Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d., Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. G. nuo 2007 m. rugsėjo mėnesio iki 2011 m. liepos 1 d. laikė ir 2011 m. liepos 1 d. panaudojo žinomai suklastotus tikrus dokumentus, o būtent, jis nuo 2007 m. rugsėjo mėnesio laikė žinomai suklastotus tikrus dokumentus - (duomenys neskelbtini), Vilnius sklypo plano projekte „Avarinės tvoros erdvinio stiprinimo projektas, įrengiant rūsį“ esančius dokumentus – „Aiškinamasis raštas“, „Situacijos schema“ ir „Rūsys“, aiškiai suvokdamas, kad ant nurodytų dokumentų skiltyje „Suderinta:“, „Sutinku:“ įrašai asmenų, kaip A. F., O. F., vardai ir parašai, bei parašas S. M. vardu, leidžiantys vykdyti statybas, yra suklastoti - pagaminti montažo būdu perpiešiant, ir tuos aukščiau nurodytus dokumentus, įdėtus į suformuotą sklypo (duomenys neskelbtini), Vilnius projektą, 2007 m. rugsėjo-spalio mėnesiais pateikė firmos „Exprometa“ architektui K.A. V., kad šis užtvirtintų visus lapus savo parašu, bei tuos dokumentus panaudojo 2011 m. liepos 1 d., kai kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu raštu pritarti statinio (duomenys neskelbtini), Vilnius projektui.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. G. kaltu neprisipažino. Parodė, kad projektas buvo padarytas 2007 m. rugpjūčio mėnesį, M. vadovavo, jis atestuotas dėl tokių avarinių situacijų, projektą padarė doktorantas Š., tačiau jis neturėjo architekto atestato. Projektą padarė per vieną dieną, nes jie turėjo trafaretus. Jis apie situaciją papasakojo profesoriui Marčiukaičiui, atvežė jį į vietą, jis pažiūrėjo ir įvertino. Į firmą reikėjo kreiptis, nes buvo reikalinga architekto viza, į architektų kontorą nuėjo jau su pasirašytu projektu, architektas V. tik pasirašė, jis nieko nebraižė, iš jo nieko neprašė, jam davė lyg vieną egzempliorių, jis pasirašė ir jam (R. G.) atidavė, o jis padarė to egzemplioriaus kopijas ir visiems dalino. Į įmonę „Geotera“ kreipėsi, nes reikėjo atlikti geodezinius matavimus, kreipėsi prieš statybos darbus. 2007 metais buvo seniūno K. komisijos nurodymas, Vilniaus miesto savivaldybės leidimas kasinėjimams, ir jis savo žemės sklype, kurį jie yra pasidaliję teisme, nė vieno centimetro neįlindo į kito žemę. Ekspertizės centro 2015 m. kovo 12 d. išvadoje Nr. ES-550 pasakyta, kad kopijos netiriamos. Paaiškino, kad projektą A. F. ir S. M. pasirašė 2007 m. rugsėjo 4 d., o kitą dieną, rugsėjo 5 d. pasirašė A. F.. Rugsėjo 4 d. tarp 9 ir 9.30 val. A. F. atėjo pas jį ant terasos ir pasirašė ant 3 vietų – raštą, schemą ir projektą, jai buvo paaiškinta, kad žemė iki gyvenamo pastato bus nuplauta, ji pasakė, kad reikia kuo greičiau viską padaryti, jie kalbėjo ir lietuviškai, ir rusiškai. Kai ji pasirašė, šalia buvo D., Ž., O. ir O.. Dėl datų paaiškino, kad viską atsimena, nes veda dienoraštį. Dėl santykių su A. F. R. G. paaiškino, kad ji gyveno viena, dukros pas ją jis nematydavo, A. F. dažnai ateidavo pas jį, jis jai padėdavo atlikti ūkio darbus – skaldyti malkas, kasti sniegą. Iki rugsėjo 4 d. konfliktų su ja jokių nebuvo, o su jos dukra, T. G. konfliktų buvo. Po to, kai projektas buvo pasirašytas, jis nuėjo į savivaldybę, ten jam pasakė supaprastintą variantą, tačiau jis turėjo kreiptis į administracinį teismą, kur sprendimo laukė apie pusantrų metų. Dėl projekto originalo paaiškino, kad davė projektus visiems, kurie prašė – savivaldybei, Registrų centrui, visiems išdalino, todėl neatkreipė dėmesio, pas ką originalas, o pas ką kopijos. Paaiškino, kad darbus, susijusius su tvoros sutvirtinimu, pradėjo 2007 metais, jam buvo duotas nurodymas, jis važiavo į savivaldybę leidimo kasinėjimams, darbai buvo atliekami iš karto, o po mėnesio buvo sutvarkyta, kad avarija neįvyktų. T. G. išvežė savo motiną iš namų į (duomenys neskelbtini) kai ji jau buvo pasirašiusi projekte. A. F. išvežė, kai jis pradėjo betonavimo darbus, nuo to laiko jos nebematė.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji T. G. paaiškino, kad jos motina skundėsi dėl R. G., bijojo jo, o dabar ji (nukentėjusioji) bijo jo. Dėl parašų parodė, kad jos mama nepasirašė, jie mamą išsivežė pas save 2007 metų rugpjūčio 10 d., kai nukentėjusiajai sužeidė pirštą, dėl piršto sužeidimo R. G. buvo pripažintas kaltu teisme. Motina negalėjo taip apvaliai tris kartus pasirašyti, nes jai drebėjo ranka. Paaiškino, kad 2011 metais nuėjo į savivaldybę dėl dokumentų, jai buvo šokas, kai sužinojo apie dokumentus, nes motina tuo metu jau buvo mirusi, mirė 2009 metais, iki tol ji gyveno (duomenys neskelbtini) gatvėje, savarankiškai į (duomenys neskelbtini) g. ji nevažinėjo. Apie konfliktus su R. G. sužinojo 2007 metais, liepos mėnesį, kai prasidėjo darbai, jos motina rašė pareiškimus, kad ji nesutinka su statybomis, jie kreipėsi ne į vieną organizaciją, į prokuratūrą. Motiną iš (duomenys neskelbtini) gatvės ji išvežė, nes įvyko konfliktas, kurio metu ji (nukentėjusioji) nukentėjo, kaltinamasis ją stūmė ir buvo sužeistas pirštas, tuo metu vyko statybos darbai. Taip pat negalėjo pasirašyti ir O. F., ji sakė, kad nepasirašė. Kai buvo byla nagrinėjama administraciniame teisme, O. F. ten sakė, kad ji nepasirašė, nukentėjusioji toje byloje nedalyvavo, nors motina tuo metu gyveno su ja. Dėl kitų liudytojų paaiškino, kad jie gerai pažinojo jos motiną, yra net keli sūnėnai pagal tėvo liniją – S.. Iš pradžių jie sutardavo, švęsdavo šventes, bet buvo ir konfliktų, paskui vėl viskas normaliai, o paskui, kai prasidėjo statybos, pradėjo eiti prieš. Dėl mamos, A. F. sveikatos paaiškino, kad ji sirgo cukriniu diabetu, blogai matė. Buvo kilusių konfliktų tarp jos mamos ir G. dėl žemės, daržo, nes G. sulaužė jų tvorą, pervažiavo per daržą, buvo iškelta ir byla privataus kaltinimo tvarka.

