Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mindaugo Povilansko ir Giedrės Telksnienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. P. ir A. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 25 d. nuosprendžio, kuriuo

R. P. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK)

182 straipsnio 2 dalyje (sukčiavimas iš V. K., 2021 m. rugsėjo 15 d.), ir jam skirta 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmė;

182 straipsnio 2 dalyje (sukčiavimas iš D. J. E. B., 2021 m. rugsėjo 17 d.), ir jam skirta 5 (penkerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

182 straipsnio 2 dalyje (sukčiavimas iš D. T., 2021 m. rugsėjo 19 d.), ir jam skirta 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo bausmė;

22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje (sukčiavimas iš M. T. 2021 m. rugsėjo 26 d.), ir jam skirta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Paskirtos bausmės subendrintos taikant dalinį bausmių sudėjimą, prie griežčiausios bausmės pridedant po 9 (devynių) mėnesių bausmės dalį nuo kiekvienos pridedamos bausmės ir R. P. paskirta galutinė subendrinta 8 (aštuonerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2023 m. sausio 6 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

A. B. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK

182 straipsnio 2 dalyje (sukčiavimas iš V. K., 2021 m. rugsėjo 15 d.), ir jam skirta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė;

182 straipsnio 2 dalyje (sukčiavimas iš D. J. E. B., 2021 m. rugsėjo 17 d.), ir jam skirta 4 (ketverių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

182 straipsnio 2 dalyje (sukčiavimas iš D. T., 2021 m. rugsėjo 19 d.), ir jam skirta 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmė;

22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje (sukčiavimas iš M. T. 2021 m. rugsėjo 26 d.), ir jam skirta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė;

259 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirta 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė.

Paskirtos bausmės subendrintos taikant dalinį bausmių sudėjimą ir prie griežčiausios bausmės pridėta po 9 (devynių) mėnesių bausmės dalį nuo kiekvienos pridedamos bausmės ir A. B. paskirta subendrinta 5 (penkerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Ši bausmė subendrinta bausmių apėmimo būdu, su bausme, paskirta už baudžiamąjį nusižengimą, ir A. B. paskirta galutinė subendrinta 5 (penkerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2021 m. rugsėjo 26 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendžiu taip pat nuteisti A. P. ir M. Z., tačiau nuosprendis dėl jų nuteisimo apeliacine tvarka neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. A. B. ir A. P. (būdami laisvėje) ir R. P. bei M. Z., atlikdami laisvės atėmimo bausmę Alytaus kalėjime, Alytaus m., Ulonų g. 8A, sukčiavo veikdami organizuotoje grupėje - iš anksto susitarę, pasiskirstę vaidmenimis, siekdami apgaule įgyti svetimą turtą atliko šiuos veiksmus: R. P. iš Alytaus kalėjimo 2021 m. rugsėjo 15 d. 14:50 val. iš mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinus nukentėjusiajai V. K. į fiksuoto ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), ir prisistačius policijos pareigūnu Romu Žukausku, melagingai pranešė apie tai, kad pas V. K. pateko padirbti pinigai, dėl ko tikslinga pas ją namuose laikomus pinigus patikrinti ir nurodė, kad pinigus atvyks paimti policijos pareigūnas Sigitas Jakubauskas, o M. Z. apie išviliojamus pinigus mobilaus ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) informavus A. B., kuris tuo metu naudojosi mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), davus nurodymus paimti pinigus, A. B. telefonu informaciją perdavė A. P., kuris tuo metu naudojosi mobilaus ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), po ko, 2021 m. rugsėjo 15 d. apie 16.00 val. A. P. nuvyko pas V. K. į butą, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, melagingai prisistatė policijos pareigūnu, dėl ko apgaulės įtakoje V. K. padavė A. P. jai priklausančius ne mažiau nei 50 eurų, kuriuos A. P. paėmęs iš buto pabėgo, po ko nenustatytu laiku ir vietoje perdavė pagrobtus pinigus A. B.. Šiais veiksmais A. B. A. P., R. P. ir M. Z., veikdami organizuotoje grupėje savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą, V. K. turtą – 50 eurų.

