Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. V. (toliau ir – ieškovė) ieškinį atsakovui G. V. (toliau ir – atsakovas) dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, trečiasis asmuo – Luminor Bank, AS, veikiantis per Luminor Bank, AS Lietuvos skyrių (toliau – ir trečiasis asmuo), institucija teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir institucija).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovės reikalavimų ir atsikirtimų santrauka.

1. Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno m. savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 2154, tarp M. V. (buvusios Juškaitės), a.k. (duomenys neskelbtini) ir G. V., a.k. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl atsakovo kaltės.

- kiekvieną ketvirtadienį paimant nepilnametį G. V. iš mokyklos (duomenys neskelbtini) (arba iš kitos ugdymo įstaigos) nuo 16:00 val. ir grąžinant vaiką į ieškovės gyvenamąją vietą, (duomenys neskelbtini), iki 21:00 val. (arba į kitą ieškovės nurodytą ir iš anksto suderintą vietą);

- atostogų metu pagal iš anksto su ieškove suderintą laiką ir vietą;

- kas antrą sekmadienį nuo 12:00 iki 21:00 val. paimant ir grąžinant nepilnametį G. V. į ieškovės gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) (arba į kitą iš anksto su ieškove suderintą vietą).

- bendravimas vyksta tik vaikui pageidaujant, jam nesergant.

6. Butą, esantį (duomenys neskelbtini), padalinti nelygiomis dalimis, ieškovei priteisiant 2/3 buto dalis, atsakovui 1/3.

7. Butą, esantį (duomenys neskelbtini) palikti naudotis M. V. uzufrukto teise iki sūnaus G. V. pilnametystės. Įpareigoti G. V. gyventi atskirai, įpareigojant išsikelti iš buto teismo sprendimui įsiteisėjus per 10 dienų ir nesilankyti jame.

8. Kreditorinis įsipareigojimas pagal 2016-02-26 sutartį Nr. 2500-2016-110326, po santuokos nutraukimo išlieka solidaria ieškovės M. V. ir atsakovo G. V. prievole.

- miegamojo lovą 300,00 Eur vertės, virtuvės stalą su kėdėmis 160,00 Eur vertės, televizorių 200,00 Eur vertės po santuokos nutraukimo palikti M. V. (iš viso M. V. asmeninės nuosavybės teise priteisti turto už 660,00 Eur);

- televizorių 700,00 Eur vertės, Salono baldų komplektą (pilkos spalvos kampas) 800 Eur vertės, po santuokos nutraukimo palikti G. V. (iš viso G. V. asmeninės nuosavybės teise priteisti turto už 1500,00 Eur);

- už atsakovui G. V. tenkančią didesnę turto dalį priteisti ieškovei M. V. 420,00 Eur piniginę kompensaciją.

10. Priteisti iš atsakovo G. V. 5000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo M. V..

11. Priteisti iš atsakovo G. V. visas ieškovės M. V. patirtas bylinėjimosi išlaidas, sumokėtą/ mokėtiną žyminį mokestį.

12. Priteisti iš atsakovo G. V. 1/2 periodinės paskolos įmokas bankui kas mėnesį (II t., b. l. 44-45).

Atsakovo reikalavimų ir atsikirtimų santrauka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 12).

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.60 str. nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės sąlygos. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Pagal CK 3.60 str. 2 d. normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsižvelgia į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu dėl santuokos išrimo sąlygas. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį, sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Lietuvos Respublikos CK 3.26 str., 3.27 str., 3.28 str. numato, kad sudarę santuoką sutuoktiniai įgyja teises ir pareigas, privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo. Sudarę santuoką, sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis. CK 3.27 straipsnyje išvardytų pareigų pažeidimas gali būti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu (CK 3.60 straipsnis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

Ieškovė ieškinyje nurodė ir paaiškino teisme, kad atsakovas psichologiškai ir fiziškai prieš ją smurtavo, girtavo, buvo neištikimas; pateikė tai patvirtinančius įrodymus ( I t., b. l. 31-32; 34, II t., 39-40, 42). Darytina išvada, kad atsakovas pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas numatytas CK 3.27 str., dėl ko bendras sutuoktinių gyvenimas tapo neįmanomas. CK 3.61 str. įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovės kaltės. Nagrinėjamu atveju atsakovas turėjo pateikti įrodymus, paneigiančius ieškovės nurodytas aplinkybes dėl jo kaltės dėl šeimos iširimo (CPK 185 str.). Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje, apie kurį pranešta tinkamai, dalyvauti nepageidavo, todėl vertintina, kad ieškinyje nurodytų aplinkybių atsakovas neginčijo.

