- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-03
- Bylos Nr.
- e2A-1909-653/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-33103-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrius Ignotas, Alvydas Barkauskas, Jelena Šiškina
- Ieškovas
- S. G., E. G., N. T.
- Atsakovas
- Č. B.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Andriaus Ignoto, Jelenos Šiškinos (pirmininkė ir pranešėja), viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (ieškovų) S. G. (S. G.), E. G. (E. G.) ir N. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų S. G. (S. G.), E. G. (E. G.) ir N. T. ieškinį atsakovui Č. B. (Č. B.) dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai S. G., E. G. ir N. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami priteisti iš atsakovo 36 413,67 Eur kainos, gautos už pastato-gyvenamojo namo (unikalus nr. (duomenys neskelbtini)), pastato-viralinės su rūsiu (unikalus nr. (duomenys neskelbtini)), pastato-ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato-garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) pardavimą, dalį į palikėjo H. G. turtą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovai nurodė, kad prašoma priteisti 36 413,67 Eur suma yra ieškovų tėvo H. G., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimo dalis – atsakovo skola mirusiajam. Ieškovai teigė, kad po tėvo mirties buvo atliktas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio metu nustatyta, jog 2016 m. birželio 3 d. įgaliojimu Nr. (duomenys neskelbtini) H. G. įgaliojo atsakovą Č. B. už ne mažiau kaip 90 000 Eur parduoti H. G. priklausiusį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, gyvenamąjį namą, ūkio pastatus ir kitus statinius, esančius (duomenys neskelbtini) ir nupirkti H. G. vardu kitą nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą ir sodo namą, esančius (duomenys neskelbtini), bei šį turtą rekonstruoti pritaikant nuolatiniam gyvenimui. Veikdamas šio įgaliojimo pagrindu, atsakovas 2016 m. liepos 4 d. sudarė nurodyto turto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria turtas parduotas už 90 000 Eur, o pinigai sumokėti atsakovui. 2016 m. liepos 21 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) H. G. vardu nupirktas žemės sklypas ir sodo namas, esantys (duomenys neskelbtini). Pagal šią sutartį už turtą atsakovas pardavėjams sumokėjo 30 000 Eur, kurie pervesti į pardavėjos N. G. sąskaitą. Ikiteisminio tyrimo metu atsakovas pateikė ranka surašytą raštą dėl H. G. pinigų, gautų pardavus turtą, panaudojimo, tačiau, ieškovų teigimu, ne visais atvejais rašte nurodytas pinigų panaudojimas pagrįstas išlaidų dokumentais: 1) nėra duomenų, kad atsakovas už nupirktą sodo žemės sklypą bei namą būtų sumokėjęs pardavėjams 13 392,86 Eur grynais; 2) nėra duomenų, kad už pirktą sodo žemės sklypą bei namą būtų sumokėtas rašte nurodytas 3 000 Eur avansas; 3) už sodo namo remonto darbus UAB ,,Losrita“ buvo sumokėta 14 985,30 Eur, o ne 34 006,11 Eur, t. y. nepagrįstas 19 020,81 Eur panaudojimas; 4) nėra duomenų, kad už vandens įvedimą į sodo namą būtų sumokėta 1000 Eur M. J.. Taigi, atsakovas, veikęs pagal įgaliojimą ir pardavęs H. G. priklausiusį turtą už 90 000 Eur, ne visą šią sumą išleido naujam namui įsigyti ir remontuoti, dalies jos negrąžino ir liko skolingas H. G. 36 413,67 Eur (13 392,86 Eur + 3 000 Eur +19 020,81 Eur +1000 Eur). Mirus įgaliojimą Nr. (duomenys neskelbtini) suteikusiam asmeniui – H. G. – jo teises ir pareigas pagal šį įgaliojimą perėmė jo teisių perėmėjai įpėdiniai ieškovai.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Č. B. su pareikštais reikalavimais nesutiko, prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
4. Nurodė, kad atsakovą ir H. G., pastarojo buvusią sutuoktinę A. G., taip pat atsakovą ir ieškovę N. T. bei jos sutuoktinio motiną Č. T. siejo ilgalaikiai santykiai, kai atsakovas, jam išduotų įgaliojimų (2010 m. rugpjūčio 12 d. įgaliojimas Nr. (duomenys neskelbtini), 2012 m. gegužės 23 d. įgaliojimas Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. vasario 19 d. įgaliojimas Nr. (duomenys neskelbtini), 2014 m. lapkričio 28 d. įgaliojimas Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindu, tvarkė nuosavybės teisių į žemę atkūrimo, detaliojo planavimo, nekilnojamojo turto sandorių sudarymo ir pan. klausimus; atsakovui nebuvo reiškiamos jokios pretenzijos. Tuo tarpu H. G. vaikai (ieškovai) iš esmės nesirūpino savo tėvu ir pradėjo jį lankyti tik prieš pat mirtį, todėl nežino atsakovą ir mirusįjį siejusių santykių turinio.
