įsipareigojo nedirbti kitose įmonėse, kurios užsiima panašia ūkine veikla, kaip ir ieškovė; nesteigti įmonių ar kitokiu būdu nekonkuruoti su ieškove toje pačioje ūkinėje veikloje; neatskleisti komercinę paslaptį sudarančios informacijos darbo sutarties galiojimo metu bei vienerius metus po darbo sutarties nutraukimo. Darbo santykiai su atsakovu L. S. pasibaigė 2014-01-06, o 2014-01-08 jis tapo vienu iš atsakovės UAB „Medienos profesionalai“ steigėju bei jos vadovu. Su atsakovu G. L. darbo sutartis buvo sudaryta 2011-05-02, taip pat pasirašyta visiškos materialinės atsakomybės sutartis bei konfidencialumo sutartis, įsipareigojimas neatskleisti konfidencialios informacijos bei komercinių paslapčių sąrašo. Šis atsakovas 2012-08-08 pasirašė papildomą susitarimą dėl 100 000 Lt baudos mokėjimo bei nuostolių, kurių nepadengia bauda, atlyginimo pažeidus įsipareigojimus. Darbo santykiai su atsakovu G. L. pasibaigė 2014-01-24, tačiau jau iki darbo santykių pasibaigimo jis atliko neteisėtus veiksmus, t. y. sudarė įmonės, užsiimančios analogiška veikla, steigimo sandorį.Ieškovės teigimu, atsakovai pažeidė susitarimus su ieškove dėl informacijos, sudarančios jos komercinę paslaptį, neteisėto perdavimo naujai įsteigtai įmonei UAB „Medienos profesionalai“. Atsakovai tokiais veiksmais siekė įgyti neteisėtą konkurencinį pranašumą prieš ieškovę, panaudoti ieškovės sukurtas komercines paslaptis, produktų brėžinis bei specifikacijas, kainoraščius, klientų bazę. Dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ieškovė įgijo teisę reikalauti iš atsakovų po 28 962 Eur (100 000 Lt) baudos sumokėjimo.Taip pat atsakovai 2014-01-08 įsteigė atsakovę UAB „Medienos profesionalai“ bei, vykdydami analogišką ieškovei veiklą, perviliojo ieškovės klientus SparMax AS, Supratec GmbH, OnsBad. Po darbo santykių su atsakovais pasibaigimo, Vokietijos bendrove Supratec GmbH nebepirko iš ieškovės jokios produkcijos. Negautų ieškovės pajamų dydį pagrindžia atsakovės UAB „Medienos profesionalai“ pajamos, gautos laikotarpiu nuo 2014-01-08-iki 2015-01-08 iš bendrovių Supratec GmbH ir Sparmax AS, kurios siekia 471 353,34 Eur. Ši suma iš atsakovų priteistina ieškovei solidariai. Atsakovai L. S. ir G. L. byloje pareiškė priešieškinį (t. 2, b. l. 77-84), kuriame prašė pripažinti tarp ieškovės ir atsakovų sudarytų 2012-08-08 susitarimų „Dėl darbuotojo įsipareigojimo neatskleisti komercinių paslapčių sutarties 3.1 punkto pakeitimo ir sutarties papildymo“ 1.2 punktą, kuriuo papildytas 2009-07-08 darbuotojo įsipareigojimas neatskleisti UAB „Viking Industrier“ komercinių paslapčių 4.3 punktu, negaliojančiu nuo 2012-08-08 susitarimo sudarymo dienos. Atsakovai nurodė, kad sandoris negalioja CK 1.80 straipsnio 1 dalies bei CK 1.91 straipsnio pagrindu. Atsakovai susitarimuose nurodyti kaip darbuotojai, tačiau iš susitarimų kylančios prievolės yra numatytos atsakovams po darbo sutarčių nutraukimo, todėl tokie suvaržymai, atsakovų vertinimu, nebegali atsirasti. Nustatyti suvaržymai pažeidžia pamatinę ir besąlyginę Konstitucijoje įtvirtintą piliečio teisę į darbą, verslą bei Konkurencijos įstatyme įtvirtintą draudimą riboti konkurenciją. Be to, susitarimai pripažintini negaliojančiais CK 1.91 straipsnio pagrindu, kadangi atsakovai buvo priversti juos pasirašyti dėl ieškovės vykdyto ekonominio spaudimo.