- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-05
- Bylos Nr.
- 1A-215-795/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-02176-2024-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Savinijus Katauskas, Kristina Kakurinė, Lina Nainienė
- Nukentėjusysis
- I. V.
- Civilinis atsakovas
- AB „(duomenys neskelbtini)“
- Civilinis ieškovas
- I. V.
- Kategorijos
- 2.1.14.2Advokato darbo apmokėjimas (BPK 106 str.)
- 2.1.15.1.1Turtinė žala
- 2.1.15.1.2Neturtinė žala
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.4.6.4.4Jeigu netinkamai išspręsti kiti nuosprendžio klausimai (BPK 328 str. 4 p.)
- 2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Kakurinės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Savinijaus Katausko ir Linos Nainienės,
atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės R. G. (R. G.) gynėjai (duomenys neskelbtini) M. S.,
viešame teismo posėdyje apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinės atsakovės AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo (duomenys neskelbtini) G. T. ir civilinės ieškovės (nukentėjusiosios) I. V. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. liepos 10 d. nuosprendžio, kuriuo R. G., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 2 dalį, pagal laidavimą be užstato ir baudžiamoji byla nutraukta.
R. G. perduotas laiduotojos D. G. atsakomybėn, nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, R. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vienerius metus vairuoti kelių transporto priemones, šios poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, R. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – nuspręsta iš R. G. išieškoti konfiskuotino turto – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 4 920 Eur, į valstybės biudžetą.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas, paskirtas prokuroro 2024 m. kovo 14 d. nutarimu, automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, VIN: (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), paliktas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Iš civilinės atsakovės AB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei I. V. priteistas 1 430,26 Eur turtinės žalos atlyginimas ir 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Kita civilinio ieškinio dalis atmesta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. R. G. buvo kaltinamas ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad, būdamas neblaivus, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sužeistas žmogus:
1.1. R. G. 2024 m. sausio 10 d., apie 11.30 val., (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (alkotesteriu nustatytas 1,51 promilių neblaivumas, įvertinus paklaidą, 1,48 promilių), vairuodamas techniškai netvarkingą (automobilio padangos neatitinka techninių reikalavimų, t. y. visų ratų protektoriaus gylis mažesnis negu 3,0 mm) automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kelyje su dviem eismo juostomis, kiekviena kryptimi po vieną eismo juostą, elgdamasis neatsargiai, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių ir kitų asmenų saugumui, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, turėdamas objektyvią galimybę įvertinti slidžią kelio dangą ir pasirinkti saugų greitį, nesulėtino greičio, dėl to nesuvaldė transporto priemonės, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir kliudė kairėje kelio pusėje, kelkraštyje einančią pėsčiąją I. V. Eismo įvykio metu buvo nesunkiai sužalota pėsčioji I. V.
1.2. Šiais neatsargiais veiksmais R. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) 2021 m. rugsėjo 15 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 punktą (Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti, privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti), 14 punktą (Draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims <...> neblaiviems), 15 punktą (Draudžiama vairuoti techniškai netvarkingą, transporto priemonėms keliamų techninių reikalavimų (toliau – techniniai reikalavimai) neatitinkančią transporto priemonę <...>), 127 punktą (Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas), ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.
