- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-14
- Bylos Nr.
- e2A-114-943/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00653-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Egidija Tamošiūnienė, Antanas Rudzinskas
- Atsakovas
- P. E.
- Ieškovas
- V. J.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Antano Rudzinsko ir Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo P. E. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-889-264/2019 pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovui P. E. dėl paprastojo vekselio pripažinimo negaliojančiu ir pagal atsakovo P. E. priešieškinį ieškovui V. J. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti negaliojančiu 2014 m. lapkričio 11 d. neprotestuotiną paprastąjį vekselį ir iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad jis 2018 m. gegužės 14 d. Druskininkų „Eglės“ sanatorijoje pasirašė iš anksto jam nežinant teksto P. E. ir M. J. parengtą 2014 m. lapkričio 11 d. paprastąjį vekselį, kuriuo 2018 m. lapkričio 11 d. P. E. besąlygiškai įsipareigojo sumokėti 135 000 Eur sumą.
3. Ieškovo teigimu, surašant ginčijamą vekselį nebuvo laikytasi imperatyvaus įstatymo reikalavimo, įpareigojančio didesnės kaip 3 000 Eur sumos vekselį patvirtinti notaro, todėl ginčijamas dokumentas, įvardijamas kaip paprastasis vekselis, neturi paprastojo vekselio galios ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.93 straipsnio 3 dalies pagrindu pripažintinas negaliojančiu.
4. Ieškovas atkreipia dėmesį, kad 2014 m. lapkričio 11 d. paprastajame vekselyje klaidingai nurodyta ir jo išdavimo data. Ieškovo teigimu, 2014 m. lapkričio 11 d. jis vekselio P. E. neišdavė ir jo nepasirašė. Tikroji paprastojo vekselio išdavimo data yra 2018 m. gegužės 14 d.
Šalies argumentai
5. Ieškovas nurodė, kad 2014 m. P. E. ir M. J. jis nepažinojo. Teigia, kad verslo santykiai su atsakovu susiklostė tik 2016 m., kai atsakovas kartu su M. J. įsigijo ieškovo, jo sugyventinės ir Lenkijos piliečio (pavardės nurodyti negali) įsteigtos Baltarusijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ akcijas. Ieškovo teigimu, jo argumentus dėl vekselio išdavimo datos patvirtina Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų skyriaus tyrimo medžiaga, kurioje nurodyta, kad atsakovas bei M. J., apklausti kaip liudytojai, teigė, jog paprastasis vekselis buvo ieškovo pasirašytas 2018 m. gegužės 14 d. Druskininkų „Eglės“ sanatorijoje.
6. Ieškinyje pažymima, kad atsakovas į įmonę „(duomenys neskelbtini)“ norėjo investuoti 135 000 Eur sumą. Žinodamas, kad ieškovas su sutuoktine dažnai vyksta į Baltarusijos Respubliką, paprašė jo pervežti šiuos pinigus, kuriuos vėliau ieškovas atsakovui Baltarusijos Respublikoje perdavė, paskolinių santykių tarp ieškovo ir atsakovo niekada nebuvo susiklostę.
Atsiliepimas
7. Atsakovas P. E. prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad ieškovą, atsakovą ir M. J. siejo verslo santykiai – jie buvo Baltarusijos Respublikos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai. Atsakovas teigia, kad ieškovas V. J. atsakovui bei M. J. pasiūlė pradėti bendrą verslą Baltarusijos Respublikoje. Atsakovas susidomėjo ieškovo planais, todėl kartu su M. J. paskolino ieškovui vekselyje nurodytą sumą – 135 000 Eur.
