Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Joniškio rajono savivaldybėje atstovei Genovaitei Eidukienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. T. ieškinį atsakovui A. P., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Joniškio rajono savivaldybėje, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovo A. P. išlaikymą jo nepilnamečiam vaikui periodinėmis išmokomis po 350 Eur per mėnesį, pradedant nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės bei išlaikymo įsiskolinimą po 350 Eur nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2020 m. liepos 20 d. Teismo posėdžio metu šalys sutarė, kad atsakovas teiks vaikui išlaikymą po 175 Eur iki vaiko pilnametystės ir ieškovė nebereikalauja išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Sprendžiant išlaikymo priteisimo klausimą turi būti laikomasis vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik būtinieji jo poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), tačiau ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu.

Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus bei teismo posėdžio metu išklausęs proceso dalyvių paaiškinimų, atsižvelgdamas į vaiko amžių ir poreikius, abiejų šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas, išlaikytinių skaičių, į bendrą pragyvenimo, infliacijos lygį, Lietuvoje nustatytą minimalios mėnesinės algos dydį atskaičius mokesčius, gaunamą valstybės paramos dydį vaikams, bei tai, jog materialinį išlaikymą savo nepilnamečiam vaikui privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, konstatuoja, jog šalių susitartas 175 Eur išlaikymo dydis yra pakankamas patenkinti būtinus mažamečio šalių vaiko poreikius, todėl iš atsakovo nepilnamečio vaiko A. P. išlaikymui priteistinas išlaikymas po 175,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki sūnaus pilnametystės (CK 3.192, 3.194, 3.201 straipsniai).

Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu prašė teismą priteisti didesnį išlaikymą vaikui, nei šalys susitarė bylos nagrinėjimo metu, motyvuodamas tuo, kad ateityje valstybė išvengtų išlaidų dėl teisminės gynybos. Teismas sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo peržengti ieškovės šiuo metu reiškiamų reikalavimų ribas. CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas lemia, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis. CPK 42 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieškovas turi teisę padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimus, atsisakyti ieškinio, baigti bylą taikos sutartimi. Šalys sutarė, kad 175 Eur išlaikymas iš vieno tėvo vienerių metų amžiaus vaikui yra pakankamas. Pasikeitus situacijai, esant poreikiui, šalys ateityje galės šį klausimą išspręsti taikiai, nepavykus susitarti – kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka.

Priteistas išlaikymas indeksuotinas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Ieškovė O. T. paskirtina uzufrukto teise tvarkyti A. P. išlaikymui priteistas lėšas (CK 3.190 straipsnio 1 dalis.).

Pažymėtina, jog vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams, o ne visos šeimos poreikių tenkinimui.

Šalims išaiškintina, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis arba vaiko poreikiai.

Dėl bendravimo tvarkos

CK 3.170 straipsnio 1, 2, 4 dalyse nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant; vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena; tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka. Kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad su atsakovu nekyla ginčų dėl bendravimo tvarkos su vaiku ir šiuos klausimus jie spręs gera valia. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad tarp šalių dėl bendravimo su vaiku yra konfliktiški santykiai, atsakovas savo atsiliepime prašė nustatyti konkrečią bendravimo su vaiku tvarką. Nei ieškovė, nei atsakovas nesiūlė teismui norimos bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku. Nepilnamečio vaiko tėvams nerandant bendro sutarimo dėl maksimalaus skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku, valstybės vaiko teisių apsaugos institucija, gindama viešąjį interesą ir nepilnamečio vaiko interesus, pasiūlė nustatyti detalią atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, su kuria, patikslinus kai kuriuos punktus teismo posėdžio metu, iš esmės abi ginčo šalys sutiko, išskyrus vieną sąlygą – nuo kokio amžiaus šalių nepilnametis vaikas gali likti nakvoti pas savo tėvą ir kartu su tėvu nepertraukiamai atostogauti. Ieškovės manymu, jų nepilnametis vaikas gali likti nakvoti pas tėvą tik nuo trejų metų amžiaus. Tuo tarpu atsakovas pageidauja, kad sūnus pas jį galėtų likti nakvoti jau nuo 2021 m. birželio 1 d. Savo griežtai pozicijai pagrįsti ieškovė nurodė motyvą, kad sūnus yra per mažas likti nakvoti pas atsakovą, jis neramiai miega ir būtent ji geriausiai jaučia savo vaiką, o pradėjęs kalbėti, sūnus galės išsakyti tėvui savo poreikius.