5. Atsakovo teigimu, H. G. 2016 m. birželio 3 d. įgaliojimu Nr. (duomenys neskelbtini) įgaliojo atsakovą parduoti nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), už 90 000 Eur; H. G. vardu nuosavybės teise nupirkti žemės sklypą ir sodo namą, esančius (duomenys neskelbtini), ir juos renovuoti bei pritaikyti gyvenimui. Atsakovas šiuos veiksmus atliko, o už parduotą mirusiajam priklausiusį turtą gauti 90 000 Eur buvo panaudoti taip, kaip nurodyta atsakovo ranka surašytoje pinigų panaudojimo ataskaitoje: 1) žemės sklypas ir sodo namas, esantys (duomenys neskelbtini), nupirkti už 46 500 Eur (3 000 Eur sumokėti sodo žemės sklypo ir namelio pardavėjams avansu grynais pagal preliminarios 2016 m. gegužės 11 d. pirkimo-pardavimo sutarties 3.2 punktą; 30 000 Eur sumokėta pardavėjams bankiniu pavedimu pasirašius pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, 13 392,86 Eur sumokėta pardavėjams grynais pinigais juos perduodant pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo dieną ir 107,14 Eur sumokėtas banko mokestis už pinigų išgryninimą); 2) už sodo namo rekonstrukciją ir pritaikymą nuolatiniam gyvenimui UAB ,,Losrita“ sumokėta 34 006,11 Eur pagal 2016 m. birželio 2 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl statybos darbų sodo name atlikimo (14 985,30 Eur sumokėta bankiniais pavedimais ir 19 020,81 Eur grynaisiais pinigais). Statybos darbus atlikusios bendrovės direktorius pasiūlė taikyti nuolaidas statybos darbų kainai, jei bus atsiskaitoma grynaisiais pinigais, H. G. su tuo sutiko, todėl sąskaitos buvo išrašytos mažesnėms sumoms, nei iš tiesų sumokėta už atliktus darbus grynaisiais pinigais. 3) 1 000 Eur už vandens įvedimą su M. J. buvo atsiskaityta darbus atlikusio asmens ir atsakovo tarpusavio reikalavimų įskaitymo būdu, jokių pretenzijų šis asmuo atsakovui nėra pareiškęs. Statybos darbų išlaidas patvirtinantys dokumentai, čekiai, buvo perduoti pačiam H. G. ir tai ikiteisminio tyrimo metu patvirtino mačiusi jo sugyventinė J. L. R.. H. G. mirė (duomenys neskelbtini), tačiau per beveik pusantrų metų laikotarpį jokių žodinių ar rašytinių pastabų dėl atliktų veiksmų atsakovui nebuvo pareiškęs ir pretenzijų neturėjo. Vien tai, kad ieškovai, kaip H. G. teisių ir prievolių perėmėjai, neturėjo atsakovo mirusiajam teiktos ataskaitos, nėra pagrindas pripažinti ieškinyje minimas aplinkybes.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimu ieškovų ieškinį atmetė; priteisė atsakovui iš ieškovų lygiomis dalimis 3 751,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, t.y. po 1 250,33 Eur iš kiekvieno; priteisė valstybei iš ieškovų lygiomis dalimis 30,32 Eur išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų siuntimu, atlyginti, t.y. po 10,11 Eur iš kiekvieno.
11. Teismas iš byloje esančių duomenų, šalių paaiškinimų nustatė, kad 2016 m. birželio 3 d. notaro patvirtintu įgaliojimu Nr. (duomenys neskelbtini) H. G. įgaliojo Č. B. parduoti ne mažiau kaip už 90 000 Eur H. G. nuosavybės teise priklausiusius žemės sklypą, gyvenamąjį namą ir pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), ir savo nuožiūra nupirkti H. G. nuosavybės teise žemės sklypą ir sodo pastatą, esančius (duomenys neskelbtini). 2016 m. liepos 4 d. Nekilnojamųjų daiktų pirkimo ir pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) H. G., atstovaujamas Č. B., pardavė žemės sklypą, gyvenamąjį namą ir pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), už 90 000 Eur. Pinigai sumokėti pardavėjo atstovui atsakovui Č. B., kuris pripažįsta šiuos pinigus gavęs. 2016 m. liepos 21 d. Pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) N. G. ir V. G. pardavė žemės sklypą ir sodo namą, esančius (duomenys neskelbtini) pirkėjui H. G., atstovaujamam Č. B.. Sutarties 3.1 punkte nurodyta turto kaina – 30 000 Eur. (duomenys neskelbtini) H. G. mirė. 2019 m. liepos 19 d. paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas patvirtina, jog H. G. turtą po 1/3 dalį paveldėjo įpėdiniai N. T., E. G. ir S. G.. Pagal ieškovų pareiškimą atsakovo atžvilgiu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2-ajame veiklos skyriuje atliktas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl dokumentų klastojimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nustačius, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikalstama veika nepadaryta.