Dėl civilinio ieškinio paaiškino, kad dėl visko ji neteko daug sveikatos, fizinės ir moralinės, G. suklastojo jos motinos parašą, gal jis ir jos (nukentėjusiosios) parašus padirbo. Kai savivaldybėje jiems išdavė dokumentus ir pamatė motinos, kuri jau buvo mirusi, parašą, tai sukėlė jai stresą. Jos motina nesutiko su duobe, nukentėjusioji irgi nesutiko. Ji yra žemės bendraturtė, priešinosi viskam, nes tai buvo nelegali statyba, kai buvo iškasta duobė, nebuvo jokių aptvarų, o jos motina turėjo eiti į tualetą. Ji patyrė stresą, kai neteko piršto, G. bijo, jis elgiasi agresyviai, šiuo metu negali naudotis žemės sklypu, nes bijo atvažiuoti. Dėl konfliktų paaiškino, kad buvo atvažiavusi policija, G. vijosi jos brolį A. F., taip pat G. sumušė jos sūnų, 2007 metų vasarą, prieš statybas, galbūt 2007 m. rugpjūčio 15 d. Dėl konfliktų jos motina kreipėsi į prokuratūrą, rašė į policijos komisariatą, todėl po tokių konfliktų jos motina negalėjo pasirašyti.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. O. parodė, kad R. G. yra jo tėvas, sutiko duoti parodymus. Parodė, kad 2007 m. vasaros pabaigoje buvo liūtys, išplovė tvoros įtvirtinimus, kurie atsirėmė į M. pastatus. 2007 m. rugpjūčio mėnesio viduryje S. M. kreipėsi, kad R. G. imtųsi veiksmų. G. užsiėmė dokumentacija. Kai dokumentai buvo paruošti, supažindino su jais kaimynus ir jie pasirašė - A. F., O. F. ir M.. Jos sutiko, buvo pradėti daryti darbai, viskas vyko sklandžiai. Savaitės bėgyje pas A. F. atvyko jos dukra su šeimos nariais, buvo neleidžiama technikai patekti į kiemą bendro naudojimo keliuku. Paaiškino, kad uvo trys pagrindiniai dokumentai – aiškinamasis raštas, schema ir rūsio techninis planas, ant jų pasirašė visi: M. ir A. F. pasirašė rugsėjo 4 dieną, terasoje, tada buvo jis, jo mama, A. D., Ž., o O. F. pasirašė kitą dieną, tada buvo jis (liudytojas) ir jo mama. Patikslino, kad matė, kaip moterys pasirašinėjo, nežino, ar ten buvo parašyta vardai, pavardės, faktas, kad visi pasirašė. Dėl A. F. paaiškino, kad ji iš (duomenys neskelbtini) g. išvažiavo, kai atšalo orai. Dėl darbų paaiškino, iki rugsėjo 4 d. buvo nupjautos vyšnios, jis pats asmeniškai pjovė, kasinėjimo darbai vyko po to, kai pasirašė visi. Konfliktai prasidėjo, kai pasirašė, rugpjūčio 15 d. konflikto neatsimena, incidento su nukentėjusiąja aplinkybių nežino. Taip pat paaiškino, kad konfliktų su A. F. nebuvo, o su nukentėjusiąja ir jos giminaičiais buvo, rugpjūčio pabaigoje buvo konfliktas su pirštu, bet R. G. to nepadarė.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja G. O. parodė, kad su kaltinamuoju jie yra draugai, veda bendrą ūkį, sutiko duoti parodymus kaip šeimos narė. Parodė, kad buvo lietus ir po liūčių pakrypo G. tvora į M. pastatus. G. kreipėsi į seniūniją, savivaldybę, buvo komisijos, pasirašė aktus ir viską toliau tvarkė pats G. – rengė projektus. Paaiškino, kad pažinojo A. F.. G. su A. F. labai gerai bendravo, jai padėdavo, nes jos dukra nepadėjo motinai, tik atvažiuodavo pašvęsti, malkas iškraudavo ant bendro išvažiavimo, niekas jų nesutvarkydavo, o ji (liudytoja) ir jos vaikai padėdavo tas malkas sutvarkyti. Paaiškino, kad jų namas turėjo 3 bendrus savininkus – G., A. F. ir O. F., kiemas buvo labai baisus, liudytoja A. F. sukasė gėlyną, šiukšles išrinko, o kai T. G. atvažiavo, ją (liudytoją) iškeikė, ko lenda į jų teritoriją, tualetas nevalytas 12 metų, pažeidžiami higienos reikalavimai ir kiek jie prašė sutvarkyti, T. G. nieko netvarko. Dėl dokumentų paaiškino, kad juos tvarkė R. G., kreipėsi į kaimynes, kad pasirašytų. Liudytoja matė, kai 2007 metais jis buvo pasikvietęs į kiemą A. F., kuri terasoje pasirašė ant dokumentų, ji matė, kaip pasirašė, buvo gal 3 metrų atstumu. Vėliau gal po 15-20 min. jis atsivedė dar S. M., A. F. vis dar buvo neišėjusi, o kitą dieną nuėjo pas O. F., kuri pasirašė prie namų ant suoliuko. Parodė, kad ji buvo pirmą dieną, o antrą dieną ji buvo su sūnumi. Paaiškino, kad G. buvo padėjęs tuos dokumentus, A4 formos, o jos pasirašė, pirmiausia A. F.. Pasirašė 3 dokumentus – aiškinamąjį raštą, schemą ir planą, aiškinamąjį raštą perskaitė G., A. F. suprato lietuviškai. A. F. ir R. G. santykiai buvo geri, G. jai viską paaiškino, o ir ji viską matė, visi turėjo interesą sutvarkyti. A. F. buvo nuėjusi ir pas kaimynus, pasakojo, kad G. viską nori sutvarkyti. Dėl projekto G. iš anksto buvo paaiškinęs A. F., ką darys, jie susitikdavo kasdien, jis jai sakė, kad viską sutvirtins, kad nebyrėtų žemė į apačią, tai lietė visą namą. Žino, kad buvo konfliktas, įvykis su pirštu, bet jos tada nebuvo namuose, pagal liudytoją, įvykis buvo anksčiau, nei vyko pasirašymas. A. F. pasirašė rugsėjo mėnesį. Kai ji pasirašė, buvo Rimantas, A. Ž., A. D., O. F. pasirašė sekančią dieną, tada buvo liudytoja ir R. O..

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. Ž. parodė, kad yra R. G. kaimynė, A. F. ateidavo pas jos motiną, ji (liudytoja) palaikydavo A. F. morališkai, O. F. žino kaip kaimynę, T. G. 30 metų nematė. Parodė, kad nežino apie konfliktus, matė, kad A. F. pasirašinėjo, bet ji nežino, kokį dokumentą. Tuo metu buvo kalba apie statybas, Ana labai džiaugėsi, tai galėjo būti 2007 metai, bet detalizuoti negali, tikrai nebuvo žiema, o 2008 metais jai gimė anūkas, su juo vaikščiodavo, bet A. jau nebuvo. Tuo metu buvo A., R., G., G., jo draugas, S. atėjo vėliau. Ką pasirašinėjo, nematė, buvo keli dideli lapai, didesni nei A4 formato, matė, kad A. rašė, dėjo parašą, bet nematė, ant kiek lapų, nes nestovėjo ir nežiūrėjo. Parašus dėjo draugiškai, pasirašė, džiaugėsi, kad bus sutvarkyta, kad negriūtų skardis nuo kalno pusės. Paaiškino, kad A. ateidavo pas liudytojos motiną, bendravimas buvo artimas, A. buvo labai pozityvi, o kai liudytojos motina mirė, santykiai nutrūko. Kol A. gyveno (duomenys neskelbtini) g., buvo draugiški santykiai, nežino konfliktų, A. F. buvo raštingas, protingas žmogus. Parodė, kad kažką yra girdėjusi apie įvykį dėl nukentėjusiosios piršto, pasirašymas, apie kurį parodė, vyko prieš tai, greičiausiai tai buvo 2007 metais. Taip pat buvo S., bet liudytoja nematė to momento, kai ji pasirašinėjo. Ir pradžių A. pakalbėjo su ja (liudytoja), po to nuėjo prie stalo, padėjo parašą, o liudytoja tuo metu kalbėjo su G.. Parodė, kad nežino, dėl kokių statybos darbų pasirašinėjo.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. D. parodė, kad yra draugai su R. G., A. F. asmeniškai nepažinojo. Paaiškino, kad buvo toks įvykis, kai jis buvo užvažiavęs pas R. G., kuriam turėjo perduoti nuotraukas. Liudytojas atvyko, pas R. G. yra terasa, ten staliukas, buvo žmonės – R., jo žmona, vaikai ir moterys. Jie pasilabino, jis pasakė, kad atvežė dokumentus, persimetė keliais žodžiais ir jis (liudytojas) išvažiavo. Paaiškino, kad pokalbio jis negirdėjo, matė, kad žmonės susėdę, buvo lapai, didesni nei A4 formato, dalį buvusių žmonių pažinojo kaip iš R. aplinkos, kitų nepažino. Tai buvo vasaros pabaigoje, rugpjūčio pabaiga – rugsėjo pradžia, tiksliai negali pasakyti, buvo rytas. Dėl darbų, technikos, nieko nematė, neatkreipė dėmesio, žmonės su R. G. bendravo draugiškai. Paaiškino, kad nematė, kas pasirašinėjo ir nežino, dėl kokių darbų. Dėl buvusių žmonių paaiškino, kad buvo R. žmona, vaikinas, moteris, buvo vyresnio amžiaus moteris, jis nebendravo, tik pasilabino su R. G.. Iki terasos jis nenuėjo, prie stalo nebuvo priėjęs, R., jį pamatęs, atsikėlė ir priėjo prie jo, dokumentų liudytojas nematė, R. sakė, kad tvarkosi dokumentus, nesakė, kokius.

Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja V. S. parodė, kad R. G. yra jos kaimynas, santykiai su juo normalūs, nukentėjusiąją T. G. žino, daugiau pažinojo jos motiną, santykiai buvo geri. Paaiškino, kad A. F. buvo atėjusi pas juos ir sakė, kad pasirašė ir kad R. G. padarys tvarką kieme, buvo patenkinta, tai buvo anksčiau nei 2007 metai, gal prieš pusę metų iki statybų. Su A. F. liudytojos santykiai buvo draugiški – tai vaistų tabletę duodavo, tai pirtį kūrendavo, konfliktų tarp A. F. ir R. G. nebuvo, o kai A. F. vaikai sužinojo, kad motina davė leidimą, tada ėjo į konfliktus. Paaiškino, kad buvo įvykis rugpjūčio 15 d., nes tą dieną yra jos vyro gimtadienis, ji buvo kieme, išgirdo triukšmą, tuo metu vyko darbai, atvažiavo traktorius, kuris kasa. Kai ji išgirdo triukšmą, išbėgo A., jis filmavo, buvo V. F. ir dukros, jie neleido į kiemą traktoriaus, kad jis kastų, neleido T., traktorius užkliudė namo stogą, reikėjo kviesti policiją. Taip pat paaiškino, kad tuo metu buvo konfliktas ir su O. F., su S. M. santykiai buvo geri. Po konflikto A. F. buvo išvežta pas dukrą praėjus porai dienų, konflikto metu A. F. dar gyveno (duomenys neskelbtini) gatvėje. Pas motiną A. F. atėjo gal 2006 metais, neatsimena, koks buvo mėnuo, po to, kai mirė S. S., A. F. nebeateidavo.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. S. parodė, kad su T. G. jie yra pusbroliai, A. F. buvo jo teta, su R. G. jie yra kaimynai. Parodė, kad jų namas yra arčiau kur gyvena S. M.. Pagal S. M. prašymą R. G. norėjo sutvarkyti tvorą, kiek girdėjo, jo teta, A. F. neprieštaravo. Parodė, kad teta pas juos užeidavo, neatsimena, kad tarp A. F. ir R. G. būtų konfliktinių situacijų. Statybos darbai vyko vasarą, kiek liudytojas žino, R. G. žadėjo sutvarkyti sandėliukus, kurie priklauso A. F., R. G., apie tvoros projektą liudytojas nieko nežino.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas L. S. parodė, kad R. G. yra jo kaimynas, T. G. – jo pusseserė. Paaiškino, kad R. G. padarė tvorą, kas buvo reikalinga, tai buvo gal prieš 5 metus, tiksliai negali pasakyti, apie aplinkybes dėl projekto jis nežino, taip pat nežino, kaip į tai reagavo A. F., O. F.. Paaiškino, kad konfliktų tarp R. G. ir A. F. nebuvo, girdėjo, kad buvo įvykis, kai nukentėjusioji kažkur įkišo pirštą, kažką prispaudė, bet jis (liudytojas) ten nebuvo.

Liudytojas V. K. parodė, kad su R. G. yra kaimynai, jis gyvena (duomenys neskelbtini). Parodė, kad 2007 metų vasarą buvo liūtys, nuvažiavo tvora. Paaiškino, kad nieko negali pasakyti apie R. G. santykius su A. F., S. M., konflikto tarp R. G. ir T. G. nematė, kaimynai sakė, kad jie konfliktuoja dėl statybų.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. K. parodė, kad jis dirbo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento teritorijų planavimo skyriuje. Parodė, kad viskas buvo gal prieš 4 metus, pagal tuo metu galiojusių tvarką, jie buvo atsakingi už teritoriją, derino projektus, reikėjo sutikimo, jie derino ar atraminę sieną, ar rūsį, tiksliai neatsimena. Tuo metu jo kolegė sužiūrėdavo projektą, atnešdavo jam, jis sutikrindavo pačius sprendimus. Pagarsinus parodymus, liudytojo duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 42-43), jis patvirtino juos, paaiškino, kad daugiau nei užfiksuota, neatsimena. Dėl pačios situacijos paaiškino, kad buvo signalas iš Inspekcijos dėl situacijos, duodamas terminas susitvarkyti dokumentus, jei leidimas nesutvarkomas, tada nugriauna pastatą. Paaiškino, kad jis į parašus labai nesigilino, nes tuo turi rūpintis projekto užsakovas, nebent būna kokie signalai dėl to. Dėl projekto paaiškino, kad, kiek jis suprato, siena buvo būtina, kad šlaitas nenuvažiuotų, bet vietoje jis nebuvo. Dėl pataisymų paaiškino, kad praktikoje būdavo, kad pataisymai atliekami ranka, jis neatkreipė dėmesio, kad užbrauktas žodis „tvora“ ir parašyta „rūsys“.

Liudytoja B. T. parodė, kad ji yra Miesto plėtros departamento vyriausioji specialistė, kiek atsimena, ji tuo metu tikrindavau projektus, kurie buvo pateikiami popieriniame variante. Būdavo paduodamas prašymas ir du asmenys tikrindavo, vienas tikrino juridinę dalį, o kiti - kitą dalį. Buvo tikrinama, ar statytojas turi teisę statyti, ar surinkti bendrasavininkų parašai, ar nepažeidžiami trečiųjų asmenų interesai. Pagarsinus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 46-47), liudytoja juos patvirtino. Dėl pataisymų paaiškino, kad buvo teisėta, nustačius, kad yra trūkumai, daryti pataisymus. Konkretus pataisymas buvo padarytas atsižvelgiant į liudytojos pastabas, pataisytas pavadinimas, nes pavadinimas turi būti toks, koks statinys bus pastatytas. Tuo atveju buvo pateikti rūsio brėžiniai, buvo projektuojamas aiškus statinys, todėl buvo pakeistas pavadinimas, bet sprendiniai išliko tie patys. Esmė yra tai, kad negalima keisti pagrindinio sprendimo, o šiuo atveju buvo patikslinimas. Buvo projektuojamas tvoros sustiprinimas, įrengiant rūsį, taigi galutinis produktas buvo rūsys. Žmonės, rašydami sutikimą, rašo, kad sutinka su projekto sprendiniais, viską turi paaiškinti statytojas, jei žmogus pasirašo, reiškia, supranta, ant ko pasirašo. Taip pat paaiškino, kad buvo normali praktika, kad parengia projektą vienais metais, o derina kitais, jie derindami žiūri, ar nėra pakeisti techniniai elementai. Taip pat parodė, kad 2007 metais ji netikrindavo leidimų, o 2011 metais reikėdavo suderinti. Parodė, kad projekte yra parašai, topografinės nuotraukos, asmenys pasirašydami atsako už brėžinius, o bendraturčiai pasirašo, kai jau yra visi šie parašai.

Liudytojas K. A. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jų firma rengė projektą, jis kaip projekto vadovas, architektas, jo funkcijos – atlikti techninę, struktūrinę darbo dalį, aiškinamasis raštas rašytas jo, o prie kito projekto dirbo kitas asmuo. Parodė, kad jei projektavimo firma neužbaigia projektuoti, tai jie perima ir baigia savo vardu, konstrukcijas projektavo iš kitos firmos. Kai projektas padaromas, jis įsegamas į bylą, projektas buvo susiūtas ir perduotas pasirašyti. Topografinę nuotrauką atlieka geozistai, o kai turima topografinė nuotrauka su parašais, tada atliekamas projektas. Kopijos tikrumas patvirtinamas, kai yra visi suderinimai. Bendraturčių parašams nenustatyta vieta, kur dedami, bet dažniausiai dedami ant sklypo lapo, bet galima ir atskiruose lapuose. Taip pat paaiškino, kad nelabai gerai viską atsimena, nes buvo seniai, buvo pas prokurorą kviestas prieš ketverius metus, tada viskas buvo surašyta. Pagarsinus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 44-45), liudytojas patvirtino, kad tokius parodymus davė. Paaiškino, kad buvo (duomenys neskelbtini) g., vietoje apžiūrėti visko, bet neatsimena tiksliai, gal tik pravažiavo.

Liudytojas Jonas G. M. parodė, kad R. G., su kuriuo pažįstami iš universiteto, pasakė, kad yra tokia smulkmenėlė, draugiškai pabendravo, jis paprašė pagalbos suprojektuoti dėžutę, kaip rūsį, ten buvo pavojus, kad gali sugriūti šlaitas. Problema buvo aiški, jie padarė brėžinius pagal normas, atliko skaičiavimus. Tai buvo prieš 10 metų, brėžinius darė R. Š., o kas toliau buvo su brėžiniais, jis nežino. Paaiškino, kad buvo atvykę į vietą, buvo sausio mėnuo, ten nieko nebuvo pradėta daryti, atvažiavo su tikslu apžiūrėti, prie šlaito buvo sandėliukai avarinės būklės. Pagrindinis dalykas buvo šlaitas, R. G. norėjo padaryti statinį ir jį panaudoti kaip rūsį. Gruntas pamažu buvo plaunamas, pavojingoje būklėje. R. G. norėjo nušauti du zuikius – ir sustabdyti grunto slinkimą, ir kad nereikėtų statyti sienos. Kas toliau buvo padaryta, jam nežinoma, jų pareiga buvo suprojektuoti. Paaiškino, kad jis padarė brėžinius ir atidavė R. G..

