Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo atstovams vadovui Irenijui Valatkevičiui, advokatei Gintarei Dmukauskienei, atsakovo atstovui advokatui Raimondui Pakšiui

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB Nanosta ieškinį atsakovui UAB Edama dėl netesybų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies

Netesybos yra prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas ir sutartinės civilinės atsakomybės forma. Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Civilinės atsakomybės tikslas – atkurti pažeistas kreditoriaus teises, bet ji negali būti kreditoriaus praturtėjimo šaltinis.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-421/2016; kt.).

CK 6.258 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta dėl abiejų šalių kaltės, skolininko atsakomybė atitinkamai gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės (CK 6.259 straipsnio 1 dalis). Pastarojoje teisės normoje įtvirtintas mišrios (ir kreditoriaus, ir skolininko) kaltės principas. Nustačius, kad dėl prievolės neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo kaltas ir kreditorius, kyla dvejopi teisiniai padariniai. Visų pirma, skolininko atsakomybė gali būti mažinama proporcingai kreditoriaus kaltei. Antra, skolininkas gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės.

CK 6.253 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nukentėjusiojo veiksmai – veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai – gali būti pagrindas visiškai ar iš dalies atleisti žalą padariusį asmenį nuo civilinės atsakomybės. Prie tokių veiksmų įstatyme nurodytas nukentėjusiojo asmens rizikos prisiėmimas reiškia, kad toks asmuo, atlikdamas tam tikrus veiksmus, žino ir supranta, jog jo atliekami veiksmai gali būti pripažinti neteisėtais, ir prisiima jų padarinių riziką. Priklausomai nuo byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles atsakingas už žalą asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo pareigos ją atlyginti nukentėjusiam, jeigu šis veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą ar jos padidėjimą, atliko savo rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016).

Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Sprendžiant klausimą, ar sutarties neįvykdė kuri nors šalis ir ar ji atsakinga už neįvykdymą, turi būti atsižvelgiama ir į šalių elgesį prieš ir po sutarties sudarymo: derybas dėl sutarties sudarymo, sutarties vykdymo veiksmus ir šalių tarpusavio santykių praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013). Kasacinio teismo suformuotoje sutarčių aiškinimo taisykles reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikoje pažymėta, kad subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2011).

Rangovui pareikalavus už vėluojamus mokėjimus nuo 5 vėlavimo dienos Užsakovas moka - 0,03 (trys šimtosios) % delspinigių nuo Sutarties kainos už kiekvieną uždelstą dieną. Taigi, sutartyje delspinigių skaičiavimas tiesiogiai siejamas su sutarties kaina.

Galutinė sutarties kaina nustatyta šalių sutarties 3 straipsnyje: sutarties kaina šalių susitarimu ir su pridėtinės vertės mokesčiu (PVM 21 %) yra 267 328,10 eurų (du šimtai šešiasdešimt septyni tūkstančiai trys šimtai dvidešimt aštuoni eurai, 10ct.), be (PVM) yra 220.932,31 eurų (du šimtai dvidešimt tūkstančių devyni šimtai trisdešimt du eurai, 31cnt.). Susitarimai dėl papildomų darbų atlikimo taip pat laikomi sutarties kainos padidėjimu.

Teismų praktikoje yra nemažai nagrinėtų sutarčių, kuriose netesybos grindžiamos su visų atliekamų darbų kaina, o ne tik atliktų darbų kaina, taip pat su visa, o ne daline sutarties suma, todėl teismas laiko nepagrįstais atsakovo atsikirtimus dėl siurprizinės sąlygos ir nemano, kad šiuo atveju yra pagrindas ex officio tokios sutarties nuostatos netaikyti. Teismo nuomone, sutarties sudarymo metu abi šalys buvo lygios. Ta aplinkybė, kad su kitais subjektais atsakovas sutardavo dėl kitokios netesybų dydžio ir atlyginimo tvarkos, nedaro sudarytos sutarties sąlygos negaliojančia.

