Kauno apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės A. Ž. skundą dėl 2022 m. birželio 29 d. Kauno tardymo izoliatoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam I. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė A. Ž. prašo pakeisti 2022 m. birželio 29 d. Komisijos nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, kuriuo nutarta nuteistajam I. J. taikyti lygtinį paleidimą Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

Nuteistasis I. J., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, paskirta 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsniu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2018 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 5 metų 8 mėnesių laisvės atėmimas.

Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta iki 4 metų. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsniu, prie paskirtos bausmės pridėta Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2018 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalis ir paskirta galutinė bausmė – 4 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2019 m. vasario 14 d., pabaiga – 2023 m. balandžio 14 d.

Ankščiau teistas.

Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, tačiau būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Taigi, taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali įvertinusios klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

Nuteistasis I. J. teistas (2018 m. gegužės 31 d. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį), ankstesni teistumai bei skirtos su laisvės atėmimu susijusios bausmės teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, jis ir toliau darė nusikaltimus, pastangų keisti savo nusikalstamą elgesį nedėjo, priešingai – jo asmenybės pavojingumas tik augo darant naujus, pasikartojančius nusikaltimus. Nors nusikalstamos veikos sunkumas ir pobūdis jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikoma pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau ši aplinkybė tiek, kiek ji atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo akivaizdžią pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinama. Šiuo metu nuteistasis atlieka subendrintą pagal du teismo nuosprendžius laisvės atėmimo bausmę už trijų tyčinių nusikaltimų padarymą. Vienas iš jų – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, nužudė patėvį. Kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų nuteistasis pripažino.

Pažymėtina, kad teisės aktuose nėra nustatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, į kurias atsižvelgiama, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl sprendžiant šį klausimą visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas, jų padarymo aplinkybės, kaltininko požiūris į padarytas nusikaltimas veikas, BK 4 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenę interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Visa tai rodo, jog sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinės reabilitacijos programomis ar nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, reikia vadovautis paskirtos bausmės tikslais, bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Sprendžiant dėl lyginio paleidimo iš pataisos įstaigos (ne)taikymo nuteistajam atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, bei anksčiau padarytų veikų pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes. Nors nusikaltimo sunkumas BVK nėra numatytas kaip lygtinio paleidimo netaikymo pagrindas, tačiau teismų praktikoje pažymima, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą, šios aplinkybės negali būti sumenkinamos (Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-140-966/2020; 2020 m. balandžio 16 d. nutartis byloje Nr. 1S-306-397/2020). Būtina atsižvelgti į nuteistojo praeities įvykius (jo padarytų nusikaltimų sunkumą, pobūdį ir pan.), kadangi apie tai, ar asmuo gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, jis laikysis įstatymų ir nenusikals, t. y. vertinant nuteistojo galimo elgesio perspektyvas laisvėje, spręstina tik iš jo ankstesnio elgesio (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-81-935/2020).