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apygardos teismas 2016-03-31 sprendimu (t. 5, b. l. 70-82) ieškinį tenkino iš dalies, o priešieškinį atmetė. Teismas priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų L. S., G. L., ir UAB „Medienos profesionalai“ 235 676,67 Eur žalos atlyginimą, o kitoje dalyje ieškinį atmetė; 2) priteisė ieškovei lygiomis dalimis iš L. S., G. L. ir UAB „ Medienos profesionalai“ 3 515 Eur žyminio mokesčio; 3) priteisė iš atsakovų 10,79 Eur pašto išlaidų į valstybės pajamas. Teismas dėl atsakovų pareikšto priešieškinio pripažinti 2012-08-08 sudarytų susitarimų „Dėl darbuotojo įsipareigojimo neatskleisti komercinių paslapčių sutarties punkto 3.1 punkto pakeitimo ir sutarties papildymo“ 1.2 punktą, kuriuo papildytas 2009-07-08 darbuotojo įsipareigojimas neatskleisti UAB „Viking Industrier“ komercinių paslapčių 4.3 punktu, negaliojančiu nuo 2012-08-08 susitarimo sudarymo dienos, sprendė, kad atsakovai neįrodė pagrindų pripažinti sandorius negaliojančiais pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalies bei CK 1.91 straipsnio nuostatas. Tokius reikalavimus paneigia sutarčių laisvės principas. CK 2.164 straipsnis nedraudžia į sutarties sąlygas įtraukti nekonkuravimo laikotarpį. Atsakovai neįrodė ir teiginių dėl ieškovės galimai vykdyto ekonominio spaudimo. Teismo vertinimu, tai, kad atsakovai susitarimo nuostatas pradėjo ginčyti tik ieškovei pareiškus atitinkamą ieškinį teisme, taip pat patvirtina, kad atsakovams jų ginčijamos sąlygos buvo priimtinos. Teismas akcentavo, kad atsakovai, reikšdami priešieškinį, nekėlė klausimo dėl nustatytų apribojimų atlygintinumo bei susitarimų panaikinimo šiuo pagrindu.Teismas sprendime aptarė reglamentavimą, nustatytą Konkurencijos įstatymo 15 straipsnyje, bei kriterijus, taikomus nustatant komercinės paslapties objektą (CK 1.116 str.), pažymėjęs, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakoma dėl galimos nekonkuravimo susitarimams darbo santykiuose įstatymo analogijos, numatytos CK 2.164 straipsnyje, reglamentuojančiame konkurencijos draudimą, taikymo, taip pat dėl CK 1.5 straipsnio taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis c. b. Nr. 3K-3-401/2013). Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovų argumentus, kad ieškovė neturėjusi komercine paslaptimi įvardinti produktų brėžinių sukūrimą, produktų specifikacijų, kainoraščių, klientų bazės sukūrimą. Nors atsakovai teigė, kad ieškovės pateikti brėžiniai nėra jos nuosavybė, kad ji pati juos nukopijavo, kad šie brėžiniai yra viešai skelbiami ir prieinami, o atsakovų naudojama surinkimo instrukcija yra visiškai kitokia nei ieškovės, tačiau įrodymų, pagrindžiančių šiuos teiginius, į bylą nepateikė. Įvertinęs liudytojų paaiškinimus, teismas pripažino, kad yra pagrindas spręsti, jog ieškovės ir užsakovų verslo santykių tęstinumui galėjo turėti įtakos ir pačios ieškovės veiksmai ar kitos objektyvios aplinkybės. Kita vertus, liudytojų paaiškinimai nepaneigė atsakovų veiksmų neteisėtumo. Atsakovų dalyvavimas, įsteigiant atsakovę UAB „Medienos profesionalai“ praėjus vos kelioms dienoms po vieno iš atsakovų darbo santykių pas ieškovę pasibaigimo, o antrajam atsakovui dar tebeesant darbo santykiuose su ieškove, o vėliau perėjus dirbti į konkuruojantį verslo subjektą, kur sudarytos galimybės pasinaudoti ieškovės bendrovėje turima konfidencialia informacija, analogiškos veiklos vykdymas, sandorių su buvusiais ieškovės klientais sudarymas, dėl ko ieškovė iš perimtų klientų neteko pajamų, sudarė teismui pagrindą padaryti išvadą, kad ieškovės