- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-02
- Bylos Nr.
- eA-1691-525/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00191-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pirm.), Dalia Višinskienė
- Pareiškėjas
- A. V.
- Trečiasis asmuo
- Palangos miesto savivaldybės administracija
- Atsakovas
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gegužės 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. V. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Palangos miesto savivaldybės administracija) dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja A. V. 2020 m. vasario 19 d. kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2019 m. lapkričio 22 d. sprendimą Nr. 16S-337-(14.16.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste pilietei A. V.“ (toliau – ir Sprendimas).
2. Pareiškėja nesutiko su Sprendimu, kuriuo nuosavybės teisės jai buvo atkurtos atlyginant pinigais (467,08 Eur), nepaisant jos prašymo suteikti neatlygintinai žemės sklypą gyvenamajam namui statyti. Paaiškino, kad lygiaverčio žemės sklypo rinkos kaina būtų daug didesnė nei NŽT apskaičiuota atlyginimo suma ir pareiškėjai, kuri gyvena labai skurdžiai, už tokį sklypą gautų pinigų pakaktų pragyvenimui iki gyvos galvos. Pareiškėja negalėjo atvykti į 2019 m. spalio 22 d. įvykusį Piliečiams perduodamų neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų individualiai statybai ar kitai paskirčiai skirstymo komisijos (toliau – ir Komisija) posėdį ir išreikšti valią dėl konkretaus naujo žemės sklypo individualiai statybai pasirinkimo dėl savo amžiaus, sveikatos būklės. Tokios aplinkybės laikytinos priklausiusiomis ne nuo jos valios, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 (toliau – ir Tvarka), 38 punktu, nuosavybės teisės jai negalėjo būti atkurtos pinigais.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į skundą nurodė neprieštaraujantis pareiškėjos reikalavimui panaikinti Sprendimą.
4. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjai buvo siunčiami kvietimai atvykti į NŽT Palangos skyrių ir dalyvauti Komisijos posėdžiuose. Pareiškėja buvo informuota, kad, per vieną mėnesį nuo kvietime nurodytos datos nepasirinkus siūlomų naujų žemės sklypų, nuosavybės teisės bus atkurtos atlyginant pinigais. Pareiškėja 2019 m. gegužės 10 d. pranešimu Nr. 16SD-976-(14.16.104.) buvo kviesta 2019 m. birželio 25 d. atvykti į NŽT Palangos skyrių dėl naujo žemės sklypo pasirinkimo, tačiau pareiškėja neatsiėmė jos nurodytu adresu ((duomenys neskelbtini), Palanga) išsiųsto pranešimo. Pareiškėjai jos deklaruotu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) 2019 m. rugsėjo 20 d. raštu Nr. 16SD-1849-(14.16.104.) buvo pateiktas kvietimas į 2019 m. spalio 22 d. įvyksiantį Komisijos posėdį. Pastarajame rašte nurodyta, kad susipažinti su informacija apie siūlomus rinktis perduodamus neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus individualiai statybai ar jų dalis Palangos mieste galės atvykusi į NŽT Palangos skyrių arba NŽT interneto svetainėje. Pareiškėja neatvyko į Komisijos posėdžius, nepateikė duomenų apie neatvykimo priežastis, todėl buvo nuspręsta nuosavybės teises jai atkurti atlyginant pinigais. Atsakovas apie pareiškėjos neatvykimo į Komisijos posėdžius priežastis sužinojo tik iš pareiškėjos teismui pateikto skundo ir dokumentų.
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į skundą prašė pareiškėjos skundą nagrinėti teismo nuožiūra.
6. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigė, kad, pareiškėjai neatvykus į Komisijos posėdį, įvykusį 2019 m. spalio 22 d., nepranešus apie negalėjimą atvykti bei nepaskyrus įgaliotinio, sklypas buvo perduotas kitam eilėje buvusiam asmeniui, atvykusiam į posėdį. Pareiškėja nepaaiškino, kodėl ji nepaskyrė įgaliotinio, kuris galėtų jai atstovauti NŽT, dalyvauti posėdžiuose. Trečiasis suinteresuotas asmuo neprieštaravo pareiškėjos argumentui, kad jai apskaičiuota atlyginimo suma yra mažesnė už išperkamos žemės rinkos vertę, tačiau šios aplinkybės nelaikė reikšminga.