Taip pat pažymėtina ir tai, kad nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „START:AV“ metodika nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų kitimas. Nuteistajam I. J. atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „START:AV“, nustatyta vidutinė rizika smurtui, nesmurtiniams nusikaltimams, psichoaktyvių medžiagų vartojimui, maža rizika savavališkam nedalyvavimui, savižudybei, nesuicidiniam savęs žalojimui, viktimizacijai ir nesirūpinimui sveikata. (balai nenurodomi), atsižvelgiant į nustatytus kriminogeninius veiksnius, t. y. bendraamžius, galimai darytina išvada, kad nuteistasis, koreguodamas šias problemines sritis, gali mažinti nusikalstamo elgesio riziką, kuri priklauso nuo nuteistojo teigiamo elgesio ir jo veiksmų pataisos namuose. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis yra pakeitęs daugiau nei kelias ugdymo įstaigas. VŠĮ (duomenys neskelbtini) duomenimis nuteistasis buvo įrašytas į psichiatro įskaitą, kreipėsi kelis kartus dėl psichinės būklės. Buvo nukreiptas į (duomenys neskelbtini) ištyrimui. Pataisos įstaigoje, nuteistasis 4 metus mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, 2020 mokslo metais (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ mokykloje baigė 10-tą klasę ir įgijo pagrindinį išsilavinimą. Šiuo metu mokinasi 12-oje klasėje. Pataisos įstaigoje jaunuolis yra įgijęs staliaus kvalifikaciją. Pataisos įstaigoje dirba, nuo 2022 m. balandžio 7 d. yra įgijęs teisę išvykti be palydos ir be sargybos, nuo 2022 m. balandžio 19 d. yra įdarbintas už įstaigos ribų. Nuteistasis buvo linkęs dalyvauti susitikimuose su atvykstančiais į įstaigą savanoriais ir nevyriausybinių organizacijų atstovais, Resocializacijos skyriaus organizuojamuose ir sporto renginiuose, pozityvaus užimtumo priemonėse. Šiuo metu savo retesni dalyvavimą įstaigos organizuojamuose renginiuose grindžia „dirbu pamainom, ne visada galiu ateiti, būnu pavargęs, todėl laisvomis dienomis aš noriu ilsėtis“. Nuteistasis praeityje, būdamas laisvėje, yra konsultuotas psichiatrų dėl elgesio sunkumų. Jaunuoliui yra nustatytas mišrus emocijų ir elgesio sutrikimas, laisvėje jam buvo skirtas medikamentinis gydymas. Ankstesnių vertinimų metu, vaikinas yra pripažinęs, kad laisvėje kartą save žalojo susipjaustydamas riešą skyrybų su mergina metu. Šiuo metu socialinius ryšius su laisvėje esančiais asmenimis palaiko rečiau, tačiau tam turi praktinių paaiškinimų, nesijaučia atsiskyręs ir vienišas. Nestebima kokių nors ryškesnių bendravimo su kitais nuteistaisiais trikdžių. Drausminėje praktikoje yra fiksuota atvejų, kuomet nuteistasis buvo nemandagus, sunkiai valdė emocijas darbuotojų ir kitų suimtųjų/nuteistųjų atžvilgiu, tačiau svarbu paminėti, kad elgesys keičiasi ir jau ilgą laiką teisės pažeidėjas tinkamai naudoja tarpasmeniniai įgūdžius. Paskutinių trijų mėnesių laikotarpyje nuteistasis stengėsi išvengti rizikingų situacijų, elgėsi santūriai ir pavyko valdyti patiriamą frustraciją. Tačiau svarbu paminėti, kad nuteistasis ne visuomet nuodugniai apsvarstė savo pasirinkimų galimybes, praeityje ne kartą pasielgė neapgalvotai, pagautas momentinio impulso, troškimo (alkoholio vartojimas, vagystės, drausminiai nusižengimai, savęs žalojimas). Pakartotinio vertinimo metu taip pat užsimena apie taisyklėms nusižengiantį elgesį, pasiduodant malonumo stimulams ir nesigilinant j galimas tokio elgesio pasekmes. Galima kelti prielaidą, jog nuteistajam būtų sudėtinga atsispirti kitų asmenų siūlymams ir įtakai, taip galimai priimant netinkamus sprendimus. Paskutinių trijų mėnesių laikotarpiu kitų kontrolės ir smurto apraiškų nuteistojo elgesyje nestebima, tačiau praeityje ne kartą yra pratrukęs sunkiai tvardomu pykčiu, siekdamas, kad kiti paklustų, naudojo smurtą ar grasinimus smurtu, nužudė žmogų. Jaunuolis žino, kokios sritys labiausiai siejasi su nusikalstamu elgesiu (alkoholio vartojimas, pykčio kontrolės ir disciplinos stoka). Pakartotinių vertinimų metu nuteistasis pripažįsta, kad laikosi keleto buitinio lygmens kalėjimo subkultūros „supratimų“, tačiau negali paaiškinti kodėl, pripažįsta, kad tai iš esmės bereikšmis įprotis, neatspindintis bendros neutralios nuostatos kalėjimo subkultūros atžvilgiu. Pripažįsta darbuotojų ir priežiūros naudą, tačiau praeityje ne kartą baustas dėl vidaus tvarkos taisyklių pažeidimo. Nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) V. J. (jaunuolio motinos) šeima buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos. Anot nuteistojo, pataisos namuose jis turi bendraamžių, su kuriais bendrauja, pasikalba jam aktualiomis temomis, tačiau tai daugiau paviršutinės diskusijos. Visą socialinę paramą gauna iš brolio šeimos. Su bendraamžiais, kurie laisvėje darė neigiamą įtaką, teigia dabar nebendraujantis, tačiau turi kitų bendraamžių, kuriuos gali vadinti draugais ir su jais pasikalbėti gilesniais klausimais. Nuteistasis yra linkęs klausyti kitų bendraamžių nuomonės, jam svarbu patenkinti priklausymo grupei poreikį, todėl gali priimti sprendimus, kurie bus palankesni grupei, nei jam asmeniškai. Suėmimo ir bausmės vykdymo laikotarpiu nuteistasis aštuoniolika kartų baustas drausminėmis nuobaudomis dėl Įstaigos turto gadinimo, necenzūrinių žodžių ir pareigūnų nurodymų nevykdymą, neleistinų daiktų turėjimą. Paskutinė nuobauda skirta 2021 m. birželio 4 d., kuomet kratos metu rastas telefonas, tabakas ir kiti daiktai. Nors iš pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis aktyviai dalyvauja įvairiose veiklose, dirba, nebuvo skatintas, tačiau teismas nelinkęs daryti išvados, kad buvo suformuotas tinkamas nuteistojo mąstymas ir elgesys. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Be to, atkreiptinas dėmesys, jog bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistasis nebuvo skatintas, aštuoniolika kartų baustas drausmine tvarka. Nors nuteistasis I. J. pilnai prisipažino dėl atlikto nusikaltimo, tačiau nesilaikė nustatytos vidaus tvarkos, todėl kelia rimtų abejonių dėl nuteistojo pasitaisiusio požiūrio į teisės aktų laikymąsi. Visa tai charakterizuoja nuteistąjį kaip nelinkusį laikytis vidaus tvarkos taisyklių, vertinant lygtinio paleidimo galimybės kontekste. Teismo nuomone Komisijos nutarime paminėtos aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistojo elgesyje matyti akivaizdi pažanga, pažymint, kad gerai elgtis ar nepažeidinėti nustatytos tvarkos yra kiekvieno nuteistojo pareiga.

