Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Justo Namavičiaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. R., nuteistojo V. V., nuteistojo D. P. ir jo gynėjo advokato Ramūno Dobrovolskio apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžio, kuriuo:

˗ pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 24 straipsnio 4 dalį ir 199 straipsnio 4 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;

˗ pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams;

˗ pagal BK 213 straipsnio 1 dalį 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bei dalinio sudėjimo būdu, ir D. P. paskirtas laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams ir 80 MGL (4 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 37 straipsniu, D. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atleistas dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo ir baudžiamoji byla nutraukta.

˗ pagal BK 199 straipsnio 4 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;

˗ pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir V. V. paskirtas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams. Nuspręsta iš V. V. išieškoti 580 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei.

˗ pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams;

˗ pagal BK 259 straipsnio 1 dalį areštu 15 (penkiolikai) parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir T. R. paskirtas laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis BK 37 straipsniu, T. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atleistas dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo ir baudžiamoji byla nutraukta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinių skundų prašymai ir argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistųjų V. V., T. R., D. P. ir jo gynėjo apeliaciniai skundai atmetami.

10. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinių skundų turinį ir apeliacinės instancijos teisme proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu D. P., V. V. ir T. R. pagrįstai buvo pripažinti kaltais dėl jiems inkriminuotų veikų padarymo, jų veikos buvo kvalifikuotos tinkamai, jiems paskirtos bausmės nėra pernelyg griežtos, priešingai, pirmosios instancijos teismas pirmą kartą teisiamiems asmenims pritaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skyrė švelnesnes bausmes negu įtvirtinta BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje minimali bausmė.

11. Šioje baudžiamojoje byloje nėra ginčo, kad D. P. organizavo 1 388,81 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) siuntimą iš Jungtinės Karalystės į Lietuvos Respubliką, siuntinį gabeno V. V., o Lietuvos Respublikoje siuntinį iš V. V. paėmė T. R.. Nuteistieji D. P. ir T. R. apeliaciniais skundais Šiaulių apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendį skundžia dėl nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, o būtent yra ginčijamas tikslas platinti narkotines medžiagas bei prašoma atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Tuo tarpu V. V. apeliaciniu skundu nesutinka su jo atžvilgiu priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu ir prašo jį išteisinti. Teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.

12. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų yra ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2013, Nr. 2K-189-648/2016, Nr. 2K 23 697/2019, Nr. 2K-41-697/2021). Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinių skundų argumentus dėl įrodymų vertinimo, pripažįstant nuteistųjų V. V., T. R. ir D. P. kaltę dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, konstatuoja, kad apygardos teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, taip pat ir į liudytojų parodymus, pagrįstai nustatė nuteistųjų kaltę dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad nagrinėjamu atveju buvo nesilaikyta bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių.

Dėl T. R. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų patikimumo

13. Visuose apeliaciniuose skunduose nuteistieji teigia, kad T. R. ikiteisminio tyrimo metu davė melagingus parodymus, kurių teisiamojo posėdžio metu atsisakė ir nurodė tikrąsias įvykio aplinkybes, kurios sutapo su D. P. ir V. V. pozicija. Susipažinus su baudžiamąja byla, matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti T. R. parodymai atitiko kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu užfiksuotą informaciją, jų pagrindu buvo suformuluotas kaltinimas D. P., V. V. ir T. R., todėl teisėjų kolegija plačiau juos išdėstys ir pasisakys, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi T. R. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, ir pripažino juos patikimais.

14. Iš T. R. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2021 m. kovo 30 d. apklausos metu T. R. nurodė, kad kalbėjo su D. P. apie V. V., kad šis gali iš Jungtinės Karalystės parvežti siuntinius ir taip užsidirbti. D. P. nenurodė tiksliai kiek mokės už siuntinių su pinigais parvežimą, bet nurodė, kad jei siuntinyje bus narkotinės ar psichotropinės medžiagos, už vieno kilogramo parvežimą mokės 500 Eur. Pirmajame V. V. parvežtame siuntinyje turėjo būti pinigai, bet jie (T. R. su V. V.) įtarė, kad siuntinyje (parvežtame lagamine) buvo įdėtos galimai narkotinės ar psichotropinės medžiagos. V. V. minėtą lagaminą paliko pas T. R. ir po kurio laiko atvyko nepažįstamas vyriškis, kuris nurodė, kad lagamine yra „du“, kaip T. R. suprato, tai buvo 2 kg „žolės“, todėl nepažįstamas vyriškis sumokėjo 800 Eur už lagaminą ir liko dar 200 Eur skolingas. Apie tai, kad vyriškis jam liko skolingas 200 Eur, pasakė D. P., kuris po tokių T. R. žodžių susinervino. Antrą siuntinį, kuriame galimai buvo pinigai, V. V. parvežė rudenį, paketas buvo kvadratinės formos, tačiau nežino, kiek pinigų galėjo būti pakete. D. P. nei T. R., nei V. V. jokių pinigų nemokėjo, nes taip ir nebuvo susikalbėję, kiek reikėtų V. V. sumokėti, o V. V. pasakė, kad kitą kartą atsiskaitys. Paskutinį paketą V. V. parvežė 2021 m. kovo 29 d. 2021 m. kovo 28 d. D. P. paskambinęs T. R. teiravosi ar V. V. negrįžo dar ir nurodė T. R. paimti siuntinį iš V. V.. Nuvykęs pas V. V. į namus, T. R. suprato, kad siuntinyje yra „žolė“, kadangi iš maišo sklido kvapas ir su V. V. įtarė, kad maiše bus ne pinigai, o „žolė“. Paėmęs siuntinį iš V. V., jį vežėsi į savo sodybą, ten jį būtų pasidėjęs, kadangi jokių nurodymų iš D. P. nebuvo gavęs ir lauktų D. P. skambučio (t. 10, b. l. 174–178). T. R. 2021 m. balandžio 7 d. apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes. Papildomai nurodė, kad užklausus V. V., ar galėtų parvežti siuntinius, kuriuose būtų pinigai arba „žolė“, V. V. dėl „žolės“ suabejojo, bet pasakė, kad „būtų galima pabandyti“. T. R. taip pat nurodė, kad V. V. suprato, kad jam gali tekti vežti tiek „žolę“, tiek pinigus. V. V. suabejojo dėl „žolės“, labai didelės iniciatyvos neparodė, o pinigus galėjo vežti. Dėl pinigų vežimo V. V. garsiai pasitarė su T. R., kur galėtų paslėpti juos veždamas (t. 10, b. l. 183–187). T. R. 2021 m. liepos 20 d. papildomos apklausos metu nurodė, kad kartu su V. V. apvyniojo paketus su maistine plėvele, kad nesijaustų sklindančio kvapo (t. 10, b. l. 191). T. R. pasakė V. V., kad jaučia „žolės“ kvapą. V. V. atrodė sunerimęs (t. 11, b. l. 15). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad viso ikiteisminio tyrimo metu T. R. tvirtino savo pirmiau duotus parodymus.