2. Be to, A. B. (būdamas laisvėje) ir R. P. bei M. Z., atlikdami laisvės atėmimo bausmę Alytaus kalėjime, Alytaus m., Ulonų g. 8A, sukčiavo veikdami organizuotoje grupėje - iš anksto susitarę, pasiskirstę vaidmenimis, siekdami apgaule įgyti svetimą turtą atliko šiuos veiksmus: R. P. ir M. Z. iš Alytaus pataisos namų 2021 m. rugsėjo 17 d. 11:52 val. naudojant mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinus nukentėjusiajai D. J. E. B. į fiksuoto ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), ir prisistačius pašto darbuotoju ir Antrojo policijos komisariato komisaru Romu Žukausku, bei melagingai pranešus apie tai, kad pas D. J. E. B. pateko padirbti pinigai, dėl ko tikslinga pas ją namuose laikomus pinigus patikrinti, ir nurodžius, kad pinigus atvyks paimti policijos pareigūnas, tuo pačiu metu M. Z. apie išviliojamus pinigus telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) informavus A. B., kuris tuo metu naudojosi mobilaus ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), ir davus nurodymus paimti pinigus, A. B., 2021 m. rugsėjo 17 d. apie 12:15 val. užėjo pas D. J. E. B. į butą, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, melagingai prisistatė policijos pareigūnu Sigitu Jankausku, dėl ko apgaulės įtakoje D. J. E. B. padavė jai priklausančius 550 eurų, kuriuos paėmęs A. B. iš buto pabėgo. Šiais veiksmais A. B., R. P. ir M. Z., veikdami organizuotoje grupėje savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą, D. J. E. B. turtą – 550 eurų.

3. Be to, A. B. (būdamas laisvėje) ir R. P. bei M. Z., atlikdami laisvės atėmimo bausmę Alytaus kalėjime, Alytaus m., Ulonų g. 8A, sukčiavo veikdami organizuotoje grupėje - iš anksto susitarę, pasiskirstę vaidmenimis, siekdami apgaule įgyti svetimą turtą atliko šiuos veiksmus: R. P. iš Alytaus pataisos namų 2021 m. rugsėjo 19 d. 12:06 val. naudojant mobilaus ryšio telefono numerį (duomenys neskelbtini) paskambinus nukentėjusiajai D. T. į fiksuoto ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), ir prisistačius banko darbuotoju Sigitu Jokubausku, melagingai pranešus apie tai, kad pas D. T. pateko padirbti pinigai, dėl ko tikslinga pas ją namuose laikomus pinigus patikrinti ir nurodžius, kad pinigus atvyks paimti policijos pareigūnas Sigitas Jakubauskas, tuo pačiu metu M. Z. apie išviliojamus pinigus telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) informavus A. B., kuris tuo metu naudojosi mobilaus ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), davus nurodymus paimti pinigus, po ko A. B. 2021 m. rugsėjo 19 d. apie 12.15 val. užėjo pas D. T. į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, melagingai prisistatė policijos pareigūnu, dėl ko D. T. apgaulės įtakoje išdėliojo A. B. matomoje vietoje - ant stalo virtuvėje, 9 950 eurų, kuriuos A. B., D. T. nematant, pasilenkus paimti nukritusios 50 eurų kupiūros, paėmė ir iš buto pabėgo. Šiais veiksmais A. B., R. P. ir M. Z., veikdami organizuotoje grupėje savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą, D. T. turtą – 9 950 eurų.