12. Teismas nurodė, kad atsakovas pateikė 2016 m. gegužės 11 d. preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria H. G. (pirkėjas) ir N. G. bei V. G. (pardavėjai) susitarė sudaryti žemės sklypo ir sodo namo, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, kuria turtą pardavėjai įsipareigojo parduoti už 46 500 Eur (sutarties 3.1. punktas), sutarties 3.2 punkte nurodyta, jog pirkėjas preliminarios sutarties pasirašymo dieną sumoka pardavėjams 3 000 Eur avansą, o pagrindinės sutarties sudarymo dieną sumokės likusią 43 500 Eur sumą (sutarties 3.3. punktas). Nors teismui pateikta preliminarioji sutartis nepasirašyta, tačiau iš pateiktų metaduomenų teismas darė išvadą, kad ši sutartis buvo sukurta, atspausdinta bei išsaugota 2016 m. gegužės 11 d. ir ši data atitinka ir paaiškina pateiktą 2016 m. gegužės 10 d. SMS žinutės tikslą, kuria turto pardavėja N. G. siuntė atsakovui savo ir sutuoktinio duomenis. Taip pat teismas įvertinęs aplinkybę, kad atsakovo banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad 2016 m. liepos 21 d. iš jo sąskaitos grynaisiais pinigais buvo išimta 13 392,86 Eur ir sumokėtas 107,14 Eur komisinis mokestis bankui už grynųjų išmokėjimą (e. t. 1, b. l. 62, t. 2, b. l. 32, 33), nurodė, kad pinigų išgryninimo faktas pats savaime nepatvirtina jų perdavimo turto pardavėjams aplinkybės, tačiau negali būti neįvertinta tai, jog išgryninta suma tiksliai atitinka atsakovo teiginius ir pateiktos preliminariosios sutarties (kuri paskutinį kartą koreguota 2016 m. gegužės 11 d.) sąlygas bei sumas. Teismas pažymėjo, kad tai, kad šalis sieję ikisutartiniai santykiai iki pagrindinės 2016 m. liepos 21 d. pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo buvo šalių rimtai traktuojami, konkretūs bei vykdomi, patvirtina ir liudytoju apklausto pardavėjo V. G. parodymai.
13. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendė, kad labiau tikėtina, jog atsakovo rašte nurodytos sumos, sumokėtos grynaisiais pinigais turto pardavėjams (3 000 Eur avansas ir 13 392,86 Eur grynais sandorio dieną), atitiko realų šalių susitarimą, kuris ir buvo įgyvendintas. Ieškovai nurodytų aplinkybių sutapimų nepaaiškino, savo įvykių versijos dėl šių sutapimų nepateikė.
14. Teismas, spręsdamas dėl namo statybos-rekonstrukcijos darbų kainos, įvertinęs rašytinius įrodymus nustatė, kad 2016 m. birželio 2 d. UAB ,,Losrita“ ir H. G., atstovaujamas atsakovo, sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl fasado ir stogo įrengimo darbų (duomenys neskelbtini), pagal kiekius ir kainas, nustatytus pasiūlyme sąmatoje Nr. (duomenys neskelbtini) (sutarties 1.1 punktas). Preliminari darbų kaina – 14 510,66 Eur, o mokama už faktiškai atliktą darbą. Susitarta, kad užsakovas sumoka 4 197,30 Eur avansą, o darbai atliekami per tris savaites nuo sutarties pasirašymo ir avanso gavimo dienos (sutarties 3.4, 3.5 punktai). Pasiūlymas darbams Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Cokolio ir vidaus įrengimo darbai pagal skyrius“ bendrai 11 992,28 Eur sumai. Atliktų darbų aktas Nr. (duomenys neskelbtini) objektui (duomenys neskelbtini) ,,cokolio ir vidaus įrengimo darbai“ – 11 992,28 Eur sumai. 2016 m. liepos 18 d. UAB ,,Losrita“ išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) 11 992,28 Eur sumai, pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini),,cokolio ir vidaus įrengimo darbai pagal atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini)“. 2016 m. liepos 22 d. iš atsakovo sąskaitos buvo pervesti 8 000 Eur UAB ,,Losrita“ ,,už H. G. sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini). 2016 m. rugpjūčio 3 d. iš atsakovo sąskaitos buvo pervesti 2 945,18 Eur UAB ,,Losrita“ ,,už H. G. sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini). Atliktų darbų aktas Nr. (duomenys neskelbtini) objektui (duomenys neskelbtini), ,,elektros instaliacija ir signalizacija; santechniniai darbai, nulinis ciklas“ – bendrai 2 993,03 Eur sumai. 2016 m. liepos 26 d. UAB ,,Losrita“ išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) 2 993,03 Eur sumai, ,,elektros instaliacijos ir santechnikos darbai pagal atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini)“. 2016 m. rugpjūčio 10 d. iš atsakovo sąskaitos buvo pervesti 2 993,03 Eur UAB ,,Losrita“ už H. G. sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini).
15. Nors UAB „Losrita“ vadovas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kas darbų buvo atlikta tik už 11 992,28 Eur sumą pagal fasado ir stogo įrengimo sutartį bei papildomi elektros instaliacijos ir santechnikos darbai už 2 993,03 Eur ir atsiskaityta tik bankiniais pavedimais, tačiau teismas įvertinęs bylos medžiagoje esančius duomenis, 2016 m. rugsėjo 15 d. UAB „Losrita“ atsakovui siųstą santechnikos nuotraukos tęsinį, taip pat tai, kad byloje nėra duomenų, kad UAB „Losrita“ būtų fiksavusi skolas bei reiškusi pretenzijas dėl neatsiskaitymo už darbus, darė išvadą, kad darbai buvo atliekami gerokai po to, kai buvo išrašyti pateikti atliktų darbų aktai bei PVM sąskaitos-faktūros. Teismas sprendė, kad bylos medžiaga nėra pakankama nustatyti tikslią UAB ,,Losrita“ už statybos darbus (duomenys neskelbtini) sumokėtą sumą, tačiau leidžia pripažinti, jog esami duomenys nepilni ir neduoda pagrindo laikyti įrodyta aplinkybę, jog už statybos darbus sumokėta tik 14 985,30 Eur, kaip teigia ieškovai (CPK 178, 185 straipsnis). Teismas darė išvadą, kad pateikta medžiaga nėra pakankama spręsti dėl pinigų sumos, kuria už statybos darbus sumokėta kaina neatitinka nurodytos atsakovo surašytoje ataskaitoje.
