Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2017-09-13 · Administracinė byla Nr. TA-54-492/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-09-13
Bylos Nr.
TA-54-492/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01038-2017-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Romanas Klišauskas (pirm.), Dainius Raižys, Virginija Volskienė (pran.)
Pareiškėjas
M. M.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. TA-54-492/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01038-2017-5Procesinio sprendimo kategorija 43.8.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2017 m. rugsėjo 13 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. M. prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą ir apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas M. M. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2017 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. (15/4-1)3I-289(00149) „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Ukrainos piliečiui M. M.“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Departamentą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2017 m. liepos 27 d. gautas pareiškėjo M. M. apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 15 d. panaikinimo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas 2017 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi pasiūlė pareiškėjui per keturiolika dienų nuo nutarties nuorašo išsiuntimo dienos pašalinti apeliacinio skundo trūkumą – pateikti tinkamai suformuluotą, motyvuotą prašymą atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti.

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2017 m. rugpjūčio 11 d. gautas pareiškėjo M. M. prašymas dėl praleisto termino atnaujinimo. Pareiškėjas paaiškina, kad, teikiant skundą teismui jo nurodyta gyvenamoji vieta pasikeitė bylos nagrinėjimo metu. Pasikeitus gyvenamajai vietai pareiškėjas kreipėsi į Departamentą, siekdamas patikslinti duomenis, tačiau buvo informuotas, kad jo gyvenamoji vieta būtų tikslinama tik tuo atveju, jei pasibaigus teisminiam procesui būtų toliau sprendžiamas klausimas dėl leidimo laikinai gyventi pratęsimo. Pareiškėjas daro išvadą, kad dėl šios objektyvios priežasties jam nebuvo įteikti laiškai bei pranešimai apie bylos nagrinėjimą ir priimtą sprendimą. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad nuo 2017 m. birželio 26 d. iki 2017 m. liepos 14 d. sirgo, todėl nurodytu laikotarpiu dėl pablogėjusios sveikatos būklės negalėjo pats atvykti į teismą atsiimti sprendimo. 2017 m. liepos 17 d., pirmą dieną po ligos, pareiškėjas nuvyko į teismą, kur jam buvo įteiktas teismo sprendimas, iš kurio pareiškėjas sužinojo apie atmestą jo skundą. Pareiškėjas nedelsiant kreipėsi kvalifikuotos teisinės pagalbos į advokatą ir 2017 m. liepos 27 d. pateikė apeliacinį skundą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas praleido terminą apeliaciniam skundui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 15 d. sprendimo panaikinimo paduoti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas 2017 m. rugpjūčio 4 d. nutartyje rėmėsi Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 137 straipsnio 1 dalimi, 140 straipsniu, pažymėjo, kad šis įstatymas yra specialus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) atžvilgiu, nustatė, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas skundžiamą sprendimą paskelbė 2017 m. birželio 15 d., todėl Įstatyme dėl užsieniečių teisinės padėties nustatytas 14 dienų apeliacinio skundo padavimo terminas baigėsi 2017 m. birželio 29 dieną. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas apeliacinį skundą pateikė teismui tik 2017 m. liepos 27 d., t. y. beveik mėnesiu laiko praleidęs terminą apeliaciniam skundui paduoti.

Praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, apeliacinio skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties (ABTĮ 132 str. 2 d.). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis teismų praktikoje laikomos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-85/2012, 2012 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012 ir kt.). Spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, o kokias – nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, yra palikta teismo diskrecijai. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai, be kita ko, yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą.

Vertindama pareiškėjo argumentus, susijusius su jo gyvenamosios vietos pasikeitimu bylos nagrinėjimo metu, teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 76 straipsnio 1 dalis įpareigoja proceso dalyvius pranešti teismui apie savo adreso pasikeitimą bylos proceso metu. Tai, kad pareiškėjas nurodo kreipęsis į Departamentą, siekdamas patikslinti jo gyvenamosios vietos duomenis, negali būti laikoma tinkamu ABTĮ 76 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareiškėjo pareigos įgyvendinimu. Pažymėtina ir tai, kad net, kaip nurodo pareiškėjas, Departamentui jo prašymo netenkinus ir duomenų nepatikslinus, pareiškėjas nesikreipė į teismą, kad būtų patikslintas jo skundo pateikimo metu nurodytas gyvenamosios vietos adresas.

Pareiškėjo nurodyta aplinkybė dėl jo ligos nuo 2017 m. birželio 26 d. iki 2017 m. liepos 14 d., teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat negali pateisinti nei pareigos pranešti teismui apie adreso pasikeitimą neįvykdymą, nei termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimą. Pažymėtina, kad prie pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti pridėtas medicinos dokumentų 2017 m. liepos 19 d. išrašas nepatvirtina, kad pareiškėjo sveikatos būklė nurodytu laikotarpiu buvo tokia sunki, jog jam buvo objektyviai apribota galimybė nepraleidžiant termino pateikti apeliacinį skundą.

Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas neteisingai nurodo, jog teismas jo skundą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjui teismo šaukimas atvykti į Vilniaus apygardos administracinio teismo posėdį, vyksiantį 2017 m. gegužės 31 d., buvo siųstas pareiškėjo nurodytu gyvenamosios vietos adresu. Šaukimui grįžus neatsiimtam, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 12 d. nutartimi pareiškėjui apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą nutarta paskelbti viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje. Pirmosios instancijos teismo posėdis vyko žodinio proceso tvarka, dalyvaujant atsakovo atstovei.

Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad pareiškėjo nurodytos termino apeliaciniam skundui pateikti praleidimo priežastys yra subjektyvios. Pasirinkęs tokį savo teisių gynimo būdą, pareiškėjas privalo prisiimti ir iš jo kilusias neigiamas pasekmes. Pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys apibūdina jo subjektyvų situacijos vertinimą bei apsisprendimą elgtis tam tikru būdu ir negali būti laikomos objektyviomis aplinkybėmis.

Teisėjų kolegija nurodytų aplinkybių kontekste taip pat pastebi, jog atsisakymas atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą, kai ištyrus kiekvienai konkrečiai bylai reikšmingų aplinkybių visumą nustatoma, kad asmuo praleido nustatytą terminą kreiptis į teismą dėl subjektyvaus pobūdžio priežasčių, savaime negali būti vertinamas kaip teisės į teisminę gynybą pažeidimas ar asmens teisių paneigimas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-975/2014).

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Įstatyme dėl užsieniečių teisinės padėties nustatytą terminą apeliaciniam skundui paduoti pareiškėjas praleido dėl subjektyvių, nuo jo valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos svarbiomis ABTĮ 132 straipsnio 2 dalies taikymo kontekste. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą netenkinamas, jo apeliacinį skundą atsisakytina priimti, o apeliacinis skundas grąžinamas pareiškėjui (ABTĮ 138 str. 3 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 2 dalimi, 138 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. M. prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 15 d. sprendimo paduoti netenkinti.

Atsisakyti priimti pareiškėjo M. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 15 d. sprendimo panaikinimo ir jį grąžinti pareiškėjui M. M..

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiRomanas KlišauskasDainius RaižysVirginija Volskienė