Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės, Agnės Stankevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Faustos Vitkienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2025 m. sausio 16 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 25S14538, kuriuo panaikino (duomenys neskelbtini) piliečiui T. K. leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2025 m. rugpjūčio 24 d., nes nutraukta darbo sutartis su pareiškėju. Pareiškėjas yra pateikęs skundą dėl 2025 m. sausio 16 d. atsakovo priimto sprendimo ir įpareigojimo priimti sprendimą pagal 2024 m. birželio 4 d. pateiktą prašymą.

Atsakovas gavęs skundą, kuris buvo pateiktas 2025 m. sausio 30 d., priėmė šioje byloje skundžiamą Sprendimą.

Teismui dėl tokio atsakovo elgesio nutraukus bylos nagrinėjimą ir neišsprendus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimų, būtų grubiai pažeistos pareiškėjo teisės. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas mano, kad byla turi būti nagrinėjama toliau, priimant galutinį sprendimą byloje ir išsprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis.

Regionų administracinis teismas 2025 m. balandžio 10 d. spendimu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikino Migracijos departamento 2025 m. sausio 16 d. sprendimą Nr. 25S14538, bylą dalyje dėl reikalavimo priimti sprendimą dėl 2024 m. birželio 5 d. pareiškėjo pateikto prašymo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl leidimo pakeisti darbdavį suteikimo, nutraukė.

Migracijos departamentas 2025 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. 25S102969 pripažino nagrinėjamoje byloje skundžiamą Migracijos departamento 2025 m. vasario 11 d. sprendimą Nr. 25S43138 netekusiu galios.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas laikydamasis Įstatymo taisyklių 2024 m. birželio 4 d. pareiškė prašymą pakeisti darbdavį, šį prašymą pagal nustatytą bendrąją taisyklę Migracijos departamentas privalėjo išnagrinėti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos, tačiau dėl nepaaiškintų priežasčių to nepadarė. Atsakovas byloje aplinkybės, kad buvo praleistas terminas sprendimui priimti, neginčija. Sutiktina su atsakovo argumentu, kad pagal LVAT suformuotą teismų praktiką, nustatyti procedūriniai terminai sprendimo priėmimui yra skirti užtikrinti, kad administracinis procesas nebūtų pernelyg ilgai užtęsiamas, o viešojo administravimo subjektai įvykdytų jiems pavestą kompetenciją (LVAT 2013 m. spalio 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-1189/2013). Tačiau nagrinėjamu atveju toks nustatytų procedūrų pažeidimas įtakojo, jog atsakovas, neišnagrinėjęs pareiškėjo prašymo leisti pakeisti darbdavį, vėliau 2025 m. sausio 16 d. priėmė sprendimą Nr. 25S14538, kuriuo panaikino pareiškėjo turimą leidimą laikinai gyventi vien tuo pagrindu, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, tarpininkavusi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, darbo sutartį su užsieniečiu, kuriam leidimas laikinai gyventi yra išduotas Įstatymo 40 str. 1 d. 4 p. ir 44 str. 1 d. 2 p. nustatytu pagrindu, nutraukė 2024 m. rugpjūčio 26 d., jokiose kitose Lietuvos Respublikos įmonėse minėtas užsienietis tuo metu nedirbo. Pareiškėjui apskundus minėtą sprendimą ir kartu prašant teismo įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą leisti pakeisti darbdavį, Migracijos departamentas atsisakė leisti pakeisti darbdavį iš esmės tuo pagrindu, kad pareiškėjo leidimas laikinai gyventi yra nepagrįstas. Regionų administracinis teismas 2025 m. balandžio 10 d. sprendimu, Migracijos departamento 2025 m. sausio 16 d. sprendimą panaikino kaip nepagrįstą. Teismas konstatavo, kad atsakovas privalėjo išnagrinėti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos, tačiau dėl nepaaiškintų priežasčių to nepadarė. Toks nustatytų procedūrų pažeidimas įtakojo, jog atsakovas, objektyviai neįvertinęs visų reikšmingų aplinkybių, vėliau 2025 m. sausio 16 d. priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą Nr. 25S14538

Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ginčijamas Sprendimas, kuriuo pareiškėjo prašymas leisti pakeisti darbdavį išnagrinėtas tik po 8 mėnesių nuo prašymo pateikimo dienos, pažeidžiant nustatytas procedūras nagrinėjamu atveju nelaikytinas teisėtu ir pagrįstu.

Byloje susiklostė situacija, kai Regionų administraciniam teismui 2025 m. balandžio 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinus Migracijos departamento 2025 m. sausio 16 d. sprendimą Nr. 25S14538, Migracijos departamentas pats pasinaikino šioje byloje skundžiamą 2025 m. vasario 11 d. sprendimą ir iš naujo išnagrinėjo pareiškėjo prašymą leisti pakeisti darbdavį, priimdamas 2025 m. balandžio 29 d. sprendimą Nr. 25S103010 leisti T. K. pakeisti darbdavį.

Pareiškėjas 2025 m. gegužės 14 d. rašytiniuose paaiškinimuose dėstydamas galutinius reikalavimus prašė bylą nagrinėti iš esmės ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad išnykus ginčo dalykui skundo reikalavimas yra atmestinas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-1450/2008, 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2130-662/2016).

Atsižvelgiant į tai, teismas atmeta pareiškėjo skundą dėl reikalavimo panaikinti Migracijos departamento 2025 m. vasario 11 d. sprendimą ir įpareigoti atstovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. birželio 4 d. prašymą leisti pakeisti darbdavį.

