- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-01-21
- Bylos Nr.
- e2-832-1060/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-01259-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Vyliaudaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „BC Finance“
- Atsakovas
- E. A.
- Kategorijos
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.2.1Netesybos
- 2.6.3Reikalavimo perleidimas (cessio)
- 3.2.6.6.2Sprendimo už akių turinys
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Agnė Vyliaudaitė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BC Finance“ ieškinį atsakovui E. A. dėl negrąžinto kredito, kredito kainos, palūkanų, netesybų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai
1. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 144,81 Eur negrąžinto kredito, 40,55 Eur nesumokėtos kredito kainos, 70,96 Eur palūkanų, 667,28 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 1 – 9).
2. Nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) ieškovė ir atsakovas sudarė Vartojimo kredito sutartį, pagal kurią ieškovė suteikė atsakovui 144,81 Eur dydžio vartojimo kreditą iki 2010 m. rugsėjo mėn. 14 d. Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 1.4, 2.1 punktais atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditoriui kreditą ir sumokėti kredito mokestį – 40,55 Eur, tačiau atsakovas kredito ir kredito mokesčio iki ieškinio teismui pateikimo dienos nesumokėjo, yra skolingas ieškovei 185,36 Eur, į raginimus sumokėti skolą nereaguoja. Bendrųjų sutarties sąlygų 5.1, 5.2 punktais atsakovas įsipareigojo, neįvykdęs prievolės grąžinti kreditą kredito grąžinimo dieną, mokėti ieškovei dviejų procentų dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos kredito sumos už kiekvieną pavėluotą dieną, todėl prašo iš atsakovo priteisti 667,28 Eur, t. y. dviejų procentų dydžio delspinigius, skaičiuojamus už 180 d. laikotarpį nuo 2010 m. rugsėjo mėn. 14 d. Be to, ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 70,96 Eur, t. y. 9,8 procentų dydžio (t. y. komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentu fiziniams asmenims, skolinant pinigus iki vienerių metų laikotarpio) pelno palūkanas, skaičiuojamas už penkerių metų laikotarpį nuo 2010 m. rugsėjo mėn. 14 d. iki 2015 m. rugsėjo mėn. 13 d.
3. E. A. pranešimas dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimo, ieškinys ir jo priedų nuorašai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso proceso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka, juos įteikus pilnamečiui šeimos nariui (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 34, 37 – 38). Atsakovas per nustatytą 14 dienų terminą nuo teismo pranešimo įteikimo dienos atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
4. CPK 142 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, atsakovui be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jeigu yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai – palikus pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus atsakovo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Atsakovas per nustatytą terminą teismui atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Byloje nėra duomenų apie nurodyto procesinio dokumento nepateikimo priežastis. Esant tokioms aplinkybėms ir ieškovės prašymui, yra pagrindas priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkinamas iš dalies.
II. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados
5. Sprendimas už akių dėl neatvykusio ar procesinio dokumento nepateikusio atsakovo gali būti priimtas tik dėl tų ieškinio reikalavimų ir jį pagrindžiančių aplinkybių, apie kuriuos atsakovui buvo pranešta CPK nustatyta tvarka. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
6. Ieškovės pateikti dokumentai – Vartojimo kredito sutarties Bendrosios sąlygos (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 10 – 13), Vartojimo kredito sutarties Individualios sąlygos (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 14), mokėjimo nurodymas Nr. 1928 (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 21) – patvirtina, kad ieškovė (duomenys neskelbtini) 28 dienų terminui, t. y. iki 2010 m. rugsėjo 14 d. atsakovui suteikė 144,81 Eur paskolą. Iš paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 1.4, 2.1. punktų nuostatų ir individualiųjų kredito sutarties sąlygų matyti, kad paskolos gavėjas privalo mokėti ieškovei 40,55 Eur kredito kainą. Atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatytais terminais grąžinti paskolą ir vykdyti kitas sutartyje numatytas sąlygas, tačiau sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdė (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 25).
7. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais. Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 straipsnio 1 dalis). Jeigu paskolos dalykas yra pinigai, preziumuojama, kad paskolos sutartis yra atlygintinė (CK 6.872 straipsnio 3 dalis). Palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Jeigu šalys nėra susitarusios dėl palūkanų dydžio, palūkanos nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentu (CK 6.872 straipsnio 3 dalis). Atsakovas sutarties bendrųjų sąlygų 1.4, 2.1 punktais įsipareigojo grąžinti visą paskolą ir sumokėti kredito kainą. Šalys sutartimi nesusitarė dėl palūkanų dydžio, todėl, preziumuojant, kad paskolos sutartis yra atlygintinė, šiuo atveju taikytina paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinė palūkanų norma, galiojusi paskolos sutarties sudarymo momentu (CK 6.872 straipsnio 3 dalis). Atsakovas, prisiėmęs sutartinę prievolę, turi pareigą grąžinti paskolos sumą bei sumokėti kredito kainą ir palūkanas nuo negrąžintos kredito sumos. Byloje nesant duomenų, kad atsakovas tinkamai įvykdė savo įsipareigojimus pagal sutartį (CPK 178 straipsnis), daroma išvada, kad atsakovas netinkamai vykdė sutarties sąlygas, praleido prievolių įvykdymo terminą, pažeisdamas vartojimo kredito sutartimi prisiimtas prievoles dėl kredito grąžinimo ir kredito kainos mokėjimo (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai, 6.205 straipsnis), todėl ieškovė turi teisę reikalauti įvykdyti prievoles natūra (CK 6.213 straipsnio 1 dalis). Ieškinio reikalavimai dėl skolos ir palūkanų priteisimo pagrįsti byloje esančiais rašytiniais įrodymais, todėl tenkinami, iš atsakovo ieškovei priteisiama 144,81 Eur negrąžinto kredito, 40,55 Eur kredito kaina ir 70,96 Eur pelno palūkanų, skaičiuojamų už penkerių metų laikotarpį nuo 2010 m. rugsėjo mėn. 14 d. iki 2015 m. rugsėjo mėn. 13 d. (CK 6.2, 6.37, 6.38 straipsniai, 6.63 straipsnio 1 dalies 1 – 3 punktai, 6.200, 6.205 straipsniai, 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.245 straipsnio 3 dalis, 6.256 straipsnio 1, 2 dalys, 6.260, 6.261, 6.870, 6.872 – 6.874, 6.886 straipsniai).