II.
7. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. gegužės 27 d. sprendimu tenkino pareiškėjos A. V. skundą, t. y. panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. lapkričio 22 d. sprendimą Nr. 16S-337-(14.16.3), taip pat priteisė iš atsakovo Lietuvos valstybei 440 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
8. Teismas nustatė, kad pareiškėja yra pretendentė atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko V. A. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą 0,0672 ha žemę, buvusią (duomenys neskelbtini), Palangoje. Klaipėdos apskrities viršininko 2002 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. 623 pareiškėjai yra atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančią žemės valdos dalį – 0,0252 ha. Likusi neatkurta žemės dalis – 0,0420 ha. Žemė yra priskirta valstybės išperkamai žemei ir negali būti grąžinta natūra. Pareiškėja yra padavusi prašymą už valstybės išperkamą žemę suteikti jai neatlygintinai žemės sklypą gyvenamajam namui statyti.
9. Atsakovas 2019 m. gegužės 10 d. raštu (pranešimu) Nr. 16SD-976-(14.16.104.) pareiškėjos prašė atvykti 2019 m. birželio 25 d. į NŽT Palangos skyrių ir pasirinkti naują iki 0,0420 ha dydžio žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, tačiau šis pranešimas buvo grąžintas siuntėjui kaip neįteiktas. Pareiškėja 2019 m. rugsėjo 20 d. raštu Nr. 16SD-1849-(14.16.104.) buvo kviečiama atvykti į 2019 m. spalio 22 d. Komisijos posėdį, atsakovas neturėjo duomenų apie šio pranešimo įteikimą. Pareiškėjai neatvykus į Komisijos posėdžius ir nepateikus duomenų apie neatvykimo priežastis, atsakovas priėmė ginčijamą 2019 m. lapkričio 22 d. sprendimą Nr. 16S-337-(14.16.3), kuriuo atkūrė pareiškėjai nuosavybės teises, atlyginant pinigais už 0,0420 ha žemės – vertė (indeksuota, indeksas 1.6) 467,07 Eur.
10. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą. Išanalizavęs pareiškėjos pateiktus dokumentus apie jos sveikatos būklę, neįgalumą, teismas konstatavo, kad pareiškėja neatvyko į posėdžius dėl ne nuo jos valios priklausančių aplinkybių. Atsakovas atsiliepime į skundą taip pat pripažino šį faktą bei nurodė, kad pareiškėja nėra pasirinkusi ar atsisakiusi perduodamo naujo žemės sklypo nuosavybės teisių atkūrimui. Taigi, Sprendimas prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 16 str. 9 d. 8 p., Tvarkos 38 p.), todėl yra naikintinas.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjos skundas yra tenkintinas, taip pat tenkino prašymą priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą – 440 Eur.
III.
12. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gegužės 27 d. sprendimą ir nepriteisti Lietuvos valstybei bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Atsiliepimas
13. Atsakovas mano, kad teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo. Pakartoja, kad pareiškėjai buvo siunčiami pranešimai apie Komisijos posėdžius, tačiau ji neatvyko nei į 2019 m. birželio 25 d. posėdį, nei į 2019 m. spalio 22 d. posėdį. Ginčijamas Sprendimas buvo priimtas todėl, kad pareiškėja neatvyko į Komisijos posėdžius ir nepateikė duomenų apie neatvykimo priežastis. Atsakovas apie pareiškėjos neatvykimo į posėdžius priežastis sužinojo tik iš pareiškėjos teismui pateikto skundo ir dokumentų. Atsakovas pabrėžia, kad byloje nėra duomenų, jog NŽT Palangos skyrius netinkamai vykdė savo funkcijas, neinformavo pareiškėjos apie priimamus sprendimus. Aplinkybė, kad pareiškėja atsakovo neinformavo apie pasikeitusią gyvenamąją vietą, sudarė pakankamą pagrindą atsakovui antrąjį pranešimą jai išsiųsti pagal jos duomenis Gyventojų registre.