Atsižvelgiant į nurodomas aplinkybes teismas laiko, jog šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės (CK 3.27 str. 1 d., 3.60 str. 3 d.).

Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo.

Santuokos pagrindu atsiranda sutuoktinių tarpusavio turtiniai ir asmeniniai neturtiniai santykiai. Santuoką nutraukus, šie santykiai nutrūksta išskyrus kai kurias teises ir pareigas, kurių tolimesnis įgyvendinimas turi būti išsprendžiamas santuokos nutraukimo momentu. Viena iš tokių pareigų yra sutuoktinių tarpusavio išlaikymo pareiga. Reikalauti priteisti išlaikymą galima tik esant santuokai, taip pat ją nutraukiant ar pripažįstant negaliojančia. CK 3.72 str. nustato buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo tvarką ir sąlygas. Teisės į išlaikymą neturi sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, taip pat tas sutuoktinis, kurio turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti (CK 3.72 str. 1 ir 4 d.).

Ieškovė sau išlaikymo po santuokos nutraukimo neprašė. Pripažinus, kad santuoka nutraukta dėl atsakovo kaltės, jis teisės į išlaikymą neturi.

Dėl sutuoktinių pavardžių.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 str. 1 d.).

Ginčo tarp šalių šiuo klausimų nėra. Po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama santuokinė pavardė – V., atsakovui – V.

Dėl neturtinės žalos.

CK 3.70 straipsnio 2 dalis įtvirtina sutuoktinio teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą. Minėtoje teisės normoje neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai neapibrėžti. Pagal teismų praktikos ir doktrinos bendrą poziciją, fiziniam asmeniui neturtinė žala visuomet padaroma nenaudingu poveikiu – fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, sukeliančiais kančių ir išgyvenimų, dėl ko toks poveikis asmeniui destruktyvus, nepriimtinas ir bet kurio protingo žmogaus požiūriu neturi būti daromas, kompensacija už kurio sąlygotus neturtinius praradimus vertinama kaip simbolinis reliatyvus restitutio in integrum, kai piniginėmis lėšomis siekiama nukentėjusįjį nuraminti ir kiek įmanoma teisingiau jam atlyginti, tačiau piniginė kompensacija jokiu būdu nereiškia asmens patirtų išgyvenimų kainos. Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, saistomas CK 6.250 straipsnio 2 dalies, kuri jos dydį sieja su neturtinės žalos pasekmėmis, žalą padariusio asmens kalte, jo turtine padėtimi, padarytos turtinės žalos dydžiu bei kitomis reikšmingomis bylai aplinkybėmis, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 6.250 straipsnis turi būti taikomas kartu su CK 3.70 straipsniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 23 d. nutartis Nr. 3K-3-140/2007).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 5 000,00 Eur neturtinę žalą. Byloje nustatyta, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Tais atvejais, kai vieno sutuoktinio kalti, santuokines pareigas pažeidžiantys veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą, t.y. dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį skausmą, neigiamas emocijas. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į santuokos iširimo priežastis, teismas sprendžia, jog ieškovė neabejotinai patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus dėl netinkamo atsakovo elgesio, t.y. smurtavimo, girtavimo ir neištikimybės, t. y. patyrė neturtinę žalą. Šią žalą kaip kaltas dėl santuokos iširimo privalo atlyginti atsakovas. Tačiau, teismo vertinimu, ieškovės prašoma priteisti 5 000,00 Eur neturtinė žala neatitinka proporcingumo principo ir susiformavusios teisminės praktikos šiuo klausimu. Sprendžiant dėl neturtinės žalos priteisimo teismas atsižvelgia į santuokos trukmę, šalių turtinę padėtį, ieškovės išgyvenimų pobūdį, teisminę praktiką analogiško pobūdžio bylose ir laiko tikslinga priteisti ieškovei iš atsakovo 1 800,00 Eur neturtinę žalą. Tokia suma neprieštarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems bendriesiems teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams ir yra adekvati kompensacija ieškovės patirtiems neturtinio pobūdžio išgyvenimams.