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. G. parodė, kad yra nukentėjusiosios T. G. sūnus. Parodė, kad 2007 m. prasidėjo statybos darbai (duomenys neskelbtini) gatvėje. Jo močiutė ir R. G. buvo kaimynai, prie jo jie nebendraudavo, kai jis atvažiuodavo aplankyti, močiutė bendraudavo su juo (liudytoju). Konfliktų su R. G. buvo, buvo teismai. 2007 metais buvo reikalų dėl kasimo darbų, anksčiau močiutė buvo sumušta R. G., kreipėsi į teismą, jis (liudytojas) yra matęs dokumentus. Močiutė buvo prieš darbus, todėl prašė jų padėti tvarkyti tą klausimą. Kai jie atvyko 2007 metais, buvo iškasta duobė, todėl jie kreipėsi dėl to, ar tai vyksta teisėtai, buvo atvykę atstovai, uždraudė kasti, liepė sutvarkyti. A. F. dalyvavo, rašė skundus, ji nesutikdavo su pradėtais darbais, ji jiems skambindavo dėl to. Paaiškino, kad 2008 metais buvo su giminaičiais atvežti duris, buvo R. G. sumuštas. Močiutė lietuviškai suprasdavo, jis (liudytojas) rašė pareiškimus iš jos žodžių, ji būtų galėjusi irgi lietuviškai parašyti, bet rašė jis, kad nebūtų klaidų, liudytojas su A. F. bendravo rusiškai. Name (duomenys neskelbtini) g. močiutė gyveno iki 2007 metų rugsėjo mėnesio, rugpjūčio mėnesį jie ją išvežė, nes traktoriai buvo prieš langus, keliukas, vedantis į tualetą, buvo užtvertas, po to ji apsigyveno pas juos.

Liudytojas O. G. parodė, kad yra T. G. sutuoktinis, A. F. buvo jo uošvė. Parodė, kad R. G. ateidavo pas F., prašė pasirašyti, bet ji atsisakė, buvo liepos mėnuo. Po to kieme iškasė duobę, 10 dieną buvo surašytas aktas užkasti duobę, 10 dieną žmonai nuplėšė pirštą. Po to jie uošvę išvežė pas save į (duomenys neskelbtini) gatvę. Buvo kviečiama policija, kai pradėjo statyti, atvažiuodavo kiekvieną dieną, o R. G. grasindavo G.. Nei O. F., nei A. F. nepasirašė, nes buvo konfliktai, o R. G. apgaudinėjo ir teismą, ir savivaldybę. Tikina, kad turėjo parašus, bet jų neparodė, todėl jeigu buvo parašai, kam juos reikėjo slėpti 4 metus. Ir 2008 metais, ir 2009 metais A. F. sakė, kad ji nieko nepasirašė. 2011 metais paaiškėjo, kad yra A. F. parašai. Parodė, kad jo uošvė nelabai suprato lietuvių kalbą, negalėjo rašyti lietuviškai. O. F. taip pat konfliktavo su R. G..

Liudytoja R. F. parodė, kad yra nukentėjusiosios T. G. brolio žmona, A. F. marti. Parodė, kad 2007 metais, vasarą (duomenys neskelbtini) g. prasidėjo konfliktai, nes A. F. negalėjo užeiti į namus, nes važinėjo traktorius, ji skambino ir prašė padėti. Važiuodavo kasdien, ir savaitgaliais, nes R. G. ją terorizavo, tą vasarą jis visus terorizavo, mašinos nebuvo galima pasistatyti, nuolatiniai konfliktai vyko. Ten važinėti nustojo po rugpjūčio mėnesio įvykio, kai įvyko konfliktas, durimis buvo nukirstas nukentėjusiosios pirštas, buvo iškviesta policija. Po šio konflikto A. F. buvo išvežta, nes jie nenorėjo, kad ji būtų (duomenys neskelbtini) gatvėje. Paaiškino, kad su ja (liudytoja) konfliktavo ir R. G., ir jo žmona. Mano, kad ir O. F. nesugyveno su R. G..

Nepavykus į teisiamąjį posėdį pakviesti liudytojų O. F. ir S. M. dėl jų sveikatos būklės bei amžiaus, jų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja O. F. parodė, be kita ko, kad ji yra namo ir žemės sklypo bendrasavininkė (duomenys neskelbtini), Vilnius. Ant privatizavimo dokumento, kuris buvo sudarytas 1992 m. rugsėjo 16 d., registro Nr. (duomenys neskelbtini), tvirtai teigia, kad jame yra jos sutuoktinio V. F. parašas, taip pat yra A. F. parašas ir R. G. parašas. Ji atsimena, kaip minėti parašai buvo pasirašyti minėtų asmenų. Ant namų valdos žemės sklypo ribų plano taip pat atpažįsta V. F. ir A. F. parašus, minėtas planas buvo sudarytas 1996 metais, ji asmeniškai dalyvavo minėtiems asmenims pasirašant (24 lapas). Ant „Situacijos schemos plano“ (30 lapas) (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atpažįsta savo parašą, kuris yra prie A. F. parašo ir S. M. parašo po žodžio „sutinku“. Ji atsimena, kaip jie pasirašinėjo, tik datos neatsimena, ji, S. M. ir A. F. visos trys dalyvavo pasirašant ant „Situacijos schemos“ (30 lapas). Ant plano situacijos schemos (31 lapas), Nr. 5859 yra po jos pavarde parašas, ji neatsimena, kada galėjo pasirašinėti ant minėto plano. Tikslių aplinkybių nepasakys, nes neatsimena. Dėl aiškinamojo rašto (27 lapas) pasakyti nieko negali, nes nieko neatsimena. Pasižiūrėjusi tvirtai sako, kad tai jos parašas. Minėto dokumento sudarymo laiko nežino, jokių dokumentų kopijų nepateiks, nes neturi (t. 1, b. l. 21).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja O. F. parodė, kad ji jokių dokumentų nei dėl avarinės tvoros erdvinio sustiprinimo projekto, nei dėl rūsio statybos nepasirašė. R. G. buvo atėjęs pas ją į namus, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Tai buvo iki tol, kai jis pastatė tvorą, kiek pamena, tai buvo 2007 metais. R. G. turėjo su savimi papkę dokumentų, pasakė, kad jis nori statyti tvorą, kad sustiprinti šlaitą, ir prašė jos sutikimo, kad ji pasirašytų dokumentus, bet ji jam kategoriškai pasakė, kad jokių dokumentų nepasirašys ir nepasirašė. Jie kalbėjosi kieme, netoliese savo darže buvo ir A. F.. Ji girdėjo, kaip R. G. priėjęs prie jos irgi prašė pasirašyti, bet A. F. taip pat atsisakė. Maždaug po kelių savaičių prasidėjo statybos darbai. Ji negali paaiškinti, iš kur atsirado jos parašai ant aiškinamojo rašto, 27 lapas, ant situacijos schemos, lapas Nr.30 ir ant plano Nr. (duomenys neskelbtini), 31 lapas, ant šių dokumentų ji nepasirašė (t. 1, b .l. 116).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta S. M. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Jos sklypas ribojasi su (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Ant namų valdos žemės sklypo ribų plano (duomenys neskelbtini), Vilniuje, prie jos pavardės yra parašas. Pasirašymo jokių aplinkybių negali paaiškinti, nes nieko neprisimena (24 lapas). Ant 27 lapo „Aiškinamasis raštas“, ant 30 lapo po „sutinku“ žodžio prie jos pavardės yra jos parašas. Pasirašymo momento neprisimena, taip pat neprisimena su pasirašymu susijusių aplinkybių. Tvirtai teigia, jog parašai jos. Ji neprisimena, kada G. jos prašė pasirašyti ant minėtų dokumentų. Ji yra senyvo amžiaus žmogus, todėl nieko neatsimena (t. 1, b. l. 23).

Motyvuojamoji dalis

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Vertinant aplinkybes dėl kaltinamojo nurodytų dokumentų pasirašymo aplinkybių – t. y. kad A. F. ir S. M. pasirašė 2007 m. rugsėjo 4 d., o O. F. - 2007 m. rugsėjo 5 d., būtina įvertinti kaltinamojo iniciatyva liudytojais apklaustų G. O., R. O., A. Ž. ir A. D., kurie, kaip jis nurodo, dalyvavo pasirašant A. F. ir S. M., o G. O. ir R. O. – pasirašant O. F..

Sprendžiant klausimą dėl laiko, kada minėtas projektas (taip pat ir aktualūs byloje dokumentai) galėjo būti parengtas, būtina atsižvelgti ir į dokumentą „Situacijos schema“ (jame yra A. F., O. F. ir S. M. vardu padaryti sutikimo įrašai), kuriame atitinkamų įgaliotų subjektų (Vilniaus m. vyr. geodezininko, AB „Lietuvos dujos“ Vilniaus filialo, AB „Teo“ Lt, AB „RST“ ir kt.) parašai, kaip matyti, padaryti nuo 2007 m. rugsėjo 11 d. iki 2007 m. rugsėjo 17 d. (t. 1, b. l. 150). Taigi įvertinus nurodytas aplinkybes, taip pat liudytojo K. A. V. parodymus teisiamojo posėdžio metu, kad atitinkami sutikimo parašai dedami tik po to, kai yra visi suderinimai – topografinė nuotrauka su visais parašais (ką iš esmės patvirtino ir B. T. teisiamojo posėdžio metu, kuri parodė, kad bendraturčių ir pan. sutikimo parašai dedami po to, kai projekte yra visi reikalaujami parašai), spręstina, kad minėtame projekte sklypo bendrasavininkių ir kaimynės sutikimo (suderinimo) atžymos objektyviai negalėjo būti padarytos anksčiau nei 2007 m. rugsėjo 17 d., kadangi, kaip išplaukia iš minėto liudytojo (K. A. V.) parodymų, jis projektą galėjo padaryti (suformuoti) ir atiduoti užsakovui tam, kad jis surinktų reikiamus sutikimo (bendrasavininkių ir kaimyninių sklypų savininkų) parašus, tik kai jau projekte buvo atitinkamų subjektų suderinimo parašai ant topografinio UAB „Geotera“ parengto plano.