16. Teismas, spręsdamas dėl atsiskaitymo už vandens įvadą, įvertinęs bylos medžiagą, šalių paaiškinimus ir liudytojo M. J. parodymus, konstatavo, kad nėra pakankamo pagrindo ieškiniui tenkinti ir šioje dalyje, kadangi atsakovas nuosekliai nurodė, jog nurodyta suma nebuvo mokėta, o buvo atliktas įskaitymas, nes vandens įvedimo darbus atlikęs asmuo buvo skolingas atsakovui, ieškovai neginčija, kad vandens įvedimo darbai yra atlikti ir, kad juos atliko M. J., byloje taip pat nėra duomenų, kad šiuos darbus atlikęs asmuo būtų reiškęs pretenzijas dėl atsiskaitymo už atliktus darbus.
17. Teismas, spręsdamas dėl įgaliotinio atsiskaitymo įgaliotojui bei reikšmingo faktinių aplinkybių konteksto, nurodė, kad byloje susidarė situacija, kai reikšmingoms faktinėms aplinkybėms patvirtinti ar paneigti trūksta tiesioginių įrodymų, kadangi įgaliojimą išdavęs H. G. yra miręs, su juo nagrinėjamu laikotarpiu kartu gyvenusi J. L. R. negali būti apklausta dėl šalims nežinomos jos buvimo vietos; sodo žemės sklypą ir namą pardavusi ir, anot sutuoktinio, visus su tuo susijusius klausimus tvarkiusi N. G. taip pat yra mirusi. Nurodytų aplinkybių kontekste iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad atsakovui įgaliojimus veikti išperkant iš valstybės žemės sklypus, ruošiant detaliojo planavimo dokumentus, keičiant žemės tikslinę paskirtį, atliekant geodezinius matavimus, sudarant nekilnojamojo turto sandorius ir pan. buvo išdavęs ne tik mirusysis H. G., tačiau ir kiti susiję giminės atstovai: 2010 m. rugpjūčio 12 d. įgaliojimu Nr. (duomenys neskelbtini) Č. T. (ieškovės šioje byloje sutuoktinio motina); 2012 m. gegužės 23 d. įgaliojimu Nr. (duomenys neskelbtini) N. T. (ieškovė šioje byloje); 2012 m. gegužės 3 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi Č. T., atstovaujama atsakovo, įsigyja žemės sklypą; 2013 m. vasario 19 d. įgaliojimu Nr. (duomenys neskelbtini) A. G. (H. G. sutuoktinė; 2014 m. lapkričio 28 d. įgaliojimu Nr. (duomenys neskelbtini) H. G. įgaliojo atsakovą jo vardu vesti paveldėjimo bylą po A. G. mirties, savo nuožiūra išpirkti (nupirkti) iš valstybės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pakeisti sklypo bendruosius planus, sudaryti ir patvirtinti detaliuosius planus, pakeisti pagrindinę žemės nuodijimosi paskirtį, įversti į sklypus komunikacijų tinklus ir pan.; mokėjimo pavedimai patvirtina teiginius, kad atsakovas atliko mokėjimus antstoliams už H. G. vykdomosiose bylose; veikė jo vardu susirašinėdamas su antstoliu (e. t.2, b. l. 69). Byloje nėra duomenų, kad būtų kilę ginčų vykdant šiuos pavedimus, kad atsakovui būtų buvę reikštos pretenzijos ar reikalavimai, susiję su pavedimų vykdymu.
18. Teismas nurodė, kad itin svarbu yra tai, kad H. G. 2016 m. birželio 3 d. įgaliojimu Nr. (duomenys neskelbtini) įgaliojo atsakovą parduoti nekilnojamąjį turtą už 90 000 Eur, H. G. vardu nuosavybės teise nupirkti žemės sklypą ir sodo namą, esančius (duomenys neskelbtini). Taip pat nėra ginčo dėl to, kad buvo susitarimas, jog už gautas lėšas pardavus turtą bus ne tik įgytas kitas turtas, tačiau jis bus rekonstruotas ir pritaikytas gyventi. Sodo namas įgytas 2016 m. liepos 21 d. sandoriu ir iki 2016 metų pabaigos, pagal turimus duomenis, statybos-rekonstrukcijos darbai buvo baigti. Byloje nėra ginčo dėl to, kad sodo namas pritaikytas gyventi ir H. G. jame gyveno iki savo mirties. H. G. mirė (duomenys neskelbtini). Nėra jokių duomenų, kad per visą šį laikotarpį iki mirties jis būtų žodžiu ar raštu reiškęs pretenzijas atsakovui dėl netinkamo pavedimo įvykdymo, netinkamo už turtą gautų lėšų panaudojimo ar pan. Ieškovai procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu nekėlė klausimo dėl to, kad H. G. galėjo nesuvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, negebėti tinkamai atstovauti bei ginti savo interesų ir pan. Priešingai, patys ieškovai, kreipdamiesi į Vilniaus rajono policijos komisariatą, 2018 m. balandžio 24 d. pareiškime nurodė, kad ,,tėvas buvo labai smulkmeniškas klausimais dėl pinigų“. Teismas sprendė, kad atsižvelgiant į tai, aplinkybė, jog per tokį laikotarpį nuo įgaliojime aptartų veiksmų atlikimo iki mirties H. G. nereiškė jokių pretenzijų atsakovui, turi esminę reikšmę šioje byloje, nes leidžia pripažinti, jog labiau tikėtina, kad atsakovo veiksmai atitiko įgaliotojo valią ir šalių susitarimus. Vien tai, kad šių susitarimų turinio nežinojo įpėdiniai, nepaneigia jų buvimo galimybės ir teisėtumo.