Civiliniame procese įtvirtintas rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Teismo vertinimu, ieškovė nepateikė jokių objektyvių argumentų, įrodymų, kad nuo 2021 m. birželio 1 d. mažamečiam vaikui kas antrą savaitgalį liekant nakvoti pas tėvą ar nepertraukiamai leidžiant kartu atostogas, tai gali turėti žalingų vaikui pasekmių, kad vaiko buvimas tėvo aplinkoje kelia riziką ar yra jam nesaugus, kad tėvas nesugebės tinkamai pasirūpinti vaiku naktį ar kad nakvojimas svetimoje vietoje gali sukelti vaikui nerimą, pažeisti jo emocinę būklę. Byloje nėra jokių duomenų, kad tėvas pažeidinėtų vaiko interesus, pasiėmęs jo neprižiūrėtų ar, kad atsižvelgiant į mažą vaiko amžių, tėvo ir vaiko santykiai būtų blogi. Manytina, kad miegojimas su tėvu mažamečiui nėra naujiena – vaikui pas jį svečiuojantis, tėvas vaiką migdo pietų. Be to, likdamas pas atsakovą nakvoti, vaikas bus su sau artimu žmogumi – tėvu. Teismas sprendžia, kad ieškovės nesutikimas leisti vaikui nakvoti pas tėvą nuo anksčiau paminėtos datos yra siekis riboti vaiko ir tėvo bendravimą.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė nurodė, kad ypatingai svarbu kuo daugiau ir kuo anksčiau vaikui bendrauti su kitu iš tėvų. Vaiko mama ir taip daugiau laiko praleidžia su vaiku, todėl nuo 2021 m. birželio 1 d. leidžiant vaikui ilgiau pasilikti pas tėvą, tai ne tik vaikui nepakenktų, bet atvirkščiai – vaikas greičiau įprastų prie tėvo. Kaip nurodė atstovė, nebūtų jokia problema ir šias Kalėdų šventes vaikui sutikti pas tėvą ir palikti pas jį nakvoti.

CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium.

Aiškindamas pirmiau nurodytas teisės normas, kasacinis teismas pasisakė, kad vaiko ryšys su abiem tėvais yra svarbus, todėl valstybės institucijos, inter alia, teismas, turi pareigą užtikrinti jo palaikymą ir vystymąsi. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

Teismas nurodo, kad sprendžiant panašaus pobūdžio bylas, psichologai yra pasisakę, kad vaikai iki trejų metų neturi ilgalaikės atminties. Mažai bendraujant, vaikas mažai atmins santykį su tėvu, jų emocinis ryšys bus silpnas arba jo iš viso nebus. Tam, kad nedingtų ir būtų palaikomas emocinis tėvo ir vaiko ryšys, jis turi būti kuriamas ir nuolat palaikomas. Ieškovė pati nurodė, kad tėvas su vaiku emocinio ryšio dar neturi, todėl teismo vertinimu, reikalingas kuo ankstesnis ir intensyvesnis atsakovo ir jo vaiko bendravimas, kad pas vaiką formuotųsi tėvo vaizdinys, kad tėvo vietos neužimtų kiti asmenys, kad vaikas jaustų tėvo rūpestį bei žinotų, jog jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami. Ribojant vaiko bendravimą su atsakovu, galima ir nesulaukti, kada vaikas paaugęs pats pasisakys, jog nori daugiau laiko praleisti pas tėvą, nes tarp jų nebus emocinio ryšio arba jis bus labai silpnas. Dėl visų aukščiau paminėtų priežasčių, atsižvelgiant išimtinai į mažamečio vaiko interesus bei poreikius, vaiko amžių, teismas sprendžia, kad pereinamojo laikotarpio, trunkančio iki vaikui sueis treji metai, būtinumo ieškovė neįrodė, ir šalių vaikas A. P. gali likti nakvoti pas tėvą nuo 2021 m. birželio 1 d.