II. Apeliacinių skundų argumentai
2. Civilinės atsakovės AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas (duomenys neskelbtini) G. T. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. liepos 10 d. nuosprendį ir civilinį ieškinį atmesti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Remiantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – ir TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, visos AB „(duomenys neskelbtini)“ padarytos išmokos yra ir bus išieškomos iš R. G., nes nagrinėjamą eismo įvykį jis padarė būdamas neblaivus. Tai žinodamas, R. G. su nukentėjusiąja I. V. 2024 m. sausio 16 d. sudarė taikos sutartį dėl visiško turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Šioje taikos sutartyje buvo susitarta dėl 5 000 Eur bendro turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (2 500 Eur sumą I. V. sumokėjo pats R. G., o likusią dalį sumokėjo AB „(duomenys neskelbtini)“). Tokiu būdu minėta taikos sutartis dar iki nuosprendžio priėmimo buvo įvykdyta visiškai. Tuo tarpu, pažeisdama taikos sutartyje prisiimtus įsipareigojimus, I. V. pateikė civilinį ieškinį. Nežiūrint to, kad nukentėjusioji I. V. dar iki nuosprendžio paskelbimo gavo visą sutartą žalos atlyginimą, pirmosios instancijos teismas jai papildomai priteisė 1 430,26 Eur turtinės žalos ir 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog žalos sukėlėjas ir nukentėjusysis gali sudaryti susitarimą dėl žalos atlyginimo ir tai neprieštarauja jokioms imperatyvioms įstatymo nuostatoms, netgi priešingai, skatina teisinės taikos įtvirtinimą tarp minėtų asmenų. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad civilinė ieškovė I. V., apklausiama teismo posėdžio metu patvirtino, jog taikos sutarties pasirašymo metu ji jau žinojo apie savo blauzdikaulio lūžį, todėl nėra pagrindo teigti, kad taikos sutartį ji pasirašė dėl suklydimo. Jokioje proceso stadijoje I. V. neprašė pripažinti sudarytą taikos sutartį negaliojančia (nei dėl suklydimo, nei dėl apgaulės, nei dėl grasinimo ar pan.), todėl sutartis yra vykdytina. Skundžiamame nuosprendyje yra nurodyta, kad: „Minėta sutartis yra pasirašyta tarp šalių, t. y. kaltinamojo ir nukentėjusiosios, minėta sutartis nėra nuginčyta įstatymų nustatyta tvarka, todėl yra galiojanti ir sukelianti teisines pasekmes taikos sutarties šalims“. Taigi keista, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje, spręsdamas dėl vieno klausimo (proceso išlaidų), vadovaujasi minėta taikos sutartimi, o spręsdamas kitą klausimą (žalos atlyginimo), ją ignoruoja. Nors tiesiogiai pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje taip nepasisako, bet tikėtina, jog laiko, kad taikos sutartis yra taikytina tik kaltinamajam ir nukentėjusiajai, t. y. neva netaikytina civilinės atsakomybės draudikui AB „(duomenys neskelbtini)“.
2.3. AB „(duomenys neskelbtini)“ dėl nagrinėjamo įvykio neturi jokių savarankiškų teisinių santykių su nukentėjusiąja I. V. – nei sutartinių (neturi draudimo sutarties su I. V.), nei deliktinių (nepadarė žalos I. V.). AB „(duomenys neskelbtini)“ turi sutartinius civilinės atsakomybės draudimo santykius su atleistuoju nuo baudžiamosios atsakomybės, kurių esmė yra ta, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ atlygina žalą už jį ta apimtimi, kuria jam kyla civilinė atsakomybė dėl nurodytos transporto priemonės valdymo, t. y. AB „(duomenys neskelbtini)“ turi atlyginti žalos tiek, kiek jos turi atlyginti R. G. (nei daugiau, nei mažiau), todėl ir teismų praktikoje civilinės atsakomybės draudiko išmokos yra laikomos kaltinamojo (žalos sukėlėjo) žalos atlyginimu. Be to, pagal minėtą TPVCAPDĮ nuostatą visos dėl nagrinėjamo įvykio AB „(duomenys neskelbtini)“ padarytos išmokos yra ir bus išieškomos iš atleistojo nuo atsakomybės R. G. Taikos sutarties 8 punkte aiškiai ir nedviprasmiškai yra nurodyta, kad 5 000 Eur suma yra „galutinis ir pilnas žalos atlyginimas“ I. V. ir kad ji „nereikalaus daugiau jokių papildomų išlaidų, negautų pajamų, neturtinės žalos <...>“, nekonkretizuojant, iš kokių asmenų.
2.4. Apeliaciniame skunde apibendrinant teigiama, kad teisiniu požiūriu neįmanoma tokia situacija, jog civilinės atsakomybės draudikas būtų atsakingas didesne apimtimi, nei yra atsakingas savo atsakomybę apsidraudęs tiesioginis žalos sukėlėjas. Šiuo konkrečiu atveju, jei atleistasis nuo atsakomybės R. G. yra atsakingas 5 000 Eur dėl visos (turtinės ir neturtinės) žalos bei atstovavimo išlaidų, tai ir AB „(duomenys neskelbtini)“ yra atsakingas ta pačia apimtimi.
3. Civilinė ieškovė (nukentėjusioji) I. V. apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. liepos 10 d. nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio pakeisti – patenkinti civilinės ieškovės reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Skunde nurodoma, jog, atsisakydamas tenkinti ieškinio reikalavimą priteisti bylinėjimosi išlaidas, pirmosios instancijos teismas vadovavosi tarp R. G. ir nukentėjusiosios I. V. 2024 m. sausio 16 d. sudarytos taikos sutarties 8 punktu, kuriame nurodyta, kad šalys taip pat susitaria, jog I. V. nereikalaus daugiau jokiu papildomu išlaidų, negautų pajamų, neturtinės žalos, turtinės žalos atlyginimo ar kitokių išlaidų atlyginimo dėl eismo įvykio, įskaitant, bet neapsiribojant, ir jos patiriamos žalos atlyginimo už (duomenys neskelbtini) suteikiamą teisinę pagalbą, jeigu tokia bus teikiama.