Taigi akivaizdu, kad byloje esantys objektyvūs duomenys (t. y. požeminių komunikacijų sutikslinimo atitinkamose institucijose (atsakingų asmenų) parašai, kurie pasirašyti laikotarpiu nuo 2007 m. rugsėjo 11 d. iki 2007 m. rugsėjo 17 d. dokumente „Situacijos schema“), tokioje situacijoje, kai A. F., O. F. ir S. M. sutikimo atžymos galėjo būti padarytos ant šio dokumento tik po to, kai minėti institucijų (atsakingų asmenų) parašai galėjo būti sudėti, paneigia kaltinamojo pateikiamą įvykių versiją – t. y. kad A. F. ir S. M. pasirašė minėtuose dokumentuose (taip pat ir ant Situacijos schemos) 2007 m. rugsėjo 4 d., o O. F. – rugsėjo 5 d. Šią versiją paneigia ir aplinkybė, kad, kaip nurodo nukentėjusioji T. G., po įvykio 2007 m. rugpjūčio 10 d., kurio metu nukentėjusioji buvo sužalota (atitinkami teismų sprendimai dėl šio įvykio, t. 4, b. l. 8-14, 64-78), jie A. F. išvežė iš jos namų (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir ji iki mirties 2009 m. vasario 9 d. (t. 1, b. l. 50) gyveno su nukentėjusiosios šeima adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Tai patvirtina atitinkami nukentėjusiosios pateikti duomenys, kuriais teismas nemato pagrindo netikėti – Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros raštas, A. F. 2007 m. rugpjūčio 28 d. siųstas adresu (duomenys neskelbtini) (t. 4, b.l. 32), vokas su pašto darbuotojo atžyma, kad A. F. adresu (duomenys neskelbtini)-1, Vilniuje, negyvena, ir nurodytas jos adresas – (duomenys neskelbtini), Vilnius (t. 4, b. l. 37). Nurodytą aplinkybę patvirtino ir liudytojais apklausti V. G. ir O. G., kurių parodymais šiuo aspektu teismas nemato pagrindo netikėti, nepaisant to, kad jie yra nukentėjusiosios T. G. atitinkamai sūnus ir vyras, kadangi, kaip minėta, jų parodymai atitinka kitus esančius byloje duomenis (dėl to, kad A. F. po įvykio 2007 m. rugpjūčio 10 d. išvyko gyventi adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje). Taigi ši nustatyta aplinkybė, kad anksčiausiai 2007 m. rugpjūčio 23 d. (pašto įstaigos spaudas ant voko, t. 4, b. l. 37) A. F. jau nebegyveno adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje (taigi ir tuo metu, kai projektas jau galėjo būti suformuotas ir perduotas, kad bendrasavininkiai galėjo pasirašyti sutikimą), ji jau nebegyeno (duomenys neskelbtini) g., taipogi paneigia kaltinamojo nurodytas pasirašymo ant aktualių dokumentų aplinkybes.

Todėl įvertinęs nustatytas aplinkybes, kad A. F., S. M. objektyviai negalėjo pasirašyti ant dokumentų „Aiškinamasis raštas“, „Situacijos schema“ ir „Rūsys“ 2007 m. rugsėjo 4 d., o O. F. – 2007 m. rugsėjo 5 d., kadangi tą dieną dar negalėjo būti parengtas galutinis „Avarinės tvoros erdvinio sustiprinimo, įrengiant rūsį, projektas“ (įvertinus atsakingų institucijų ir pareigūnų sutikslinimo parašų dokumente „Situacijos schema“ datas), be to, tuo laiku A. F. jau nebegyveno adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teismas kritiškai, kaip pasirinktą gynybos versiją vertina kaltinamojo parodymus, kad A. F. tą dieną buvo atėjusi pas jį į terasą, nes dažnai ateidavo pas jį į svečius, ir pasirašė minėtus dokumentus, taip pat kad pasirašė S. M. ir O. F.. Dėl minėtų argumentų kritiškai vertintini ir liudytojų G. O. ir R. O. parodymus ir teismas jais nesivadovauja, nes juos paneigia kiti duomenys, kuriais teismas nemato pagrindo netikėti, be to pastebėtina, kad liudytojai yra kaltinamojo šeimos nariai.

Savo ruožtu kitų liudytojų – A. Ž., A. D., kurie, kaip nurodė kaltinamasis, irgi dalyvavo pasirašant aktualius dokumentus, parodymai, įvertinus jų turinį, nelaikytini patikimais, kadangi jie iš esmės aiškių aplinkybių, susijusių su laiku – kada minėtas įvykis, kuriame jie dalyvavo, buvo, bei pasirašymo aplinkybėmis (ypač tai aktualus vertinant A. D. parodymus), nenurodė, todėl teismas jais taip pat nesivadovauja.

Teisme taip pat buvo apklausti liudytojai V. S., L. S., A. S. ir V. K.. Tačiau vertinant jų parodymus, pripažintina, kad iš esmės reikšmingų nagrinėjamos veikos aplinkybių jie negalėjo parodyti, nes nežinojo, savo ruožtu jų parodymai apie gerus santykius tarp A. F. ir R. G. (juolab įvertinus, kad nėra aiški laiko riba) nei paneigia, nei patvirtina kokias nors reikšmingas aplinkybes, susijusias su kaltinamajam inkriminuojama veika. Pažymėtina, kad V. S. parodė, kad A. F. buvo atėjusi pas juos (ji lankydavosi pas liudytojos mamą) ir sakė, kad kažką pasirašė R. G., kad jis viską sutvarkys ir bus tvarka, kad ji džiaugėsi tuo. Tačiau, viena vertus, pažymėtina, kad nėra aišku, dėl ko konkrečiai atėjusi A. F. džiaugėsi (ką pasirašė ir pan.), kita vertus, kyla abejonės dėl to, kada šios aplinkybės galėjo vykti – kaip parodė liudytoja, A. F. ateidavo pas jos motiną, jos bendraudavo, jos motina mirė 2006 metais, po motinos mirties A. F. pas juos jau nebeateidavo (taip pat t. 4, b .l. 28). Taigi šių parodymų dar ir dėl šių aplinkybių nėra pagrindo laikyti patikimu įrodymu.

Nukentėjusioji T. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jos mama negalėjo pasirašyti projekte, nes ji iš (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo išvežta po įvykio 2007 m. rugpjūčio 10 d., be to, jos motina dėl amžiaus, ligos negalėjo taip apvaliai tris kartus pasirašyti, nes jai drebėjo ranka, taip pat parodė, kad jos motina nesutiko su statybomis, kreipėsi į įvairias institucijas dėl statybų, todėl po to ji niekaip negalėjo pasirašyti sutikimo. Parodė, kad ir O. F. jai sakė, kad ji nesutiko su statybomis, bylą nagrinėjant administraciniame teisme, ji (O. F.) nurodė, kad ji nėra pasirašiusi jokio sutikimo. Teismas, įvertinęs, kad yra pateiktos atitinkamų A. F. pareiškimų, adresuotų atitinkamoms institucijoms, kopijos ((t. 1, b. l. 36, 37, 43, 45-46, 49, t. 3, b. l.96, 97, t. 4, b. l. 31), taip pat, kaip matyti iš Vilniaus apygardos administracinio teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimų (t. 1, b. l. 163-165, t. 2, b. l. 52-56), juose užfiksuota, be kita ko, kad byloje kaip trečiasis suinteresuotas asmuo įtraukta O. F. parodė, kad pareiškėjas (R. G.) be jos sutikimo jiems bendrosios nuosavybės teise priklausančiame sklype iškasė didelę duobę, sprendžia, kad pastaraisiais nukentėjusiosios parodymais pagrindo netikėti nėra, nes juos patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys, todėl teismas jais vadovaujasi.

