Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) darbininku, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. G. būdamas neblaivus, vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sužeistas žmogus:

R. G. 2024 m. sausio 10 d., apie 11.30 val., (duomenys neskelbtini), Mazūriškių k., Klaipėdos r., būdamas neblaivus (alkotesteriu nustatytas 1,51 promilių neblaivumas, įvertinus paklaidą 1,48 promilių) vairuodamas techniškai netvarkingą (automobilio padangos neatitinka techninių reikalavimų, t. y. visų ratų protektoriaus gylis mažesnis negu 3,0 mm) automobilį „BMW“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kelyje su dviem eismo juostomis, kiekviena kryptimi po vieną eismo juostą, elgdamasis neatsargiai, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių ir kitų asmenų saugumui, nepasirinko saugaus važiavimo greičio turėdamas objektyvią galimybę įvertinti slidžią kelio dangą ir pasirinkti saugų greitį, nesulėtino greičio, ko pasakoje nesuvaldė transporto priemonės, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir kliudė kairėje kelio pusėje, kelkraštyje einančią pėsčiąją I. V. Ko pasakoje eismo įvykio metu buvo nesunkiai sužalota pėsčioji I. V.

Šiais neatsargiais veiksmais R. G. pažeidė kelių eismo taisyklių 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. rugsėjo 15 d. Nr.744 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 p. (Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti), 14 p. (Draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims neblaiviems...), 15 p. (Draudžiama vairuoti techniškai netvarkingą, transporto priemonėms keliamų techninių reikalavimų (toliau – techniniai reikalavimai) neatitinkančią transporto priemonę. <...>), 127 p. (Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas) ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.

Motyvuojamoji dalis

R. G. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, jog jis prisipažino ir gailisi nusikaltęs, siekė atlyginti nusikaltimu padarytą žalą ir dalį jos yra atlyginęs. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismo posėdžio metu kaltinamojo R. G. žmona D. G. prašė atleisti kaltinamąjį R. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį jai kaip laiduotojai, pateikė duomenis apie save. Nurodė, kad ji yra neteista, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, nėra buvusi bausta už vairavimą apsvaigus ar kitus šiurkščius kelių eismo taisyklių pažeidimus; ją su kaltinamuoju sieja tamprūs ryšiai, jie yra sutuoktiniai, kartu gyvena 11 metus ir artimai bendrauja, todėl mano, jog ji R. G. gali daryti teigiamą įtaką. D. G. palaikė šį prašymą ir parodė, kad jos sutuoktinis labai pergyvena dėl šio įvykio, išvis nebevartoja alkoholio, dirba ir jei abu supranta būtinybę atlyginti nukentėjusiajai, draudimui patirtą žalą.

BK 40 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant šiems pagrindams: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teismo nuomone, šioje byloje yra visos sąlygos taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti R. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. R. G. padarė vieną neatsargų nusikaltimą dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Nusikalstamą veiką jis padarė pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir labai gailisi nusikaltęs bei išgyvena dėl kilusių pasekmių, darydamas viską, ką tokiais atvejais turi daryti padorus visuomenės narys - iš karto po eismo įvykio siūlė pagalbą nukentėjusiajai, aplankė ją ligoninėje, bei rūpinosi ją po ir po ligoninės, yra atlyginęs pusę taikos sutartimi sutartos sumos, t.y. 2 500 Eur. R. G. anksčiau neteistas, tačiau baustas administracine tvarka, kaltinamasis kritiškai vertina savo elgesį, nebevartoja alkoholio ir prašo suteikti jam galimybę toliau dirbti ir atlyginti likusią padarytą žalą. R. G. yra dirbantis, vertinamas ir itin teigiamai charakterizuojamas darbdavio, vedęs, augina du nepilnamečius vaikus, taigi turi vien pozityvius gyvenimo tikslus ir jų siekia. Neigiamai R. G. charakterizuojančių duomenų, išskyrus tai, kad 2024 m. sausio 10 d. ryte, jis važiavo neblaivus ir tai neabejotinai turėjo įtakos jo reakcijos greičiui ir kryptingumui, byloje nėra. Visos šios aptartos aplinkybės rodo, kad yra labai didelė tikimybė, kad R. G. laikysis įstatymų ir ateityje nenusikals.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, R. G. atiduotinas pagal laidavimą jo sutuoktinei D. G., kuri yra anksčiau neteista, neturinti galiojančių administracinių nuobaudų ir už šiurkščius pažeidimus nebausta moteris, susijusi su kaltinamuoju artimais ilgametės santuokos ryšiais, gerai žinanti, kaip kaltinamasis išgyveno po šio įvykio, kokią finansinę naštą jų šeimai dėl to dar reiks pakelti ir todėl – labiau nei kas kitas galinti įtakoti jo tolimesnį elgesį ir pasiryžimus. Įvertinus visas čia aptartas aplinkybes, R. G. atiduodamas pagal laidavimą D. G. Taikyti užstatą šiuo atveju, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, ją padariusio asmens ir laiduotojo asmenybes, nėra tikslo, nes tai nepadėtų geriau įgyvendinti baudžiamosios atsakomybės tikslų; tikslingiau palikti kaltinamajam finansinę galimybę atsiskaityti su draudimo bendrove, turinčia į jį regreso teisę dėl visos žalos, išmokėtos nukentėjusiesiems, atlyginimo.