Dėl kreditorinių reikalavimų.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad šalims santuokos metu buvo suteiktas kreditas (kreditavimo sutarties Nr. 2500-2016-110326 (I t., b. l. 19-30). Ieškovė prašė šią prievolę palikti solidaria. Kreditorė atsiliepime taip pat nurodė, kad prievolė turi likti solidari. Atsakovas pozicijos neišreiškė.

Santuoką nutraukus solidarios prievolės, kurių įvykdymo terminas nėra suėjęs, nedalijamos ir nemodifikuojamos t. y. buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai. Todėl šis ieškinio reikalavimas tenkinamas nustatant, kad kreditorinis įsipareigojimas pagal kreditavimo sutartį Nr. 2500-2016-110326 yra solidari ieškovės M. V. ir atsakovo G. V. prievolė.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

Nekilnojamojo turto registro duomenimis šalys santuokos metu įgijo butą adresu (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 18). VĮ „Regitra“ duomenimis šalys transporto priemonių neturi (I t., b. l. 45-46).

Ieškovė prašė butą, esantį (duomenys neskelbtini), padalinti šalims po ½. Atsakovas pozicijos neišreiškė.

Preziumuojama, kas santuokinio turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.). Šios prezumpcijos turi būti laikomasi visais atvejais dalijant sutuoktinių turtą, nes bendrosios jungtinės nuosavybės institutu siekiama užtikrinti sutuoktinių turtinį lygiateisiškumą, o nukrypti galima tik CK 3.123 str. nustatytais pagrindais.

Atsižvelgiant į nurodytą įstatyminį reglamentavimą bei tarp šalių nesant ginčo ieškovės reikalavimas dėl nekilnojamojo turto padalijimo tenkinamas ir priteisiama ieškovei M. V. bei atsakovui G. V. po ½ buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Tarp šalių nesant ginčo taip pat tenkinamas ieškovės reikalavimas dėl kilnojamojo turto padalijimo - miegamojo lovą, virtuvės stalą su kėdėmis, televizorių po santuokos nutraukimo priteisti M. V.; televizorių, Salono baldų komplektą (pilkos spalvos kampas) po santuokos nutraukimo priteisti G. V.. Už atsakovui G. V. tenkančią didesnę turto dalį priteisti ieškovei M. V. 420,00 Eur piniginę kompensaciją.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas turi nepilnametį vaiką G. V., gimusį (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 13). Ieškovė reiškė reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ja.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį neteikė, teismo posėdyje nedalyvavo, laikytina kad dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove neprieštarauja. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad nepilnametis nuo pat gimimo gyvena su ieškove. Iš buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akto matyti, kad ieškovės gyvenimo sąlygos tinkamos (I t., b. l. 132). Nepilnametis išreiškė norą gyventi su motina (I t., b. l. 131). Institucijos teikiančios išvadą byloje atstovė nurodė, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su motina. Teismo vertinimu šios nurodytos aplinkybės, leidžia daryti išvadą, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitiktų vaiko teises ir teisėtus interesus. Tokiu atveju nesikeistų vaikui įprasta aplinka, jis būtų su savo motina prie kurios prisirišęs, kuri vaiku rūpinosi nuo pat gimimo, byloje nėra duomenų, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaiko interesams. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tenkinamas – nepilnamečio G. V. gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove M. V. (CK 3.165 straipsnis, 3.169 straipsnis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 2 d.).

Ieškovė vaiko poreikių lentelėje nurodė, kad nepilnamečio poreikiai per mėnesį yra 470,00 Eur, kuriuos sudaro: maistas – 106,00 Eur, laisvalaikis – 30,00 Eur, higienos ir švaros prekės – 10,00 Eur, komunaliniai mokesčiais – 50,00 Eur, rūbai ir avalynė – 30,00 Eur, vaistai ir maisto papildai – 15,00 Eur, lavinimas ir mokyklinės prekės – 20,00 Eur, transporto išlaidos – 40,00 Eur, prailginta klasė – 70,00 Eur, krepšinio treniruotės – 15,00 Eur, karate būrelis – 30,00 Eur, kitos išlaidos – 30,00 Eur, mokestis už mokslą – 8,00 Eur (II t., b. l. 43). Nepilnametis mokosi gimnazijoje I t., b. l. 169).

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį neteikė, vaiko poreikių neginčijo.