8. Atsakovo teigimu, kadangi tarp šalių 2014 m. susiklostė paskoliniai santykiai, šalys paskolos sutarties įvykdymą užtikrino ginčijamu vekseliu, todėl vekselio išdavimo data laikytina ne 2018 m. gegužės 4 d., kaip teigia ieškovas, bet 2014 m. lapkričio 11 d. 2018 m. gegužės 4 d. šalys tik juridiškai įformino faktiškai susiklosčiusius santykius. Atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą pripažinti ginčijamą vekselį negaliojančiu, atsakovas nurodė, kad jo išdavimo metu, t. y. 2014 m. lapkričio 11 d., reikalavimo patvirtinti jį notariškai nebuvo.
Šalies argumentai
9. Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti atsakovo P. E. naudai iš ieškovo V. J. 135 000 Eur skolą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
10. Nurodo, kad tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai – atsakovas P. E. paskolino ieškovui V. J. 135 000 Eur sumą. Atsakovo teigimu, paskolos gavimo faktą patvirtina kartu su priešieškiniu pateiktas 2014 m. lapkričio 14 d. ieškovo pasirašytas paprastas neprotestuotinas vekselis, kuris laikytinas paskolos rašteliu, kuriuo patvirtinamas ieškovo įsipareigojimas grąžinti atsakovui 135 000 Eur sumą. Aplinkybė, jog vekselio gavėjas (atsakovas) nepasinaudojo vekseliu kaip vertybiniu popieriumi, suteikiančiu teisę supaprastinta tvarka gauti prievolės įvykdymą be teismo, o išduodant vykdomąjį įrašą, pagal Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymą (toliau – ĮPVĮ), nepanaikino vekselio kaip abstrakčios prievolės pagrindo. Prievolės turinį sudaro vekselyje nurodytas ieškovo įsipareigojimas sumokėti pinigus atsakovui, kadangi ieškovas savo įsipareigojimų nevykdė ir iki 2018 m. lapkričio 11 d. pasiskolintos pinigų sumos atsakovui negrąžino, todėl V. J. reikalavimai reiškiami teisme.
Atsiliepimas
11. Ieškovas atsiliepime nurodė, kad priešieškinyje dėstomos aplinkybės nėra pagrįstos jokiais įrodymais, todėl juo keliami reikalavimai netenkintini. Ieškovas teigė, kad iš atsakovo nesiskolino 135 000 Eur sumos, 2018 m. gegužės 14 d. pasirašant paprastąjį vekselį pinigai ieškovui nebuvo perduoti, todėl paskoliniai santykiai tarp šalių nesusiklostė. Ieškovas taip pat atkreipia dėmesį, kad tokios sumos paskolos sutartis taip pat turėjo būti patvirtinta notaro, todėl ginčijamo vekselio nėra teisinio pagrindo laikyti paskolos sutartimi.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
12. Kauno apygardos teismas 2019 m. vasario 18 d. sprendimu ieškinį tenkino ir pripažino negaliojančiu 2014 m. lapkričio 11 d. išrašytą neprotestuotiną paprastąjį vekselį, priešieškinį atmetė.
13. Spręsdamas dėl ieškinio reikalavimų, teismas konstatavo, kad ginčijamas vekselis neatitinka vertybiniams popieriams keliamų ĮPVĮ 77 straipsnyje išvardytų privalomų vekselio rekvizitų (klaidingai nurodyta jo surašymo data: vekselis surašytas ne 2014 m. lapkričio 11 d., o 2018 m. gegužės 14 d.), jis nepatvirtintas notarine forma, todėl remiantis CK 1.101 straipsnio 9 dalies bei CK 1.93 straipsnio 3 dalies nuostatomis yra pagrindas pripažinti ginčijamą vekselį negaliojančiu.
14. Netenkindamas priešieškinio reikalavimų, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šiuo atveju ieškovo pasirašytas vekselis tapo paprastu skolos rašteliu, kuriame yra ieškovo įsipareigojimas 2018 m. lapkričio 11 d. sumokėti 135 000 Eur atsakovui, todėl siekiant įvertinti priešieškiniu pareikštų reikalavimų pagrįstumą būtina nustatyti tarp šalių esantį teisinį santykį (sandorį), kurio pagrindu atsirado skolininko įsipareigojimas pagal skolos dokumentą.