Pažymėtini taip pat S. M. ir O. F. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (šių liudytojų pasikviesti į teisiamąjį posėdį teismui nepavyko, dėl ko minėti parodymai buvo pagarsinti). Pirmiausia pažymėtina, kad nors S. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad minėtuose dokumentuose yra jos parašai, visgi jos parodymai, atsižvelgiant į tai, kad aplinkybių, kuriomis ji pasirašė dokumentus, ji negalėjo nurodyti, nėra pakankami daryti išvadą, kad ji tikrai pasirašė minėtus dokumentus, įvertinus, be kita ko, kad jau aptarti įrodymai paneigia tai. Dėl O. F. parodymų pripažintina, kad jie ikiteisminio tyrimo metu buvo prieštaringi – pirmą kartą apklausta ji parodė, kad dokumentuose ji atpažino savo parašus, nors pasirašymo aplinkybių detalizuoti negalėjo, o papildomai apklausta kategoriškai nurodė, kad ji nepasirašė dokumentuose. Todėl teismui neturėjus galimybės teisiamojo posėdžio metu išsiaiškinti, kodėl minėti prieštaravimai buvo, be to, taip pat ir kaltinamajam neturėjus galimybės šiai liudytojai užduoti klausimus, teismas minėtais parodymais nesivadovauja.

Taigi įvertinus nurodytų duomenų visumą bei teismo argumentus, dėl kurių vienais duomenimis vadovaujamasi, o kitais – ne, teismas sprendžia, kad nepasitvirtino kaltinamojo nurodyta įvykių, kaip A. F., S. M. ir O. F. pasirašė ant aktualių šioje byloje dokumentų – „Aiškinamojo rašto“, „Situacijos schemos“ ir dokumento „Rūsys“, versija, o priešingai – ji paneigta. Todėl atsižvelgiant į tai, taip pat į jau minėtą nustatytą aplinkybę, kad anksčiau nei 2007 m. rugsėjo 17 d. projektas objektyviai negalėjo būti pateiktas pasirašyti minėtiems asmenims, tarp jų – ir A. F., kuri tuo metu jau nebegyveno (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir kuri, kiek spręstina iš jos kreipimųsi į atitinkamas institucijas, buvo priešiškai nusiteikusi prieš bet kokius statybos darbus (t. 1, b. l. 36, 37, 43, 45-46, 49, t. 3, b. l. 96, 97, t. 4, b. l. 31, 32), taip pat į Lietuvos teismo ekspertizės centro 2014 m. spalio 22 d. specialisto išvadą Nr. 11-2363(14), teismas sprendžia, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad minėtų dokumentų, esančių „Avarinės tvoros erdvinio stiprinimo projekte, įrengiant rūsį“ (šį pavadinimą, pateikiant Vilniaus miesto savivaldybės administracijai su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą, ištaisant į pavadinimą „Rūsys“) – „Aiškinamasis raštas“, Situacijos schema“ ir „Rūsys“ – kopijos yra suklastoti dokumentai. Juolab atkreiptinas dėmesys ir į aplinkybę, jog kaltinamasis vis dėlto aiškiai ir konkrečiai nepaaiškino, kodėl, turėdamas minėtų asmenų sutikimą, išreikštą parengtame projekte, jis šio projekto nuo 2007 m. rugsėjo mėnesio iki 2011 m. liepos 1 d. nepateikė atitinkamoms institucijoms, nors ne kartą buvo keliamas klausimas, ar jis teisėtai atlieka atitinkamus darbus adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Kaip išplaukia iš byloje esančių dokumentų, Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2007 m. rugpjūčio 7 d. reikalavimu, nustačius, kad R. G. pradėjo kasti (vykdo žemės kasimo darbus) (duomenys neskelbtini) kieme, buvo prašoma jo atvykti į instituciją ir pateikti statybą leidžiančius dokumentus (t. 1, b. l. 34). Taip pat 2007 m. rugpjūčio 10 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statinio statybos sustabdymo akte Nr. (101)-11.11-84 (t. 2, b. l. 75-76) nurodyta, kad R. G. vykdo žemės kasimo darbus kieme (duomenys neskelbtini), Vilnius, neturėdamas žemės sklypo bendrasavininkų sutikimo; nurodyta, kad darbai vykdomi be suderinto projekto ir statybos leidimo ir nurodyta sustabdyti statybos darbus nuo 2007 m. rugpjūčio 10 d. (t. 1, b. l. 48, t. 2, b. l. 75-76). Nors šis aktas galiausiai buvo panaikintas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui patenkinus R. G. skundą, vis dėlto tokį sprendimą lėmė kiti motyvai, o ne aplinkybė, kad būtų pateiktas atitinkamas statybą leidžiantis dokumentas. Ir tik Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai 2011 m. birželio 30 d. surašius Reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius REI-00-110630-00101, kaltinamasis pateikė įgaliotai institucijai atitinkamą projektą (A. K. V. patvirtiną projekto kopiją), kuriam įgaliotas valstybės tarnautojas raštu pritarė, ir pastarojo sprendimo pagrindu minėtas reikalavimas buvo panaikintas institucijos sprendimu.

Pažymėtina, kad dokumentai Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalies prasme – tai tokie dokumentai, kurie turi atitinkamą teisinę reikšmę (patvirtina atitinkamus teisinę reikšmę turinčius faktus, suteikia atitinkamas teises ir (ar) pareigas, lemia teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą ir pan.). Šiuo atveju minėtų dokumentų – „Aiškinamasis raštas“, „Situacijos schema“ ir „Rūsys“ įgalioto asmens (architekto Kazimiero A. V.) patvirtintos kopijos, kartu su kitais minėtame projekte esančiais dokumentais (patvirtintomis kopijomis), buvo pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai su prašymu raštu pritarti statinio projektui (t. 1, b. l. 121-157), ir įgaliotam Vilniaus miesto savivaldybės administracijos tarnautojui, o būtent – V. K. uždėjus vizą, buvo gautas rašytinis pritarimas šiam projektui (t. y. gautas statybą leidžiantis dokumentas). Atsižvelgiant į gautą atsakingo valstybės tarnautojo rašytinį pritarimą projektui (kurį lėmė, be kita ko, kad projekte buvo bendraturčių ir besiribojančio sklypo savininkės pritarimai projektui, kurie, kaip jau išplaukia iš aukščiau nurodytų argumentų visumos, suklastoti), Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2011 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu panaikintas 2011 m. birželio 30 d. R. G. išduotas reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius, dėl ko vėliau nebuvo kliūčių valstybės įmonėje „Registrų centras“ užregistruoti R. G. nuosavybės teises į pastatą – rūsį (t. 3, b. l. 94-95).

Taigi įvertinus nurodytas aplinkybes, akivaizdu, kad minėtos dokumentų „Aiškinamasis raštas“, „Situacijos schema“ ir „Rūsys“ kopijos, kuriose buvo suklastotos atitinkamos sutikimo žymos, atitinka dokumentų, kaip Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos dalyko, sampratą.

Kaip minėta, kaltinimai R. G. pareikšti dėl to, kad jis nuo 2007 m. rugsėjo mėnesio iki 2011 m. liepos 1 d. laikė, gabeno ir panaudojo minėtus žinomai suklastotus tikrus dokumentus.

Konstatavus, kad atitinkami dokumentai – Aiškinamojo rašto, Situacijos schemos ir dokumento „Rūsys“ kopijos – buvo suklastoti (o būtent – juose esantys atitinkami įrašai ir parašai skiltyje „Sutinku:“ ir „Suderinta:“ pagaminti montažo būdu (perpiešiant)), pripažintina, kad nustatytos atitinkamos aplinkybės dėl šių dokumentų laikymo ir panaudojimo. Vertinant inkriminuotos veikos, o būtent – laikymo padarymo laiko ribas (nuo 2007 m. rugsėjo mėnesio iki 2011 m. liepos 1 d.), teismas sprendžia, kad byloje esančių duomenų visuma yra pakankama konstatuoti, kad kaltinimas šiuo aspektu yra įrodytas. Kaip minėta, byloje esančių duomenų visuma (ypač įvertinus jau minėtus liudytojo Kazimiero A. V. parodymus) yra pakankama daryti išvada, kad projekto laikymo pradžia laikytina 2007 metų rugsėjo mėnuo, taigi būtent nuo taip apibrėžto momento pripažintina, kad R. G. laikė (tai yra turėjo savo žinioje) minėtus dokumentus. Savo ruožtu aktualią projekto patvirtintą kopiją, kuri buvo pateikta Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, siekiant gauti rašytinį pritarimą statinio projektui (ir kuri atliekant ikiteisminį tyrimą buvo pateikta ištirti specialistams (Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu 2014 m. rugpjūčio 28 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos leidimų poskyrio darbuotoja pateikė ikiteisminio tyrimo įstaigai dokumentus – prašymą raštu pritarti statinio projektui Nr.. 11 1163, iš viso 39 lapus (t. 2, b. l. 27), kurie ir buvo perduoti specialistams su užduotimi atlikti objektų tyrimą, t. 2, b. l. 57), R. G. pateikė šiai institucijai 2011 m. liepos 1 d., tai yra R. G., pateikdamas šiai institucijai žinomai suklastotus tikrus dokumentus, juos panaudojo. Atitinkamai panaudojus, t. y. pateikus minėtus dokumentus (įsegtus projekte) Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, kaltinamajam inkriminuotas minėtų dokumentų laikymas 2011 m. liepos 1 d. baigėsi.