19. Teismas nurodė, kad ieškovai neįrodė, kad byloje esanti atsakovo ranka rašyta įgaliojimo vykdymo ir už parduotą turtą gautų pinigų panaudojimo ataskaita nebuvo pateikta įgaliotojui H. G. ar kad pastarasis būtų ją ginčijęs, su lėšų panaudojimu nesutikęs ir kt. Įgaliojimas iš esmės buvo įvykdytas. Dėl to, ilgą laiką po įgaliojime nustatytų veiksmų įvykdymo nesant įgaliotojo reikalavimų ar pretenzijų įgaliotiniui, nėra pagrindo spręsti, kad su įgaliotoju buvo neatsiskaityta ar kad jam priimtinu būdu nebuvo pateikta ataskaita.
III. Apeliacinio skundo argumentai
20. Apeliaciniu skundu apeliantai (ieškovai) S. G., E. G. ir N. T. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimą bei priteisti iš atsakovo Č. B. 23 020,81 Eur kainos, gautos už pastato-gyvenamojo namo (unikalus nr. (duomenys neskelbtini)), pastato-viralinės su rūsiu (unikalus nr. (duomenys neskelbtini)), pastato-ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato-garažo (unikalus nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadanstrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pardavimą, dalį į palikėjo H. G. turtą, priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
21.1. teismas nepagrįstai sprendė, kad 3 000,00 Eur dydžio avansą sumokėjo atsakovas, kadangi naujai gauto įrodymo 2016 m. gegužės 11 d. preliminarios sutarties paskutiniame lape ranka įrašyta: „Pinigus gavau 3 000 Eur N. G., parašas, V. G., parašas“ bei H. G. ranka parašyta: Pinigus sumoje 3 000 Eur sumokėjau H. G., parašas“. Tai patvirtina, kad atsakovas niekaip negalėjo sumokėti 3 000 Eur už namą, nes tai padarė pats H. G..
Šalies argumentai
21.2. Pagal byloje esančius duomenimis atsakovas UAB „Losrita“ sumokėjo tik 14 985,30 Eur, o ne 34 006,11 Eur, t.y. 19 020,81 Eur nebuvo sumokėti UAB „Losrita“ direktoriui. UAB „Losrita“ direktorius teismo posėdyje nurodė, kad atsiskaitymas vyko tik bankiniais pavedimais, jokių grynųjų iš atsakovo nėra gavęs, t.y. liudytojas visiškai patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad 19 020,81 Eur būtų sumokėjęs grynais pinigais. Teismas padarė nepagrįstą ir klaidingą išvadą, kad UAB „Losrita“ už darbus buvo sumokėta daugiau nei nurodyta išrašytuose atliktų darbų aktuose bei PVM sąskaitose-faktūrose. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu neįrodė, kad sodo name būtų atliekami kiti darbai, kurie nebuvo nurodyti oficialiai apmokėtose sąskaitose bei nurodyti atliktų darbų aktuose. Iš atsakovo yra reikalaujama suma 19 020,81 Eur, o skirtumas tarp komercinių pasiūlymų sumų ir PVM sąskaitose-faktūrose nurodytų sumų sudaro tik 1 656,18 Eur, tokį skirtumą galima paaiškinti nuolaidomis bei tuo, kad statybos darbai apmokami pagal faktą. Iš bylos medžiagos matyti, kad statybos darbai vėlavo, buvo užbaiginėjami darbai, kurie nurodyti sąskaitoje-faktūroje. Taip pat prašo prijungti prie bylos prie bylos 2016 m. gegužės 11 d. preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).
21.3. Teismo išvada, kad byloje nėra duomenų, kad UAB „Losrita“ būtų fiksavusi skolas ar reiškusi pretenzijas dėl neatsiskaitymo už darbus yra nereikšminga, kadangi pretenzijų neturėjimas kaip tik parodo, kad su ja buvo tinkamai atsiskaityta.
21.4. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovų byloje pateiktus įrodymus: 2016 m,. liepos 18 d. sąskaitą-faktūrą Serija LSR Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 11 992,28 Eur sumai, atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. liepos 26 d. sąskaitą-faktūrą Serija LSR Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 2 993,03 Eur sumai, atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurias gavo apmokėjimą už H. G. banko pavedimu iš atsakovo. Taip pat nepagrįstai atmetė liudytojo T. K. parodymus bei ikiteisminio tyrimo medžiagą.
21.5. Teismas nepagrįstai sprendė, kad bylos medžiaga yra nepakankama nustatyti tikslią UAB „Losrita“ už statybos darbus sumokėtą sumą, tačiau pripažino, kad esami duomenys nepilni ir neduoda pagrindo laikyti įrodyta, kad už statybos darbus sumokėta tik 14 985,30 Eur.
Šalies argumentai
21.6. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas 1 000 Eur sumokėjo M. J., kadangi teismo posėdžio metu liudytojas M. J. nurodė, kad atliko vandens įvedimo darbus, tačiau atsakovas su juo neatsiskaitė; atsakovas posėdžio metu apsiribojo tik abstrakčiu pasisakymu, kad skola buvo užskaityta, tačiau už ką ir kaip nebuvo paaiškinta.