Teismo vertinimu ieškovės nurodomi poreikiai nepilnamečiui vaikui yra realūs ir neišdidinti. Ieškovei nereikia įrodinėti aplinkybių, kad nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį yra reikalingos išlaidos maistui, aprangai, avalynei, vaistams ir vitaminams, laisvalaikiui, ugdymui ir pan. Šie poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, priešingai, visos išlaidos yra susietos su sąlygomis, kurias būtina užtikrinti vaikų vystymosi, augimo ir tobulėjimo procese. Nepilnamečiui be būtinųjų poreikių maistui, aprangai, sveikatos priežiūrai, higienai, reikalingos lėšos klasės būreliams, mokyklos reikmenims. Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi.

Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-294/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis Nr. 3K-3-37/2010). Tai reiškia, kad tėvų turtinė padėtis vertinama ne tik pagal faktinę situaciją (turimą turtą, gaunamas pajamas ir kt.), bet ir pagal tai, ar tėvai ėmėsi visų jų amžių ir sveikatos būklę atitinkančių priemonių užtikrinti savo vaikams pakankamą išlaikymą.

Nekilnojamojo turto registro duomenimis šalys santuokos metu įgijo butą adresu (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 18). VĮ „Regitra“ duomenimis šalys transporto priemonių neturi (I t., b. l. 45-46). Ieškovė yra dirbanti, gauna nuolatines pajamas, ieškovės pajamos 2017 metais mėnesiui 625,01 Eur (I t., b. l. 16, 56-60). Atsakovas taip pat dirbantis, jo pajamos 2018 metais mėnesiui 1553,96 Eur (I t., b. l. 148-151).

Atsižvelgiant į aptartus įrodymus, teismo vertinimu šalių turtinė padėtis yra panaši – turi po ½ buto, neturi transporto priemonių, atsakovas gauna didesnes pajamas. Ieškovė nurodė, kad vaiko poreikiams per mėnesį reikia 470,00 Eur, kuriuos teismas pripažino pagrįstais. Iš atsakovo ieškovė prašo priteisti po 230,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų. Taigi pati ieškovė laiko, kad prie vaiko išlaikymo šalys turi prisidėti beveik vienodomis dalimis.

Teismų praktikoje vertinama, kad didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką tenka tam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, nes gyvenant su vaiku atsiranda nenumatytų išlaidų, reikalingų vystymuisi, auklėjimui, ugdymui ir tėvas ar motina, teikiantis tik išlaikymą, prie tų išlaidų neprisideda. Ieškovė, vykdydama savo pareigą vaikui, užtikrina jo būtinuosius poreikius. Pažymėtina, kad pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė abiejų tėvų – tiek ieškovės, tiek atsakovo - valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu, nesąžiningu šalies elgesiu ar kitokiomis priežastimis. Be to, sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti, todėl atsakovas, vertindamas, kad jo turtinė padėtis nėra pakankamai gera, turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Atsakovas yra darbingo amžiaus, todėl jam privalu vykdyti vieną iš tėvų pareigų - teikti išlaikymą savo vaikui. Įstatymas neleidžia išlaikymo pareigos perkelti tik vienam iš vaiko tėvų. Pats atsakovas savo sunkios finansinės padėties ar kitų aplinkybių dėl ko negalėtų teikti 230,00 Eur išlaikymo vaikui neįrodinėjo, byloje buvo neaktyvus. Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, įvertinus šalių turtinę padėtį, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus vyras, neturintis sveikatos problemų (tokių duomenų byloje nėra), kitų išlaikytinių neturi, bei atsižvelgiant į institucijos išvadą, formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką šios kategorijos bylose, teismas konstatuoja, kad atsakovas pajėgus teikti savo vaikui ieškovės prašomo dydžio išlaikymą. Iš atsakovo G. V. nepilnamečiui vaikui G. V. priteistinas išlaikymas po 230,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2017 rugpjūčio 21 d.) iki jo pilnametystės (CPK 178, 197, 185, CK 3.156 str., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.200 str.).

Periodinio išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skiriama vaiko įstatyminė atstovė M. V. išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 str., 3.203 str.).

Sprendimas išlaikymo periodinėmis išmokomis dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Sprendimui įsiteisėjus panaikintinos 2018 m. spalio 15 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Vykdymo proceso metu pagal laikinųjų apsaugos priemonių nutartį suteiktas išlaikymas turi būti išskaičiuojamas iš šiuo sprendimu nustatyto išlaikymo sumos, t. y. pilnamečiui vaikui priteistino išlaikymo suma nuo kreipimosi į teismą dienos sumažintina išmokėto laikinojo išlaikymo suma.