Nagrinėjamoje byloje tėvas siekia maksimaliai dalyvauti sūnaus gyvenime ir su juo bendrauti, tačiau, kaip matyti, dėl bendravimo tvarkos buvo kilę nesutarimų su vaiko motina. Spręstina, kad valstybės vaiko teisių apsaugos institucijos siūloma nustatyti detali nepilnamečio vaiko bendravimo su tėvu tvarka su atitinkamais patikslinimais atitinka vaiko interesus ir nepažeidžia šalių teisių. Išvadą teikiančios institucijos pateikta bendravimo tvarka, su kuria šalys iš esmės sutiko, šiek tiek modifikuotina, nurodant, kad nuo 2021 m. birželio 1 d. tėvas su sūnumi bendrauja du savaitgalius per mėnesį nepertraukiamai nuo šeštadienio 10 val. iki sekmadienio 19 val. bei nuo paminėtos datos savo atostogų metu atsakovas gali dešimt dienų nepertraukiamai bendrauti su vaiku savo pasirinktoje vietoje; taip pat trumpintini informavimo terminai apie ketinimą atvykti bendravimui: įprastai informuojama prieš vieną dieną, pasiimant vaiką atostogų – prieš tris dienas; papildomai įtraukiamos sąlygos, susijusios tėvų būtinybe informuoti apie kontaktinių duomenų pasikeitimą, apie sūnaus aprūpinimą, esminius jo gyvenimo įvykius, sudarant galimybes vienas kitam juose dalyvauti, bei įtrauktinos kitos sąlygos, suteikiančios vaiko ir tėvų santykiams stabilumo ir apibrėžtumo.

Teismas nustato tokią bendravimo tvarką, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinio teismo sprendimo) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (CK 3.175 straipsnio 3dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

Šalims taip pat išaiškintina, kad tėvai bendru sutarimu gali sutarti ir dėl kitokios bendravimo tvarkos su nepilnamečiu sūnumi; be to, tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant; šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (CK 3.170 straipsnio 1, 2, 4 dalys).

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir kitų klausimų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovei, vadovaujantis 2020 m. birželio 25 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu Nr. (8.4.)TP-20-T-1509-6707 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“, šioje civilinėje byloje teikta antrinė teisinė pagalba, 100 procentų atleidžiant ieškovę nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo.

Žyminis mokestis pagal patenkintų reikalavimų apimtį šioje byloje sudaro 163,00 Eur (100 Eur už gyvenamosios vietos nustatymą ir 63 Eur už išlaikymo priteisimą (175 Eur x 12 mėn. x 3 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Šis žyminis mokestis valstybei priteistinas iš atsakovo.

Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2020 m. lapkričio 20 d. pažymos matyti, kad tarnyba, teikdama valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ieškovei, patyrė 304,06 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (b. l. 86). Teismo vertinimu laikytina, kad ieškovės reikalavimai patenkinti 50 procentų. Atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį, įvertinus, kad atsakovo procesinis elgesys buvo tinkamas, todėl iš atsakovo valstybei priteistina 50 procentų, t. y. 152,03 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Atsakovas pateikė reikalavimą iš ieškovės priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro 500 Eur už advokato suteiktas paslaugas (b. l. 80). Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalį, į tai, kad byloje ginčas kilo iš esmės tik dėl bendravimo tvarkos ieškovei laikantis griežtų savo nuostatų, kas lėmė ribotas galimybes užbaigi bylą taikai, todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, iš ieškovės atsakovui priteistina 50 procentų, t. y. 250 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Teismas patyrė 5,10 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl 2,55 Eur šių išlaidų priteistina iš atsakovo į valstybės biudžetą.

Sprendimui įsiteisėjus, naikintinos 2020 m. liepos 22 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė – laikino išlaikymo priteisima iš atsakovo A. P. nepilnamečiam vaikui A. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki teismo sprendimo priėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 270 straipsniai, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su motina O. T., a. k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) sūnaus A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 175,00 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt penkis eurus) nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki sūnaus pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti O. T., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko A. P. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Nustatyti skyrium gyvenančio atsakovo A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) tvarką:

1) Tėvas A. P. bendrauja su sūnumi A. P. du savaitgalius per mėnesį (antrą ir ketvirtą) nuo šeštadienio 10 val. iki 19 val., ir nuo sekmadienio 10 val. iki 19 val. Tėvas su sūnumi šiame punkte nustatyta tvarka šeštadienį ir sekmadienį bendrauja savo pasirinktoje vietoje. Nuo 2021 m. birželio 1 d., tėvas bendrauja su sūnumi A. P. du savaitgalius per mėnesį (antrą ir ketvirtą) nepertraukiamai savo pasirinktoje vietoje, pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos ar kitos su vaiko motina suderintos vietos nuo šeštadienio 10 val. ir grąžindamas vaiką į gyvenamąją ar kitą sutartą vietą iki sekmadienio 19 val. Motina ir tėvas gali susitarti ir dėl kitokio vaiko paėmimo ir grąžinimo laiko;