Taigi, įvertinus kaltinamojo asmenybės bruožus, baudžiamojo proceso poveikį kaltininkui, laiduotojos turtinę padėtį, teismas atleidžia R. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodamas jį laiduotojos D. G. atsakomybei, nustatydamas 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą. Baudžiamoji byla R. G. nutrauktina.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės.

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. BK 281 straipsnio 2, 4 ar 6 dalyje numatytą veiką padaręs asmuo yra apsvaigęs nuo alkoholio, neblaivus, kai jam nustatytas 0,41 ir daugiau promilių neblaivumas arba kai jis vengė neblaivumo patikrinimo ar vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.

BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Vadovaudamasis BK 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti kaltininkui baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones, atsižvelgtina tiek į jo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis šia teise, tiek į nustatytas byloje aplinkybes, kaltę, kaltininko padarytus konkrečius KET pažeidimus. Baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, taisomai veikti kaltinamąjį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-25-489/2017). Pagal suformuotą teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252-677/2015, Nr. 2K-362-697/2018, Nr. 2K-262-303/2018, Nr. 2K-372-693/2018 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad R. G. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairuodamas kelių transporto priemonę. Jis padarė vieną iš šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai – kaltinamasis vairavo transporto priemonę, būdamas vidutiniškai apsvaigęs ir tuo kėlė grėsmę eismo saugumui, kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai ir gyvybei; todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 68 straipsniu, jam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones. Atsižvelgiant į visas byloje nustatytas aplinkybes (sunkinančių R. G. atsakomybę aplinkybių nebuvimą, tai, kad jis teisiamas pirmą kartą, atlygino dalį padarytos žalos), nustatomas minimalus šios priemonės taikymo terminas, tai yra – vienerių metų – terminas, kuris skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

BK 72 straipsnyje reglamentuota baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalys). Pažymėtina, kad tais atvejais, kai asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi nuo tų atvejų, kai asmuo yra nuteisiamas. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalies nuostatas bylą nagrinėjantis teismas privalo taikyti kaltininkui (nuteistajam) priklausančio turto konfiskavimą, tačiau tais atvejais, kai asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nurodytais pagrindais arba atleidžiamas nuo bausmės BK X skyriuje nurodytais pagrindais, arba lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje nurodytais pagrindais, baudžiamojo poveikio priemonių, inter alia (be kita ko), ir turto konfiskavimo, taikymo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91-303/2021).

Byloje nustatyta, kad R. G. BK 281 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas automobilį „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis, kurį vairavo R. G., nuosavybės teise priklauso jam, todėl transporto priemonė automobilis „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), turėtų būti konfiskuojama, kaip darant nusikalstamą veiką panaudota priemonė, kadangi be transporto priemonės panaudojimo išvis neįmanomas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 2 dalyje, padarymas. Šiuo atveju, teismas pažymi, jog automobilis „BMW“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvykio metu buvo smarkiai apgadintais, be to, minėtu automobiliu daugiausia naudojasi R. G. žmona, kuri jį naudoja šeimos poreikiams – jie gyvena priemiestyje, todėl vaikus reikia vežti tiek į mokyklą, tiek į darželį, į gydymo įstaigas, šeima turi tik vieną automobilį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo atveju konfiskavus automobilį būtų labai apsunkinta R. G. šeimos padėtis, susijusi su susisiekimu, kad nepagrįstai nukentėtų trečiųjų asmenų – R. G. žmonos ir jų vaikų interesai, todėl spręstina, kad konfiskuoti automobilį šiuo atveju būtų netikslinga. BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Iš byloje esančios VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad vidutinė transporto priemonės „BMW“ vidutinė kaina Lietuvos 14 000 Eur. Iš byloje esančios 2024 m. balandžio 29 d. UAB „Pajūrio autorika“ ataskaitos Nr. 20240429-1 matyti, kad automobilio „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bendras nuvertėjimas detalėms 45,13%, transporto priemonės „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė, įvertinus gedimus ir apgadinimus yra 4 920 Eur, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, ši pinigų suma išieškotina iš kaltinamojo.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas, paskirtas prokuroro 2024 m. kovo 14 d. nutarimu automobiliui „BMW“, VIN: (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas.