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo.

Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir Civilinio kodekso 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal Civilinio kodekso 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (Civilinio kodekso 3.156 straipsnis). Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 straipsnyje nustatyta, kad vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu, negyvenančiu su juo, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, kai toks bendravimas gali jam pakenkti. Civiliniame kodekse yra užtikrinama Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (Civilinio kodekso 3.170 straipsnio 1–3 dalys).

Ieškovė prašė nustatyti atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką, pagal kurią atsakovas bendrauja su sūnumi:

- kiekvieną ketvirtadienį paimant nepilnametį G. V. iš mokyklos (duomenys neskelbtini) (arba iš kitos ugdymo įstaigos) nuo 16:00 val. ir grąžinant vaiką į ieškovės gyvenamąją vietą, (duomenys neskelbtini), iki 21:00 val. (arba į kitą ieškovės nurodytą ir iš anksto suderintą vietą);

- atostogų metu pagal iš anksto su ieškove suderintą laiką ir vietą;

- kas antrą sekmadienį nuo 12:00 iki 21:00 val. paimant ir grąžinant nepilnametį G. V. į ieškovės gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) (arba į kitą iš anksto su ieškove suderintą vietą).

- bendravimas vyksta tik vaikui pageidaujant, jam nesergant.

Atsakovas neišreiškė pageidavimo dėl intensyvesnės bendravimo su vaiku tvarkos. Institucijos teikiančios išvadą byloje atstovė nurodė, kad nustatytina ieškovės prašoma bendravimo tvarka. Atsižvelgiant į nurodomas aplinkybes yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo. Ieškovės formuluotės dėl bendravimo tvarkos pakoreguotinos, nenurodant konkrečiai ugdymo įstaigos, kuri gali keistis bei nenurodant nuostatos dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos tik esant nepilnamečio vaiko norui. Teismo vertinimu, tai, kad bylos šalys tarpusavyje konfliktuoja, negali apriboti vaiko teisės bendrauti su abiem tėvais, tačiau pabrėžia, kad tėvai turi elgtis tinkamai ir vengti konfliktinių situacijų vaiko akivaizdoje, nes tai daro žalą vaikui. Nagrinėjamoje byloje abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais.

Šalims išaiškintina, kad sutinkamai su CK 3.156 str. tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, todėl visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu, jo poreikiais ir interesais, tiek, kiek jų neapima teismo procesiniu sprendimu nustatyta bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarka, šalys privalo derinti tarpusavyje, vadovaudamosi CK 3.165 str. 3 d., o taip pat bendradarbiavimo ir prioritetinio vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos principais. Taip pat teismas išaiškina, jog santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvų bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką.

Sprendimui įsiteisėjus panaikintinos 2018 m. gegužės 23 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Dėl ieškovės reikalavimų nustatyti uzufruktą ir priteisti periodines kredito įmokas.

Ieškovė reikalavimų „Butą, esantį (duomenys neskelbtini) palikti naudotis M. V. uzufrukto teise iki sūnaus G. V. pilnametystės. Įpareigoti G. V. gyventi atskirai, įpareigojant išsikelti iš buto teismo sprendimui įsiteisėjus per 10 dienų ir nesilankyti jame“ ir „Priteisti iš atsakovo G. V. 1/2 periodinės paskolos įmokas bankui kas mėnesį“, nebepalaikė, todėl teismas dėl jų pagrįstumo nepasisako ir nesprendžia.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

Teismas tenkino 91 proc. ieškinio (reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintas iš dalies, šeši (santuokos nutraukimas, vaiko gyvinamoji vieta, bendravimo tvarka, išlaikymas periodinėmis išmokomis, turto padalijimas, kreditorinis įsipareigojimas) reikalavimai tenkinti iš esmės visiškai, dviejų reikalavimų nepalaikė ir teismas dėl jų nepasisakė; 100 proc. / 7 = 14,29 proc.; 14,29 proc x 6 = 85,74 proc.; 14,29 proc. x 1800, 00 Eur/ 5000,00 Eur = 5,14 proc.; 5,14 proc. + 85,74 proc. = 90,88 proc.; suapvalinus 91 proc.)).