15. Teismas įvertinęs, kad 2018 m. gegužės 14 d. vekselyje nėra užfiksuotas pinigų perdavimo faktas bei tai, kad vekselyje nesama jokios nuorodos į jo davėją (ieškovą) ir turėtoją (atsakovą) siejusius teisinius santykius, dėl kurių šis vekselis išduotas, nusprendė, kad iš ginčo vekselio negalima nustatyti, kad juo įformintas būtent paskolos sandoris. Nusprendęs, kad byloje esančių duomenų nepakanka konstatuoti paskolos sutarties sudarymo faktą, teismas priešieškinio reikalavimų netenkino, nurodęs, kad tarp šalių buvo susiklostę verslo santykiai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
16. Atsakovas P. E. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 18 d. sprendimo dalį, kuria atmesti priešieškinio reikalavimai ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priešieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
17. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
17.1. nepaisant to, jog į bylą pateikti įrodymai patvirtina aplinkybę, kad ieškovui buvo perduoti pinigai, pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog nėra pagrindo pripažinti, kad byloje įrodytas pinigų perdavimo ieškovui faktas;
17.2. teismas atmetė priešieškinio reikalavimus konstatavęs, kad šalis siejo ne paskolos, bet verslo santykiai, nors akivaizdu, kad verslo santykių tarp bylos šalių egzistavimas pats savaime nėra ir negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas pinigų perdavimui;
17.3. skundžiamos teismo išvados dėl neįrodytų priešieškinio reikalavimų priimtos neįvertinus liudytojo M. J. parodymų.
Atsiliepimas
18. Ieškovas V. J. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
19. Nesutikdamas su apeliacinio skundo argumentais ieškovas nurodė, jog jis niekada neneigė, kad atsakovas P. E. ir M. J. yra investavę pinigus į bendrą verslą, tačiau šios aplinkybės nėra susijusios su nagrinėjama byla ir patvirtina tarp šalių susiklosčiusius tik verslo, bet ne paskolinius teisinius santykius.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų
20. Nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiami klausimai dėl ieškovo 2014 m. lapkričio 11 d. išduoto neprotestuotino paprastojo vekselio galiojimo bei iš jo kylančios mokėjimo prievolės vekselio davėjui.
21. Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad ginčijamas vekselis dėl formos ir turinio trūkumų neatitinka vekseliui kaip vertybiniam popieriui keliamų reikalavimų (ginčijamame vekselyje klaidingai nurodyta jo surašymo data: vekselis surašytas ne 2014 m. lapkričio 11 d., o 2018 m. gegužės 14 d., be to jis nepatvirtintas notarine forma), nusprendė, kad yra pagrindas ieškinį tenkinti ir ginčijamą vekselį pripažino negaliojančiu. Teismas nusprendęs, kad vekselio išdavimo faktas ir byloje nustatytos aplinkybės neįrodo, jog šalis siejo paskolos teisiniai santykiai, priešieškinio reikalavimus atmetė.
22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva negali išplėsti apeliacinio skundo argumentų sąrašo bei pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais apeliaciniame skunde nesiremiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-98-969/2018, 33 punktas), todėl apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria aptartas vekselis pripažintas negaliojančiu, neginčijant, bei nenustačius pagrindo peržengti apeliaciniu skundu nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis), teisėjų kolegija bylą nagrinėja laikydamasi apeliacinio skundo ribų ir vertina teismo sprendimo dalies, kuria netenkinti priešieškinio reikalavimai, kildinami iš vekselyje nurodytos piniginės prievolės, teisėtumą ir pagrįstumą.