Teismas taip pat pažymi, kad nagrinėjamoje situacijoje kaltinamojo argumentai (taip pat pateikti dokumentai), susiję su kilusia situacija – avarine tvoros būkle 2007 metais, jam išduotais leidimais atlikti avarinius kasinėjimus, J. G. M. surašyta specialisto išvada ir kt., taip pat kad jis atitinkamus darbus vykdė tik jam priklausančioje teritorijoje (pasidalinus žemės sklypą teisme) ir pan., savo esme nevertintini kaip reikšmingi sprendžiant klausimą dėl jo kaltės (ar nekaltumo) dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, kadangi nei šios aplinkybės, nei pateikti dokumentai jokiais aspektais negali nei paneigti, nei patvirtinti reikšmingų aplinkybių, susijusių su jam inkriminuojamu suklastotų dokumentų laikymu ir panaudojimu.

Taigi pripažintina, kad nagrinėjamu atveju nustatyti objektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, požymiai – žinomai suklastotų tikrų dokumentų laikymas ir panaudojimas jau minėtomis aplinkybėmis.

Vertinant nurodytų veikų subjektyviąją pusę, teismas sprendžia, kad nustatyta kaltinamojo tiesioginė tyčia – t. y. kad jis suvokė, jog dėl atitinkamų tikslų, žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė ir panaudojo, ir to siekė. Tokia išvada darytina atsižvelgiant tiek į kaltinamojo parodymus, tiek ir į kitų liudytojų parodymus, kad būtent kaltinamasis kaip užsakovas asmeniškai rūpinosi ir organizavo projekto parengimą, jam dokumentai buvo perduoti, kad jis gautų sklypo bendrasavininkių bei gretimo sklypo savininkės parašus, ir jis minėtą projektą (jo kopiją, taip pat ir suklastotų „Aiškinamojo rašto“, „Situacijos schemos“ ir dokumento „Rūsys“ kopijas) pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai. Todėl akivaizdu, kad jis žinojo, jog minėti 3 dokumentai (jų skiltyje „Sutinku:“ bei „Suderinta:“ esančios atžymos) yra suklastoti. Nepaisant to, jis šiuos dokumentus laikė bei panaudojo. Tai lemia išvadą, kad nustatyta tiesioginė tyčia.

Kaltinamajame akte R. G. buvo inkriminuota ir tai, kad jis minėtus žinomai netikrus dokumentus panaudojo pateikdamas juos 2008 m. gegužės mėnesį kreipiantis su skundu į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą. Vis dėlto pažymėtina, kad tai patvirtinančių duomenų byloje nėra. Kaip matyti tiek iš Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 6 d. sprendimo (t. 2, b. l. 52-56), tiek ir iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo (t. 1, b. l. 58-61, 163-165) turinio, juose nėra minimas joks pareiškėjo (t. y. R. G.) pateiktas projektas, be to, byloje yra tyrėjos 2013 m. lapkričio 25 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad susipažinus su archyvinėmis bylomis (Vilniaus apygardos administracinio teismo Nr. 1-2297-484-2008 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo Nr. A502-400-2009), nustatyta, kad bylose nėra pateikta jokių projektų, nei originalų, nei kopijų, nėra jokių dokumentų, kuriuose būtų žemės bendrasavininkų A. F., O. F. ir S. M. sutikimai ir parašai (t. 1, b. l. 162). Taigi pastarosios aplinkybės (dėl minėtų dokumentų panaudojimo pateikiant Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui) šalintinos iš kaltinimo, kadangi jos nėra patvirtintos byloje esančiais duomenimis.

Taip pat pažymėtina, kad R. G. inkriminuota tai, kad jis minėtus dokumentus, be kita ko, gabeno, tačiau, teismo vertinimu, gabenimas nagrinėjamu atveju nėra neabejotinai nustatytas. Gabenimas suprantamas kaip atitinkamo dokumento perkėlimas iš vienos vietos į kitą bet kuria transporto priemone, nešant ir pan. Šiuo atveju galima daryti prielaidą, kad inkriminuojamas gabenimas galimai pasireiškė tuo, kad dokumentai iš jų laikymo vietos buvo perkelti į kitą, t. y. pateikiant pirmiausia firmos „Exprometa“ architektui K. A. V., kad jis patvirtintų kopijų tikrumą, ir vėliau panaudojo 2011 m. liepos 1 d., kreipiantis su prašymu į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją. Tačiau, teismo vertinimu, pastarieji veiksmai iš esmės atitinka panaudojimo požymį ir negali tuo pačiu metu sudaryti ir gabenimo, kaip savarankiško inkriminuojamo veiksmo, požymį. Todėl teismas, atsižvelgęs į nurodytus argumentus, šalina iš kaltinimo R. G. inkriminuotą suklastotų tikrų dokumentų gabenimą.

Nors, kaip minėta, iš kaltinimo šalintinos atitinkamos aplinkybės (inkriminuotas panaudojimas pateikiant Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui bei gabenimas), visgi nusikalstamai veikai, nurodytai Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, konstatuoti pakanka bet kurio iš šio straipsnio dispozicijoje nurodytų alternatyvių veiksmų (pagaminimo, laikymo, gabenimo, siuntimo, panaudojimo ir (ar) realizavimo) nustatymo. Todėl įrodžius suklastotų dokumentų laikymą ir panaudojimą nurodytomis aplinkybėmis, tai, kad kaltinimas dalyje dėl gabenimo nėra įrodytas (nepasitvirtino), atitinkamos veikos kvalifikacijos nekeičia.

Taigi atsižvegdamas į jau minėtų įrodymų bei teismo argumentų visumą, teismas pripažįsta, kad nustatyti tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, požymiai R. G. veikoje, o būtent, kad jis anksčiau nurodytomis aplinkybėmis laikė ir panaudojo žinomai suklastotus tikrus dokumentus. Taigi R. G. pripažintinas kaltu pagal Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamasis taip pat iškėlė klausimą dėl to, kad, jo nuomone, byloje yra suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas. Vis dėlto, teismo vertinimu, tokia pozicija nepagrįsta. Baudžiamojo kodekso 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto 2 papunktis nustato, kad senaties terminas yra aštuoneri metai, kai padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas (BK 300 str. 1 d. numatytas nusikaltimas yra nesunkus), o šio straipsnio 2 dalis numato, kad senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos. Šioje byloje kaltinimai pareikšti (ir, kaip konstatuota šiuo nuosprendžiu, pasitvirtino) dėl žinomai suklastotų tikrų dokumentų laikymo ir panaudojimo; laikymas tęsėsi laikotarpiu nuo 2007 m. rugsėjo mėnesio iki 2011 m. liepos 1 d., atitinkamai panaudojimo veiksmas buvo atliktas 2011 m. liepos 1 d. Taigi įvertinus, kad inkriminuotas suklastotų dokumentų laikymas – tai trunkamoji nusikalstama veika, jos padarymo laiku laikytinas šios veikos pabaigos paskutinė diena, t. y. 2011 m. liepos 1 d., taip pat šią dieną buvo ir panaudoti minėti dokumentai. Taigi apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminas (t. y. aštuoneri metai) skaičiuotinas nuo 2011 m. liepos 1 d. ir šiai dienai, akivaizdu, nėra pasibaigęs.

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo

Teismas, spręsdamas klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo už padarytą nusikalstamą veiką, pirmiausia atsižvelgia į tai, kad padarytas tyčinis (tiesioginė tyčia) nesunkus nusikaltimas, nusikalstamos veikos laikotarpis pakankamai ilgas. Nenustatyta nei kaltinamojo atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo asmenybę – išsilavinimas aukštasis, pensininkas, administracine tvarka baustas, bauda sumokėta (t. 3, b. l. 60), neteistas (t. 3, b. l. 56-57).

Minėta, kad sankcija už Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

Teismas, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, susijusias tiek su nusikalstamos veikos pobūdžiu bei pavojingumu, tiek ir su kaltinamojo asmenybe, į tai, kad jis neteistas, į jo amžių, be to, atsižvelgdamas ir į Baudžiamojo kodekso 55 straipsnį, sprendžia, kad R. G. skirtina švelniausios rūšies bausmė – t. y. bauda. Į nurodytas aplinkybes atsižvelgtina ir nustatant konkretų skirtinos baudos dydį, kuris nustatytinas artimesnis minimaliai jo ribai.