atsakovų neteisėti veiksmai lėmė žalos ieškovei padarymą.Teismo vertinimu, atsakovai pasinaudojo ieškovės komercinę paslaptį sudarančia informacija, kadangi vienas žinojo klientų sąrašus, o kitas ieškovės gamybos procesus, ko neneigė ir jie patys, atsikritimuose nurodę, kad pagal patvirtintą sąrašą ne visa informacija jiems buvo žinoma. Taigi atsakovai panaudojo ieškovės informaciją, turinčią komercinės paslapties statusą, neteisėtiems tiek savo, tiek ir UAB „Medienos profesionalai“ veiksmams, todėl šiais veiksmais padarė ieškovei žalą. Atsakovų aktyvūs veiksmai įsteigiant bendrovę, perėjimas dirbti į konkuruojantį verslo subjektą, sandorių su tais pačiais klientais sudarymas ir kiti panašūs veiksmai leido teismui pripažinti atsakovų veiksmų neteisėtumo faktą. Teismas padarė išvadą, kad yra nustatytos visų atsakovų civilinės atsakomybės taikymo sąlygos. Pasisakydamas dėl žalos dydžio, nurodė, kad pagal kasacinio teismo praktiką negautos pajamos, neturi būti suprantamos kaip visos tikėtinos gauti iš asmens veiklos sumos, neatskaičius sąnaudų. Atskaičius iš visų pajamų (įplaukų) sąnaudas, gaunamas ikimokestinis pelnas. Jis dar nesudaro negautų pajamų, kaip nuostolių, nes tik nuo šios sumos atskaičius pelno mokestį pagal Pelno mokesčio įstatymą asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusio asmens turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-10 nutartis c. b. Nr. 3K-3-418/2014). Įvertinęs tai, kad ieškovės ir jos klientų santykių tęstinumui įtakos galėjo turėti ir pačios ieškovės veiksmai bei kitos objektyvios aplinkybės, teismas ieškovės reikalavimą tenkino iš dalies – sumažino reikalaujamą sumą per pusę ir priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų 235 676,67 Eur.Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, teismas pažymėjo, kad atsakovų priešieškinis bei dalis ieškovės reikalavimų buvo atmesti, todėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų nei vienai jų nekompensavo, palikdamas jas pačioms šalims.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovai L. S., G. L. ir UAB „Medienos profesionalai“ apeliaciniame skunde (t. 5, b. l. 101-117) prašo: 1) panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2016-03-31 sprendimą ir priimti naują sprendimą atmesti ieškinį bei patenkinti atsakovo UAB „Medienos profesionalai“ priešieškinį; 2) prijungti papildomus įrodymus – SPARMAX AS sąskaitų faktūrų kopijas; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:Teismas neatskyrė konfidencialumo ir nekonkuravimo susitarimų teisinio turinio, t. y. laikė, jog konfidencialios informacijos atskleidimas tiesiogiai lėmė nesąžiningo konkurencijos buvimo faktą bei tarp jų egzistuoja būtinas priežastinis ryšys. Vertinant konfidencialumo sutarties pažeidimą, būtina įvertinti tai, kad informacijos savininkui kyla pareiga nustatyti aiškią informacijos naudojimo tvarką, kurios pažeidimas reikštų komercinės paslapties atskleidimą. Tačiau nagrinėjamu atveju atsakovai su komercinių paslapčių bei konfidencialios informacijos naudojimo tvarka, kuri buvo nurodyta sudarytose sutartyse, nebuvo supažindinti. Nors Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje nustatyti subjektai, galintys nustatyti informaciją, kuri laikoma bendrovės komercine paslaptimi ir konfidencialia informacija, tačiau nagrinėjamu atveju įrodymai, kad komercinių paslapčių sąrašas buvo sudarytas nustatyta tvarka, nėra. Spręstina, jog ieškovės pateiktas komercinių