3.2. Baudžiamojoje byloje nukentėjusioji ir civilinė ieškovė I. V. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 430,26 Eur turtinės ir 5 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Civilinė atsakovė AB „(duomenys neskelbtini)“, gavusi civilinio ieškinio kopiją su procesiniais dokumentais, į nukentėjusiosios sąskaitą pervedė 2 500 Eur, pirmosios instancijos teismas jos naudai priteisė 1 430,26 Eur turtinės ir 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Tokiu būdu bendrai buvo patenkintas 4 430,26 Eur civilinio ieškinio reikalavimas, kas sudaro 64 proc. nuo bendros civilinio ieškinio sumos.
3.3. Civilinės ieškovės patirtas 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidas už (duomenys neskelbtini) pagalbą sudaro ne tik jo dalyvavimas baudžiamosios bylos nagrinėjime, bet ir dalyvavimas ikiteisminio tyrimo veiksmuose, konsultacijos bei civilinio ieškinio parengimas. Civilinė ieškovė mano, jog nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl bylinėjimosi išlaidų.
4. Teismo posėdžio metu civilinės atsakovės AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas G. T. nukentėjusiosios civilinį ieškinį prašė atmesti, o savąjį tenkinti. Nukentėjusioji I. V. prašė tenkinti jos apeliacinį skundą. Nuteistojo gynėja (duomenys neskelbtini) M. S. ir prokuroras prašė civilinės atsakovės AB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą tenkinti, o nukentėjusiosios I. V. apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo (duomenys neskelbtini) G. T. apeliacinis skundas atmetamas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o civilinės ieškovės (nukentėjusiosios) I. V. apeliacinis skundas tenkinamas ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. liepos 10 d. nuosprendis keičiamas dėl kitų netinkamai išspręstų klausimų (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir 328 straipsnio 4 punktas).
6. Civilinės atsakovės AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir atmesti nukentėjusiosios civilinį ieškinį, tuo tarpu nukentėjusioji I. V. prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį ir priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Taigi pirmosios instancijos teismo nustatytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės ir R. G. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės apeliaciniuose skunduose nėra ginčijami. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje baudžiamojoje byloje nenustatyta esminių BPK pažeidimų gaunant duomenis, kurie skundžiamą nuosprendį priėmusio teismo buvo pripažinti įrodymais, juos vertinant bei nagrinėjant baudžiamąją bylą. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, įrodymus įvertino, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, nustatydamas faktines nusikalstamų veikų aplinkybes ir kvalifikuodamas nusikalstamą veiką bei atleisdamas atsakingą asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamąjį įstatymą taikė teisingai. Atsižvelgiant į tai, apeliacine tvarka baudžiamoji byla tikrinama tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose – dėl civilinio ieškinio (ne)tenkinimo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Dėl nukentėjusiosios I. V. civilinio ieškinio
7. Šioje byloje yra pareikštas nukentėjusiosios I. V. civilinis ieškinys dėl 1 430,26 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš AB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 2, b.l. 63–76). Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu, atleisdamas R. G. nuo baudžiamosios atsakomybės, nukentėjusiosios I. V. civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir nukentėjusiajai iš civilinės atsakovės AB „(duomenys neskelbtini)“ priteisė 1 430,26 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Kita civilinio ieškinio dalis buvo atmesta. Taigi pagrindinis klausimas yra nukentėjusiosios pareikšto civilinio ieškinio ir 2024 m. sausio 16 d. tarp R. G. ir I. V. sudarytos taikos sutarties (t. 1, b. l. 161–164) santykis.