2) Tėvas A. P. su sūnumi A. P. darbo dienomis bendrauja vaiko ir motinos gyvenamojoje vietoje arba motinos sutikimu kitoje šalims priimtinoje vietoje, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar kitos šalių suderintos vietos antradienį, ketvirtadienį 10 val. ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą ar kitą suderintą vietą iki tos pačios dienos 19 val. O. T. ir A. P. gali susitarti ir dėl kitokio vaiko paėmimo ir grąžinimo laiko. Bendraudamas su sūnumi A. P. privalo užtikrinti sūnaus priežiūrą ir sveikatos būklę, ugdymo įstaigos lankymą;

3) Tėvas A. P. apie ketinimą atvykti bendravimui su sūnumi A. P. praneša vaiko motinai O. T. raštu (elektroniniu paštu ar trumpąja SMS žinute) ne vėliau, kaip likus vienai dienai iki numatyto atvykimo (išskyrus prieš planuojamas atostogas). Tuo atveju, jei A. P. dėl nenumatytų aplinkybių sutartu laiku atvykti nebegali, nebeturi galimybių, apie tai kaip įmanoma greičiau informuoja vaiko motiną O. T.. Tuo atveju, jei O. T. dėl objektyvių priežasčių (iš anksto suplanuotos kelionės ar kitų svarbių priežasčių) negali pasiruošti A. P. atvykimui ir vaiko perduoti tėvo nurodytu laiku, apie tai O. T. nedelsiant informuoja A. P.;

4) Nuo 2021 m. birželio 1 d., savo atostogų metu A. P. 10 dienų nepertraukiamai bendrauja su sūnumi A. P. savo pasirinktoje buvimo vietoje, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar kitos su vaiko motina suderintos vietos pirmąją atostogų dieną nuo 10 val. ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą ar kitą sutartą vietą dešimtą atostogų dieną 19 val. Apie planuojamą konkretų atostogų laiką A. P. įsipareigoja raštu (elektroniniu paštu ar trumpąja SMS žinute) informuoti O. T. ne vėliau kaip likus trims dienoms iki numatytų atostogų pradžios, kartu suteikdamas informaciją apie tai, kur bus praleidžiamos atostogos. Jei A. P. atostogų laikas sutampa su sūnaus A. P. švietimo, ugdymo, sveikatos priežiūros įstaigų lankymu, A. P. privalo užtikrinti vaiko lankymąsi šiose įstaigose;

5) A. P. pradėjus lankyti mokyklą, A. P. turi teisę su sūnumi A. P. praleisti nepertraukiamai pusę sūnaus rudens, žiemos, pavasario ir vasaros atostogų. Šiame punkte nurodytų atostogų metu A. P. bendrauja su sūnumi A. P. savo pasirinktoje buvimo vietoje, pasiimdamas sūnų iš vaiko motinos O. T. gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vietos pirmąją atostogų dieną nuo 10 val. ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją ar kitą sutartą vietą paskutinę atostogų dieną 19 val. Apie planuojamą konkretų atostogų laiką A. P. įsipareigoja raštu (elektroniniu paštu ar trumpąja SMS žinute) informuoti O. T. ne vėliau kaip likus 3 dienoms iki numatytų atostogų pradžios, kartu suteikdamas informaciją apie tai, kur bus praleidžiamos atostogos;

6) Tėvui A. P. pasiimant sūnų atostogoms, vaiko motina O. T. įsipareigoja paruošti vaikui būtiną aprangą, avalynę, esant reikalui (išvykstant į kitą valstybę), A. P. perduoti sūnaus A. P. asmens tapatybės dokumentą;

7) Motina O. T. ir tėvas A. P. neturi teisės be notariškai patvirtintos kitos šalies sutikimo išsivežti A. P. į užsienio šalį ilgesniam nei 2 savaičių laikotarpiui;

8) Tėvas A. P. praleidžia su sūnumi A. P. Tėvo dieną, pasiimdamas sūnų iš O. T. gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vietos 10 val. ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą ar kitą suderintą vietą 19 val. Jeigu Tėvo diena būna savaitgalį, kuris pagal eilę priklausytų motinos ir sūnaus bendravimui, motina savaitgalio praleidimo su sūnumi galimybės netenka ir prarastas savaitgalis kitu nekompensuojamas. Motinos dieną sūnus A. P. praleidžia su O. T.. Jeigu Motinos diena būna savaitgalį, kuris pagal eilę priklausytų tėvo ir sūnaus bendravimui, tėvas susitikimo galimybės netenka ir prarastas savaitgalis kitu nekompensuojamas;