paslapčių sąrašas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Byloje nėra įrodymų apie tai, kokiu būdu ar aplinkybėmis buvo įvykdytas neteisėtas konfidencialios informacijos perdavimas tretiesiems asmenims, nėra fiksuotas informacijos išnešimo ar kopijavimo faktas. Viena aplinkybė, kad atsakovams buvo žinoma tam tikra informacija, kuri ieškovės buvo laikoma komercine paslaptimi, nėra pakankamas argumentas daryti prielaidai, jog ši informacija iš tiesų buvo komercinė paslaptis. Be to, pirmosios instancijos teismas neįvertino priežastinio ryšio, t. y. nenustatė ar ieškovė tikrai neteko galimybės gauti komercinės naudos dėl atsakovų veiksmų. Atsakovai, įsteigdami įmonę, pasinaudojo ne konfidencialia informacija, o savo turimomis žiniomis ir asmeniniais gebėjimais. Tačiau teismas šio argumento nevertino ir dėl jo nepasisakė. Teismų praktikoje pripažįstama, jog vien darbuotojų išėjimas į kitą įmonę, negali būti traktuojamas kaip konfidencialumo pažeidimas ar nesąžininga konkurencija. Teismas konstatavo, jog atsakovai gamino analogiškus gaminius, t. y. pasirinko abstrakčią sąvoką bei nenurodė kriterijų ir požymių, kurie identifikuotų gaminių panašumą. Tokiu atveju iš esmės bet kokie atsakovų gaminami mediniai gaminiai, galėtų būti laikomi panašiais į gaminamus ieškovės. Draudimas gaminti panašius gaminius reikštų neadekvatų atsakovų konkurencingumo ribojimą. Atsakovė gamino gaminius pagal pirkėjo SUPRATEC GmbH įregistruotą gaminio dizainą. Kadangi ir ieškovė gamino pagal to paties subjekto užsakymą, galimas vienodo dizaino gaminių gaminimas, tačiau tai nėra niekaip susiję su neleistinu kopijavimu ar konfidencialia informacija. Ieškovės klientai, kurių perviliojimu kaltinami atsakovai, pirmąsias sutartis su atsakovais sudarė praėjus daugiau kaip pusei metų nuo bendradarbiavimo su ieškove nutraukimo. Be to, byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad santykiu su ieškove nutraukimą lėmė objektyvūs verslo veiksniai. Pateikti duomenys patvirtina, jog atsakovė net 58 proc. pajamų gavo iš kitų klientų, dėl kurių diskusija dėl sąžiningos konkurencijos nekylą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė atsakovų priešieškinio reikalavimą dėl susitarimo nekonkuruoti pripažinimo negaliojančiu. Teismas akcentavo, jog priešieškinyje nebuvo keliamas klausimas dėl nustatytų apribojimų atlygintinumo bei susitarimų panaikinimo šiuo pagrindu. Pripažintina, kad teismas pažeidė pareigą tinkamai kvalifikuoti tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius bei atmetė ieškinį vien nurodęs, jog remiamasi netinkamu teisiniu pagrindu. Kasacinis teismas yra konstatavęs, jog nekonkuravimo susitarimo galiojimui pripažinti būtina konstatuoti, kad jis nepažeidžia šalių interesų pusiausvyros, t. y. už tam tikrus apribojimus nustatytina atitinkama kompensacija, aiškiai apibrėžiant jos dydį bei paskirtį, atskiriant ją nuo kitos paskirties mokėjimų. Teismas nevertino atsakovų išėjimo iš darbo aplinkybių ir priežasčių, nors byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovai darbo santykius nutraukė dėl ieškovės nevykdomų prisiimtų įsipareigojimų, susijusių su darbo užmokesčio apskaita ir išmokėjimu. Nors pirmosios instancijos teismas pripažino, jog dėl nesąžiningos konkurencijos gali būti priteistas negautas grynasis pelnas, bet, pasirinkęs tinkamą kriterijų, sprendimą grindė ne konkrečiais matematiniais skaičiavimais, bet rėmėsi abstrakčiais teisės principais.
