Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aleno Piesliako,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo R. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 28 d. nuosprendžio, kuriuo R. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį, paskiriant jam 20 MGL (753,20 Eur) dydžio baudą.

Nukentėjusiosios T. G. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista jos naudai iš R. G. 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Šiuo nuosprendžiu T. G. naudai iš R. G. priteista 1 300 Eur advokato pagalbos išlaidoms apmokėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

8. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje surinktus ir teisme ištirtus bei patikrintus įrodymus, kitus byloje esančius duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, pripažino R. G. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje. Sprendžiant dėl R. G. kaltės buvo vertinama surinktų įrodymų visuma – paties kaltinamojo, nukentėjusiosios, liudytojų parodymai, specialisto išvados, kita rašytinė bylos medžiaga, nurodoma, kodėl vieni įrodymai vertinami kritiškai ir atmetami, o kitais vadovaujamasi. Tokiu būdu, priimdamas nuosprendį, teismas tinkamai vadovavosi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatomis, todėl abejoti jo objektyvumu nėra teisinio pagrindo.

9. Pirmosios instancijos teismas laikė įrodyta, kad R. G. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis laikė ir panaudojo žinomai suklastotus dokumentus: (duomenys neskelbtini), Vilnius, sklypo plano projekte „Avarinės tvoros erdvinio stiprinimo projektas, įrengiant rūsį“ esančius dokumentus – „Aiškinamasis raštas“, „Situacijos schema“ ir „Rūsys“. Kitaip vertinti skundžiamame nuosprendyje aptariamus įrodymus aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo.

10. Aplinkybę, kad minėti dokumentai buvo suklastoti patvirtina pirmosios instancijos teismo ištirti įrodymai. Visų pirma, Lietuvos teismo ekspertizės centro 2014 m. spalio 22 d. specialisto išvadoje Nr. 11-2363(14) (2 t., b.l. 59-64) nurodyta, kad buvo ištirtos dokumentų „Situacijos schema“ ir „Rūsys“ kopijos. Konstatuota, kad tirti pateikto dokumento „Rūsys“ kopija yra pagaminta montažo būdu, įkeliant skiltyje „Suderinta:“ esančius įrašus „A. F.“, „O. F.“ ir parašus jų vardais bei parašą S. M. vardu. Specialisto išvadoje taip pat nurodyta, jog yra tikėtina, kad jie nėra tiesiogiai perpiešti nuo kito dokumento į dokumentą (dokumento kopiją) „Rūsys“ prieš padarant tiriamąją kopiją, o buvo tarpinė kopija, kurioje atlikta įrašų korekcija ir prirašytas įrašas „S. M.“. Nustatyti, ar dokumento „Situacijos schema“ kopija pagaminta montažo būdu įkeliant skiltyje „Sutinku:“ rankraštinius įrašus „A. F.“, „S. M.“, „O. F.“ ir parašus jų vardais, ar nuo šiame dokumente skiltyje „Sutinku:“ esančių tokių įrašų ir parašų buvo kopijuota (perpiešta) gaminant dokumento „Rūsys“ (ir Aiškinamojo rašto, 28 lapas segtuve) kopiją, negalima. Įrašai „A. F.“. „O. F.“ ir parašai jų vardais bei parašas S. M. vardu, esantys dokumentų „Rūsys“. „Situacijos schema“ nėra visiškai identiški, tačiau nurodyti įrašai ir parašai, esantys šių dokumentų ir „Aiškinamojo rašto“ kopijose turi vieną bendrą kilmės šaltinį (arba visose trijose kopijose kopijuoti (perpiešti) nuo kito to paties dokumento, arba dviejose iš jų kopijuoti nuo „Situacijos schemos“). Aplinkybę, kad A. F., O. F. ir S. M. nepasirašė ant minimų dokumentų nuteistojo R. G. nurodytu laiku ir aplinkybėmis, paneigia pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymai. Nukentėjusioji T. G. paaiškino, kad jos motina A. F. adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nebegyveno jau nuo 2007 m. rugpjūčio 10 d., kuomet įvyko konfliktas su nuteistuoju ir T. G. buvo sužalota, pastaroji buvo priešiškai nusiteikusi prieš R. G. atliekamus tvarkymo darbus, be to, dėl ligos, rankų drebėjimo negalėjo vienodai lygiai pasirašyti visuose dokumentuose, taip pat nurodė, kad ir O. F. dokumentuose nepasirašė ir tą patį patvirtino nagrinėjant bylą administraciniame teisme (1 t., b.l. 163-165). Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tokias nukentėjusiosios T. G. nurodomas aplinkybes patvirtina baudžiamojoje byloje esantys duomenys: tai raštai į įvairias institucijas, kuriose aiškiai matomas išreikštas priešiškumas R. G. veiklai, atsakymai A. F. siunčiami naujuoju adresu Naugarduko g. (4 t., b.l. 32, 37), teismo procesiniai sprendimai, susiję su 2007 m. rugpjūčio 10 d. įvykiu dėl T. G. sužalojimo (4 t., b.l. 8-14). Kad 2007 m. rugpjūčio mėnesį A. F. išsivežė į savo namus Naugarduko g., patvirtino ir liudytojai V. G., O. G., R. F. taip pat paaiškinę, jog A. F. buvo prieš kasimo darbus, konfliktavo su R. G.. Pastarasis prašydavo jos parašo, tačiau pasirašyti ji atsisakė, kaip ir O. F..