15. Teisiamojo posėdžio metu T. R. pakeitė parodymus ir neigė, kad už pirmąjį siuntinį (lagaminą), jis nepažįstamo vyriškio prašė sumokėti 1 000 Eur, kadangi buvo supykęs ant D. P. ir taip norėjo parodyti, kad siuntinys buvo nelegalus. Tokiais savo parodymais norėjo ikiteisminio tyrimo pareigūnus įtikinti, kad jie su D. P. buvo sutarę kažką vežti, kadangi buvo piktas dėl paskutinio siuntinio, kuriame buvo narkotinės medžiagos. Vis tik kaip suprato, D. P. neturėjo nieko bendro su minėtu lagaminu, asmuo, kuris siuntė lagaminą, nepažįstamam asmeniui davė jo kontaktus. T. R. taip pat nurodė, kad jis bijojo ikiteisminio tyrimo metu pasakyti, kad jis nežino, kas tiksliai siuntė siuntinį, o D. P. pasakys, kad narkotinių medžiagų nesiuntė, tai nebus aišku, kas atsiuntė, o jis norėjo, kad narkotinės medžiagos, už kurias jis yra kaltinamas, būtų nustatyta, kad yra D. P.. Apie narkotines medžiagas su V. V. nekalbėjo, kalbėjo tik apie pinigų parvežimą iki 10 000 Eur. Kai V. V. padėjo D. P. atsiųstą maišelį šalia T. R., jis (T. R.) pajuto „žolės“ kvapą, supanikavo, pasiūlė V. V. suvynioti paketus į maistinę plėvelę ir į papildomą maišą. D. P. nebuvo nurodęs, kur nuvežti paketą, pats sugalvojo vežti pas save į sodybą, kad D. P. galėtų prieiti ir pasiimti. Teisiamojo posėdžio metu T. R. pripažino, kad ne visi jo duoti parodymai yra šmeižtas, yra keletas sakinių, kurie buvo tam, kad galėtų pritempti, jog jie turėjo susitarimą, kad jam būtų lengviau įrodyti, kad paketas nėra skirtas jam (t.13, b. l. 196–203).

16. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų teigimu, jog ikiteisminio tyrimo metu T. R. parodymai yra melagingi ir jais pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi. Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų, T. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra nuoseklūs ir atitinkantys kriminalinės žvalgybos veiksmų metu surinktą informaciją (slapta byloje fiksuotus pokalbius), tarnybiniuose pranešimuose esančius duomenis bei liudytojo T. A. parodymus. Teisiamojo posėdžio liudytojas T. A. nurodė, kad jis atliko kriminalinės žvalgybos veiksmus, t. y. telefoninių pokalbių kontrolę, sekimą, taip pat ikiteisminio tyrimo metu dalyvavo apklausose. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu nustatė, kad D. P. vykdo neteisėtą veiklą Anglijoje ir Lietuvoje – augina kanapes. Kanapės buvo realizuojamos Anglijoje, dalis keliaudavo į Lietuvą. T. R. su V. V. buvo kaip pagalbiniai asmenys. Kriminalinės žvalgybos veiksmų metu buvo nustatyta, kad į Lietuvą keliaudavo tiek pinigai, tiek narkotinės medžiagos iš Anglijos. 2021 m. kovo mėnesio pabaigoje, sustabdžius T. R. prie jo sodybos, T. R. pareigūnams nurodė, kad turi narkotinių medžiagų – marihuanos, taip pat nurodė, kad jas parsivežė iš V. V., o jos priklauso D. P. (t. 13, b. l. 154–156). Ikiteisminio tyrimo metu pareigūnas T. A. iš esmės analogiškai kaip ir teismo posėdyje paaiškino, kad tyrimo metu (atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus, slapta klausantis pokalbių) buvo nustatyta, kad D. P. kartu su kitais asmenimis augino kanapes Anglijoje. Nedidelę dalį narkotinių medžiagų realizuodavo Lietuvoje, tam buvo pasitelkęs T. R. ir V. V.. Jis šifruotai apie kanapių auginimą ir realizavimą kalbėdavosi su bendrininkais, patalpas, kuriose augino kanapes vadindavo „chatomis“. Pareigūno T. A. parodymus patvirtina byloje fiksuoti D. P. pokalbiai (t. 4, b. l. 65–77, 112–132, 151–200; t. 5, b. l. 7, 45–150; t. 6, b. l. 1–69, 116–119).