21.7. Teismas taip pat padarė nepagrįstą išvadą, kad nėra jokių duomenų, kad per visą laikotarpį iki mirties H. G. būtų žodžiu ar raštu reiškęs pretenzijas dėl netinkamo pavedimo įvykdymo, netinkamo už turtą gautų lėšų panaudojimą. Nurodo, kad H. G. nuolat pabrėždavo, kad jokių skolų neturi, tačiau po jo mirties atsirado vekseliai, preliminarioji sutartis, kur visur figūruoja atsakovo Č. B. pavardė, tačiau teismas šių aplinkybių nesiaiškino, taip pat neatsižvelgė į tai, kad atsakovas turėjo ir daugiau civilinių bylų, kurios buvo pradėtos po kitų asmenų mirties.
21.8. Teismas neįvertino, kad H. G. išduotas įgaliojimas galiojo iki 2021 m. birželio 3 d., o jis mirė (duomenys neskelbtini); kad H. G. nieko nežinojo apie skolas, nes išieškojimas iš Č. B. pusės prasidėjo tik po H. G. mirties. Teismas šių argumentų visiškai neanalizavo, o palaikė tik atsakovo pateiktus paaiškinimus.
21.9. Atsakovo Č. B. parodymai, jo rankraštis dėl pinigų panaudojimo prieštarauja bylos rašytinei medžiagai, taip pat liudytojo T. K. parodymams.
21.10. Bylos nagrinėjimo metu ieškovai rėmėsi tiesioginiais įrodymais, o atsakovas netiesioginiais. Byloje pateikti tiesioginiai įrodymai, susiję su pinigų panaudojimu namo statybai, liudytojas patvirtino darbų kainą bei sumokėtą sumą, tačiau teismas neturėdamas jokių įrodymų, padarė išvadą, kad bylos medžiaga nėra pakankama nustatyti tikslią UAB „Losrita“ už statybos darbus sumokėtą sumą. Teismas neturėjo jokių įrodymų, prielaidų teigti, kad 19 020,81 Eur suma buvo investuota į statybas, sumokėta grynais pinigais UAB „Losrita“.
22. Atsakovas Č. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2429-1097/2020 nepakeistą, priteisti iš ieškovų atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
23. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
23.1. Apeliantų pateiktas naujas rašytinis įrodymas visiškai patvirtina teismo išvadas ir atsakovo nuosekliai įrodinėtą poziciją. Atsakovas pasirašytos preliminariosios sutarties pateikti negalėjo, kadangi visus dokumentus dar 2016 metais atidavė H. G.. Apeliantų pateikta preliminarioji sutartis visiškai atitinka atsakovo pateiktą nepasirašytą jos variantą ir įrodo, kad turtas buvo nupirktas už 46 500 Eur. Atsakovas 3 000,00 Eur avansą sumokėjo Preliminarios sutarties pasirašymo dieną ir dėl to, kad veikė H. G. naudai, Preliminarioje sutartyje pasirašė H. G..
23.2. Apeliantai neginčija nustatytų faktinių aplinkybių, kad H. G. nereiškė jokių pretenzijų atsakovui dėl netinkamo pavedimo, netinkamo už turtą gautų lėšų panaudojimo ir pan.
Šalies argumentai
23.3. Atsakovas su H. G. atsiskaitė dar 2016 metais. Atsakovas neturi pareigos atsiskaityti su apeliantais.
23.4. Už statybos darbus su UAB „Losrita“ buvo atsiskaitoma ir grynaisiais pinigais. Faktiškai darbai buvo atliekami daug ilgiau, nes žodžiu buvo susitarta dėl kitų darbų atlikimo, atsiskaitymo grynaisiais pinigais. Atsakovo vertinimu, mažai tikėtina, kad apklaustas liudytojas patvirtintų savo privačiam verslui neigiamas aplinkybe, kad už dalį darbų buvo atsiskaitoma grynaisiais pinigais, kurie nebuvo įtraukti į buhalterinę apskaitą.
23.5. Atsakovas visus dokumentus perdavė H. G. ir tai ikiteisminio tyrimo metu patvirtino jo sugyventinė.
23.6. H. G. atsakovui niekada nereiškė jokių pretenzijų dėl įgaliojimo vykdymo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
25. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
Dėl naujų įrodymų prijungimo.
26. Naujų įrodymų priėmimas yra apeliacinės instancijos teismo diskrecija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017). Šis klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į įstatymų leidėjo įtvirtintus ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme. Šiuo ribojimu siekiama panaikinti bylos dalyviams galimybę piktnaudžiauti procesu, skatinama veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis jau pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.
27. Nagrinėjamu atveju, apeliantai kartu su apeliaciniu skundu pateikė bei prašo prijungti prie bylos 2016 m. gegužės 11 d. preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašytą H. G. ir pardavėjų N. G. ir V. G.. Nurodo, kad kitoje civilinėje byloje Nr. e2-7095-223/2020 2020 m. rugpjūčio 28 d. su atsiliepimu į ieškinį gavo 2016 m. gegužės 11 d. preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį su H. G. bei pardavėjų N. G. ir V. G. parašais, iš kurios paaiškėjo, kad pirkėjas įsipareigojo už namą pardavėjams sumokėti 43 500 Eur sumą, taip pat tai, kad preliminariosios sutarties sudarymo dieną sumokėjo pardavėjams 3 000,00 Eur avansą.
