Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. T. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. lapkričio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. T. skundą atsakovui Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

16. Administracinėje byloje ginčas kilo dėl Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyriaus 2023 m. sausio 3 d. sprendimo Nr. 23-IL-50-00009-e, kuriuo pareiškėjui buvo atsisakyta išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, pagrįstumo ir teisėtumo, bei išvestinio pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Panevėžio AVPK atlikti jo prašomus veiksmus pagrįstumo.

17. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad atsakovas, įvertinęs turimus duomenis, pagrįstai atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, Sprendimas atitinka VAĮ administraciniam aktui keliamus reikalavimus, atmetė pareiškėjo skundą.

18. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju neatskleidė bylos esmės ir dėl to netinkamai išnagrinėjo pareiškėjo skundą. Teismas, be kita ko, neatskleidė ir neįvertino Panevėžio AVPK Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo valdybos turimos informacijos apie pareiškėją. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, jog nusikalstamos veikos ir administraciniai nusižengimai buvo padaryti seniai ir jie nėra tokio pavojingumo, dėl kurio galima būtų daryti išvadą, kad pareiškėjas kelia grėsmę savo arba kitų asmenų gyvybei arba sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

19. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

20. ABTĮ 56 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba, kad jų nėra. Minėto straipsnio 7 dalyje numatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

21. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis, nagrinėdamas pareiškėjo nurodytus argumentus, teisingai įvertino byloje surinktus duomenis ir sprendime pakankamai detaliai išdėstė pareiškėjo skundo nepagrįstumą patvirtinančius motyvus. Pareiškėjas nenurodė pakankamų argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadą dėl Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, todėl teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo išdėstytų argumentų nekartoja, o juos papildo, atsižvelgdama į pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus.

24. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra pažymėjęs, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme nenurodyti konkretūs kriterijai, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja pasikėsinimo į minėtus teisinius gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (žr., pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-624-1319/2014, 2016 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-525/2016, 2017 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1362-502/2017). Sprendžiant dėl specialiosios teisės suteikimo (atėmimo), pareiga įrodyti, kad asmuo atitinka įstatymo reikalavimus (jų nepažeidė), tenka pačiam asmeniui, siekiančiam tokią teisę įgyti, tuo pačiu jam tenka ir pareiga paneigti abejones, kylančias vertinant vienus ar kitus faktus, reikšmingus specialiosios teisės turėjimui (žr., pvz., LVAT 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2310-1062/2020).

25. LVAT, aiškindamas GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatą, yra pažymėjęs, kad joje yra kalbama ne apie bent kokius asmenį, pretenduojantį gauti leidimą ginklams, nors ir neigiamai charakterizuojančius duomenis, o tik apie tokius duomenis, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad toks asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tai reiškia, kad šioje teisės normoje nurodyti duomenys apie asmenį turi būti pakankamai akivaizdūs ir informatyvūs tam, kad būtų galima daryti išvadą apie tokio asmens keliamą grėsmę šioje normoje nurodytoms vertybėms. Todėl tokio pobūdžio duomenys apie ginklus įsigyti siekiantį asmenį kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinami tam tikru „kokybiniu“ aspektu. Tai taip pat reiškia, kad tokie duomenys neturi prarasti savo aktualumo, vertinant asmens galimą elgesį ir ateityje (žr., pvz., LVAT 2014 m. birželio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-143-974-14).

26. Nagrinėjamu atveju į bylą yra pateiktas Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų 2023 m. sausio 3 d. išrašas, patvirtinantis, kad pareiškėjas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2003 m. birželio 6 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, už kurią pareiškėjui buvo paskirta bauda. Pareiškėjas, be kita ko, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-593-581/2011 buvo pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir jam buvo paskirta terminuota laisvės atėmimo bausmė 9 metams. Panevėžio apygardos teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinis skundas buvo atmestas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. spalio 16 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-494/2012 pakeitė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nuosprendį ir Panevėžio apygardos teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį, o pareiškėjo nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, perkvalifikavo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį ir paskyrė pareiškėjui terminuotą laisvės atėmimo bausmę 8 metams. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi buvo panaikintas pareiškėjo teistumas pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nuosprendį bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 16 d. nutartį. Įvertinęs nurodytus duomenis, atsakovas 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimu Nr. 15-IL-50-00881-e nusprendė nepratęsti pareiškėjui išduoto leidimo laikyti (nešiotis) ginklus galiojimo ir panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą. Į bylą taip pat yra pateiktas 2023 m. vasario 6 d. Administracinių nusižengimų registro išrašas apie pareiškėjui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus Nr. 50-ANR_1-59-2023, iš kurio turinio matyti, kad pareiškėjas 2019 m. vasario 13 d. vairuodamas automobilį, naudojosi mobiliojo ryšio priemone rankomis, be laisvų rankų įrangos, ir tokiais savo veiksmais padarė ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą, už kurį pareiškėjui buvo paskirta 30 Eur bauda. Taip pat kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą į bylą yra pateiktas minėto registro 2023 m. gruodžio 19 d. išrašas Nr. 02-ANR_I-35334-2023, kuriame nurodoma, kad pareiškėjas 2023 m. lapkričio 1 d. vairavo automobilį, kuris nustatyta tvarka nebuvo įregistruotas (sustabdyta registracija) ir tokiais savo veiksmais padarė ANK 415 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, už kurį pareiškėjui buvo paskirta 25 Eur bauda. Pareiškėjas nurodytas baudas sumokėjo. Pareiškėjas į bylą yra pateikęs ir UAB „Biržų vertimų biuras“ direktoriaus 2022 m. birželio 30 d. charakteristika, kurioje pateikiama pareiškėją teigiamai charakterizuojanti informacija.

27. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, į bylą pateiktus įrodymus, daro išvadą, jog surinkti duomenys apie pareiškėją ir jų visumos įvertinimas sudaro prielaidas asmens nuostatų, taikomų savo elgesio standartams, be kita ko, jo požiūrio į nustatytos teisinės tvarkos laikymąsi, vertinimui. Iš Sprendimo turinio, kuriuo atsakovas nusprendė neišduoti pareiškėjui leidimo laikyti (nešiotis) ginklus, matyti, kad atsakovas įvertino byloje nustatytų aplinkybių visumą, t. y. pareiškėjo padarytas nusikalstamas veikas, administracinius nusižengimus bei kitas byloje nurodytas aplinkybes, ir atsižvelgęs į tai, jog Panevėžio AVPK dar 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimu Nr. 15-IL-50-00881-e nusprendė nepratęsti pareiškėjui išduoto leidimo laikyti (nešiotis) ginklus galiojimo ir panaikino leidimą, be to, esant kompetentingos institucijos rekomendacijai neišduoti pareiškėjui tokio leidimo, padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę savo arba kitų asmenų gyvybei arba sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui ir dėl to atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytu pagrindu.

28. Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjo padarytos nusikalstamos veikos ir administraciniai nusižengimai yra siejami su pavojumi savo ir kitų asmenų gyvybei, sveikatai, viešajai tvarkai, saugumui ir nuosavybei. Nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų pobūdis leidžia neigiamai vertinti pareiškėjo elgesį, jo polinkį nesilaikyti teisinio reguliavimo, netinkamas nuostatas į valstybėje nustatytą tvarką, charakterizuoja pareiškėją kaip negerbiantį valstybėje galiojančių įstatymų ir, nepaisant nevienkartinių sankcijų, pažeidinėjantį teisės normų reikalavimus, todėl teismas neturi pagrindo nesutikti su atsakovo Sprendime padaryta išvada, kuriai pritarė ir pirmosios instancijos teismas, apie pakankamą faktinį pagrindą manyti, jog pareiškėjas gali kelti grėsmę savo arba kitų asmenų gyvybei, sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai arba visuomenės saugumui.

29. Vertinant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl padarytų nusikalstamų veikų bei administracinių nusižengimų aktualumo laiko aspektu pažymėtina, jog Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad pagal Konstituciją, be kita ko, konstitucinį teisinės valstybės principą, įstatymų leidėjas, vykdydamas pareigą nustatyti leidimų įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis išdavimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, įstatyme turi nustatyti tokias įstatyme įtvirtintomis sąlygomis ir tvarka įgyjamos teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones, kuriomis būtų sudarytos prielaidos riboti šios teisės turėjimą visais tais atvejais, kai esama prielaidų manyti, kad asmuo, turėdamas šią teisę, galėtų kelti pavojų sau, kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai (nepaisant to, kada atsirado konkrečios priežastys, sudarančios prielaidas abejoti dėl galimo pavojaus, kurį asmuo, turėdamas teisę laikyti, nešiotis ginklus, keltų arba galėtų kelti sau, kitiems visuomenės nariams ar viešajai tvarkai); nustatydamas šias priemones, įstatymų leidėjas privalo paisyti Konstitucijos, be kita ko, konstitucinio teisinės valstybės principo elementu esančio proporcingumo principo (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2023 m. vasario 3 d. nutarimą).