Kiti šalių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai neturi reikšmės galutinei procesinei bylos baigčiai, todėl teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

Pareiškėjas byloje pateikė prašymą atlyginti jam patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad dėl atsakovo elgesio patyrė bylinėjimosi išlaidas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad proceso šalies teisė gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą yra tiesiogiai susijusi su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisės kreiptis į teismą įgyvendinimu. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos principas; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija, konstitucinis teisminės gynybos principas yra universalus (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 1996 m. balandžio 18 d., 2002 m. liepos 2 d. nutarimus). Konstitucinis Teismas 2021 m. kovo 19 d. nutarime Nr. KT45-A-N3/2021 konstatavo ir tai, kad konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą ir iš Konstitucijos, inter alia (be kita ko) jos 30 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio 6 dalies, nuostatų kylantis reikalavimas asmens teises ginti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai, be kita ko, reiškia, kad asmuo, gindamas savo pažeistas teises ir teisėtus interesus, be kita ko, kreipdamasis į teismą, turi teisę naudotis veiksminga advokato teikiama teisine pagalba; iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat teisės turėti advokatą kyla ir valstybės institucijų pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali; asmens teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. EŽTT 2020 m. vasario 18 d. sprendime byloje Černius ir Rinkevičius prieš Lietuvą (peticijų Nr. 73579/17 ir 14620/18), bylinėjimosi išlaidų atlyginimo aspektu aiškindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnyje įtvirtintą teisę kreiptis į teismą, dėl advokato išlaidų atlyginimo administracinėje byloje konstatavo, kad Konvencija yra skirta veiksmingoms ir praktiškai naudojamoms, o ne teorinėms ar iliuzinėms teisėms užtikrinti; sprendime pažymėta, jog teismas nesutinka su tuo, kad galimybės inicijuoti teisminį procesą ir apskųsti paskirtas baudas turėjimas savaime atitinka visus Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimus; kreipimosi į teismą tikslas yra ne tiesiog dalyvauti teismo procese, o pasiekti norimą rezultatą; kreiptis į teismą siekiant apginti savo teises yra beprasmiška, jei galiausiai atsiduriama blogesnėje padėtyje nei prieš bylinėjimąsi; ex post facto (po fakto) atsisakymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas yra kliūtis teisei kreiptis į teismą (68 punktas).

Teisėjų kolegijos vertinimu, nepaisant to, kad pareiškėjo skundas atmestas, konstatavus, kad išnyko ginčo dalykas, būtina įvertinti, ar dėl pareiškėjo kreipimosi į administracinį teismą ir bandymo priverstine tvarka įgyvendinti (ginti) subjektines teises (atitinkamai ir dėl pareiškėjo patirtų išlaidų) nėra atsakingas atsakovas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-293/2010; 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-251-520/2021).

Nagrinėjamu atveju nustatytų faktinių aplinkybių visuma patvirtina, kad būtent atsakovo veiksmai lėmė pareiškėjo kreipimąsi į administracinį teismą, t. y. Migracijos departamentui nuo 2024 m. birželio 4 d. nesprendus pareiškėjo prašymo pakeisti darbdavį, buvo priimtas 2025 m. sausio 16 d. sprendimas, kuriuo atsakovas panaikino leidimą gyventi, o vėliau priimtas ir byloje pareiškėjo skundžiamas 2025 m. vasario 11 d. sprendimas, kuriuo Migracijos departamentas atsisakė leisti pakeisti darbdavį.

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 2 dalį pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui. Nagrinėjamu atveju nors pareiškėjas neatsisakė skundo reikalavimų, tačiau, kaip minėta, byloje susiklostė situacija, kai atsakovas iš esmės geruoju patenkino skundo reikalavimus, o dėl neteisėtų atsakovo veiksmų pareiškėjas buvo priverstas kreiptis į teismą ir dėl to patyrė bylinėjimosi išlaidas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog teismas, vadovaudamasis ABTĮ 40 straipsnio 4 dalimi, nesilaikyti šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, gali tik konstatavęs, kad proceso šalies procesinis elgesys buvo netinkamas, t. y. jeigu ji nesąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir nesąžiningai atliko procesines pareigas (žr., pvz., 2021 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-523-968/2021; 2021 m. birželio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1691-525/2021; 2023 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2469-968/2023; 2024 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-579-968/2024). Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė pagrindų pripažinti pareiškėjo elgesį netinkamu ir nesąžiningu. Sąžiningas naudojimasis procesinėmis teisėmis negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesine teise. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad pareiškėjas kreipdamasis į teismą piktnaudžiavo teisminės gynybos teise.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjas pagrįstai, nepiktnaudžiaudamas teise kreiptis į teismą, padavė skundą, kuriam surašyti pasitelkė profesionalų teisininką – advokatą, ir turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (teisės akto redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – ir Rekomendacijos). Remiantis Rekomendacijų 7 punktu, rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas patyrė 700 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai už skundo parengimą ir atstovavimą. Patirtas atstovavimo išlaidas patvirtina 2025 m. vasario 14 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2025 m. vasario 25 d. mokėjimo nurodymas. Pareiškėjo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija rekomenduojamų dydžių.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas už skundą sumokėjo 22,50 Eur žyminio mokesčio, kuris taip pat priteistinas iš atsakovo. Atsižvelgiant į išdėstytą, iš viso pareiškėjui iš atsakovo priteistina jo pateiktais dokumentais pagrįstų bylinėjimosi išlaidų suma, kurią sudaro 722,50 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo T. K. skundą atmesti.

Priteisti pareiškėjui T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 722,50 Eur (septynis šimtus dvidešimt du eurus ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, j. a. k. 188610666.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.