Dėl vekselio, netekusio vertybinio popieriaus statuso, teisinės reikšmės
23. Ginčo situacijos, kuomet reikalavimai reiškiami pripažinto negaliojančiu vekselio pagrindu, teisiniam įvertinimui būtina atsižvelgti į aktualią kasacinio teismo praktiką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. gegužės 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019, nurodė, kad tuo atveju, kai vekselis netenka vertybinio popieriaus teisinio statuso dėl turinio, formos trūkumų ar įstatyme nustatytų terminų jam pateikti apmokėti ir pateikti reikalavimus pagal jį praleidimo, iš vekselio kylantiems reikalavimams patenkinti negali būti taikomos ĮPVĮ nuostatos, be kita ko, vekselyje įtvirtinta prievolė netenka besąlygiškumo ir abstraktumo savybių; tokiu atveju reikalavimo teisė pagal vekselį savaime nepasibaigia, tačiau jai patenkinti taikomos konkrečius prievolinius santykius reglamentuojančios CK ar kitų materialiųjų įstatymų normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gegužės 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019 32 punktas).
24. Laikantis šių kasacinio teismo išaiškinimų, konstatuotina, kad pripažinus, jog atitinkamas dokumentas, kuriame jis įvardijamas kaip paprastasis vekselis, neturi paprastojo vekselio galios, tai savaime nereiškia, kad yra negaliojantis ar išnykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas, todėl vekselio turėtojas siekdamas įgyvendinti jam šiuo dokumentu apibrėžtą reikalavimo teisę turi galimybę ją pagrįsti, įrodęs atitinkamų teisinių santykių tarp jo ir vekselio davėjo, egzistavimą, o vekselis tokiu atveju tampa paprastu rašytiniu įrodymu, dėl jo įrodomosios reikšmės sprendžiama pagal atitinkamus santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. rugsėjo 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-269-219/2019 24 punktas).
25. Nagrinėjamoje byloje atsakovas priešieškinio reikalavimą dėl vekselyje nurodytos mokėjimo prievolės įvykdymo grindė tarp šalių susiklosčiusiais paskolos teisiniais santykiais. Siekdamas įrodyti reiškiamus reikalavimus atsakovas priešieškinyje teigė, kad ieškovą bei atsakovus siejo verslo santykiai – jie buvo Baltarusijos Respublikoje registruotos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai. Ieškovui pasiūlius prisidėti prie bendro verslo vystymo, atsakovas P. E. 2014 metais paskolino ieškovui V. J. 135 000 Eur, paskolos sutarties įvykdymas buvo užtikrintas 2018 m. gegužės 4 d., ieškovui išdavus aptartą vekselį.
26. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs, kad vekseliu nėra užfiksuotas pinigų perdavimo ieškovui faktas nusprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog vekseliu buvo įformintas būtent paskolos sandoris, todėl priešieškinio reikalavimus atmetė.
27. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios pirmosios instancijos teismo išvados priimtos nevisapusiškai įvertinus bylos medžiagą. Pažymėtina, kad teismas konstatavęs, kad iš aptariamo dokumento nėra pagrindo spręsti apie jame įvardintos sumos perdavimą ieškovui, priešieškinio reikalavimus atmetė, nepaisant to, kad ieškovas tiek procesiniuose dokumentuose (dublike, atsiliepime į priešieškinį bei apeliacinį skundą), tiek ir ikiteisminio tyrimo Nr. M-1-01-44244-18 metu ne kartą patvirtino, kad atsakovas jam yra perdavę 450 000 Eur (2018 m. liepos 19 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą 2 lapas (ikiteisminio tyrimo medžiagos 2 lapas), 2018 m. birželio 28 d. liudytojo apklausos protokolo 2 lapas, (ikiteisminio tyrimo medžiagos 34 lapas). Taip pat teigė, jog ieškovo iniciatyva ne kartą buvo siekta įforminti šalių paskolinius santykius.