17. Byloje esantys, D. P. slapta fiksuoti pokalbiai patvirtina pareigūno T. A. parodymų patikimumą apie tai, kad D. P. Anglijoje užsiiminėjo kanapių auginimo verslu. 2020 m. vasario 10 d. užfiksuotas D. P. pokalbis su vyru pravarde „Ž.“, kurio metu D. P. priekaištauja vyrui: „Tu prižadėjai štuką duot už kažkokius važiavimus“. Pastarasis atsako: „Nieks nebuva prižadėta, aš tiesiog buvau kalbėjęs, jisai sake, karoče, saka (necenzūrinis žodis), aš už dyką nenoriu, žinai. Tipo???“. D. P. to paties pokalbio metu sako: „Dvi su puse štukos yra „S.“ pervedęs y viskas. Kur tureja penkias pervest. Y (necenzūrinis žodis) žina“ (t. 4, b. l. 164–165). Byloje esantys pokalbiai atskleidžia ir tai, kad su D. P. žinia žmonės iš Lietuvos važiavo į Angliją auginti kanapes. 2020 m. kovo 13 d. D. P. kalbėjo su asmeniu pravarde „V.“. Pastarasis sako: „Karoče „M.“ nor išvažiuoti“. D. P. teiraujasi „kada jis nor“, asmuo pravarde „V.“ atsako, kad „Nu tai (necenzūrinis žodis) buvau bilietą nupirkęs šiam trečiadieniui. Jis daba prisigalvoja, jau sekmadienį nor“. D. P. nurodo, kad „Tegu sėdž ji...jisai iki to trečiadiene, jei ne tai nežinau. Nu tai ką man pasidėliot reik. Tai kas ten, nu „M.“ tada pasižiūrėtų“ (t. 4, b. l. 178). 2020 m. kovo 16 d. pokalbis tarp D. P. ir asmens, pravarde „V.“ apie tai, kad nesiseka realizuoti kanapių. „V.“ sako: „Vienur ką biški reik palaukt, nes daba užsipirka iš kažko“. „Nes??? Mane (necenzūrinis žodis), (necenzūrinis žodis). Sugend, sugend y sugend. Aš sakiau, (necenzūrinis žodis), reik sakyt tam Gedui, (necenzūrinis žodis), jis čia...A jis ten sutvarka ją, ar jis durą stum, ką jis ten dara.“ D. P. pasiūlo: „Nu tai pasakyk jam tada, ka jis susiskambin. Nu tai lai vara tada y viskas. O kur nors giliai, (necenzūrinis žodis), palėpėj pasided, (necenzūrinis žodis), y rami galva bus“ (t. 4, b. l. 191–192). Pokalbio turinys leidžia daryti išvadą, kad kalbama apie pinigus už narkotines medžiagas. Asmuo pravarde „V.“ kalbasi su D. P.: „Bet realiai, nu ką, aš biškį laukiu to kita žmogaus, ten žinai, spausiu keturis, gal, žinai. Nu, tai ką ten aš, stolniką pasiimsiu, daugiau viską tau atiduosiu, žinai.“ D. P. sako: „nu būtų gerai, nu ka ten tuos keturis išspaustum.“ Pašnekovas pravarde „V.“ atsako, kad „Nes čia ką, taip aštuonis daba aštuonis tegaunu. Bet tris aštuonis jau galiu net rytoj, va, nuvežt. Jeigu tink, visus paemu, žinai“ (t. 4, b. l. 193). Pacituota tik nedidelė dalis byloje esančių D. P. pokalbių su skirtingais žmonėmis, tačiau užfiksuoti pokalbiai leidžia spręsti, kad D. P. rūpinosi kanapių auginimo verslu Anglijoje, būtent su juo žmonės tarėsi apie tai, kas dirbs, už kiek realizuos kanapes ir kitais aktualiais klausimais. Atkreipiamas dėmesys dar į vieną pokalbių detalę. Kaip ir nurodė pareigūnas T. A. Anglijoje kanapių auginimo vietas D. P. su savo „verslo partneriais“ vadindavo „chatomis“. Šią aplinkybę taip pat patvirtina slapta byloje fiksuoti pokalbiai (t. 5, b. l. 94, 140, 145; t. 6, b. l. 41, 81). 2020 m. kovo 13 d. D. P. kalba su žmogumi, kurio pravardė „V.“: „Tai va, supranti, ir y...yra čia (necenzūrinis žodis), tas draugs grįžęs Lietuvoj, irgi jis mana gers draugs viens, kur „trili“ jo chatą prižiūr žinai (t. 5, b. l. 94). 2020 m. kovo 25 d. D. P. skambina žmogui pravarde „V.“ ir sako: „A girdi, ką, nu tai (necenzūriniai žodžiai). Ką čia darysim daba su tom shatom dvejom?“ Asmuo, pravarde „V.“ sako, kad „žmogaus reik žinai“ (t. 5, b. l. 63). 2020 m. gegužės 17 d. vyksta D. P. ir M. R. pokalbis, kurio metu pastarasis sako D. P.: „Aha aš irgi galvoju. Čia jo chatą, (necenzūrinis žodis), gi nunešė, (necenzūrinis žodis), gi. Nepasakojau? Čia, (necenzūrinis žodis)??? (t. 5, b. l. 140). Asmuo, pravarde „S.“ 2020 m. rugsėjo 21 d. kalbasi su D. P.. Iš pokalbio galima suprasti, kad ieško patalpų kanapių auginimui. D. P. paaiškina, kad „Normaliai, ką, nu. Dideles... didele chačike palyginus“ (t. 6, b. l. 81).