Dėl civilinio ieškinio

Šioje byloje yra pareikštas nukentėjusiosios I. V. civilinis ieškinys dėl 1 430,26 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš AB „Lietuvos draudimas“ bei 1 000 Eur advokato pagalbos išlaidų atlyginimo iš kaltinamojo R. G. (2 t., b.l. 63-76).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Pagal įstatymą, atsižvelgiant į neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos santykio pobūdį, išskiriamos dvi nuostolių (žalos) rūšys – tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos) ir negautos pajamos. Tiesioginė žala yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, kuris atsiranda iš karto, tiesiogiai veikiant tam tikrą objektą, o negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas (LAT 2006-06-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006; 2012-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012; 2016-11-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-480-687/2016). Negautos pajamos yra asmens tikėtinos gauti lėšos, kurios negautos dėl to, kad buvo sutrikdyta veikla, iš kurios buvo numatyta jas realiai gauti. Negautas pajamas kaip nuostolius apibūdina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų, ir pajamas suprantant kaip sumą, kurią sudarytų lėšos, kuriomis iš tikro asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių.

Nukentėjusioji I. V. teismo posėdžio metu savo pareikštą civilinį ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad dėl įvykio patyrė didelius išgyvenimus, ilgą laiką išbuvo ligoninėje. Kaltinamasis ją lankė ligoninėje. Kai ją išrašė iš ligoninės, namo parvežė kaltinamasis. Dar jai būnat ligoninėje, traumatologiniame skyriuje, kaltinamasis jos paklausė, kaip jis gali jai atsilyginti. Kaip pasirašė taikos sutartį, jai jau buvo diagnozuotas blauzdikaulio lūžis. Apie lūžį žinojo ir kaltinamasis. Po išrašymo iš ligoninės, kaltinamasis ja rūpinosi. Vasario 5 d. kaltinamajam pasakė, kad dėl to, kad nebegaus iš Sodros nedarbingumo išmokos, todėl taikos sutartimi suderinta 5 000 Eur suma, jos netenkina. Gydymas buvo ilgas, 4 mėnesiams jai buvo nustatytas lovos režimas. Turi neįgalumą, tačiau neįgalumas jai nustatytas iki įvykio. Nukentėjusiosios I. V. atstovas advokatas Rimantas Tumėnas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad civiliniame ieškinyje padaryta rašymo apsiriko klaida ir prašo priteisti 1430,26 Eur turtinę žalą ir 5 500 Eur neturtinę žalą bei 1 000 Eur turėtų išlaidų už advokato teisines paslaugas. Draudimo kompanija išmokėjo nukentėjusiajai 2 500 Eur, prašo šią sumą įskaičiuoti į pareikštą ieškinį. Taikos sutartį pasirašė būtent dėl nurodytų sužalojimų, o tik vėliau buvo nustatytas blauzdikaulio lūžis. Jo manymu, ši taikos sutartis jokių teisinių pasekmių nesukelia, tik patvirtina skolos atlyginimą. Kaltinamojo gynėjas advokatas Vytautas Agintas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad taikos sutartis pasirašyta po to, kai nukentėjusiajai I. V. jau buvo diagnozuotas blauzdikaulio lūžis. Taikos sutartis pasirašyta pačios nukentėjusios iniciatyva. Kaltinamasis nuoširdžiai rūpinosi nukentėjusiąja. Taikos sutartis yra galiojanti ir nenuginčyta. Šiai diena ginčo dėl taikos sutarties teisme nėra. Kaip nurodė nukentėjusioji, kad jos manymu, visi taikos sutarties punktai, išskyrus žalos atlyginimą, yra galiojantys. Kaltinamasis atlygino jai dalį padarytos žalos. Nukentėjusioji gavo iš draudimo bendrovės 2 500 Eur dydžio išmoką. Kaltinamasis nesutiko su pareikštu civikliniu ieškiniu, nurodė, kad yra pasirašyta taikos sutartis, kuri yra galiojanti ir jis vykdo joje nurodytus įsipareigojimus.