Ieškovė UAB „Viking Industrier“ atsiliepime prašo palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą galioti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:Atsakovai nepagrįstai suabsoliutina būtinybę turėti tam tikrą vadovybės įsakymą dėl konfidencialios informacijos sąrašo ir jo apsaugos tvarkos, kadangi su atsakovais buvo sudarytos individualios komercinių paslapčių apsaugos sutartys. Kasacinis teismas pripažįsta netiesioginius įrodymus tokio pobūdžio bylose kaip leistinus įrodymus, todėl apeliantų argumentai šiuo aspektu atmestini. Be to, patys atsakovai pateikė duomenis, patvirtinančius, kad dirba su ieškovės klientais. Pirmosios instancijos teismas aiškiai nurodė, kokios aplinkybės lemia ieškovės komercinę paslaptį sudarančios informacijos neteisėtą atskleidimą, todėl akivaizdu, kad atsakovų teiginiai, jog komercinės paslapties žinojimas nereiškia šios informacijos naudojimo pažeidimo, yra nepagrįsti.Atsakovai nepagrįstai teigia, kad teismas neanalizavo bei nenustatė priežastinio ryšio. Atsakovai nepaneigė aplinkybės, kad nukopijavo ieškovės produkciją, t. y. grilio namelį su 9,2 kv. m. komplektacija. Nagrinėjamoje byloje nėra svarbu, kada Supratec GmbH ir Sparmax nutraukė pirkimus iš ieškovės, svarbiausias faktorius, kad į tokį pirkimų nutraukimą atsakovai reagavo atlikdami neteisėtus veiksmus. Įvertinus ieškovės konkurentų finansinius rezultatus, matyti, jog atsakovė UAB „Medienos profesionalai“, neteisėtai valdydama ieškovės komercinę paslaptį sudarančią konfidencialią informaciją, turėjo perdėtą pranašumą analogiškoje medienos gaminių rinkoje, kas leido atsakovei sukurti didžiules pajamas pirmaisiais veiklos metais generuojančią įmonę. Atsakovai klaidina teismą teigdami, jog nagrinėdamas priešieškinio reikalavimus teismas pažeidė jam priskirtą imperatyvią pareigą tinkamai kvalifikuoti susiklosčiusius teisinius santykius. Teismas išnagrinėjo visus su šalių santykiais susijusius teisinius aspektus. Atsakovai neapgrįstai teigia, kad buvo suvaržyta jų ūkinė laisvė, tačiau akivaizdu, kad sudarytų susitarimų tikslas buvo užtikrinti ir saugoti sąžiningą, LR Konstitucijoje įtvirtintą konkurencijos laisvę. Aplinkybė, kad atsakovai nepaisė nekonkuravimo susitarimų, įrodo, kad atsakovai nesiekė jų laikytis net jei būtų buvusi numatyta kompensacija už nekonkuravimo laikotarpį. Be to, nekonkuravimo susitarimo nuostatos pradėtos ginčyti tik po to, kai ieškovė inicijavo ginčą dėl žalos atlyginimo. Teismas turi teisę bei kompetenciją vertinti ir spręsti dėl ieškovei padarytos žalos dydžio. Be to, atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų atsakovų gautą grynąjį pelną. Apeliaciniame skunde pateikiami skaičiavimai yra nesusiję su ieškovės patirtos žalos skaičiavimu, o yra atsakovės UAB „Medienos profesionalai“ veiklos pelningumo vertinimas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje kilo ginčas dėl buvusių darbuotojų nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Apeliantai iš esmės ginčija visas pirmosios instancijos teismo nustatytas jų atsakomybei taikyti sąlygas, taip pat tvirtina, kad teismas neteisingai įvertino priešieškinio pagrįstumo klausimą. Šias aspektais ir pasisakytina.
Dėl civilinės atsakomybės sąlygų
Tam, jog pagal CK 1.116 straipsnio 3 dalį įmonės darbuotojui už neteisėtą komercinės paslapties atskleidimą, o konkuruojančia veikla užsiimančiam ūkio subjektui – už neteisėtą kitos įmonės komercinės paslapties panaudojimą, kiltų civilinė atsakomybė, turi būti nustatytos visos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), kaltė (CK 6.248 str.), žala (CK 1.116 str. 3 d., 6.249 str.) ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinis ryšys, lėmęs šios žalos (nuostolių) atsiradimą (CK 6.247 str.).Pirmosios instancijos teismas iš Juridinių asmenų registro 2014-08-22 išrašo nustatė, kad 2014-01-09 buvo įregistruota atsakovė UAB „Medienos profesionalai“, kurios veikla panaši į ieškovės vykdytą veiklą, t. .y lauko baldų, kitų nestandartinių gaminių iš medienos gamyba ir pardavimas, įmonės įstatinis kapitalas 10 000 Lt, vardinių paprastųjų akcijų skaičius 100 vnt., kurių savininkais lygiomis dalimis yra buvę ieškovės darbuotojai, atsakovai L. S. ir G. L., atitinkamai įgiję po 50 vnt. akcijų. Atsakovės vadovu (direktoriumi) 2014-01-08 paskirtas atsakovas L. S..Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad atsakovų dalyvavimas įsteigiant atsakovę UAB „Medienos profesionalai“ praėjus kelioms dienoms po vieno iš atsakovų darbo santykių pas ieškovę pasibaigimo, o kitam tebedirbant pas ieškovę ir tik vėliau perėjus dirbti į konkuruojantį verslo subjektą, leidžia pagrįstai preziumuoti, kad naujam juridiniam asmeniui buvo sudarytos galimybės pasinaudoti ieškovės bendrovės konfidencialia informacija. Iš esmės analogiškos veiklos vykdymas, sandorių su buvusiais ieškovės klientais sudarymas leido teismui pagrįstai konstatuoti ir neteisėtus visų atsakovų veiksmus. Kita vertus, iš dalies sutiktina su apeliaciniame skunde išdėstytais apeliantų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti tiek nustatytą konfidencialia laikomos informacijos naudojimosi tvarką, tiek ir aplinkybes, ar visa informacija atitinka konfidencialumo kriterijams ir jos panaudojimas yra neteisėtas veiksmas. Pripažintina, jog apeliantai pagrįstai kelia ir gaminamos produkcijos panašumo / analogiškumo klausimą. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovai nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog gamino kitokius gaminius, tačiau tokioje situacijoje būtent ieškovei, inicijavusiai ginčą dėl žalos atlyginimo, tenka įrodinėjimo našta (CPK 12str., 178 str.). T. y. pati ieškovė turėjo įrodinėti atsakovų veiksmų neteisėtumą ir kaltę, žalos padarymo faktą bei jos dydį, taip pat priežastinį ryšį tarp jos patirtos žalos (nuostolių ar negautų pajamų) ir konkrečių atsakovų atliktų veiksmų. Įrodinėjimo pareiga apima ir pareigą įrodyti veiklos / gaminamos produkcijos panašumą. Šiame kontekste sutiktina su pirmosios instancijos teismo nurodytais argumentais, kad ieškovės bei jos klientų verslo santykių pasibaigimo priežastys (aplinkybės) taip pat yra reikšmingos, sprendžiant tiek dėl neteisėtų veiksmų, o ypatingai - ir dėl priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų bei galimai atsiradusios ieškovei žalos. Todėl atmestini kaip nepagrįsti ieškovės atsikirtimai į apeliacinį skundą, jog verslo santykių su klientais pasibaigimas neturi jokios teisinės reikšmės, vertinant civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą. Tokios kategorijos išnagrinėtų bylų teismų praktikoje pasisakoma, jog informacijos savininkas privalo įrodyti, o teismas įvertinti ir nustatyti, ar konkretūs duomenys, dėl kurių vyksta ginčas, atitinka komercinės paslapties formaliuosius požymius. Iš esmės informacijai, kuri gali būti pripažinta komercine paslaptimi, keliami trys reikalavimai: slaptumas, vertingumas ir protingos pastangos, nukreiptos šiai informacijai išsaugoti. Slaptumas ir vertingumas aiškinami kartu, nes informacija turi komercinę vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys, o ją turinčiam asmeniui ši informacija sukuria konkurencinį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius. Taigi tam, kad informacija sudarytų komercinę paslaptį, nepakanka, kad ji būtų tik slapta, – tokios informacijos turėtojas turi turėti verslo privalumų, gamybinio pranašumo, finansinės naudos ir kita. Kasacinė praktika dėl protingų pastangų išsaugoti informaciją standarto jau suformuota – tai turi būti protingos, bet neypatingos pastangos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-22 nutartis c. b. Nr. 3K-3-317-916/2015). Šiame kontekste taip pat nėra prielaidų nesutikti su apeliantais, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai neįvertino informacijos pobūdžio, todėl ir jų neteisėtų veiksmų atlikimas, iki nenustatytas informacijos, kuria galimai naudojosi buvę darbuotojai, konfidencialumas negali būti visa apimtimi konstatuotas ar pripažinta, kad tokie veiksmai sudarė sąlygas visiems be išimties ieškovės nurodomiems nuostoliams atsirasti.