18. Teisėjų kolegija sprendžia, kad fiksuotų pokalbių negalima vertinti atsietai, neskiriant reikiamo dėmesio duomenų visumos analizei, paties nusikaltimo pobūdžiui, kuomet asmenys apie narkotikus telefonu kalba užšifruotai. Taigi, akivaizdu, kad tai ką T. R. pasakojo ikiteisminio tyrimo metu, tos aplinkybės sutapo su T. A. nurodytomis aplinkybėmis bei su duomenimis, surinktais kriminalinės žvalgybos metu (t. 9, b. l. 172–174; t. 13, b. l. 154–156). Teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi T. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kadangi, kaip jau minėta, būtent šiuos T. R. parodymus patvirtina kiti byloje esantys įrodymai, ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo nuoseklūs, jie atitiko bylos aplinkybes, nebuvo vieninteliai, kuriais pirmosios instancijos teismas grindė visų trijų nuteistųjų kaltę.

Dėl V. V. apeliacinio skundo

19. Nuteistasis V. V. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas jį pripažino kaltu vien remdamasis T. R. melagingais parodymais, kuriuos jis davė bendradarbiaudamas su policijos pareigūnais ikiteisminio tyrimo metu. Su tokia nuteistojo pozicija nėra pagrindo sutikti. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad V. V. kaltę padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas pagrindžia ne tik T. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, bet ir kiti byloje esantys bei teisiamajame posėdyje išsamiai ir nuosekliai išanalizuoti bei įvertinti duomenys. Pažymėtina ir tai, kad V. V. apeliaciniame skunde nurodo tik deklaratyvius teiginius, jog T. R. susitarė su ikiteisminio tyrimo pareigūnais apkalbėti V. V., tačiau jokių duomenų, pagrindžiančių tokius nuteistojo teiginius, nepateikia. Vien faktas, jog teisiamojo posėdžio metu T. R. pakeitė parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui, ir bandė paneigti anksčiau duotus parodymus, kaip jau buvo aptarta pirmiau, nesudaro pagrindo teigti, jog T. R. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, buvo melagingi ir jais nėra pagrindo vadovautis.

20. BK 260 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Objektyvieji nusikalstamos veikos požymiai: veika – neteisėtas narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas, siuntimas, pardavimas ar kitoks platinimas; dalykas – didelis kiekis narkotinių ar psichotropinių medžiagų, įrašytų į Sveikatos apsaugos ministerijos sąrašus ir išimtų iš laisvos apyvartos. Aptariamos nusikalstamos veikos subjektyvieji požymiai: tiesioginė tyčia, kurios turinį sudaro tai, kad asmuo suvokia, jog neteisėtai gamina, perdirba, įgyja, laiko, gabena, siunčia, parduoda ar kitaip platina narkotines ar psichotropines medžiagas ir nori taip veikti; tikslas – šias neteisėtai gaminamas, perdirbamas, įgyjamas, laikomas, gabenamas, siunčiamas medžiagas parduoti ar kitaip platinti. Tikslas parduoti ar kitaip platinti reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti narkotines ar psichotropines medžiagas kitiems asmenims. Nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, jo prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat ir tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo palaikomi ryšiai su vartotojais ir kiti objektyvūs bylos duomenys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-166/2010, Nr. 2K-159/2011, Nr. 2K-113/2011, Nr. 2K-162-976/2018, Nr. 2K-131-719/2022, Nr. 2K-167-303/2022). Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, jog asmuo, gavęs pasiūlymą gabenti siuntinius iš vienos valstybės į kitą, gali sąmoningai nesidomėti, netikrinti, kokius konkrečius daiktus ar medžiagas siūloma gabenti, tačiau toks elgesys draudžiamų medžiagų gabenimo atveju negali būti vertinamas kaip draudžiamas medžiagas gabenančio asmens baudžiamąją atsakomybę šalinanti ar kaltę paneigianti aplinkybė. Taigi sąmoningas sutikimas su tokiais pasiūlymais, kaip ir tokios siuntos, kurioje vėliau randamos narkotinės ir psichotropinės medžiagos, gabenimas, turi būti vertinamas kaip nusikalstama veika (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, Nr. 2K-604/2014, Nr. 2K-426-507/2016).

21. BK 199 straipsnio 4 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, nuodingąsias, stipriai veikiančias, narkotines, psichotropines medžiagas arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakus (prekursorius). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, kai asmuo narkotines ar psichotropines medžiagas neteisėtai gamina, įgyja, laiko, gabena ir pan., taip pat šias medžiagas neteisėtai gabena per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, tokia veika kvalifikuojama pagal BK 199 straipsnis ir 259 ar 260 straipsnį (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-334/2009, Nr. 2K–116/2010, Nr. 2K-298/2010, Nr. 2K-7-107/2013, Nr. 2K-71/2014, Nr. 2K-237-594/2022).