Kaip jau minėta, nukentėjusioji I. V. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš AB „Lietuvos draudimo“ priteisti 1 430,26 Eur turtinės žalos atlyginimą. Nukentėjusioji patirtą turtinę žalą grindžia tuo, kad nuo 2024 m. sausio 11 d. iki 2024 m. birželio 5 d. jai buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai, jai padarytą žalą sudaro būtent negautas darbo užmokestis iš VšĮ (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2024 m. sausio 11 d. iki 2024 m. gegužės 8 d. (2 t., b.l. 63-64). Taip pat nukentėjusioji už taksi paslaugas, jai vykstant į gydymo įstaigas, patyrė 2023 Eur dydžio turtinę žalą. Taigi, iš viso nukentėjusiosios patirta turtinė žala yra 1 430,26 Eur.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nukentėjusiajai I. V. laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 11 d. iki 2024 m. liepos 5 d. buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas (2 t., b.l. 67-68, 85). Iš byloje esančios pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį matyti, jog nukentėjusiajai I. V. buvo išmokėtas 599,26 Eur dydžio darbo užmokestis (2 t., b.l. 71). Iš byloje esančio banko sąskaitos išrašo matyti, kad nukentėjusiajai I. V. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba išmokėjo 1 706,48 Eur dydžio išmoką (2 t., b.l. 72). Byloje esantys pinigų priėmimo kvitai patvirtina, jog nukentėjusioji už taksi paslaugas dėl vykimo į gydymosi įstaigas patyrė 203 Eur žalą (2 t., b.l. 73-75). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei aptartą teisinį reglamentavimą, nukentėjusiosios I. V. reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas visiškai, priteisiant jai iš AB „Lietuvos draudimas“ 1 430,26 Eur turtinės žalos atlyginimą.

Taip pat nukentėjusioji I. V. prašė priteisti 5 500 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą iš AB „Lietuvos draudimas“. Nukentėjusioji šį prašymą grindžia tuo, kad ji patyrė fizinį skausmą, tris mėnesius jos koja buvo įtvare, dėl ko ji negalėjo jos priminti, o tai apsunkino jos kasdienių poreikių tenkinimą. Ji nešiojo ortopedinę langetę ir be ramentų pagalbos negalėjo vaikščioti. Kadangi R. G. sudaręs automobilio „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) privalomosios civilinės atsakomybės sutartį su AB „Lietuvos draudimas“. AB „Lietuvos draudimas“ jai išmokėjo 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, todėl ši suma turėtų būti mažinama ir jai turėtų būti priteisiamas 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

Pagal BPK 109 straipsnio nuostatas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis). Vadovaudamasis BPK 115 straipsnio 1 dalies nuostatomis, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Tenkindamas civilinį ieškinį, teismas gali nesilaikyti ieškinio ribų, jeigu ieškinio dydis neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės dydžiui. Pažymėtina, kad teismo išvada dėl nustatytos nusikaltimu padarytos žalos fakto ir jos dydžio turi būti pagrįsta ir motyvuota. Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85/2011, 2K-472-303/2015, 2K-21-942/2016). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad dėl nusikalstamos veikos atsiradusi žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti civilinis ieškovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84-648/2019).

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją įvertinti palikta teismui, kuris turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsniu, bet ir 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika.

Esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, yra nusikalstama veika nukentėjusiajam sukelti padariniai. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2008, 2K-429/2013, 2K-331-976/2018, 2K-70-458/2020). Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kančia nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susijusios su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2008, 2K-429/2013, 2K-125-697/2018).