30. Konstitucinis Teismas minėtame nutarime taip pat pažymėjo, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas tokį teisinį reguliavimą, įgyvendino Konstitucijos, be kita ko, konstitucinio teisinės valstybės principo, suponuojamą pareigą nustatyti tokias įstatyme įtvirtintomis sąlygomis ir tvarka įgyjamos teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones, kuriomis būtų sudarytos prielaidos riboti šios teisės turėjimą visais tais atvejais, kai esama prielaidų manyti, kad asmuo, turėdamas šią teisę, galėtų kelti pavojų sau, kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai. Tokiu teisiniu reguliavimu sudarytos prielaidos riboti minėtą teisę nepaisant to, kada atsirado konkrečios priežastys abejoti dėl pavojaus, kurį asmuo gali kelti arba kelia sau, kitiems visuomenės nariams ar viešajai tvarkai, turėdamas teisę laikyti ar nešiotis ginklus.

31. Nors pareiškėjas laikosi pozicijos, kad praeityje jo padaryti nusikaltimai ir administraciniai nusižengimai yra praradę aktualumą laiko aspektu, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo surinkti duomenys nepaneigia pareiškėjo elgesio praeityje, be kita ko, ir aktualumo vertinant jo elgesį šių dienų kontekste. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo praeityje padarytos nusikalstamos veikos ir administraciniai nusižengimai nepaneigia pareiškėjo polinkio nusižengti, nesilaikyti teisinio reguliavimo, demonstruoti netinkamą požiūrį į valstybėje nustatytą tvarką.

32. Pareiškėjas, be kita ko, atkreipė dėmesį į tai, kad šiuo metu yra išnykęs jo teistumas. LVAT, pasisakydamas dėl teistumo, savo praktikoje yra išaiškinęs, kad teistumas lemia asmeniui tik įstatymuose nustatytas specialias baudžiamąsias teisines pasekmes, tačiau teistumo pasibaigimas (kai asmuo baudžiamosios justicijos požiūriu nebelaikomas teistu) negali būti suprantamas taip, esą išnyksta pats asmens nuteisimo faktas, ir nereiškia, kad kitose teisinių santykių srityse, pavyzdžiui, vertinant asmens reputaciją, negali būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas; tai reiškia, kad sąvokos „teistas“ ir „turintis teistumą“ iš esmės skiriasi: teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu gali pasibaigti ar būti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali būti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi (žr., pvz., LVAT 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-668-815/2022).

33. Pažymėtina, jog GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte išvardyti gėriai (žmogaus gyvybė, sveikata, nuosavybė, visuomenės saugumas, viešoji tvarka) yra didesnė vertybė, nei tam tikro asmens subjektyvi teisė disponuoti ginklu. Asmenims, kurie nori įsigyti arba turi ginklus ir šaudmenis, jų elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Kompetentingų institucijų neigiamos informacijos disponavimas apie šį asmenį ir rekomendacija neišduoti tokiam asmeniui ginklo (-ų), yra svarios aplinkybės, leidžiančios jam neleisti laikyti šaunamuosius ginklus. Be to, priimant sprendimą dėl galimybės asmeniui gauti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, pakanka nustatyti grėsmę, kurią asmuo kelia ar dėl tam tikrų objektyvių apie jį esančių duomenų buvimą, gali kelti, ir šiuo atveju įstatymo leidėjas nereikalauja padarinių (žr., pvz. LVAT 2021 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-602/2021).

34. Surinkti duomenys leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę savo arba kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ir (ar) visuomenės saugumui, o tai nesuderinama su GŠKĮ tikslais ir jame įtvirtintais rūpestingumo bei atidumo reikalavimais, keliamais specialiosios teisės subjektui – ginklo turėtojui. Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovas turėjo pagrindą priimti Sprendimą atsisakyti pareiškėjui išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytu pagrindu.

35. Pareiškėjo skunde ir apeliaciniame skunde nurodyti argumentai bei pareiškėjo darbdavio į bylą pateikta charakteristika dėl pareiškėją teigiamai charakterizuojančių aplinkybių nesuponuoja priešingų, nei nurodyta skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime ir atsakovo Sprendime, padarytų išvadų. Pareiškėjo interesas naudotis ginklu negali būti svarbesnis už viešąjį interesą užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą ribojant ginklų prieinamumą asmenims, kurie neatitinka GŠKĮ įtvirtintų reikalavimų.

36. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino proceso šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus bei byloje surinktus įrodymus, nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų bei nenukrypo nuo LVAT ir Konstitucinio Teismo suformuotos praktikos, aiškinant GŠKĮ nuostatas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

37. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo D. T. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. lapkričio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.