28. Tai, kad ieškovas nurodo kitas pinigų perdavimo aplinkybes ir pinigų perdavimą grindžia kitais nei atsakovas teisiniais santykiais (teigia, kad pinigai buvo paskolinti ne jam kaip fiziniam asmeniui, bet įmonei), nesudarė pagrindo atmesti priešieškinio reikalavimus tik formaliais pagrindais (nurodžius, jog dokumente, kuriuo grindžiamas reikalavimas, nenurodytas pinigų perdavimo faktas), iš esmės neįvertinus, koks teisinis santykis, kurio pagrindu ieškovas pripažįsta gavęs pinigus, siejo bylos šalis.
29. Be to, bylą išnagrinėjęs teismas spręsdamas, ar vekselis gali būti pripažintas paskolos rašteliu, suabsoliutino CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimą, numatantį, kad vertinant ar dokumentas gali būti laikomas paskolos rašteliu turi būti atsižvelgta į tai, ar šio dokumento turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui ir nepaisė kasacinio teismo išaiškinimų pateiktų vertinant materialiąsias teisės normas, reglamentuojančias paskolos teisinius santykius. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs turinio reikalavimai, t. y. kad jų turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimą. Paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pavyzdžiui, „<...> pinigus gavau <...>“, „<...> ši sutartis yra pinigų perdavimo–priėmimo aktas“), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje, tačiau net jeigu toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas (patvirtinamas) teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).
30. Teisėjų kolegija mano, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai įvykdė pareigą – teisiškai kvalifikuoti tarp šalių susiklosčiusius santykius, kurių pagrindu buvo išduotas ginčo vekselis. Teismo išvados, jog ieškovo patvirtinimas apie pinigų iš atsakovų gavimą įrodo tik tai, kad tarp šalių susiklostė verslo santykiai, negali būti pripažįstama tinkamu tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimu, kadangi šalių tarpusavio verslo santykiai nėra savarankiškas teisinis pagrindas, sukuriantis arba paneigiantis tarp šalių prievolinius (piniginius) santykius. Apibendrindamas išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas naikina šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį kaip priimtą neįvertinus bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių, neatskleidus tarp šalių susiklosčiusių santykių bei jų tinkamai nekvalifikavus.
Dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo
31. Apeliacinės instancijos mano, jog šiuo atveju nepagrįstas pirmosios instancijos teismo išvadas vertinamoje ginčo dalyje lėmė ir netinkamai šalims paskirstytos įrodinėjimo pareigos.
32. Minėta, kad vekselio, netekusio vertybinio popieriaus statuso, turėtojui jo pagrindu pareiškus reikalavimą teisme ginčas sprendžiamas pagal konkretiems prievoliniams santykiams taikytinas teisės normas. Tokiu atveju taikoma bendroji procesinių pareigų paskirstymo taisyklė, kad ieškovas neprivalo teisiškai kvalifikuoti reiškiamo reikalavimo, tačiau privalo nurodyti teismui faktinį ieškinio pagrindą – konkrečias aplinkybes, iš kurių kildina reikalavimą atsakovui, ir pateikti jas pagrindžiančius įrodymus (CPK 12 straipsnis). Tačiau tam tikrose teisinėse situacijose materialiosios teisės normos ar teismų praktika gali nustatyti kitokią įrodinėjimo tvarką šalims, kaip yra ir nagrinėjamu atveju.
33. Kasacinis teismas spręsdamas dėl įrodinėjimo taisyklių, kai reikalavimai kildinami iš ĮPVĮ nustatyta tvarka nerealizuoto vekselio pagrindu, nustatė, kad tuo atveju, kai vekselio davėjas teigia, kad pagal paskolos sutartį, buvusią prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindu, jis negavo pinigų ar daiktų ar gavo jų mažiau, būtent jis, o ne vekselio turėtojas turėtų pateikti pakankamai ir patikimų įrodymų, paneigiančių jo prievolę pagal ginčijamą vekselį, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo išduoti vekselį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-65-916/2018, 19 punktas).