28. Įvertindamas apeliantų nurodytus motyvus, dėl kurių šis įrodymas negalėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, atsakovo nuomonę dėl šio įrodymo prijungimo, siekdamas išsamiai išnagrinėti bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas šį naują įrodymą, kuriuo apeliantai siekia įrodyti, jos 3000 Eur avansą sumokėjo ne atsakovas, o H. G., prijungia prie bylos.
Dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų
29. Byloje kilo ginčas dėl įrodymų vertinimo, sprendžiant dėl fakto ar atsakovas, veikdamas pagal įgaliojimą, susijusį su disponavimu H. G. priklausančiu nekilnojamuoju turtu (pardavimu, pirkimu, rekonstrukcijos darbais), atsiskaitė su įgaliotoju H. G., kuris (duomenys neskelbtini) mirė. Ieškovai yra H. G. įpėdiniai.
30. Įrodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos CPK 185 straipsnyje. Šios teisės normos esmė yra ta, kad įrodymus vertina tik teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu teismo posėdyje, vadovaudamasis įstatymu. Įstatymas iš anksto neapibrėžia įrodymų galios, nenustato vienų įrodymų viršenybės prieš kitus. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2007 m. ir kt.).
31. Apeliantai apeliaciniame skunde, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu, analizuoja įrodymus apie atsakovo atsiskaitymą su turto padavėjais, su statybos darbus vykdžiusiais rangovais, teigia, kad jų įrodymai yra tiesioginiai, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jais nesivadovavo.
32. Šioje byloje svarbu tai, kad ginčo dalykai yra sutartiniai santykiai tarp atsakovo ir H. G., todėl kaip atsakovo, taip ir ieškovų įrodymai yra netiesioginiai, nes jie tiesiogiai neatspindi ginčui aktualių sutartinių santykių, siekiant nustatyti ar atsakovas liko skolingas įgaliotojui.
33. Esminiai pirmosios instancijos teismo motyvai nėra apeliantų paneigti, t.y. teismas, įvertinęs įrodymų visumą, priėjo išvados, kad byloje nesant tiesioginių objektyvių įrodymų apie atsakovo ir H. G. tarpusavio sutartinių prievolių vykdymą, nėra pagrindo laikyti, jog ieškovo pateikti įrodymai apie atsiskaitymus su trečiaisiais asmenimis už nekilnojamojo turto įsigijimą ir rekonstrukcijos darbus, yra pakankami įrodyti, jog atsakovas liko skolingas H. G. vykdant 2016 m. birželio 3 d. išduotą įgaliojimą.
34. Apeliantai neginčija pirmosios instancijos teismo nustatyto fakto, kad tarp atsakovo ir H. G. buvo susiklostę ir kiti sutartiniai santykiai (atsakovui buvo išduoti įgaliojimai veikti išperkant iš valstybės žemės sklypus, ruošiant detaliojo planavimo dokumentus, keičiant žemės tikslinę paskirtį, atliekant geodezinius matavimus, sudarant nekilnojamojo turto sandorius ir pan., kuriuos davė ne tik mirusysis H. G., tačiau ir kiti susiję giminės atstovai; atsakovas mokėjo antstoliams už H. G. vykdomosiose bylose; H. G. vardu vykdė susirašinėjimą su antstoliu).
35. Byloje nėra ginčo dėl to, kad tarp atsakovo ir H. G. buvo susitarimas, jog už gautas lėšas pardavus turtą buvo ne tik įgytas kitas turtas, tačiau jis bus rekonstruotas ir pritaikytas gyventi ir H. G. jame gyveno iki savo mirties.
36. Apeliantai nepaneigė teismo nustatyto fakto, kad iki mirties H. G. nebuvo reiškęs pretenzijų atsakovui dėl netinkamo pavedimo įvykdymo, netinkamo už turtą gautų lėšų panaudojimo ar pan. Patys ieškovai, kreipdamiesi į Vilniaus rajono policijos komisariatą, 2018 m. balandžio 24 d. pareiškime nurodė, kad ,,tėvas buvo labai smulkmeniškas klausimais dėl pinigų“. Apeliantų nurodyta aplinkybė, kad H. G. nuolat pabrėždavo, kad jis jokių skolų neturi, nėra teisiškai reikšminga šioje byloje, kurioje sprendžiamas ginčas ne dėl H. G. įsiskolinimo, o dėl atsakovo skolos H. G. fakto. Svarbu ir tai, kad 2019-05-10 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą taip pat buvo konstatuota, kad objektyvių duomenų apie tai, kad per šį laikotarpį -daugiau kai po metų, kai buvo nupirktas ir suremontuotas namas - H. G. būtų kokiu nors būdu išreiškęs, kad buvo neteisėtai pasisavinti jam priklausantys pinigai, gauta nebuvo, H. G. nesikreipė į teisėsaugos institucijas su pareiškimu dėl jam priklausančių lėšų neteisėto pasisavinimo, taip pat neminėjo savo sugyventinei, kad turėtų Č. B. kokių nors turtinio pobūdžio pretenzijų.
37. Pažymėtina, kad apeliantai nenurodė ir nepagrindė kaip aplinkybės apie jų nurodytus atsiradusius vekselius, apie kitą bylą, kurioje atsakovas reiškė reikalavimus priteisti skolą iš ieškovų, yra susijusios su šia byla, todėl tokios apeliantų nurodytos aplinkybės šiuo atveju neturi įrodomosios vertės.