CK 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti du savarankiški pagrindai, kada teismas gali mažinti netesybas – jeigu jos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės. Taigi, teismo teisė mažinti netesybas kyla nustačius vieną arba abi šias sąlygas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Iki kokio dydžio sumažinti neprotingai dideles netesybas, kiekvienu atveju vertintina pagal konkrečios bylos aplinkybes, šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

Neprotingai didelės netesybos turi būti mažinamos tiek, kad būtų užtikrinta prievolės šalių interesų pusiausvyra – tiek skolininko interesas, jog netesybos išliktų kompensuojamojo pobūdžio ir nebūtų baudinės, tačiau taip pat turi būti gerbiamas kreditoriaus interesas, kad netesybos atliktų ir sutartinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės funkciją, todėl mažinant netesybas neturi būti visiškai pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis), o toks pažeidimas būtų, jei netesybos būtų mažinamos iki realiai patirtų ar minimalių nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

Netesybas sumažinus atsakovo reikalaujamu būdu toks mažinimas iš esmės paneigtų šalių susitarimą delspinigius skaičiuoti nuo ,,Sutarties kainos“, o tai lemtų sutarties laisvės principo ignoravimą. Toks mažinimas neatitiktų ir kreditoriaus bei skolininko interesų pusiausvyros, kadangi, šalims susitarus delspinigius skaičiuoti nuo ,,Sutarties kainos“, o ne nuo neatliktų darbų vertės, skolininkas itin skatinamas vykdyti prievolę; taigi, tokio mąsto sumažinimas neatliktų prievolės įvykdymo užtikrinimo funkcijos ir neatitiktų protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principų.

Vis dėlto, kalbant apie netesybų mažinimą pagal teismų praktiką reikėtų atsižvelgti į jau atliktus mokėjimus, į nesumokėtos sumos dydį bendroje sutarties kainoje, o ieškovo veiksmus (tinkamai atliktus darbus).

Kasmėnesiniai atliktų Darbų aktai (forma F-2/F-3) pasirašomi išimtinai tik apmokėjimo tikslais. Tokio akto pasirašymas nelaikomas galutiniu kokybės patikrinimu ar atliktų Darbų perdavimu Užsakovui.

2019-06-12 atsakovas pateikė ieškovui raštą dėl defektų šalinimo. Vis dėlto teismo nuomone abejones kelia ir tai, kad raštas dėl defektų šalinimo nebus teikiamas pirmosiomis vėlavimo atsiskaityti (sustabdžius mokėjimą) dienomis.

Teismas pažymi, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; kt.).

CK 6.691 straipsnis numato, kad Statybos rangos sutarties šalys sutarties vykdymo metu privalo bendradarbiauti (kooperavimosi pareiga). Jeigu kyla kliūčių, trukdančių tinkamai įvykdyti sutartį, kiekviena sutarties šalis privalo imtis visų nuo jos priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti. Šalis, kuri šios pareigos neįvykdo, praranda teisę į nuostolių, padarytų dėl atitinkamų kliūčių nepašalinimo, atlyginimą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – galimybė padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011, 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2011).

Svarbu paminėti, kad šalims taikomos ne tik CK nuostatos reglamentuojančios statybos rangą, bet ir prievolinius santykius įtvirtinančios normos. Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra - vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.38 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi (šalių pareiga kooperuotis). CK 6.200 straipsnio 3 dalis nustato, jog sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu. Reikalavimas tarpusavyje atsiradusias prievoles, taip pat ir iš sutarties kylančias teises realizuoti kuo ekonomiškiau reiškia, jog šalys neturi teisės atlikti veiksmų, kuriais, neesant sutartinio pagrindo, būtų didinami kitos šalies įsipareigojimai pirmajai šaliai.

Bendroji netesybų priteisimo taisyklė – jos yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių dydžio ar realumo kreditoriui pareiškus reikalavimą jas atlyginti nereikia įrodinėti. Tačiau kartu kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tam tikrais atvejais kreditorius privalo pagrįsti netesybas įrodinėdamas nuostolius – jeigu pareiškiamas reikalavimas mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas. Tokiais atvejais kreditorius turėtų įrodinėti tikėtinus nuostolius, tačiau tik tam, kad pagrįstų protingą netesybų dydį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal UAB „Istpro“ prašymą patvirtinti kreditoriaus reikalavimą, bylos Nr. 3K-3-446/2013; 2013 m. lapkričio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Dujų sfera“ v. Kretingos rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K?3?562/2013; kt.).

Nagrinėjamoje byloje darytina išvada, kad yra pagrindas iš dalies mažinti netesybas, tačiau ne iki atsakovo prašomo dydžio (kuris paneigtų šalių teisę ir laisvę susitarti dėl sąlygų – šiuo atveju dėl netesybų skaičiavimo tvarkos). Pažymėtina, kad teismui neaktualus iš faktas, kad šiek tiek sumažėjo faktiškai atliktų darbų apimtis pagal papildomą 4 susitarimą, nes netesybos siejamos ne su faktiniu darbų atlikimu, o su ieškovo pagrįstu tikėjimusi gauti pinigine išraiška naudą (sutarties kainą su visais papildymais).