14. Pareiškėja A. V. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą.
Šalies argumentai
15. Pareiškėja teigia, jog ji neturi suinteresuotumo byloje pagal atsakovo apeliacinį skundą, kadangi jis neginčija teismo sprendimo iš esmės. Mano, kad teismas tinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą. Pareiškėja taip pat pasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, kuriais grindžiamas prašymas atleisti atsakovą nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo.
16. Pareiškėja 2020 m. liepos 27 d. teismui pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
17. Nagrinėjamoje byloje atsakovas apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš atsakovo Lietuvos valstybės naudai priteista 440 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
18. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal šio straipsnio 2 dalį pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui. Administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, mutatis mutandis taikydamas šio įstatymo 40 ir 41 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias išlaidų atlyginimą.
19. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. lapkričio 22 d. sprendimą Nr. 16S-337-(14.16.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste pilietei A. V.“. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius 2020 m. sausio 24 d. sprendimu pareiškėjai nusprendė teikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje dėl atsakovo 2019 m. lapkričio 22 d. sprendimo Nr. 16S-337-(14.16.3) panaikinimo. Teisinės pagalbos teikimui buvo paskirtas advokatas L. Z.. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2020 m. balandžio 28 d. pažyma patvirtina, kad advokato L. Z. užmokestis už suteiktą teisinę pagalbą sudaro 440 Eur. Pirmosios instancijos teismo 2020 m. gegužės 27 d. sprendimu pareiškėjos skundas buvo patenkintas.
20. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes bei vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies bei 42 straipsnio 1 dalies nuostatomis, darytina išvada, kad Lietuvos Respublikos valstybė įgijo teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kurios priteistinos iš bylą pralaimėjusios šalies, šiuo atveju atsakovo.
21. ABTĮ 40 straipsnio 4 dalis numato, jog teismas gali nesilaikyti šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas (taip pat ir mediacijos atveju), ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Proceso šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.
22. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė, jog pareiškėja ar jos atstovas savo procesinėmis teisėmis būtų naudojęsi nesąžiningai ar kad nesąžiningai atliko savo procesines pareigas. Aplinkybė, jog nagrinėjamoje byloje atsakovas iš esmės neprieštaravo pareiškėjos reikalavimo tenkinimui, nagrinėjamu atveju nėra reikšminga.
23. Atsižvelgiant į išdėstytą konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, proceso teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti pagrindo nėra.
24. Nagrinėjamoje byloje taip pat nustatyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2020 m. liepos 7 d. sprendimu pareiškėjai buvo skirta antrinė teisinė pagalba dėl atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimo bei atstovavimo apeliacinės instancijos teisme. Teisinės pagalbos teikimui buvo skirtas advokatas L. Z.. Minėtas advokatas teismui 2020 m. liepos 10 d. pateikė pareiškėjos atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2020 m. liepos 22 d. pažyma patvirtina, kad advokato užmokestis už teisinės pagalbos suteikimą sudaro 120 Eur.
25. Įvertinus tai, kad pareiškėjai teisinė pagalba apeliacinės instancijos teisme buvo suteikta, taip pat tai, jog galutinis procesinis sprendimas nagrinėjamoje byloje priimamas pareiškėjos naudai bei vadovaujantis ABTĮ 42 straipsnio 1 dalimi, 40 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos valstybei iš atsakovo priteistina 120 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
26. Atkreiptinas dėmesys, kad priteistos teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, be kita ko, įmokos kodą nurodant 5630, o mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies1 punktu, 40 straipsnio 1, 4, 5 dalimis, 42 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gegužės 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priteisti Lietuvos Respublikos valstybės naudai 120 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Nutartis neskundžiama.