Teismas pažymi, jog nuteistasis yra atlikęs įstatyme numatytą minimalią bausmės dalį, kada gali būti taikomas lygtinis paleidimas, tačiau teismo vertinimu, likusi bausmės dalis, ją skaičiuojant nuo 2022 m. birželio 28 d. (nuo Komisijos posėdžio protokolo priėmimo iki visiško bausmės atlikimo – 2023 m. balandžio 14 d.) yra didelė. Atlikta laisvės atėmimo bausmė – 3 metai 4 mėnesiai 14 dienų.

Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vertina paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumą savo nuožiūra, atsižvelgęs į nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje. Nagrinėjamu atveju teismas mano, jog neatliktos bausmės dalis dar nėra pakankama, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Be to, šiuo metu nuteistajam taikius lygtinį paleidimą ir palengvinus jo teisinę padėtį, būtų pažeistas teisingumo principas, pasireiškiantis ne tik bausmės nusikaltusiam asmeniui paskyrimu, bet ir jos atlikimu, realiai patiriant neigiamus padarinius dėl neteisėtų veikų, taip pat ir visuomenės bei nukentėjusiųjų asmenų interesų gynimu. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę (4 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę), nes skirdamas bausmę teismas įvertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Atliktos ir neatliktos bausmės dalies santykis, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nėra esminis faktorius, tiesiogiai įtakojantis sprendimą dėl lygtinio paleidimo, tačiau tai negali būti ir visiškai sumenkinamas kriterijus, todėl visų nuteistąjį I. J. charakterizuojančių duomenų kontekste, teismas negali konstatuoti, kad atliktos bausmės dalis nuteistajam jau padarė pakankamą įtaką ir jog ateityje jis nedarys naujų nusikaltimų.

Taigi aptartos aplinkybės neduoda pagrindo manyti, jog nuteistąjį pozityviai charakterizuojančių, aplinkybių (motyvacija darbui ir mokslui, dalyvavimas socialinės reabilitacijos programoje, socialinių ryšių palaikymas su artimaisiais) visumoje, nesudaro galimybės spręsti apie šio nuteistojo elgesio tvarią teigiamą kaitą bei pakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio recidyvo riziką, ir tuo pačiu neleidžia palankiai spręsti apie jo gebėjimą, motyvaciją ir pasiryžimą prisitaikyti prie visuotinai priimtinų taisyklių, paklusti nustatytai bendro gyvenimo visuomenėje tvarkai, tai yra, kad nuteistąjį toliau jau galima būtų taisyti nebeizoliuotą nuo visuomenės. Teismas neturi tvirto pagrindo spręsti, kad nuteistasis darė ženklią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką bei tai, jog jo elgesyje bausmės atlikimo metu galima įžvelgti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinančius veiksnius ir pastangas eliminuoti riziką didinančius veiksnius. Teismas pažymi, jog taikant lygtinį paleidimą iš nuteistojo tikimasi, kad jis ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu nenusikals, o lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos turės ir ilgalaikį poveikį sustabdant asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje. Atsižvelgus į visas aplinkybes, daroma išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl prokurorės skundas dėl Komisijos 2022 m. birželio 29 d. nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos tenkinamas – Komisijos nutarimas keičiamas, netaikant nuteistajam I. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 164 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 3 dalimis bei 4 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės A. Ž. skundą tenkinti.

Pakeisti Kauno tardymo izoliatoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. birželio 29 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam I. J. ir netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Nutartis per 7 dienas (nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.