8. Be kitų reikalavimų ieškovė prašo priteisti 667,28 Eur, t. y. dviejų procentų dydžio delspinigius nuo laiku negrąžinto kredito sumos už kiekvieną uždelstą dieną nuo 2010 m. rugsėjo mėn. 14 d. už 180 dienų.
9. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Tai yra vienas iš prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (CK 6.70 straipsnis), kartu – viena iš civilinės atsakomybės formų (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Kadangi sutartinės netesybos yra civilinės atsakomybės forma, tai teismas, įgyvendindamas suteiktus įgalinimus mažinti neprotingai dideles netesybas, turi atsižvelgti į civilinės atsakomybės kompensacinę prigimtį ir tikslus (visiškai ir teisingai kompensuoti kreditoriaus nuostolius).
10. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Norėdama, kad būtų priteisti didesni nei minimalūs nuostoliai ieškovė privalo juos įrodyti. Ieškovė į bylą tokių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Minėta VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostata ginčo kredito sutarties sudarymo metu negaliojo, tačiau teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog joje nurodyta maksimali netesybų riba gali būti taikoma kaip orientacinė vertinant iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytose vartojimo kredito sutartyse nustatytus netesybų dydžius (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-947-798/2015, 2016 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-205-881/2016, Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2101-555/2015; Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2159-390/2017).
11. Ieškovės prašoma priteisti delspinigių suma (667,28 Eur) palyginus su pagrindine skola (144,81 Eur) yra akivaizdžiai per didelė ir prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus. Dėl to daroma išvada, kad prašomi priteisti delspinigiai yra nepagrįstai dideli, pažeidžia nurodytoje teisės normoje nustatytą minimalų vartotojų teisių apsaugos standartą. Mažindamas priteisiamų netesybų dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad sutartis sudaryta tarp juridinio ir fizinio asmens – silpnesnės šalies – vartotojo, kad ieškovė į teismą dėl skolos išieškojimo kreipėsi tik 2018 m. gruodžio 18 d., t. y. praėjus aštuoneriems metams po termino grąžinti skolą pasibaigimo. Ieškovė nenurodė priežasčių, kodėl taip ilgai buvo delsiama ir nesikreipiama į teismą, kas reiškia, jog ieškovė iš esmės sąmoningai leido didėti atsakovo įsiskolinimui. Ieškovė yra bendrovė, kurios veikla susijusi su vartojimo kreditų suteikimu, todėl toks ieškovės elgesys, nepagrįstai ilgą laiką delsiant kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo, negali būti laikomas tinkamu, įgyvendinant savo teises ir teisėtus interesus, o tokio elgesio pasekmės negali būti perkeliamos vien atsakovui. Todėl ieškovės prašomi priteisti delspinigiai mažintini iki 0,05 proc. (CK 6.37 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo ieškovei priteistina 13,03 Eur delspinigių, apskaičiuotų nuo 2010 m. rugsėjo 14 d. už 180 d. (144,81 Eur x 0,05 proc. x 180 dienų), o likusi ieškovės reikalavimo dalis dėl likusios delspinigių sumos atmetama kaip nepagrįsta (CPK 178, 185 straipsniai).
12. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; kt.). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi atsakovas pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus – laiku nemokėjo kredito, ieškovei iš atsakovo priteisiamos 5 procento dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. gruodžio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
13. Ieškovė sumokėjo 21,00 Eur žyminio mokesčio. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos tarp šalių proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 2 dalis). Patenkinus 67,32 procentus reikalavimų ((100 proc. + 100 proc. + 1,95 proc.(13,03 x 100/667,28)/3), iš atsakovo ieškovei priteisiama 14,14 Eur bylinėjimosi išlaidų (21,00 x 67,32 proc. / 100 proc.)
14. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios 3,00 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo (TAR, 2014, Nr. 2014-12793)).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 262, 285-286 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „BC Finance“, juridinio asmens kodas 302303593, 144,81 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt keturis eurus ir aštuoniasdešimt vieną centą) negrąžinto kredito, 40,55 Eur (keturiasdešimt eurų ir penkiasdešimt penkis centus) kredito kainos, 70,96 Eur (septyniasdešimt eurų ir devyniasdešimt šešis centus) palūkanų, 13,03 Eur (trylika eurų ir tris centus) delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (269,35 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. gruodžio 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 14,14 Eur (keturiolika eurų ir keturiolika centų) bylinėjimosi išlaidų.
Atmesti kitą ieškinio dalį.
Šalis, dėl kurios buvo priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine tvarka, nei kasacine tvarka, tačiau ji turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 287 straipsnio 2 dalis ir 3 dalis reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.