CPK 93 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies; jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė byloje patyrė 41,00 Eur bylinėjimosi išlaidas sumokėdama žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tenkintų ir atmestų reikalavimų dalį iš atsakovo ieškovei priteisiama 37,31 Eur bylinėjimosi išlaidų (41,00 Eur x 91 proc.). Duomenų apie patirtas atstovavimo išlaidas ieškovė nepateikė.

Ieškovei buvo atidėtas 779,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo. Atsižvelgiant į tenkintų ir atmestų reikalavimų dalį iš ieškovės valstybei priteisiama 70,00 Eur žyminio mokesčio (779,00 Eur x 9 proc.), iš atsakovo 709,00 Eur žyminio mokesčio (779,00 Eur x 91 proc.).

Valstybė šioje byloje patyrė 46,99 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas, atsižvelgiant į tenkintų ir atmestų reikalavimų dalį iš ieškovės valstybei priteisiama 4,23 Eur (46,98 Eur x 9 proc.), iš atsakovo 42,75 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (46,98 Eur x 91 proc.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti G. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo G. V. kaltės.

Po santuokos nutraukimo M. V. palikti pavardę – V., G. V. - V.

Priteisti ieškovei M. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo G. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 800,00 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų 00 ct) neturtinę žalą.

Padalinti santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą lygiomis dalimis:

priteisti ieškovei M. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise ½ buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini).

priteisti G. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise ½ buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini).

priteisti ieškovei M. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) miegamojo lovą 300,00 Eur vertės, virtuvės stalą su kėdėmis 160,00 Eur vertės, televizorių 200,00 Eur vertės;

priteisti atsakovui G. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) televizorių 700,00 Eur vertės, salono baldų komplektą (pilkos spalvos kampas) 800 Eur vertės.

Priteisti ieškovei M. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo G. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 420,00 Eur (keturių šimtų dvidešimties eurų 00 ct) piniginę kompensaciją.

Nustatyti, kad kreditorinis įsipareigojimas trečiajam asmeniui Luminor Bank As, veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių (juridinio asmens kodas 304870069) pagal 2016 m. vasario 26 d. kreditavimo sutartį Nr. 2500-2016-110326 išlieka solidaria ieškovės M. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo G. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievole.

Nustatyti nepilnamečio G. V., gimusio (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove M. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo G. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui G. V. (gimusiam (duomenys neskelbtini)), po 230,00 Eur (du šimtus trisdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2017 m. rugpjūčio 21 d.) iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti M. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Nustatyti atsakovo G. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu G. V. (gimusiu (duomenys neskelbtini)) bendravimo tvarką:

- atsakovas G. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) kiekvieną ketvirtadienį paima nepilnametį G. V. (gimusį (duomenys neskelbtini)) iš ugdymo įstaigos nuo 16:00 val. ir grąžina nepilnametį G. V. (gimusį (duomenys neskelbtini)) į ieškovės M. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą, (duomenys neskelbtini), iki 20:00 val. (arba į kitą ieškovės M. V. nurodytą ir iš anksto suderintą vietą);

- atsakovas G. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrauja su nepilnamečiu G. V. (gimusiu (duomenys neskelbtini)) atostogų metu pagal iš anksto su ieškove M. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) suderintą laiką ir vietą;

- atsakovas G. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrauja su nepilnamečiu G. V. (gimusiu (duomenys neskelbtini)) kas antrą sekmadienį nuo 12:00 val. iki 20:00 val. paimant ir grąžinant nepilnametį G. V. į ieškovės M. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) (arba į kitą iš anksto su ieškove M. V. suderintą vietą).

- atsakovas G. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrauja su nepilnamečiu G. V. (gimusiu (duomenys neskelbtini)) jeigu nepilnametis neserga.

Priteisti ieškovei M. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo G. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 37,31 Eur (trisdešimt septynių eurų 31 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš ieškovės M. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 70,00 Eur (septyniasdešimties eurų 00 ct) žyminį mokestį ir 4,23 Eur (keturių eurų 23 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Šios sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų kodas 5660.

Priteisti valstybei iš G. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 709,00 Eur (septynių šimtų devynių eurų 00 ct) žyminį mokestį ir 42,75 Eur (keturiasdešimt dviejų eurų 75 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Šios sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų kodas 5660.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti 2018 m. gegužės 23 d. nutartimi ir 2018 m. spalio 15 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimą išlaikymo dalyje vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.