4. Be to, A. B. (būdamas laisvėje) ir R. P., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Alytaus kalėjime, Alytaus m., Ulonų g. 8A, sukčiavo veikdami organizuotoje grupėje - iš anksto susitarę, pasiskirstę vaidmenimis, siekdami apgaule įgyti svetimą turtą atliko šiuos veiksmus: R. P. iš Alytaus pataisos namų 2021 m. rugsėjo 26 d. 15:04 val. naudojant mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinus nukentėjusiajai M. T. į fiksuoto ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), ir prisistačius policijos pareigūnu Žukausku, melagingai pranešus apie tai, kad pas M. T. pateko padirbti pinigai, dėl ko tikslinga pas ją namuose laikomus pinigus patikrinti ir nurodė, kad pinigus atvyks paimti policijos ekspertas Sigitas Jakubauskas, tuo pačiu metu, apie išviliojamus pinigus SMS žinutėmis mobilaus ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) informavus A. B., kuris tuo metu naudojosi mobilaus ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), davus nurodymus paimti pinigus, po ko A. B., 2021 m. rugsėjo 26 d. apie 16.00 val. užėjo pas M. T. į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, melagingai prisistatė policijos pareigūnu, dėl ko M. T. apgaulės įtakoje išdėliojo A. B. matomoje vietoje - kambaryje ant stalo, 460 eurų, kuriuos A. B., M. T. nuėjus į virtuvę ir nematant, paėmė ir iš buto pabėgo. Šiais veiksmais A. B. ir R. P., veikdami organizuotoje grupėje savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą, M. T. turtą – 460 eurų.

5. Be to, A. B. neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti: jis, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš ikiteisminio tyrimo nenustatytų asmenų, ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2021 m. rugsėjo 26 d. įgijo ir savo gyvenamojoje vietoje, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, laikė folijos lankstinuke įpakuotą narkotinę medžiagą - karfentanilį, kurio masė yra 0,00002 g, iki kol 2021 m. rugsėjo 26 d. kratos metu minėtą narkotinę medžiagą rado ir paėmė policijos pareigūnai.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

8. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti. Nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

9. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar dėl jų skundas gautas, teismas pasisako tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai ir nutartys nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-248-689/2018).

10. Iš nuteistųjų R. P. ir A. B. skundų matyti, kad jie nustatytų nusikalstamos veikos aplinkybių ir savo kaltės neneigia, ginčija tai, jog nusikalstamas veikas padarė veikdami organizuota grupe, taip pat prašo sumažinti jiems paskirtas bausmes.

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

11. BK 63 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad nelaikoma, jog asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Pagal suformuotą teismų praktiką tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami bendros tyčios. Bendrai tyčiai, jungiančiai atskirus nusikalstamus veiksmus, būdinga tai, kad pats kaltininkas šiuos savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiksmą, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kito nusikalstamo veiksmo. Kita vertus, sumanymas dėl kito nusikalstamos veikos epizodo nebūtinai turi būti labai konkretus. Pakanka, kad asmuo tiesiog suvoktų, jog ir toliau darys tą patį, pvz., kai atskirus narkotinės ar psichotropinės medžiagos platinimo epizodus jungia noras išplatinti kuo didesnį kiekį šios medžiagos, taip siekiant kuo daugiau uždirbti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-412/2007).

12. Tęstinės veikos sampratai neprieštarauja ir tokie atvejai, kai pasikartojantys veiksmai nėra visiškai tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis arba alternatyvūs veikos požymiai. Pabrėžtina, kad veikos pripažinimas arba nepripažinimas tęstine taip pat priklauso nuo rūšinių nusikalstamos veikos požymių, todėl atskirų kategorijų bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, pabrėžiančias arba paneigiančias veikos tęstinumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-P-31-788/2021). Sukčiavimo baudžiamosiose bylose bendros tyčios, jungiančios kelias veikas, svarbiu kriterijumi paprastai pripažįstamas konkretus siekis kelis kartus apgaule gauti turtinę naudą iš to paties šaltinio. Kita vertus, tyčios, nukreiptos į neapibrėžtą skaičių analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų darymą, konstatavimas savaime nepaneigia nusikalstamos veikos tęstinumo. Sprendžiant turtinės nusikalstamos veikos tęstinumo (pakartotinumo) klausimą, to paties turto šaltinio kriterijus neturi būti absoliutinamas. Telefoninio sukčiavimo atvejais veikų pripažinimas ar nepripažinimas tęstinėmis priklauso nuo konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visumos ir specifikos. Nustačius, kad nusikalstamos veikos buvo vykdomos bendra tyčia, jos buvo nukreiptos išvilioti kuo daugiau pinigų iš patiklių asmenų, taikant tuos pačius apgaulės metodus, padaryta veika kvalifikuotina kaip vienas tęstinis sukčiavimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-112-788/2015, 2K-250-699/2016, 2K-192-788/2017, 2K-170-495/2023).

13. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos nesilaikė minėtų nusikalstamų veikų kvalifikavimo taisyklių ir tai pripažintina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

14. Byloje nustatyta tokia nusikalstamos veikos schema: R. P., būdamas pataisos namuose, skambindavo nukentėjusiosioms, prisistatydavo policijos pareigūnu arba banko darbuotoju ir melagingai nurodydavo, kad pas jas pateko padirbti pinigai, tuojau atvyks policijos pareigūnas jų patikrinti. M. Z., taip pat būdamas pataisos namuose, apie tai pranešdavo laisvėje esančiam A. B. (viename epizode nebuvo nustatyta, kas konkrečiai žinutėmis susisiekė su A. B.), kuris nuvykdavo pas nukentėjusiąsias, prisistatydavo policijos pareigūnu ir paimdavo pinigus. Viename epizode A. B., negalėdamas pats nuvykti pas nukentėjusiąją, tam pasitelkė nuteistąjį A. P..

15. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje susiklosčiusios aplinkybės objektyviai patvirtina, kad nuteistieji veikė vieninga tyčia. Visi veikos epizodai padaryti per trumpą laiką: rugsėjo 15, 17, 19 ir 26 dienomis. Sukčiavimo schema analogiška: pristatoma policijos pareigūnu ir (arba) banko darbuotoju, teigiama, kad pas asmenį yra netikri pinigai. Prisistatoma analogiškomis arba panašiomis pavardėmis: Romu Žukausku ir Sigitu Jakubausku (Jankausku). Taigi akivaizdžiai taikomas analogiškas apgaulės metodas. Iš telefono numerių, iš kurių buvo skambinama nukentėjusiosioms, išklotinių, matyti, kad buvo skambinama įvairiems stacionaraus telefono numeriams, kurie yra panašūs, skiriasi tik galiniai skaičiai, dalis pokalbių neįvyksta, galimai dėl klaidingo numerio (t. 3, b. l. 59, 118, 176-177). Skambinama dideliam skaičiui adresatų, pvz., telefono numeriu (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo paskambinta nukentėjusiajai D. T., buvo naudojamasi tik 2021 m. rugsėjo 19 d. nuo 11:33 val. iki 12:06 val., per šį laiką iš šio numerio atliktas net 81 skambutis į laidinius telefono numerius (t. 3, b. l. 118). Tai parodo, kad skambinama buvo aklai, neturint išankstinio adresato, atsitiktiniams stacionaraus ryšio telefono numeriams, tokiu būdu buvo siekiama vieno tikslo – apgaule išvilioti kuo daugiau pinigų iš patiklių žmonių. Šiuo atveju aplinkybė, kad buvo siekiama apgaule gauti turtinę naudą ne iš to paties šaltinio, aptartų bylos aplinkybių kontekste, nepaneigia veikos tęstinumo požymio.