Pažymėtina, kad vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus darbo veiklai, šeiminiam gyvenimui ir pan. Byloje esantys duomenys neabejotinai patvirtina, jog nukentėjusioji I. V. patyrė neturtinę žalą dėl kaltinamojo R. G. neteisėtų veiksmų. Byloje esantys specialisto išvada Nr. G 142/2024(03), patvirtina, kad I. V. konstatuotas dešinio blauzdikaulio artimojo galo intrasąnarinis lūžimas be dislokacijos, nenurodant kitų išorinių mechaninių sužalojimų. Minėtas sužalojimas yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties, nes dėl kaulų lūžių sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (ilgalaikiai) (1 t., b. l. 100-101). Taip pat baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina, jog po įvykio I. V. buvo nedarbinga daugiau negu 10 dienų. Teismas įvertina ir kaltinamojo R. G. elgesį po nusikaltimo padarymo – savo kaltę pripažino visiškai, kritiškai vertino savo elgesį, nukentėjusiosios atsiprašė, suteikė jai reikiamą ir būtiną pagalbą ir savo noru atlygino dalį padarytos žalos. Be to, tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios 2024 m. sausio 16 d. buvo sudaryta taikos sutartis. Sutarties 2 punkte nurodyta, kad R. G. sutinka I. V. kompensuoti dėl eismo įvykio jos patirtus nuostolis, patirtą turtinė ir neturtinę žalą, sumokant 5 000 Eur (penkių tūkstančių eurų) sumą. Kaltinamasis 2024 m. sausio 16-17 dienomis nukentėjusiajai pervedė 2 500 Eur dydžio sumą (1 t., b. l. 165). Minėtą taikos sutartį pasirašė kaltinamasis ir nukentėjusioji, taigi būtent šios šalys yra taikos sutarties šalys ir joms kyla teisinės pasekmės pagal minėtą sutartį. Teismas pažymi ir tai, kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų sužalojimų I. V. nenustatytos ilgalaikės pasekmės sveikatai.

Atsižvelgdamas į anksčiau aptartus neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų vertinimo principus, įvertinęs nurodytą teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose ir šioje byloje nustatytas aplinkybes – nukentėjusiosios patirtų sužalojimų mastą ir pobūdį, jai taikyto gydymo rūšį bei trukmę, jos nedarbingumo trukmę, nukentėjusiajai sukeltus fizinius nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, taip pat tai, kad objektyviais duomenimis (medicinos dokumentuose), nėra nustatyta, kad nukentėjusiosios patirti sužalojimai turės įtakos jos gyvenimo kokybei ateityje, bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, konstatuoja, kad šiuo atveju nukentėjusiosios patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti tinkama satisfakcija turėtų būti atitinkamai 500 Eur. Ši suma nustatytina, atsižvelgiant į tai, kad tiek kaltinamasis nukentėjusiajai jau yra išmokėjęs 2 500 Eur, tiek draudimo bendrovė taip pat nukentėjusiajai išmokėjo 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, todėl iš nukentėjusios reikalavimas tenkinamas iš dalies ir iš AB „Lietuvos draudimas“ neturtinei žalai atlyginti prašoma priteisti suma mažinama iki 500 Eur dydžio.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį.

Nukentėjusioji I. V. prašė priteisti iš kaltinamojo R. G. jos patirtas 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu. Kaip jau minėta anksčiau, tarp kaltinamojo R. G. ir nukentėjusiosios I. V. 2024 m. sausio 16 d. buvo pasirašyta ir sudaryta taikos sutartis. Minėtos sutarties 8 p. nurodoma, kad „šalys aiškiai susitaria, kad I. V. nereikalaus daugiau jokių papildomų išlaidų, negautų pajamų, neturtinės žalos, turtinės žalos ar kitokių išlaidų atlyginimo dėl eismo įvykio, įskaitant bei neapsiribojant ir jos patiriamas išlaidas už advokato suteikiamą teisinę pagalbą jeigu tokia bus teikiama“. Minėta sutartis yra pasirašyta tarp šalių, t.y. kaltinamojo ir nukentėjusiosios, minėta sutartis nėra nuginčyta įstatymo tvarka, todėl yra galiojanti ir sukurianti teisines pasekmes taikos sutarties šalims. Esant tokioms aplinkybėms, šių išlaidų priteisimas būtų neteisingas, todėl proceso išlaidos iš kaltinamojo R. G. nukentėjusiajai nepriteistinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas su skaitmenine laikmena, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

nusprendžia:

R. G. (R. G.) vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalį, pagal laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Perduoti R. G. laiduotojos D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybėn, nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą.

Išaiškinti D. G., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti R. G., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu R. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti vienerius metus vairuoti kelių transporto priemones, šios poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, skirti R. G. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą bei išieškoti iš R. G. konfiskuotino turto – automobilio „BMW“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 4 920 Eur (keturis tūkstančius devynis šimtus dvidešimt eurų) į valstybės biudžetą.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą, paskirtą prokuroro 2024 m. kovo 14 d. nutarimu, automobiliui BMW 5ER REIHE, VIN: (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti iš civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei I. V. 1 430,26 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus trisdešimt eurų 26 ct) turtinės žalos atlyginimo ir 500 Eur (penkis šimtus eurų) patirtai neturtinei žalai atlyginti. Kitą civilinio ieškinio reikalavimo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su skaitmenine laikmena, pridėtą prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.