9) A. P. lyginiais metais bendrauja su sūnumi A. P. per Kūčias ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 24-25 d.), gruodžio 24 d., 10 val., pasiimdamas sūnų A. P. iš jo gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vietos ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą ar kitą sutartą vietą gruodžio 25 d., iki 19 val.;

10) A. P. nelyginiais metais bendrauja su sūnumi A. P. antrąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.), 10 val. pasiimdamas sūnų A. P. iš jo gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vietos ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą ar kitą sutartą vietą tą pačią dieną iki 19 val.;

11) A. P. nelyginiais metais bendrauja su sūnumi A. P. Naujųjų Metų išvakarėse ir pirmąją Naujųjų metų dieną, gruodžio 31 d. 10 val. pasiimdamas sūnų A. P. iš jo gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vietos ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją ar kitą sutartą vietą sausio 1 d., iki 19 val.;

12) A. P. nelyginiais metais bendrauja su sūnumi A. P. pirmąją Šv. Velykų dieną, 10 val. pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vietos ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją ar kitą sutartą vietą tą pačią dieną iki 19 val;

13) A. P. lyginiais metais bendrauja su sūnumi antrąją Šv. Velykų dieną, 10 val. pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vietos ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją ar kitą sutartą vietą tą pačią dieną iki 19 val.;

14) pasiimdamas sūnų A. P. švenčių metu, tėvas A. P. įsipareigoja užtikrinti sūnaus ir motinos bendravimą telekomunikacijų priemonėmis;

15) Tėvas A. P. turi teisę su sūnumi A. P. lyginiais metais praleisti kartu vaiko gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)), 10 val. pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vietos ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją ar kitą sutartą vietą tą pačią dieną iki 19 val. Vaiko motina O. T. turi teisę bendrauti su sūnumi jo gimimo dieną telekomunikacijų priemonėmis, kai vaikas šią dieną leidžia su tėvu;

16) tais metais, kai A. P. gimimo dieną švenčia su motina O. T., tėvas A. P. turi teisę tą dieną nuo 19 iki 20 val. bendrauti su sūnumi telekomunikacijų priemonėmis;

17) A. P. turi teisę su sūnumi A. P. praleisti kartu savo gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)), 10 val. pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vietos ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją ar kitą sutartą vietą tą pačią dieną iki 19 val.;

18) Likusiomis dienomis su sūnumi bendrauja ir jo auklėjime dalyvauja motina, tačiau ji privalo nekliudyti tėvui bendrauti su sūnumis ryšio priemonėmis, atsižvelgiant į vaiko amžių;

19) jei nustatytu bendravimo tvarkoje laiku tėvas A. P. negali atvykti bendrauti su sūnumi, jis apie tai kuo anksčiau informuoja motiną O. T. telefonine trumpąja SMS žinute ar elektroniniu laišku;

20) jei nustatytu bendravimo tvarkoje laiku A. P. bendravimas su sūnumi negalimas (pvz., dėl vaiko ligos, kelionės ir pan.), motina O. T. apie tai informuoja tėvą A. P. trumpąja SMS žinute ar elektroniniu laišku;

21) Tėvas ir motina, esant būtinybei, informuoja vienas kitą apie sūnaus aprūpinimą, lavinimą, mokymąsi, esminius sūnaus gyvenimo įvykius, sveikatos būklę ir kitus įvykius, galinčius turėti įtakos sūnaus vystymuisi, ir sudaro galimybes vienas kitam dalyvauti sūnaus svarbiose įvykiuose (pvz. krikštynose, mokymosi (ugdymo) įstaigos šventėse, kuriose dalyvauja sūnus);

22) Tėvas ir motina nedelsiant raštu informuoja vienas kitą apie jų kontaktinių duomenų (telefono numerio, elektroninio pašto adreso, gyvenamosios vietos adreso) pasikeitimą.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 163,00 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt tris eurus 00 ct) žyminio mokesčio ir 2,55 Eur (du eurus 55 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Priteisti iš atsakovo A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 152,03 (vieną šimtą penkiasdešimt du eurus 3 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš ieškovės O. T., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui A. P. 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2020 m. liepos 22 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – laikino išlaikymo priteisimą iš atsakovo A. P. nepilnamečiam vaikui A. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki teismo sprendimo priėmimo.

Išaiškinti šalims, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis arba vaiko poreikiai; pasikeitus aplinkybėms, vaiko tėvas ar motina gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.