Teismo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad atsakovo vėlavimas atsiskaityti buvo ženklus (laiko prasme), į tai, kad neatlyginta suma buvo nemaža (apie 15-16 proc.), tačiau ieškovas nepaneigė fakto, kad jo kaip rangovo atlikti darbai yra su trūkumais ir kad dėl tokių darbų pateikta sąskaita sumokėti atsakovui (už ją taip pat reikalaujami delspinigiai), todėl laikytina, kad protingiausia bus priteisti delspinigius sumažinti trečdaliu (5 800,63 Eur) ir priteisti iš atsakovo 11 601,26 Eur delspinigių sumą. Kitoje dalyje ieškovo reikalavimas atmestinas.

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo procesines palūkanas. Vienos iš įstatymu nustatytų palūkanų, kurių tikslas yra kompensuoti minimalius kreditoriaus nuostolius, yra palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti skolą, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodo, kad tokios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti. CK 6.210 straipsnio 2 dalis numato, kad kai abi šalys yra verslininkai arba privatūs juridiniai asmenys tai už termino praleidimą mokamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tokiu atveju, teismas daro išvadą, kad nesant tarp ieškovo ir atsakovo susitarimo dėl kitokio palūkanų dydžio, ieškovo reikalavimas priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Kiti šalių pasisakymai ir įrodymai neturi reikšmės bylos išnagrinėjimui, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako.

Ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies (67 proc.), todėl ieškovui priteistinos iš jo patirtos bylinėjimosi išlaidos: 522 Eur žyminis mokestis (349,74 Eur suma patenkinto ieškinio daliai). Ieškovas prašo atlyginti 1 700 Eur teisinių paslaugų išlaidas. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio nuostatomis, išlaidos advokato pagalbai apmokėti šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, gali būti priteistos ne didesnės kaip yra numatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos Advokatų Tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos) nustatyti rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai už procesinių dokumentų parengimą bei atstovavimą teisme.. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, taikydamas CPK 98 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, sprendžia, ar visos advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-533/2008). Atsižvelgiant į CPK ir rekomendacijų normas, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, darytina išvada, kad šioje byloje 1700 Eur teisinės pagalbos išlaidų dydis, atsižvelgiant tiek į rengtų procesinių dokumentų apimtį, tiek į pobūdį, į vykusių teismo posėdžių trukmę, atsižvelgiant į ieškovo reikštų reikalavimų apimtį yra protingas, o ieškovo ieškinį patenkinus iš dalies, 1139 Eur suma priteistina iš atsakovo (CPK 80 straipsnis, 88 straipsnis, 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Atsakovas prašo priteisti iš ieškovo 1 500 Eur teisinių paslaugų atlyginimą. Kaip ir ieškovo atveju, atsižvelgiant į CPK ir rekomendacijų normas, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, darytina išvada, kad šioje byloje 1500 Eur teisinės pagalbos išlaidų dydis, atsižvelgiant tiek į rengtų procesinių dokumentų apimtį, tiek į pobūdį, į vykusių teismo posėdžių trukmę, atsižvelgiant į ieškovo reikštų reikalavimų apimtį yra protingas, o ieškovo ieškinį patenkinus iš dalies, atmestai ieškinio daliai (34 proc.) 510 Eur teisinių išlaidų suma priteistina iš ieškovo atsakovui (CPK 80 straipsnis, 88 straipsnis, 98 straipsnis).

Pašto išlaidos iš atsakovo ir ieškovo nėra priteistinos, kadangi neviršija 5 Eur dydžio sumos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (2020-01-23 aktuali redakcija), CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovo UAB „Nanosta“, juridinio asmens kodas 304217787, ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti jam iš atsakovo UAB „Edama“, juridinio asmens kodas 125409657, sumažintas 11 601,26 Eur (vienuolika tūkstančių šeši šimtai vienas euras 26 centai) netesybas, 6 proc. metines palūkanas už priteistą 11 601,26 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-07-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 488,74 Eur (vienas tūkstantis keturi šimtai aštuoniasdešimt aštuoni eurai 74 centai) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovo UAB „Nanosta“, juridinio asmens kodas 304217787, atsakovo UAB „Edama“, juridinio asmens kodas 125409657, naudai 510 Eur (penki šimtai dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.