38. Dėl išdėstyto, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą ir nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, nuspręsdamas, kad aplinkybė, jog per laikotarpį nuo įgaliojime aptartų veiksmų atlikimo iki mirties H. G. nereiškė jokių pretenzijų atsakovui, turi esminę reikšmę šioje byloje, nes leidžia pripažinti, kaip labiau tikėtina, kad atsakovo veiksmai atitiko įgaliotojo valią ir šalių susitarimus (CPK 185 straipsnis).
39. Teismas motyvavo išvadą, jog sudarius 2016 m. liepos 4 d. Nekilnojamųjų daiktų pirkimo ir pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016 m. liepos 21 d. Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), įgaliojimas Nr. (duomenys neskelbtini) iš esmės buvo įvykdytas. Apeliantai nenurodė nesutikimo argumentų dėl teismo motyvų šiuo aspektu, todėl apelianto nurodyta aplinkybė, jog įgaliojimas galiojo iki 2021 m. birželio 3 d., minėtos teismo išvados nepaneigia. Kita vertus, apeliantai nenurodė kokių veiksmų pagal įgaliojimą atsakovas neatliko, tuo tarpu įgaliojime numatytas jo galiojimo laikotarpis nedraudė atsakovui atitinkamus veiksmus atlikti iki įgaliojime nurodytos jo galiojimo pabaigos. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ilgą laiką po įgaliojime nustatytų veiksmų įvykdymo nesant įgaliotojo reikalavimų ar pretenzijų įgaliotiniui, nėra pagrindo spręsti, kad su įgaliotoju buvo neatsiskaityta ar kad jam priimtinu būdu nebuvo pateikta ataskaita. Dėl minėtų motyvų ieškinys pagrįstai buvo atmestas, todėl kiti apeliantų argumentai nėra esminiai ginčo išsprendimui.
40. Apeliantai teigia, kad jų naujai pateiktame įrodyme - paskutiniame lape ranka įrašyta: „Pinigus gavau 3 000 Eur N. G., parašas, V. G., parašas“ bei H. G. ranka parašyta: Pinigus sumoje 3 000 Eur sumokėjau H. G., parašas“, įrodo, jog 3000 Eur avansą sumokėjo pats H. G., o ne atsakovas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu apeliantų vertinimu: byloje buvo konstatuota, jog atsakovas veikė H. G. vardu ir interesais, todėl vien įrašas, kad H. G. sumokėjo 3000 Eur, t.y. įvykdė prievolę sumokėti avansą, nepaneigia labiau tikėtinos išvados, jog už H. G. galėjo sumokėti atsakovas, todėl H. G. jam pretenzijų neturėjo. Be to, jei atsakovas disponavo H. G. pinigais pardavus jam priklausantį turtą, nėra suprantama dėl kokių motyvų H. G. savo pinigais būtų suinteresuotas atsiskaityti su pirkėjais.
41. Sprendžiant dėl atsiskaitymo su rangovu UAB „Losrita“, teismas, įvertinęs įrodymus, konstatavo, kad darbai buvo atliekami gerokai po to, kai buvo išrašyti pateikti atliktų darbų aktai bei PVM sąskaitos-faktūros. Teismas sprendė, kad bylos medžiaga nėra pakankama nustatyti tikslią UAB ,,Losrita“ už statybos darbus (duomenys neskelbtini) sumokėtą sumą, tačiau leidžia pripažinti, jog esami duomenys nepilni ir neduoda pagrindo laikyti įrodyta aplinkybę, jog už statybos darbus sumokėta tik 14 985,30 Eur, kaip teigia ieškovai (CPK 178, 185 straipsnis). Apeliantų nesutikimo su tokia teismo išvada argumentai paremti prielaidomis apie tai, kad statybos darbai galimai vėlavo, kad galimai buvo pritaikytos nuolaidos, tik patvirtina teismo išvadą, jog šiuo atveju, esant prieštaravimams tarp sąskaitų, susirašinėjimo, komerciniame pasiūlyme nurodytos kainos, objektyviai nustatyti kiek buvo sumokėta už atliktus darbus, kokie konkrečiai darbai buvo atlikti ir kokia buvo jų vertė, negalima.
42. Vertinant liudytojo M. J. parodymus, atsižvelgtina į tai, kad iš šio asmens vykdomas išieškojimas atsakovo naudai, todėl tokie parodymai negali būti vertinami kaip pakankamai objektyvūs. Kita vertus, šis liudytojas neneigė, kad atsakovas, atsižvelgus į tai, kad M. J. jam buvo skolingas, pranešė apie įskaitymą žodžiu.
43. Šiuo atveju, atsižvelgus į ginčo dalyką, abejonės dėl aplinkybių kaip buvo atsiskaityta su rangovais, esant nustatytam faktui, jog H. G. nereiškė pretenzijų atsakovui dėl įgaliojimo įvykdymo, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog atsakovas po atliktų rekonstrukcijos darbų liko skolingas H. G..
44. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Tačiau teismas, motyvuodamas savo išvadas, neprivalo detaliai aptarti kiekvieno byloje ginčo šalių pateikto įrodymo.
45. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė su esminėmis bylos aplinkybėmis susijusius įrodymus, tinkamai taikė tiek procesines, tiek materialinės teisė normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
46. Pagal CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (2541 Eur) viršija Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijų nustatytą maksimalų dydį, todėl priteistina išlaidų suma mažintina iki 1818 Eur (CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apeliantų S. G., E. G. ir N. T. lygiomis dalimis 1818 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo Č. B. naudai.