22. Nuteistasis V. V. ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamojo posėdžio metu parodė, kad V. V. iš nepažįstamo jaunuolio gavęs paketą, kurio svoris buvo virš kilogramo, iš karto pajuto aitrų kvapą ir jaunuolio pasiteiravo, kas tai per kvapas. Jaunuolis jam atsakė, kad paketas yra apipurkštas dezodorantais. Važiuojant automobiliu į Tauragę, jis buvo atsidaręs langą, kad „nesmirdėtų“ (nesklistų kvapas), jo kolega pasiteiravo, kas per kvapas automobilyje. Parvežtą paketą nusinešė namo, kad galėtų atiduoti T. R., tačiau nuo kvapo jam (V. V.) buvo pradėję skaudėti galvą. T. R. atvykus pas V. V., jie supakavo siuntinį į maistinę plėvelę ir įdėjo į dar vieną maišą, kad paketai mažiau skleistų kvapą. V. V. taip pat pažymėjo, kad 2021 m. kovo mėnesį vežamų paketų forma skyrėsi nuo anksčiau vežto siuntinio, šį kartą paketai buvo labiau apvalesnės formos (t. 11, b. l. 117–118, 136, 145, 167; t. 13, b. l. 179–181). Akivaizdu, kad V. V. tik gavęs siuntinį, kurį jam D. P. prašymu perdavė nepažįstamas jaunuolis (pasak D. P. M., t. 12, b. l. 98), pajuto nemalonų siuntinio kvapą, netgi pasiteiravo asmens, kuris jam perdavė siuntinį, kodėl siuntinys skleidžią tokį kvapą, tačiau net ir gavęs nelogišką atsakymą, jog siuntinys yra apipurkštas dezodorantais, vis tiek paėmė įtartiną siuntinį ir gabeno jį į Lietuvos Respubliką. Teisėjų kolegija pastebi ir tai, kad visą kelionę iki pat Lietuvos Respublikos siuntinio kvapas neišsivėdino, V. V. veždamas bendradarbį savo automobiliu taip pat sulaukė ir bendradarbio klausimo dėl kvapo automobilyje, todėl akivaizdu, jog V. V., turėdamas nemažą gyvenimišką patirtį, būdamas normalaus protinio išsivystymo, bendrais bruožais suvokė ir galėjo suvokti, jog neteisėtai disponuoja narkotinėmis medžiagomis. Be to, V. V. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nurodė siuntinio svorį, kas akivaizdžiai rodo, jog V. V. galėjo suprasti, kad jis iš nenustatyto asmens įgijo didelį kiekį narkotinių medžiagų, kurias kontrabandos būdu pargabeno į Lietuvą.

23. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas V. V. turėtą tikslą platinti narkotines medžiagas ir narkotinių medžiagų platinimą – perdavimą T. R., nurodė, kad V. V. nagrinėjamu atveju buvo tarpininkas (platintojas) perduodant D. P. narkotines medžiagas kaltinamajam T. R., ir jo veiksmai buvo būtini nenutrūkstamai grandinei veiksmų tarp nusikaltimo organizatoriaus D. P. ir T. R.. Su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nėra pagrindo nesutikti. Iš jau aptartų T. R. parodymų matyti, kad jis V. V. pasakė, kokias siuntas gali tekti gabenti D. P. nurodymu, o V. V. su T. R. aptarė, kur jis galėtų paslėpti vežamas siuntas. Iš D. P. parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu matyti, kad jis V. V. nurodė, kad V. V. iš M. paimtų siuntinį ir pargabenęs į Lietuvą jį perduotų T. R. (t. 14, b. l. 3). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad V. V. veiksmai buvo būtini, kad nenutrūktų veiksmų grandinė tarp nusikaltimo organizatoriaus D. P. ir T. R..

24. Pažymėtina ir tai, kad V. V. – taip pat ir pasak savo paties parodymų – vežė jau ne pirmą siuntą, kurią turėjo perduoti T. R., tame tarpe ir lagaminą, kuriame T. R. vertinimu, galimai buvo narkotinės medžiagos. Nors V. V. tai neigia, tačiau remiantis T. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, už anksčiau vežtą siuntinį V. V. T. R., kaip ir buvo iš anksto sutarta, sumokėjo 1000 Eur. Taigi akivaizdu, jog niekas tokios didelės pinigų sumos nemoka už bet kokio daikto parvežimą į Lietuvą. Ši aplinkybė taip pat teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad V. V. suprato, jog gabena narkotines medžiagas ir turėjo tikslą platinti narkotines medžiagas ir, šiuo atveju, platino (perdavė) narkotines medžiagas T. R. be piniginio atlygio.

25. V. V. apeliaciniame skunde taip pat pažymi, kad jis maiše, kurį vežė, matė tik tris paketus, o ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad maiše buvo devyni paketai. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo aiškinamasi, iš kur atsirado minimi devyni paketai. Teisėjų kolegija atkreipia nuteistojo V. V. dėmesį į tai, jog iš T. R. prie sodybos paimtas maišas su narkotinėmis medžiagomis atitiko V. V. nurodytą vežtos siuntos svorį, iš 2021 m. kovo 29 d. apžiūros protokolo matyti, kad devyni paketai su narkotinėmis medžiagomis buvo įpakuoti į du vienas į kitą įdėtus „LIDL“ ir „NORFA“ prekybos tinklų maišus, kurie buvo apvynioti maistine plėvele ir gautas krepšinio kamuolio dydžio objektas įdėtas į plastikinį „ALDI“ prekybos tinklo maišą (t. 1, b. l. 62–69). Be to, pats V. V. su T. R. patvirtino, kad V. V. atvežtą siuntą vyniojo į papildomą maišą ir vyniojo maistine plėvele V. V. namuose. Taigi akivaizdu, jog per tą laiką, kol T. R. iš V. V. namų iki savo sodybos vežė D. P. atsiųstą siuntą, paketų kiekis su narkotinėmis medžiagomis negalėjo pakisti. Iš byloje esančios fotonuotraukos (t. 1, b. l. 65) matyti, kad maistinė plėvelė, į kurią buvo suvyniotos narkotinės medžiagos yra nepažeista.