11. Nuteistasis skunde akcentuoja O. F. parodymų prieštaringumą. Tačiau, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio motyvų, šios liudytojos parodymais, priimant nuosprendį, nebuvo vadovautasi, kadangi ikiteisminio tyrimo metu ji skirtingai nurodė įvykio aplinkybes, o šių prieštaravimų nagrinėjant bylą pašalinti nepavyko.

12. Pirmosios instancijos teismas taip pat atidžiai įvertino ir nuteistojo iniciatyva apklaustų liudytojų G. O., R. O., A. Ž., A. D. parodymus ir pateikė išsamius motyvus, kodėl šiais liudytojų parodymais nesivadovauja. Su tokia skundžiamo nuosprendžio motyvacija dėl nurodytų liudytojų parodymų vertinimų sutinka ir skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija. Liudytoja A. Ž. parodė mačiusi, kaip A. F. pasirašinėjo kažkokį dokumentą, tačiau nežino kokį, nematė, ką pasirašinėjo. Paaiškino, kad kartu buvo ir S. M., tačiau ji nematė to momento, kada pastaroji pasirašinėjo. Tai galėjo būti 2007 m., tačiau detalizuoti negalėjo. Liudytojas A. D. parodė, kad atvažiavo perduoti R. G. nuotraukas ir matė jo terasoje buvusius žmones. Ką jie pasirašinėjo nematė, apie ką kalbėjo, negirdėjo. Matyti, kad iš esmės jokių reikšmingų aplinkybių, susijusių su nagrinėjamu įvykiu šie liudytojai negalėjo nurodyti. Liudytojai G. O. ir R. O. parodė matę, kaip 2007 m. rugsėjo 4-5 dienomis ant kaltinime nurodytų dokumentų pasirašė A. F., O. F. ir S. M.. Vis dėlto, tokias šių liudytojų nurodytas aplinkybes pirmiausia paneigia 2014 m. spalio 22 d. specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad tirti pateikto dokumento „Rūsys“ kopija pagaminti montažo būdu. Be to, vadovaujantis T. G., O. G., V. G., R. F. parodymais ir aukščiau nurodytais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais, būtent R. G. ir liudytojų G. O., R. O. nurodytu laiku – 2017 m. rugsėjo 4-5 dienomis A. F. (duomenys neskelbtini)g. jau nebegyveno, taigi pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad pastaroji negalėjo pasirašyti ant dokumentų nuteistojo nurodomomis aplinkybėmis ir laiku.

13. Liudytojai V. S. ir A. S. parodė, kad A. F. sakė, kad pasirašė, kad R. G. padarys tvorą kieme, buvo patenkinta. Tačiau tokios aplinkybės nepatvirtina, kad A. F. pasirašė būtent ant kaltinime nurodytų dokumentų ir džiaugėsi dėl rūsio įrengimo. Kaip minėta, šie liudytojai nurodė, kad ėjo kalba apie tvoros, o ne rūsio statybos, be to, V. S. paaiškino, kad toks pokalbis su A. F. vyko anksčiau nei 2007 metais, gal pusė metų iki statybų.

14. Šios išvardintos aplinkybės ne tik patvirtino, kad kaltinime nurodyti dokumentai buvo suklastoti, tačiau ir tai, kad R. G. šiuos žinomai suklastotus tikrus dokumentus - (duomenys neskelbtini)sklypo plano projekte „Avarinės tvoros erdvinio stiprinimo projektas, įrengiant rūsį“ esančius dokumentus – „Aiškinamasis raštas“, „Situacijos schema“ ir „Rūsys“, laikė nuo 2007 m. rugsėjo mėnesio iki 2011 m. liepos 1 d. ir šiuos žinomai suklastotus dokumentus panaudojo, 2007 m. rugsėjo-spalio mėnesiais pateikdamas firmos „E.“ architektui K. A. V., kad šis užtvirtintų visus lapus savo parašu, bei tuos dokumentus panaudojo 2011 m. liepos 1 d., kai kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu raštu pritarti statinio (duomenys neskelbtini)-1, Vilnius projektui.