16. Tuo pačiu atmestini apeliacinių skundų argumentai esą nuteistieji neveikė organizuota grupe. Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Teismų praktikoje išaiškinta, kad organizuotą grupę, be susitarimo ir tyčios požymių, išskiria būtent vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-96/2012, 2K-303-699/2015, 2K-545-489/2015, 2K-103-976/2016, 2K-109-746/2017, 2K-1-719/2020, 2K-41-648/2022). Organizuotos grupės nariai iš anksto aptaria, suderina svarbiausius bendros nusikalstamos veikos momentus: parengiamas nusikaltimo (nusikaltimų) planas, numatomas nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo (ir slėpimo) mechanizmas, bendrininkams nurodomos užduotys, paskirstomi vaidmenys, susitariama dėl nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo būdo, vietos, laiko ir pan. Toks išankstinis susitarimas dėl bendros nusikalstamos veikos suformuoja tarp bendrininkų tvirtus, netrumpalaikius ryšius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-200-1073/2019). Sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą, atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-257/2011, 2K-275/2012, 2K-453/2012, 2K-35/2013, 2K-103-976/2016, 2K-109-746/2017, 2K-1-719/2020, 2K-41-648/2022). Bet kuriuo atveju, darant išvadas dėl organizuotos grupės požymių, būtina įvertinti visas aplinkybes, padedančias atskleisti bendrininkų organizuotumo laipsnį (lygį), nusikaltimų planavimą, bendrininkų pasiskirstymą vaidmenimis, taip pat ir asmenų suvokimą priklausant tokiai grupei, turinčiai tikslą daryti tokius nusikaltimus, t. y. svarbu, kad asmuo suvoktų priklausąs tokiai grupei (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-70/2014, 2K-304-942/2015, 2K-7-29-942/2016). Atribojant organizuotą grupę nuo bendrininkų grupės, turi būti vertinamas organizuotumo lygis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-254/2008, 2K-344/2010, 2K-7-96/2012, 2K-275/2012, 2K-453/2012, 2K-70/2014, 2K-159-746/2015). Taigi, sprendžiant apie organizuotos grupės požymių buvimą ar nebuvimą, būtina vertinti visas faktines aplinkybes, reikšmingas klausimui spręsti, šie požymiai turi būti nustatyti ir įrodyti, o teismų išvados turi būti pagrįstos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-170-495/2023).

17. Kaip jau aptarta, iš šioje byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad nuteistieji veikė iš anksto suplanavę nusikalstamos veikos schemą, buvo aiškiai pasidalinę skirtingais vaidmenimis: R. P. skambindavo ir bendraudavo su nukentėjusiosiomis, M. Z. atliko „kojų koordinatoriaus“ vaidmenį, pranešdamas laisvėje esantiems A. B. ir A. P., kur nuvykti, kaip prisistatyti ir pan., A. B., o viename epizode A. B. prašymu – A. P., esantys laisvėje, nuvykdavo pas nukentėjusiąsias paimti pinigų. Iš nuteistųjų pokalbių, užfiksuotų kontroliuojant el. ryšiais perduodamą informaciją, matyti, kad pvz., R. P. priekaištauja A. B., kodėl šis nekėlė ragelio, nes buvo susitarę pusę trijų, sako, kad „viską pasiruošėm <...> ryt nuo 9 būk ant kojų“, „rytoj iki pietų apsitvarkome, pasiimam kažkiek kapeikėlių, nes <...> neturim nei ant larioko, nieko“, nurodo pasiimti naują telefoną ir naują kortelę, kuriuos paskui reikės išmesti, iš anksto aptaria veikos vykdymo schemą: „naują ragelį ir naują kortelę, bet čia viskas gerai, karoče gausi žinią, gausi žinutę su adresu, tu išsikvieti taksą, važiuoji, atrašai po kiek laiko ir po to nutraukiam ryšį, kai jau prie pat durų būsi“, „aš pradėsiu seni, į tą numerį tau pasuksiu iš karto, kada pradėsiu“ ir pan. A. B. R. P. nurodo, kad „padarom kažką, tai ir jums ant parduotuvės“, praneša savo telefono numerį, nurodo, kad „pirmadienį aš ant ryšio nuo pačio ryto“ ir pan. (t. 4, b. l. 25-31). M. Z. A. B. rašo žinutę klausdamas „ką darom? Kuriam laikui čia poilsis?“, paskui praneša, kad „veikiam rytoj <...> 10 būsiu apsitvarkęs, pasiruošęs“, praneša savo telefono numerį (t. 4, b. l. 86-89). M. Z. su R. P. kalbasi apie telefonus, pakrovėjus, kratas, R. P. informuoja, kad „su A. šiandien buvom užsikūrę, normaliai viskas buvo <...> su A. tas judesys, A. ėjo į vidų, bum bum bum, bet jis tipo nepaėmė, nu karoče nepaėmė, nu karoče viskas, jis miręs grybauja“ ir pan. (t. 4, b. l. 78-80). Vėliau M. Z. siunčia SMS nenustatytam asmeniui „reikia kojų normalių su manim yra r.“ (iš bylos duomenų matyti, kad taip vadinamas R. P.) (t. 4, b. l. 117). Analizuojant A. P. telefono numerio išklotines užfiksuotas daugkartinis bendravimas su A. B., o nusikalstamos veikos padarymo dieną, be kita ko, ir įvykio vietoje, fiksuojamas intensyvus A. P. bendravimas su M. Z. (11 kontaktų) (t. 3, b. l. 34-35).