Dėl žalos fakto bei dydžio
Teisėjų kolegija pasisako ir dėl žalos nustatymo tokio pobūdžio bylose kriterijų. Žala, apibrėžta CK 1.116 straipsnio 4 dalyje, bylose dėl komercinių paslapčių gali būti trejopo pobūdžio: 1) tiesioginiai nuostoliai, atsiradę dėl komercinės paslapties paviešinimo, pasireiškia kaip paslapčiai sukurti, tobulinti, naudoti turėtos išlaidos; 2) netiesioginiai nuostoliai pasireiškia kaip komercinės paslapties savininko negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jeigu jo teisės ir teisėti interesai nebūtų buvę pažeisti; 3) nuostoliai dėl komercinės paslapties panaudojimo, kai paslaptimi pasinaudojęs ūkio subjektas ar asmuo iš to neteisėtai gauna pajamų (nepagrįstas praturtėjimas) (CK 6.237 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė priteisti atsakovės neteisėtai gautas pajamas. Pirmosios instancijos teismas pagristai nurodė, kad kasacinis teismas savo praktikoje yra suformulavęs kriterijus, kokios turėtų būti nustatytos ir įvertintos aplinkybės, galinčios turėti reikšmės nustatant negautų pajamų faktą ir jų dydį. Pagal kasacinio teismo praktiką negautos pajamos, kaip nuostoliai, suprantami kaip grynasis pelnas ir turi būti įrodomi. Jos neturi būti suprantamos kaip visos tikėtinos gauti iš asmens veiklos sumos, neatskaičius sąnaudų. Atskaičius iš visų pajamų (įplaukų) sąnaudas, gaunamas ikimokestinis pelnas. Jis dar nesudaro negautų pajamų, kaip nuostolių, nes tik nuo šios sumos atskaičius pelno mokestį pagal Pelno mokesčio įstatymą, asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusio asmens turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių 2014-10-10 nutartis c. b. Nr. 3K-3-418/2014). Ieškovė jai padarytą žalą apibrėžė kaip neteisėtai gautas atsakovės pajamas, pasirinkusi šį konkretų ir vieną iš galimų teisių gynimo būdų (CPK 13 str.). Nors grynojo pelno kriterijus taikytinas ir tokio reikalavimo pareiškimo atveju, tačiau pirmosios instancijos teismas, atkreipęs dėmesį į šį būtiną realiam žalos dydžiui nustatyti kriterijų bei aktualią šiuo aspektu kasacinio teismo praktiką, priimdamas skundžiamą sprendimą tokiais kriterijais bei išaiškinimais nepagrįstai pats nesivadovavo ir realios žalos dydžio neapskaičiavo. Vadinasi, tikrasis žalos dydis, kurį ieškovas patyrė būtent dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, liko neapskaičiuotas (žala / jos dydis liko neidentifikuoti), todėl apeliantų skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas sprendimo nepagrindė konkrečiais matematiniais skaičiavimais pagal nustatytą grynojo pelno kriterijų, vien remdamasis teisės principais, pripažintini pagrįstais. Tokioje ginčo situacijoje teismui reikalinga visų pirma nustatyti tikrąjį nuostolių dydį pagal CK 6.249 straipsnyje nustatytas taisykles ir tik tuomet spręsti klausimą, ar nuostoliai turi būti kompensuojami visiškai, ar kurios nors aplinkybės mažina atsakingų už žalą asmenų atsakomybę (CK 6.251 str., 6.253 str.). Pripažintina, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir dalyje dėl kompensuotinos žalos fakto bei dydžio nustatymo, vien mechaniškai sumažinant per pusę ieškinyje kaip nuostolius įvardintą sumą, visiškai neaptariant ieškovės apskaičiavimų teisingumo, taip pat stokoja pagrįstumo ir negali būti laikomas teisėtu.
Dėl civilinės atsakomybės individualizavimo, solidarios atsakomybės taikymo
Vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimais, bylose dėl komercinių paslapčių bendrais kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimo prievolės dalys nustatomos tokiu būdu: nepagrįsto praturtėjimo suma visuomet priteisiama dalimis, priklausomai nuo kiekvieno asmens gautos naudos, o tais atvejais, kai nepagrįsto praturtėjimo suma nepadengia visos negautų pajamų sumos, skirtumas priteisiamas taikant dalinę atsakomybę, jeigu įmanoma nustatyti prievolės dalis. Jei prievolės dalių nustatyti negalima, šiam skirtumui taikoma solidarioji atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016).Pirmosios instancijos teismas, patenkinęs ieškinį iš dalies, ieškovei solidariai iš visų atsakovų priteisė 235 676,67 Eur žalos atlyginimą, visiškai nesiekdamas individualizuoti atsakomybės ir aiškiai argumentais nepagrįsdamas šio savo sprendimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad, viena vertus, pirmosios instancijos teismas aiškiai neapsibrėžė žalos pobūdžio, kita vertus, nepasisakė dėl galimumo / negalimumo taikyti dalinę atsakomybę bei nemotyvavo būtent solidarios atsakomybės taikymo. Taigi, ir šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo sprendimas taip pat nevisiškai atitinka teisėtumo bei pagrįstumo reikalavimus (CPK 270 str. 4 d.).