15. BK 300 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę už netikro dokumento pagaminimą, tikro dokumento suklastojimą arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto tikro dokumento laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą. Kadangi šie BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šiame BK straipsnyje nurodytų veikų. BK 300 straipsnis saugo tokią vertybę kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą, jų pagrindu sudaromų teisiškai reikšmingų sandorių ar rengiamų kitų dokumentų tikrumą. Tikro dokumento suklastojimas – tai tokie veiksmai, kuriais pakeičiamas dokumento turinio teisingumas, t. y. įrašoma tikrovės neatitinkanti informacija, o žinomai suklastoto tikro dokumento panaudojimas – tai dokumento pateikimas įmonei, įstaigai, organizacijai, pareigūnui ar kitam asmeniui. Įstatymas nenustato reikalavimų dokumento formai. Dokumentu gali būti pripažįstamas bet kokia forma ant popieriaus, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje padarytas įrašas, tačiau keliami reikalavimai dokumento turiniui. Dokumentas turi suteikti informacijos apie įvykį, veiksmą ar asmenį. Dokumentas – tai tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą faktą (juridinį faktą). Tai įrašas, kurio panaudojimas gali sukelti fiziniam ar juridiniam asmeniui ar valstybei teisiškai reikšmingus padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-662/2000, 2K-775/2007, 2K-263/2010, 2K-57/2014).

16. Nuteistasis R. G. neginčija, kad pats tvarkė dokumentaciją, susijusią su avarinės būklės tvoros tvarkymo (duomenys neskelbtini)g., Vilniuje, pateikinėjo dokumentus atsakingoms institucijoms, siekdamas gauti statybą leidžiantį dokumentą. Jis žinojo kad, siekiant gauti rašytinį pritarimą pateiktam projektui, buvo reikalinga gauti visų žemės sklypo bendraturčių sutikimus. Taip pat suvokė, kad minimų bendraturčių – A. F., O. F. ir S. M. parašai ant nurodytų dokumentų yra suklastoti, pateikė šiuos dokumentus atitinkamoms institucijos, siekdamas konkretaus rezultato – statybą leidžiančio dokumento gavimo, kad būtų galima statyti rūsį. Nuteistojo skunde nurodomos aplinkybes, susijusios su tvoros avarine būkle, ir reikalingumu šią situaciją spręsti, niekaip nesusiję su R. G. pareikštu kaltinimu dėl laikymo ir panaudojimo žinomai suklastotų dokumentų, todėl šie apeliacinio skundo argumentai nėra vertinami.

17. Šiame kontekste pažymėtina, jog įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi kaltinamasis ar nuteistasis, savaime nereiškia, jog buvo padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso normų pažeidimų – bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, o teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas. Teisėjų kolegijos vertinimu, apkaltinamasis pirmosios instancijos teismo nuosprendis pagrįstas įrodymais, patvirtinančiais R. G. kaltę. Byloje esančių faktinių duomenų pakanka Apelianto kaltei įrodyti. Šie duomenys, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, jų patikimumas BPK numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu. Įrodymai, kaip minėta, įvertinti, nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

18. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma atmesti T. G. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo bei netenkinti prašymo priteisti procesines išlaidas už advokato pagalbą, grąžinti jam 1 722,26 Eur.

19. Nuteistasis R. G., prašydamas atmesti nukentėjusiosios T. G. civilinį ieškinį, jokių argumentų, dėl kurių ieškinys, jo manymu, tenkintas nepagrįstai, nepateikė.

20. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).

21. Neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina tai, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą.

22. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, konstatavo, kad nukentėjusioji dėl nusikalstamos veikos, susijusios su tikrų dokumentų suklastojimu, t.y. jų laikymu ir panaudojimu, patyrė neigiamas pasekmes, emocinius išgyvenimus ir stresą, kadangi ji ne kartą kreipėsi į įvairias institucijas su prašymais bei skundais, pastatas įregistruotas panaudojus suklastotą jos motinos sutikimą.

23. Aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog sprendžiant priteistinos atlyginti neturtinės žalos dydžio klausimą, teismas tinkamai laikėsi civilinės teisės nuostatų, buvo atsižvelgta į žalos dydžio nustatymui reikšmingus kriterijus. Taip pat teismas pagrįstai konstatavo, atsižvelgdamas į baudžiamosios bylos trukmę bei sudėtingumą, kad advokato paslaugų, suteiktų nukentėjusiajai dydis, yra pagrįstas, protingas ir proporcingas. Naikinti skundžiamą teismo sprendimą šioje dalyje nėra teisinio pagrindo.

24. Nepagrįstas ir nuteistojo R. G. prašymas grąžinti jam nukentėjusiajai sumokėtą 1 722,26 Eur sumą. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad 2012 m. balandžio 13 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi pakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 24 d. sprendimas ir iš R. G. priteista T. G. naudai 773,62 Lt turtinės ir 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo dėl to, kad 2017 m. rugpjūčio 10 d. konflikto su R. G. metu, T. G. susvyravus ir atsirėmus į durų staktą, pastarasis privėrė duris ir nukirto ieškovei dešinės rankos trečiojo piršto nago falangą (4 t., b.l. 8-14). Ši civilinė byla, kurioje nukentėjusiajai priteista nurodyta suma yra nesusijusi su R. G. pareikštu kaltinimu laikius ir panaudojus žinomai suklastotus dokumentus, dėl kurio jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Todėl teisėjų kolegija plačiau dėl šio skundo motyvo nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. G. apeliacinį skundą atmesti.