18. Iš aptartų ir kitų byloje esančių duomenų, matyti, kad buvo išankstinis ir nevienkartinis nuteistųjų susitarimas vykdyti nusikalstamą veiką, aptartas planas, pasidalinta konkrečiais vaidmenimis, nusikalstamos veikos vykdymas traktuojamas kaip „darbas“, iš anksto planuojama, kada bus daroma nusikalstama veika. Asmenys neabejotinai supranta, kad veikia ne vieni, kad nusikalstama veika yra suplanuota, žino savo ir kitų organizuotos grupės narių vaidmenis, informuoja vieni kitus apie savo ir kitų grupės narių veiksmus. Bendro tikslo buvo siekiama kryptingai, derinant ir koordinuojant tarpusavio veiksmus, palaikomas nuolatinis ryšys. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad nusikalstama veika padaryta organizuota grupe.

19. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas, perkvalifikuojant A. B., R. P. ir M. Z. veikas į vieną tęstinę veiką – sukčiavimą organizuota grupe. Pažymėtina, kad apie galimą kaltinimo pakeitimą, kuris pagal teismų praktiką galimas ir apeliacinės instancijos teisme, nuteistiesiems buvo pranešta Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 5 d. nutartimi.

20. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistieji pripažinti kaltais pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, kuri nuosprendžio priėmimo metu nustatė baudžiamąją atsakomybę už sukčiavimą organizuota grupe. Po skundžiamo nuosprendžio šioje byloje priėmimo, nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo 2023 m. balandžio 27 d. Baudžiamojo kodekso atitinkamų straipsnių, skyriaus pavadinimo pakeitimo, kodekso papildymo tam tikrais straipsniais ir atitinkamų straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas Nr. XIV-1925, kuriuo buvo pakeistas ir 182 straipsnis. Šiuo metu baudžiamoji atsakomybė už sukčiavimą organizuota grupe numatyta BK 182 straipsnio 3 dalyje. Palyginus naują BK 182 straipsnio 3 dalies redakciją su nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusia šio straipsnio redakcija, matyti, kad naujoje nurodyto straipsnio redakcijoje nustatyti pakeitimai palengvina nuteistųjų teisinę padėtį, todėl, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, turi grįžtamąją galią. Naujos įstatymo redakcijos BK 182 straipsnio 3 dalies sankcijoje, be terminuoto laisvės atėmimo, nustatyta dar viena nauja alternatyvi bausmė – bauda.

Dėl bausmių nuteistiesiems

21. Perkvalifikavus nuteistųjų A. B., R. P. ir M. Z. veikas į vieną tęstinę veiką, taip pat perkvalifikavus jų bei A. P. nusikalstamą veiką pagal naujos redakcijos BK 182 straipsnio 3 dalį, nuteistiesiems skirtinos naujos bausmės.