Dėl apeliantų priešieškinio reikalavimų
Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl priešieškinio pagrįstumo, akcentavo, kad atsakovai, reikšdami priešieškinį, nekėlė klausimo dėl nustatytų apribojimų atlygintinumo bei susitarimų panaikinimo šiuo pagrindu. Teisėjų kolegija, su tuo nesutikdama, pažymi, jog apeliantų nurodomos aplinkybės, kad analizuojant nekonkuravimo susitarimą būtina vertinti ir kompensacijos dydį bei paskirtį, yra aktualios ir nagrinėjant šioje byloje pareikštą priešieškinio reikalavimą. Apeliantų cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-07-05 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2013, nurodyta, kad tam, jog sudarytas nekonkuravimo susitarimas būtų pripažįstamas galiojančiu, jis pirmiausiai turi neprieštarauti įstatymui. Kasacinis teismas atkreipė dėmesį į formuojamą teismų praktiką dėl nekonkuravimo susitarimų, kurioje nurodoma, kad tokie susitarimai privalo atitikti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Nekonkuravimo susitarimai, atsižvelgiant į jų tikslus, interesų teisėtumą, negali būti sudaromi su bet kuriuo darbuotoju. Susitarime, be kita ko, turi būti nustatyta pusiausvyra tarp abiejų jos šalių interesų, vienos šalies (darbdavio) interesas turi būti ginamas kuo mažiau suvaržant kitos šalies (darbuotojo) veiksmus, šios naudai nustatant sąžiningą ir teisingą kompensaciją. Kadangi darbdavio ir darbuotojo sudaromu nekonkuravimo susitarimu yra apribojama Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė laisvai pasirinkti darbą ar verslą būtent toje srityje, kurioje darbuotojas turi aukštesnę kvalifikaciją, kartu ribojama jo galimybė gauti didesnes nei kitose srityse pajamas, todėl už įsipareigojimą nekonkuruoti turi būti teisingai atlyginama.Kadangi nekonkuravimo susitarimu yra apribojama itin svarbi konstitucinė asmens teisė, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, siekiant teisingo kilusio priešieškinio išnagrinėjimo turėtų būti atsižvelgiama ir į nekonkuravimo susitarimų apmokėjimo aplinkybės.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir nurodyto išlaidų atlyginimo proporcingumo taisyklę. Iš dalies patenkinęs ieškinio reikalavimus ir nepatenkinęs priešieškinio reikalavimų, ieškovo bylinėjimosi išlaidų bent dalino kompensavimo klausimo, tinkamai nustačius visų tenkintų / atmestų reikalavimų proporcijas, teismas iš esmės neišsprendė.
Dėl bylos grąžinimo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią bylą, pirmiau nustatė, kad tiek atsakovų veiksmų (pilna apimtimi) neteisėtumas, tiek galimai padarytos žalos dydis, tiek atsakovų atsakomybės rūšis nebuvo tinkamai aptarti ir nustatyti teismo sprendime. Teismas, išvardindamas teismų praktikoje taikomas teisės taikymo ir aiškinimo tokio pobūdžio bylose taisykles, pats didžiosios dalies šių taisyklių netaikė ir savo išvadų dėl ginčo dalyko iš esmės nepadarė. Tai leidžia konstatuoti reikšmingų faktinių bei teisinių aplinkybių nenustatymą pirmosios instancijos teisme, todėl pripažintina, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista bylos esmė. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-30 nutartis c. b. Nr. 3K-3-201-687/2016). Teisėjų kolegija padariusi išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės (nenustatė svarbiausių faktinių ir teisinių bylos aplinkybių), ir pagal byloje esančius įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, kitu atveju būtų nepagrįstai ribojama šalių teisė į apeliaciją, skundžiamą Šiaulių apygardos teismo 2016-03-31 sprendimą panaikina ir bylą perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).Nustačius, kad yra pagrindas skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo, dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų nepasisakoma. Apeliantai 2016-11-07 apeliacinės instancijos teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė papildomus / išplėtotus argumentus dėl klientų perviliojimo, priežastinio ryšio, nekonkuravimo susitarimo atlygintinumo ir kt. Teisėjų kolegija šiuos rašytinius paaiškinimus priima, tačiau atsižvelgus į tai, kad ginčas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, dėl jų turinio taip pat nepasisako ir šių teiginių pagrįstumo taip pat nevertina.Apeliantai 2016-11-07 taip pat pateikė prašymą dėl turėtų apeliacinės instancijos teisme 4 065,60 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliekamas spręsti bylą nagrinėsiančiam pirmosios instancijos teismui (CPK 93 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2016 m. kovo 31 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.