Dėl civilinio ieškinio ir proceso išlaidų

T. G. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš R. G. 2 000 eurų neturtinei žalai atlyginti, taip pat prašė priteisti su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas (t. 3, b. l. 89-91). Ieškinyje nurodo, kad jai su kaltinamuoju bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ir ūkinis pastatas, esantys (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iki tol šis nekilnojamas turtas priklausė jos motinai A. F.. Dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų, o būtent – dėl dokumentų klastojimo ir jų pateikimo atitinkamoms institucijoms, leidimų gavimo, statybos darbų atlikimo ir kt., nukentėjusioji patyrė didžiulius nepatogumus – jai ir jos motinai A. F. teko daugybę kartų rašyti prašymus, skundus, pareiškimus, be to, kaltinamasis suklastotus duomenis, parašus teikė atitinkamoms institucijoms, jis dar išniokojo jų sklypą, iškasė duobę vidury sklypo, sukeldamas grėsmę žemės sklype esančių statinių stabilumui bei kitų asmenų saugumui, be to, tai jis darė savavališkai. Taigi kaltinamasis be jų sutikimo, pasinaudodamas klastotais dokumentais, vykdė neteisėtą veiklą, įregistravo neteisėtas statybas, dėl ko nukentėjo jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis sklypas, jo naudingumas, sumažėjo sklypo vertė. Kaltininko tyčiniais ir kaltais veiksmais, dėl savavališko duobės kasimo tiek ji, tiek ir jos motina negalėjo naudotis žemės sklypu, buvo iškilusi grėsmė tiek jų gyvenamojo namo, ūkinių pastatų, tiek ir jų saugumui bei gyvybei. Tokia situacija tęsėsi ypatingai ilgai, kelerius metus, nukentėjusiajai buvo apribota teisė naudoti ir valdyti jai priklausantį žemės sklypą ir tai akivaizdžiai jai sukėlė stresą, pergyvenimus, rūpesčius, būtinumą kreiptis į įvairias valstybės institucijas, dalyvauti apklausose. Supratę, kad buvo klastoti dokumentai, jie patyrė didelį dvasinį sukrėtimą, dėl sukrėtimų iki šiol ji patiria dvasines ir fizines kančias, kas lėmė jos sveikatos pablogėjimą, dėl nuolatinių kaltinamojo grasinimų ir netinkamo elgesio iki šiol ji negali naudotis savo turtu, juo disponuoti, netgi negali savo turto dalies niekam parduoti, nes kaltinamasis iki šiol nėra sutvarkęs žemės sklypo, pristatė savavališkų statinių, dėl ko pirkėjai į tokią vietą net neketina vykti turto apžiūrai.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę, be kita ko, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str.).

Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, būtina vadovautis, be kita ko, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis. Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Būtina atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytus neturtinės žalos nustatymo kriterijais, o būtent: neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, jei padaryta turtinė žala – turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principai. Taigi nurodytas sąrašas yra nebaigtinis.

Nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių, kad dėl aktualios nusikalstamos veikos, susijusios su tikrų dokumentų suklastojimu, t. y. jų laikymu ir panaudojimu, nukentėjusioji patyrė atitinkamas neigiamas pasekmes, emocinius išgyvenimas ir stresą. Pirmiausia pažymėtina, kad ji yra aktualaus žemės sklypo ir pastato bendraturtė su kaltinamuoju (ir O. F.). Kaltinamasis, kaip konstatuota šiuo nuosprendžiu, laikė ir panaudojo dokumentus, kuriuose yra, be kita ko, jos motinos suklastotas sutikimas su tam tikrų statybos darbų vykdymu. Susipažinusi su dokumentais, susijusiais su statybą leidžiančio dokumento išdavimu (t. y. įgalioto savivaldybės valstybės tarnautojo rašytiniu pritarimu projektui), ir kilus abejonių dėl to, ar projekte esantis jos motinos sutikimas nėra suklastotas (įvertinus aplinkybę, kad jos motina jau 2009 m. buvo mirusi), nukentėjusioji patyrė atitinkamus nepatogumus, susijusius su kreipimaisi į ikiteisminio tyrimo įstaigą su prašymais ištirti jos iškeltas abejones, ne kartą ji kreipėsi su atitinkamais skundais, siekdama, kad būtų panaikinti priimti nutarimai nutraukti ikiteisminį tyrimą ir pan. Taigi įvertinus nurodytas aplinkybes, be to, tai, kad pastačius atitinkamą statinį, jis buvo įregistruotas, panaudojus, be kita ko, ir suklastotą jos motinos sutikimą (t. y. ir minėtų suklastotų dokumentų panaudojimo dėka buvo gautas rašytinis pritarimas, kas, savo ruožtu lėmė, kad nebuvo kliūčių įregistruoti kaltinamojo nuosavybės teises į pastatytą statinį – rūsį), nors toks sutikimas nebuvo duotas nei nukentėjusiosios motinos, nei nukentėjusiosios, teismas vertina, kad dėl šių argumentų nukentėjusiosios civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies ir nukentėjusiajai priteistina 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Pastebėtina, kad motyvuodama savo prašymą priteisti neturtinę žalą, nukentėjusioji taip pat nurodo aplinkybes, kurios negali būti pagrindu dėl neturtinės žalos atlyginimo šioje byloje. Kaip minėta, baudžiamojoje byloje nukentėjusysis turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Taigi civilinio ieškinio dalykas baudžiamojoje byloje yra apribotas – baudžiamojoje byloje sprendžiama tik dėl žalos, kilusios dėl būtent nusikalstamos veikos. Atitinkamai nukentėjusiosios reikalavimai priteisti neturtinę žalą, kilusią, kaip nurodo pareiškėja, dėl netinkamo kaltinamojo elgesio – statybos darbų vykdymo, su tuo susijusiais nepatogumais, jo grasinimais ir pan., aplinkybėmis, kad dar iki 2011 m. (kai nukentėjusioji sužinojo apie aktualaus projekto egzistavimą) tiek ji, tiek ir jos motina dėl R. G. su įvairiais skundais, prašymais kreipėsi į atitinkamas institucijas ir pan., negali būti nagrinėjami šioje baudžiamojoje byloje, nes nėra pagrindo išvadai, kad tokia žala (jei ji buvo padaryta) kilo būtent dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos. Taigi, kaip išplaukia iš minėtų argumentų, šioje baudžiamojoje byloje gali būti sprendžiamas klausimas tik dėl žalos, kurią lėmė būtent nusikalstama R. G. veika (t. y. suklastotų tikrų dokumentų laikymas ir panaudojimas), tačiau ne kitos aplinkybės, susijusios su R. G. veiksmais, nepatenkančiais į konstatuotos nusikalstamos veikos ribas.

Nukentėjusioji taip pat prašė priteisti jai iš kaltinamojo su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas – t. y. išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Byloje pateikti mokėjimo kvitai, patvirtinantys, kad advokatei S. Proninai nukentėjusioji už jai suteiktas teisines paslaugas sumokėjo iš viso 1 300 eurų (t. 3, b. l. 109, t. 4, b. l. 46, 95).

Teismas, įvertinęs aktualios nusikalstamos veikos pobūdį, baudžiamosios bylos medžiagos apimtį, nukentėjusiajai jos atstovės advokatės suteiktas teisines paslaugas – civilinio ieškinio parengimą, kitų procesinių dokumentų, susijusių su prašymais papildyti bylos medžiagą papildomais įrodymais, parengimą, be to, teisiamųjų posėdžių, kuriuose jos interesais aktyviai veikė advokatė, skaičių bei trukmę, sprendžia, kad prašomos priteisti išlaidos, susijusios su apmokėjimu už teisinės advokato paslaugas, yra pagrįstos, protingos ir proporcingos, todėl jos priteistinos iš kaltinamojo.

Byloje tiek raštu (t. 4, b.l. 62-63, 109), tiek ir žodžiu kaltinamasis R. G. pateikė prašymą priteisti iš nukentėjusiosios 1722,26 eurus, kuriuos jis jai sumokėjo (773,62 litų turtinės žalos, 5000 litų neturtinės žalos bei 173 litų žyminio mokesčio, kuriuos jis sumokėjo nukentėjusiajai pagal Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 13 d. nutartį civilinėje byloje). Šiuo aspektu pirmiausia pažymėtina, kad, kaip matyti iš byloje esančio Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 13 d. įsiteisėjusio sprendimo (t. 4, b.l. 72-78), minėta pinigų suma buvo priteista nukentėjusiajai iš kaltinamojo pripažinus, kad kaltinamojo neteisėtais kaltais veiksmais nukentėjusiajai buvo padaryti atitinkami sveikatos sužalojimai. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas numato galimybę nagrinėjant baudžiamąją bylą nukentėjusiajam pareikšti civilinį ieškinį dėl jam nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, tačiau nėra numatyta galimybė reikalavimus dėl žalos priteisimo iš nukentėjusiuoju pripažinto asmens reikšti kaltinamajam. Taigi įvertinus tai, be kita ko, atsižvelgiant į įsiteisėjusių teismo sprendimų privalomumo visiems asmenims principą, R. G. prašymas dėl atitinkamos sumos priteisimo iš nukentėjusiosios nenagrinėtinas šioje byloje.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (kompaktinis diskas su vaizdo įrašais, saugomas su 3 tomu), klausimas spręstinas pagal Baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

R. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – 20 MGL (753,20 eurų) dydžio baudą.

Nukentėjusiosios T. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti T. G. naudai iš R. G. 500 (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Tenkinti nukentėjusiosios prašymą dėl atstovavimo išlaidų priteisimo ir priteisti T. G. naudai iš kaltinamojo R. G. 1 300 (vieną tūkstantį tris šimtus) eurų advokato pagalbos išlaidų.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – pateiktą kompaktinį diską su vaizdo įrašais, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.