22. Sprendžiant dėl A. P. skirtinos bausmės, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumą (tyčinis sunkus nusikaltimas, tačiau vaidmuo mažiau pavojingas, nei kitų nuteistųjų), asmenybės pavojingumą (anksčiau teistas, nedirbantis, daugybę kartų baustas administracine tvarka), jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes ir skyrė jam teisingą bausmę. Todėl perkvalifikavus A. P. nusikalstamą veiką pagal 2023 m. balandžio 27 d. BK redakciją, bausmė jam nekeičiama.

23. A. B., R. P. ir M. Z. padarė vieną tęstinį sunkų nusikaltimą. Nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia. Jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nes net ir apeliacinėje instancijoje R. P. ir A. B. neigė turėję išankstinį susitarimą ir veikę organizuota grupe. Nustatyta jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdami recidyvistai. Visi ne kartą teisti, R. P. ir M. Z. veiką padarė atlikdami laisvės atėmimo bausmę, A. B. – neseniai išėjęs iš pataisos namų. Akivaizdu, kad anksčiau skirtos laisvės atėmimo bausmės įtakos jų elgesiui nepadarė. Vertinant kiekvieno iš jų veikos pavojingumą atskirai, pažymėtina, kad A. B. veiksmai sąlyginai mažiau pavojingi – jis nusikalstamos veikos vykdytojas, vykdė R. P. ir M. Z. nurodymus, dėl jo veiksmų nukentėjo 4 asmenys, vienai iš nukentėjusiųjų (M. T.) pinigai buvo grąžinti A. B. sulaikius policijos pareigūnams. R. P. buvo tas asmuo, kuris skambino nukentėjusiosioms, būtent jis panaudojo apgaulę jų atžvilgiu, dėl jo veiksmų nukentėjo 4 asmenys (vienai nukentėjusiajai pinigai grąžinti, kitoms ne), jis davė nurodymus A. B. būti pasiruošus nusikalstamų veikų vykdymui, turėti telefoną ir kortelę. Taigi jo veiksmai vertintini kaip santykinai didesnio pavojingumo. M. Z. duodavo nurodymus A. B. ir A. P., kur vykti ir kaip elgtis, dėl jo veiksmų nukentėjo 3 nukentėjusiosios. Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, nuteistiesiems skiriamos atitinkamai žemesnės ir artimos sankcijoje nustatytam vidurkiui laisvės atėmimo bausmės, kiekvienam iš jų bausmę individualizuojant pagal pirmiau aptartas aplinkybes. A. B. paskirta bausmė apėmimo būdu bendrinama su arešto bausme, paskirta už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

24. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė informaciją dėl nuteistiesiems R. P., A. B. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų. BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindu pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas, taigi siekiant įgyvendinti apeliantų teisę į gynybą, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo apeliantų valios. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad bylos duomenimi nuteistųjų R. P. ir A. B. materialinė padėti sunki, nes jiems teks atlikti nuosprendžiu paskirtą realią laisvės atėmimo bausmę, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

nuteistųjų R. P. ir A. B. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 25 d. nuosprendį:

Keturis nusikaltimus, už kuriuos R. P. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 22 straipsnio 1 dalį bei 182 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuoti į vieną tęstinį nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija), ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 4 metams.

Keturis nusikaltimus, už kuriuos A. B. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 22 straipsnio 1 dalį bei 182 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuoti į vieną tęstinį nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija), ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 3 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, A. B. paskirtą bausmę apėmimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu už nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, paskirta 60 parų arešto bausme ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 3 metams.

Tris nusikaltimus, už kuriuos M. Z. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį perkvalifikuoti į vieną tęstinį nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija), ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 3 metams 6 mėnesiams.

A. P. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija), perkvalifikuoti į nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija), paskirtos bausmės nekeisti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymų dėl išlaidų advokatų paslaugoms apmokėti išieškojimo iš nuteistųjų R. P. ir A. B. į valstybės biudžetą netenkinti.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.