Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama administracinę bylą pagal atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 26 d. sprendimo administracinėje pagal pareiškėjo T. K. (T. K.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

4. Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovui laiku priėmus sprendimus, nebūtų kilusi tokia situacija, kai pats atsakovas pradžioje naikina leidimą laikinai gyventi, o vėliau atsisako pakeisti darbdavį, kadangi panaikintas leidimas laikinai gyventi. Pareiškėjas tvirtino, kad byloje ginčijamas Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytų reikalavimų.

8. Migracijos departamentas Regionų administraciniam teismui pateikė 2025 m. balandžio 29 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kad Regionų administraciniam teismui panaikinus 2025 m. sausio 16 d. Sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo, Migracijos departamentas 2025 m. balandžio 29 d. priėmė sprendimą Nr. 25S102969 pripažinti Migracijos departamento 2025 m. vasario 11 d. sprendimą Nr. 25S43138 (t. y. skundžiamą Sprendimą) netekusiu galios. Migracijos departamentas taip pat priėmė 2025 m. balandžio 29 d. sprendimą Nr. 25S103010 leisti pareiškėjui pakeisti darbdavį. Migracijos departamentas prašė teismo spręsti dėl bylos nutraukimo, kadangi išnyko ginčo dalykas – Sprendimas pripažintas netekusiu galios.

II.

12. Taip pat buvo nustatyta, kad Regionų administracinis teismas 2025 m. balandžio 10 d. spendimu administracinėje byloje Nr. eI2-8395-776/2025 panaikino Migracijos departamento 2025 m. sausio 16 d. Sprendimą ir bylos dalį dėl reikalavimo priimti sprendimą dėl 2024 m. birželio 5 d. pareiškėjo pateikto prašymo nutraukė. Teismas nurodė, kad vėlesniais Migracijos departamento sprendimas buvo panaikintas ginčijamas Sprendimas ir pareiškėjui leista pakeisti darbdavį.

13. Pasisakydamas dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, teismas nurodė, kad atsakovas byloje aplinkybės, jog buvo praleistas terminas sprendimui priimti, neginčijo, o nagrinėjamu atveju toks nustatytų procedūrų pažeidimas lėmė, jog atsakovas, neišnagrinėjęs pareiškėjo prašymo leisti pakeisti darbdavį, vėliau 2025 m. sausio 16 d. Sprendimu panaikino pareiškėjo turimą leidimą laikinai gyventi vien tuo pagrindu, kad įmonė, tarpininkavusi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, darbo sutartį su užsieniečiu, kuriam leidimas laikinai gyventi yra išduotas darbo pagrindu, nutraukė 2024 m. rugpjūčio 26 d., jokiose kitose Lietuvos Respublikos įmonėse minėtas užsienietis tuo metu nedirbo.

15. Atsižvelgęs į išdėstytą, teismas darė išvadą, kad ir ginčijamas Sprendimas, kuriuo pareiškėjo prašymas leisti pakeisti darbdavį išnagrinėtas tik po 8 mėnesių nuo prašymo pateikimo dienos pažeidžiant nustatytas procedūras, nagrinėjamu atveju nelaikytinas teisėtu ir pagrįstu.

16. Buvo atkreiptas dėmesys, kad byloje susiklostė situacija, kad teismui panaikinus 2025 m. sausio 16 d. Sprendimą, atsakovas pats panaikino byloje ginčijamą Sprendimą ir išnagrinėjo pareiškėjo prašymą (leido pareiškėjui pakeisti darbdavį).

17. Atsižvelgdamas į administracinių teismų praktiką, kurioje išaiškinta, kad išnykus ginčo dalykui skundo reikalavimas yra atmestinas, teismas atmetė pareiškėjo skundą.

18. Vertindamas, ar yra pagrindas priteisti pareiškėjui patirtas bylinėjimosi išlaidas, teismas vadovavosi oficialiąja konstitucine doktrina, Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija ir konstatavo, kad nepaisant to, jog pareiškėjo skundas atmestas, konstatavus, kad išnyko ginčo dalykas, būtina įvertinti, ar dėl pareiškėjo kreipimosi į administracinį teismą ir bandymo priverstine tvarka įgyvendinti (ginti) subjektines teises (atitinkamai ir dėl pareiškėjo patirtų išlaidų) nėra atsakingas atsakovas. Teismo įsitikinimu, nustatytų faktinių aplinkybių visuma patvirtino, kad būtent atsakovo veiksmai lėmė pareiškėjo kreipimąsi į administracinį teismą, t. y. Migracijos departamentui nuo 2024 m. birželio 4 d. nesprendus pareiškėjo prašymo pakeisti darbdavį buvo priimtas 2025 m. sausio 16 d. Sprendimas, kuriuo atsakovas panaikino leidimą gyventi, o vėliau priimtas ir byloje pareiškėjo skundžiamas Sprendimas.

19. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsniu, teismas nenustatė pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis ar elgėsi nesąžiningai. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepiktnaudžiaudamas teise kreiptis į teismą padavė skundą, kuriam surašyti pasitelkė profesionalų teisininką, todėl darė išvadą, kad pareiškėjas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

20. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, kuriais pareiškėjas grindė patirtas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) įtvirtintus kriterijus, teismas sprendė, kad pareiškėjui priteistina 700 Eur už advokato padėjėjo pagalbą ir 22,50 Eur žyminio mokesčio, t. y. teismas iš Migracijos departamento pareiškėjui priteisė 722,50 Eur.

III.

22. Atsakovas pabrėžia, kad pareiškėjas buvo informuotas apie tai, kad ginčijamas Sprendimas panaikintas, tačiau prašė bylą nagrinėti iš esmės.

23. Atsakovas pažymi, kad patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui pagal ABTĮ 40 straipsnio 2 dalį būtinos dvi sąlygos: 1) pareiškėjas turi atsisakyti skundo; 2) pareiškėjas tai turi padaryti dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jos reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tais atvejais, kai atsakovas geruoju patenkina pareiškėjo skundo reikalavimus, tačiau pareiškėjas neatsisako skundo, pareiškėjas neįgyja teisės į patirtų procesinių išlaidų atlyginimą (žr., pvz., 2014 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-818/2014; kt.).

24. Atsakovas pabrėžia, kad jam geruoju patenkinus pareiškėjo skundo reikalavimus, tačiau pareiškėjui neatsisakius skundo ir pirmosios instancijos teismui priėmus sprendimą atmesti pareiškėjo skundą, pareiškėjas neįgyja teisės į patirtų procesinių išlaidų atlyginimą (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. birželio 11 d. nutartį administracinė byloje Nr. eA-1861-1188/2025). Remiantis nurodytomis aplinkybėmis pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo priteisti pareiškėjui bylinėjimosi išlaidas.

25. Dėl praleisto termino apeliaciniam skundui paduoti Migracijos departamentas nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tik 2025 m. birželio 11 d. administracinėje byloje Nr. eA-1861-1188/2025 išaiškino, jog analogiškomis aplinkybėmis pareiškėjas neįgyja teisės į bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas pažymi, kad nurodytas išaiškinimas buvo pateiktas jau suėjus apeliacinio skundo padavimo nagrinėjamoje byloje terminui, o apeliacinis skundas pateikiamas nežymiai praleidus nustatytą terminą, tačiau nepraleidus ABTĮ 132 straipsnio 4 dalyje nustatytų 3 mėnesių termino. Atsižvelgiant į tai, atsakovas mano, kad apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinimas atitiks protingumo ir proporcingumo principus.

28. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus, išdėstytus 2025 m. birželio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-681-492/2025, kurie, jo įsitikinimu, aktualūs ir nagrinėjamu atveju.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

29. Ginčas byloje kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo atsisakyta pareiškėjui leisti pakeisti darbdavį.

30. Apeliantas Migracijos departamentas apeliaciniu skundu ginčija Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 26 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjui priteistos bylinėjimosi išlaidos.

31. Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 138 straipsnio 1 dalį apeliacinio skundo priėmimo klausimą sprendžia teismo pirmininkas ar teisėjas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo pateikimo pirmosios instancijos teismui. Šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas apeliantui, jeigu apeliacinis skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas. ABTĮ 138 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad, jeigu šio straipsnio 3 dalyje nurodyti trūkumai paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas.

32. Pagal ABTĮ 132 straipsnio 1 dalį Regionų administracinio teismo sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

33. Teisėjų kolegija nustatė, kad byloje ginčijamas Sprendimas yra priimtas pagal užsieniečių teisinę padėtį reguliuojančio Įstatymo nuostatas – jame nurodyta, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytų darbdavio keitimo sąlygų, kadangi jis neturi galiojančio leidimo laikinai gyventi.

34. Užsieniečių skundų dėl sprendimų, priimtų pagal Įstatymo nuostatas, apskundimo teismui ir skundų nagrinėjimo tvarka nustatyta Įstatymo X skyriuje. Įstatymo 140 straipsnyje nustatyta, kad teismai skundus nagrinėja Administracinių bylų teisenos įstatymo ir šio Įstatymo nustatyta tvarka (1 d.). To paties straipsnio 2 dalyje nustatytos teismo priimamų sprendimų rūšys. Pagal Įstatymo 140 straipsnio 3 dalį priimtas sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos.

35. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo priimtas ir paskelbtas 2025 m. gegužės 26 d., taigi, apeliacinis skundas dėl tokio pirmosios instancijos teismo sprendimo turėjo būti pateiktas iki 2025 m. birželio 9 d. (įskaitytinai). Apeliantas Migracijos departamentas apeliacinį skundą elektroninių ryšių priemonėmis pateikė tik 2025 m. birželio 17 d., t. y. praleidęs apeliacinio skundo padavimo terminą (teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas šios aplinkybės, kad procesinis terminas praleistas, neginčija).

36. Apeliaciniame skunde Migracijos departamentas tiesiogiai nesuformulavo prašymo atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti, tačiau išdėstė šio termino praleidimo priežastis, nurodė, kad šis terminas gali būti atnaujinamas. Šiuo aspektu atsakovas nurodė, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tik 2025 m. birželio 11 d. administracinėje byloje Nr. eA-1861-1188/2025 išaiškino, kad analogiškomis aplinkybėmis pareiškėjas neįgyja teisės į bylinėjimosi išlaidas; procesinis terminas praleistas nežymiai, todėl jo atnaujinimas nepažeis proporcingumo principo.

37. Pirmosios instancijos teismo teisėja, kuriai buvo pavesta spręsti apeliacinio skundo priėmimo klausimą, 2025 m. birželio 19 d. rezoliucija apelianto prašymą (atnaujinti terminą) tenkino, atnaujino terminą apeliaciniam skundui paduoti ir priėmė apeliacinį skundą. Iš aptariamos rezoliucijos turinio matyti, kad joje nepasisakyta dėl apelianto nurodytų aplinkybių, kuriomis jis grindė būtinybę atnaujinti praleistą procesinį terminą, vertinimo, t. y. pirmosios instancijos teismas tik lakoniškai nurodė, kad aktualų terminą atnaujina. Nustatytas apeliacinio skundo priėmimo procedūros trūkumas yra ištaisomas šia nutartimi.

38. Šiuo aspektu pažymėtina, kad ABTĮ 132 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu pirmosios instancijos teismas, per kurį paduodamas apeliacinis skundas, apeliacinio skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.

39. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis teismų praktikoje laikomos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-85/2012, 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-54-492/2017). Administracinių teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad įstatymo nustatyti atskirų procesinių veiksmų atlikimo terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-31-756/2016). Taip pat svarbu atsižvelgti ir į tai, ar siekdamas apginti savo pažeistas teises asmuo paisė sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013, 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-986-552/2015). Pabrėžtina, kad, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA520-70/2012, 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-224-438/2019).

40. Įvertinusi Migracijos departamento apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kuriomis apeliantas grindžia savo prašymą atnaujinti praleistą terminą, teisėjų kolegija sprendžia, kad jos nelaikytinos svarbiomis, atsakovui objektyviai sukliudžiusiomis laiku paduoti apeliacinį skundą dėl jo netenkinančio pirmosios instancijos teismo sprendimo. Atsakovo nurodymas dėl paaiškėjusio Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimo aktualiu bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimu savaime nepagrindžia, kad atsakovas susidūrė su realiomis kliūtimis, lėmusiomis pavėluotą apeliacinio skundo padavimą, veikė atidžiai bei rūpestingai. Be to, atsakovas yra viešojo administravimo subjektas, kuriam keliami didesni atidumo reikalavimai, o pagal suteiktas funkcijas apeliantui neabejotinai yra žinomi Įstatyme nustatyti pirmosios instancijos administracinio teismo sprendimų, priimtų nagrinėjant ginčus dėl užsieniečių teisinės padėties, apskundimo apeliacine tvarka terminai.

41. Apibendrindama teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad Migracijos departamentas apeliacinį skundą padavė praleidęs apeliacinio skundo padavimo terminą ir nebuvo pagrindo atnaujinti šį terminą. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad apeliacinis skundas buvo priimtas nepagrįstai, todėl apeliacinis procesas pagal šį apeliacinį skundą yra nutraukiamas (ABTĮ 138 str. 8 d.).

42. Atsižvelgiant į bylos procesinę baigtį, teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, pareiškėjo atsikirtimų, ginčo šalių teiktų paaiškinimų ir procesinių prašymų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 138 straipsnio 8 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Nutraukti apeliacinį procesą pagal atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 26 d. sprendimo administracinėje pagal pareiškėjo T. K. (T. K.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Nutartis neskundžiama.