34. Remiantis nurodyta kasacinio teismo praktika teisėjų kolegija nustato, kad ieškovui pripažinus, kad jis iš atsakovų gavo pinigus, tačiau neigiant paskolinių teisinių santykių tarp jo ir atsakovų egzistavimą, teismas, tinkamai paskirstęs tarp šalių įrodinėjimo pareigą, turi nustatyti, kokiu tikslu ieškovui buvo perduotos lėšos (piniginis įnašas į jungtinę veiklą, paskola įmonei, įmonės įstatinio kapitalo formavimas ar kita), kaip jos buvo panaudotos ir, remiantis šiomis aplinkybėmis, tinkamai kvalifikuoti tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, kurių pagrindu ieškovui buvo perduotos lėšos, bei remiantis šiomis nustatytomis aplinkybėmis vertinti priešieškinio reikalavimų pagrįstumą.
Dėl procesinės bylos baigties
35. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, neištyręs visų nurodytų bylai reikšmingų aplinkybių, nepatikslinęs šalių įrodinėjimo pareigos, byloje esančius įrodymus ir šalių paaiškinimus vertinęs atsietai, neatskleidė bylos esmės, dėl ko susiklosčiusioje teisinėje situacijoje negalima spręsti, kokie teisiniai santykiai siejo bylos šalis ir ar atsakovo priešieškinio reikalavimai pagrįsti.
36. Teisėjų kolegijai nustačius, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nesilaikė proceso teisės normų ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, sprendžiama, kad yra pagrindas skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis).
37. CPK 327 straipsnis reglamentuoja bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo atvejus. Be kitų šiame proceso įstatymo straipsnyje įtvirtintų atvejų, pagrindas perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo egzistuoja, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pastaroji proceso įstatymo nuostata patvirtina, kad byla gali būti perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo tik tada, jeigu pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės. Šios teisės įgyvendinimas taip pat papildomai sietinas su procesinių kliūčių, užkertančių kelią pačiam apeliacinės instancijos teismui išnagrinėti bylą iš esmės, egzistavimu.
38. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teismo teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-484-823/2017). Apeliacinio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra ir negali būti bylos nagrinėjimas iš naujo.
39. Nagrinėjamu atveju nustačius, jog pirmosios instancijos teisme nebuvo išsiaiškinta, kokiu tikslu ir sąlygomis atsakovas ieškovui perdavė lėšas, kokį teisinį rezultatą siekė sukurti bylos šalys bei kitos aplinkybės, turinčios reikšmės teisinių santykių tinkamam kvalifikavimui, šalys neturėjo galimybės įrodinėti ir pasisakyti dėl bylos baigtį lemiančių aplinkybių, tai vertintina kaip procesinės kliūtys, užkertančios kelią bylos išnagrinėjimui apeliacinės instancijos teisme, kadangi atsižvelgdama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes, byla dalyje, kurioje buvo sprendžiamas priešieškinio reikalavimai, apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi (reikalaujama naujų įrodymų, įvertinus teisinių santykių pobūdį sprendžiama dėl poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir pan.).
40. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos tokia apimtimi nagrinėjimas apeliacinėje instancijoje reikštų jos išnagrinėjimą iš esmės tik apeliacinės instancijos teisme, o tai neatitinka apeliacijos paskirties (apeliacine tvarka patikrinti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą) bei apriboja šalių teisę į apeliaciją, todėl teisėjų kolegijos konstatuotas bylos esmės neatskleidimas vertinamas kaip esminis procesinės teisės normų pažeidimas, kuris apeliacinės instancijos teisme negali būti ištaisytas, todėl egzistuoja pagrindas panaikinti skundžiamą sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
41. Bylą grąžinus pakartotinai nagrinėti pirmosios instancijos teismui, bylinėjimosi išlaidos tarp šalių nepaskirstomos (CPK 93, 98 straipsniai).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 18 d. sprendimo dalį, kuria atsakovo P. E. priešieškinis ieškovui V. J. atmestas, panaikinti ir perduoti šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.