Dėl D. P. apeliacinio skundo

26. D. P. apeliaciniame skunde neigia, jog jis turėjo tikslą platinti narkotines medžiagas. Tokią savo poziciją grindžia tuo, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino byloje esančių duomenų, kurie patvirtina, jog jis neturėjo tikslo platinti narkotines medžiagas. Su tokia nuteistojo pozicija nėra pagrindo sutikti. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai įvertino baudžiamojoje byloje esančius duomenis ir pagrįstai konstatavo, jog D. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje. Aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas nevertino baudžiamojoje byloje esančių duomenų taip kaip siūlo nuteistasis, savaime nereiškia, kad apygardos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

27. Nuteistasis D. P. nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme laikėsi pozicijos, jog narkotinės medžiagos buvo skirtos jo asmeniniams poreikiams, kadangi ketino su T. R. pagalba gaminti aliejų (t. 14, b. l. 3). Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas tokią nuteistojo poziciją laikė jo gynybine versija ir su tokiu vertinimu teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti. Iš D. P. parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, matyti, kad D. P. turėjo susiformavusį išankstinį tikslą perduoti (kitaip platinti) siuntą su narkotinėmis medžiagomis, t. y. perduoti V. V., kad šis Lietuvoje perduotų T. R. (t. 14, b. l. 2). Šią aplinkybę patvirtina ne tik nuteistojo D. P. parodymai, bet ir V. V. bei T. R. parodymai. Tačiau teisiamojo posėdžio metu T. R. nepatvirtino D. P. parodymų ir neigė turėjęs susitarimą su D. P. gaminti aliejų (t. 14, b. l. 5). Pažymėtina ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo rastos priemonės, kuriomis D. P. planavo iš atvežtų narkotinių medžiagų pagaminti aliejų. Be to, pats D. P. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad gaminti aliejų planavo interneto pagalba (t. 14, b. l. 3). Taigi akivaizdu, jog D. P. nebuvo pasiruošęs tariamai aliejaus gamybai, kas taip pat patvirtina ir T. R. parodymus, jog jie neplanavo gaminti aliejaus savo naudojimui. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad remiantis T. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kai anksčiau V. V. buvo parvežęs D. P. perduotas narkotines medžiagas, aliejaus negamino, perdavė trečiajam asmeniui, iš jo gavo 800 Eur, vėliau priekaištavo D. P., kad ne visą sumą sumokėjo (liko skolingas 200 Eur).

28. D. P. apeliaciniame skunde pažymi, kad jis neperleido siuntinio T. R., neturėjo tikslo ir siekio, kad siuntinio turiniu naudotųsi T. R. (nepriklausomai, su D. P. žinia ar be jos). T. R. buvo prašoma paimti paketą, padėti jį iki kol D. P. sugrįš iš Jungtinės Karalystės, o narkotinės medžiagos visą laiką priklausė D. P.. Taip pat nurodo, kad kriminalinės žvalgybos duomenys patvirtina, jog D. P. vartojo narkotines medžiagas, ieškojo įsigyti jų nedideliais kiekiais, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis turėjo tikslą jas platinti kitiems asmenims. Teisėjų kolegija pažymi, kad faktas, jog D. P. pats vartoja narkotines medžiagas, savaime nepaneigia objektyvių bylos duomenų, kurių visuma leidžia daryti išvadą, kad jis turėjo tikslą platinti narkotines medžiagas ir jas išplatino T. R.. Kaip jau buvo aptarta anksčiau, T. R. parodė, kad D. P. jam nedavė jokių nurodymų, ką daryti su V. V. parvežta siunta. T. R. pasiėmęs siuntą iš V. V. pats sprendė, kur veš narkotines medžiagas, be to, D. P. patvirtino, kad V. V. nurodė, jog siuntinį turės perduoti T. R. (t. 14, b. l. 2), kas rodo, jog D. P. tikslas buvo perduoti T. R. narkotines medžiagas. Jis nesikišo į tai, ką T. R. su jomis darys, t. y. kur veš, kur laikys ir pan., kas dar kartą patvirtina, jog T. R. gautomis narkotinėmis medžiagomis disponuoja laisvai.

29. D. P. apeliaciniame skunde prašo tenkinus skundą dalį dėl veikos kvalifikavimo, paskirtą bausmę pagal BK 259 straipsnio 1 dalį subendrinti apėmimo būdu su pirmos instancijos paskirta bausme pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 199 straipsnio 4 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) ir vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis visiškai ar iš dalies atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Apeliacinės instancijos teismui netenkinus D. P. apeliacinio skundo dalies dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo iš BK 260 straipsnio 2 dalies į BK 259 straipsnio 1 dalį ir nenustačius, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai subendrino paskirtas bausmes, teisėjų kolegija dėl D. P. apeliacinio skundo dalies, susijusios su bausmės klausimu, pasisakys tik dėl BK 75 straipsnio taikymo.

30. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę D. P., atsižvelgė į tai, kad D. P. anksčiau nėra teistas, po inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo (daugiau kaip per dvejus metus) nebuvo padaręs naujų nusikaltimų, kas pirmosios instancijos teismui leido spręsti, jog jis nėra linkęs nusikalsti, kas rodo mažesnį jo asmenybės pavojingumą, dirba, yra vedęs, turi mažametį vaiką, savanoriauja. D. P. atsakomybės sunkinančių aplinkybių nenustatė. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog nors D. P. tik iš dalies pripažino savo kaltę, teismo vertinimu tai nebuvo pagrindas neigiamai vertinti jo asmenybės. Atsižvelgiant į tai, Šiaulių apygardos teismas konstatavo, jog D. P. paskyrus BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje įtvirtintą minimalią bausmę (laisvės atėmimą aštuoneriems metams), bus pasiektas tik BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytas nubaudimo tikslas, tačiau ilgalaikis izoliavimas nuo visuomenės prieštarautų teisingumo principui, todėl skirdamas bausmę už BK 260 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskyrė mažesnę nei BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta minimali bausmė.

31. BK 199 straipsnio 4 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) numatytą nusikalstamą veiką padaręs asmuo baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų. BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstą veiką padaręs asmuo baudžiamas laisvės atėmimu nuo aštuonerių iki dešimties metų. BK 213 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padaręs asmuo baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Nagrinėjamu atveju D. P.: 1) už BK 24 straipsnio 4 dalį ir 199 straipsnio 4 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) paskirtas laisvės atėmimas trejiems metams; 2) už BK 24 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirtas laisvės atėmimas penkeriems metams; 3) už BK 213 straipsnio 1 dalį paskirta 100 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir D. P. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams ir 80 MGL dydžio bauda. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, D. P. paskirtos bausmės, įvertinus aplinkybes, į kurias atsižvelgė pirmosios instancijos teismas, atitinka BK 41, 54 straipsnių nuostatas. D. P. paskirtos minimalios individualizuotos bausmės, o už BK 260 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskirta bausmė yra ženkliai mažesnė nei numatyta šio straipsnio sankcijoje.

32. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal BK 75 straipsnio 3 dalį, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. BK 260 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika yra priskiriama nusikaltimams ir baudžiamiesiems nusižengimams, susijusiems su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis, kurie Baudžiamajame kodekse yra įtraukti į BK XXXVII skyrių. Taigi, D. P. padaryta nusikalstama veika patenka į sąrašą nusikaltimų, už kuriuos nuteistam asmeniui, net ir tais atvejais, kai už sunkų nusikaltimą paskirta bausmė neviršija penkerių metų laisvės atėmimo, pagal imperatyvų BK 75 straipsnyje įtvirtintą reglamentavimą, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas netaikomas.

Dėl T. R. apeliacinio skundo

33. T. R. apeliaciniame skunde neigia, jog turėjo tikslą platinti narkotines medžiagas, kurias V. V. pargabeno ir perdavė T. R.. Apelianto teigimu, baudžiamosios bylos medžiagoje nėra duomenų, jog T. R. siekė išplatinti narkotines medžiagas trečiajam asmeniui, priešingai, bylos medžiaga patvirtina, jog jis siekė narkotines medžiagas perduoti D. P.. Apeliacinės instancijos teismas su tokia T. R. pozicija neturi pagrindo sutikti.

34. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, remdamasis T. R. parodymais, nustatė, kad D. P. per V. V. T. R. perduotos narkotinės medžiagos nebuvo skirtos T. R.. Jo paties aiškinimu, jis vežė jas į savo sodybą (tai patvirtina ir liudytojo T. A. parodymai, apžiūrų protokolai), norėdamas padėti prie D. P. ten laikomų daiktų. Atsižvelgdamas į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, Šiaulių apygardos teismas pagrįstai ir motyvuotai konstatavo, kad T. R. įgijo ir gabeno narkotines medžiagas turėdamas tikslą jas perduoti (ir tokiu būdu platinti) ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam trečiajam asmeniui. Vien tai, kad T. R. nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija, negali būti pagrindas konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus.

35. Iš jau aptartų D. P. parodymų matyti, kad jis nebuvo nurodęs T. R., kur pastarajam padėti iš V. V. paimtas narkotines medžiagas, o ir T. R. pripažino, kad jis pats sugalvojo vežti siuntinį su narkotinėmis medžiagomis į savo negyvenamą sodybą ir padėti prie D. P. ten laikomų daiktų, jokių nurodymų iš D. P. nebuvo gavęs. Pažymėtina ir tai, kad iš T. R. parodymų matyti, kad jis iš V. V. gautomis siuntomis su narkotinėmis medžiagomis laisvai disponavo. Pirmoji siunta, kurią atvežė V. V., buvo lagaminas, kuriame, T. R. manymu, buvo narkotinės medžiagos. Šį lagaminą jis padėjo taip, kad asmuo, kuriam skirtas lagaminas, galėtų laisvai paimti, t. y. jį padėjo į priekabą, iš kurios atvažiavęs asmuo lagaminą pasiėmė (t. 10, b. l. 185) ir sumokėjo pinigus (800 Eur) už lagaminą. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog T. R. planavo veikti panašiu ar analogišku būdu kaip ir lagamino perdavimo atveju, t. y. jis pats, savo nuožiūra sprendė, kur padės narkotines medžiagas, kaip gautas narkotines medžiagas reikia supakuoti (ką ir atliko su V. V. pagalba, V. V. namuose), kas patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, jog V. V. parvežtas siuntinys nebuvo skirtas D. P.. Nors ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamojo posėdžio metu nebuvo nustatytas asmuo, kuriam galiausiai turėjo atitekti D. P. siųstas siuntinys, vis tik iš T. R. duotų parodymų matyti, kad jis nėra galutinis narkotinių medžiagų gavėjas, t. y. T. R. pripažino, jog jis anksčiau vartojo „žolę“, tačiau dvejus metus jos nebevartoja (t. 10, b. l. 174). Taigi, šiame procesiniame sprendime aptarti duomenys paneigia, kad T. R., gavęs siuntinį su narkotinėmis medžiagomis, neplanavo jų platinti, o planavo jas saugoti iki kol atvyks D. P..

36. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į slapta užfiksuotų pokalbių tarp T. R. ir D. P. turinį, iš kurių matyti, kad šie asmenys vienas kitu pasitikėjo ir nebuvo taip, kad T. R. buvo D. P. tik jo namo statytojas. 2019 m. gruodžio 26 d. atvyko D. P. prie patalpų, nuo, kurių raktą turėjo T. R.. D. P. sako: „Aš pas tave atlėkiau“, šis atsako, kad jis neseniai išvyko. T. R. sako, kad galimai ten yra jo brolis „A, tai yra bratkis, jaučiu, ten vietoj“. D. P. klausia: „O jeigu pasuktum tam bratkiui, gal ten atrakintų man?“. T. R. sako, kad atrakintų, bet „Tiktais turbūt, vaikščiotų pliurpdams su tavim“. D. P. atsako: „Nu nu aš to labiausiai nenoriu“. Nu ne...Ne man nereik, ka jisai man už nugaros, ka stovėtų“ (t. 4, b. l. 46–47). Teisėjų kolegijos nuomone, šis pokalbis leidžia spręsti, kad D. P. nenorėjo sutikti T. R. brolio, nes vyko apžiūrėti savo pargabentus (pasitelkus į pagalbą V. V. ir T. R.) siuntinius. T. R. galbūt ne viską žinojo, ką veikia D. P. Anglijoje, tačiau žinojo, kad į Lietuvą D. P. siunčia narkotines medžiagas, o jis jas jam padeda realizuoti. Kiti pokalbiai taip pat atskleidžia jų (T. R. ir D. P. tarpusavio) pasitikėjimą vienas kitu, nes pokalbiai trumpi ir abu supranta apie ką jie kalba. 2020 m. spalio 17 d. D. P. skambina T. R.: „Aš trumpai, Tolvi. A gali ten pažiet kode atsijungęs jisai?“ (t. 4, b. l. 120). 2020 m. spalio 19 d. pokalbis, kurio metu nerimauja D. P., kad, kai grįš vairuotojas, nebus Lietuvoje D. R., nes šis dešimčiai dienų išvyksta. D. P. sako: „A, supratau. Tai biški chujovata tada“. Tai dėl tava to vairuotoja, blemba.“ „Tai vat tavęs nebus, y (necenzūrinis žodis) tada, žinai“. T. R. atsako pastarajam, kad jie abu (jis ir vairuotojas) grįš tą pačią dieną (t. 4, b. l. 121).

37. T. R. apeliaciniame skunde prašydamas veiką, kvalifikuotą pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuoti į BK 259 straipsnio 1 dalį, kartu prašė paskirti areštą arba laisvės atėmimą ir atidėti bausmės vykdymą. Kadangi apeliacinės instancijos teismas netenkino T. R. skundo dalies dėl veikos perkvalifikavimo ir nenustatė, jog pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė prieštarauja BK 41, 54 straipsnių nuostatoms, yra neproporcinga ar per griežta, šiuo klausimu plačiau nepasisakys.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

38. Lietuvos apeliacinis teismas kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Koordinavimo ir parinkimo skyrių, prašydamas parinkti nuteistajam V. V. gynėją (t. 14, b. l. 142). Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. gruodžio 28 d. nutartimi paskyrė advokatę Jolantą Teresę Litvinskienę V. V. gynėja, kurią parinko Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Koordinavimo ir parinkimo skyrius (t. 14, b. l. 146–147). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos, teiktos V. V., išlaidų suma yra 62,50 Eur (t. 14, b. l. 156–158). Į 2024 m. kovo 6 d. suplanuotą teismo posėdį atvyko advokatė Ž. Šlyžiutė. Nuteistasis V. V. nurodė, kad jis pageidauja, kad jį gintų advokatė Ž. Šlyžiutė, todėl teisėjų kolegija atleido advokatę J. T. Litvinskienę nuo tolesnio dalyvavimo teismo posėdyje (t. 14, b. l. 167).

39. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį. Šios nuostatos galioja ir išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teisme. Tačiau atsižvelgus į pirmiau išdėstytą situaciją, V. V. pageidavimą, jog jį gintų jo pasirinkta advokatė, į tai, kad V. V. atliks laisvės atėmimo bausmę, teisėjų kolegija valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš V. V. nepriteisia.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistųjų V. V., T. R., D. P. ir jo gynėjo advokato Ramūno Dobrovolskio apeliacinius skundus.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimo nuteistajam V. V. išlaidų apeliacinės instancijos teisme nepriteisti.