8. Nukentėjusioji I. V. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu savo pareikštą civilinį ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad dėl įvykio patyrė didelius išgyvenimus, ilgą laiką buvo ligoninėje. R. G. ją lankė, kai išrašė, parvežė namo. Dar I. V. būnat ligoninėje, R. G. paklausė, kaip gali jai atsilyginti. Vasario 5 d. nukentėjusioji R. G. pasakė, kad dėl to, jog nebegaus iš (duomenys neskelbtini) valdybos nedarbingumo išmokos, taikos sutartimi suderinta 5 000 Eur suma jos nebetenkina. Gydymas buvo ilgas, 4 mėnesiams nukentėjusiajai buvo nustatytas lovos režimas (t. 2, b. l. 157). Nukentėjusiosios I. V. atstovas (duomenys neskelbtini) R. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad civiliniame ieškinyje padaryta rašymo apsiriko klaida ir prašė priteisti 1 430,26 Eur turtinę žalą ir 5 500 Eur neturtinę žalą bei 1 000 Eur turėtų išlaidų už (duomenys neskelbtini) teisines paslaugas. Draudimo kompanija išmokėjo nukentėjusiajai 2 500 Eur, (duomenys neskelbtini) prašė šią sumą įskaičiuoti į pareikštą ieškinį. Jis nurodė, jog taikos sutartis buvo pasirašyta būtent dėl nurodytų sužalojimų, o tik vėliau buvo nustatytas blauzdikaulio lūžis (t. 2, b. l. 156–157). Tiek atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės R. G., tiek civilinė atsakovė AB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajai I. V. jau yra atlyginę po 2 500 Eur neturtinės žalos.
9. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.245 straipsnio 1 dalis). Pagal atsiradimo pagrindus skiriamos dvi civilinės atsakomybės rūšys – sutartinė ir deliktinė (CK 6.245 straipsnio 2 dalis). CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško nuostolių (kurie yra piniginė žalos išraiška, CK 6.249 straipsnio 1 dalis) atlyginimo principas, kuris reiškia, jog, pažeidus įstatymų saugomą asmens teisę arba teisėtą interesą, šiam asmeniui padaryta žala turi būti atlyginama visiškai. Šis principas nėra absoliutus, todėl įstatyme gali būti nustatyti pagrindai, o šalys gali sudaryti susitarimą, ribojantį ar pašalinantį atsakomybę (į sutartį įtraukti šalies atsakomybę ribojančias ar ją pašalinančias nuostatas). Atitinkamai CK 6.283 straipsnio, reglamentuojančio žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju, 1 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. CK 6.283 straipsnio 2 dalyje nustatytas dėl sveikatos sužalojimo asmeniui atsirandančių nuostolių turinys: šiuos nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos. Aptartos teisės normos įtvirtina specialius civilinės deliktinės atsakomybės atvejus, kai civilinė atsakomybė kyla pažeidus asmens sveikatą. Tokiais atvejais teisę į žalos atlyginimą įgyja pats nukentėjusysis. Žala atlyginama nuo jos padarymo dienos, o jei žala atsirado vėliau – nuo žalos atsiradimo dienos. Sprendžiant dėl žalos dydžio, teisiškai reikšmingi CK įtvirtinti žalos dydžio nustatymo kriterijai (CK 6.248 straipsnio 4 dalis, 6.249 straipsnis, 6.250 straipsnis ir kt.).
10. Remiantis specialiuoju teisės aktu – Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu, autoavarijos metu padarytą žalą atlygina draudikas, apdraudęs atsakingo už autoavarijos metu padarytą žalą asmens civilinę atsakomybę (TPVCAPDĮ 20 straipsnio 1 dalis). Asmeniui padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas (TPVCAPDĮ 18 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamoje byloje atsakingo draudiko (civilinės atsakovės) pareiga mokėti draudimo išmoką teisę į ją įgijusiai nukentėjusiajai kilo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties ir TPVCAPDĮ pagrindu. Teisės aktai nenustato draudimo po to, kai žalos padaryta, sudaryti sutartį dėl žalos atlyginimo su kiekvienu teisę į išmoką turinčiu asmeniu (kreditoriumi). Tokio pobūdžio susitarimai jų šalims turi įstatymo galią, yra teisiškai įpareigojantys, jei neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normos, viešajai tvarkai ar gerai moralei. Vis dėlto pagal CK 6.252 straipsnio 1 dalį šalių susitarimas dėl civilinės atsakomybės už nuostolius (žalą), padarytus dėl skolininko tyčios ar didelio neatsargumo, netaikymo ar jos dydžio apribojimo negalioja. Draudžiama apriboti ar panaikinti civilinę atsakomybę už sveikatos sužalojimą, gyvybės atėmimą ar neturtinę žalą. Taigi CK 6.252 straipsnyje įtvirtintas imperatyvus draudimas tam tikrais atvejais šalims iš anksto susitarti dėl atsakomybės ribojimo ar jos pašalinimo. Remiantis šiuo straipsniu, galima išskirti tokius atsakomybę ribojančių susitarimų negaliojimo pagrindus – susijusius su skolininko kalte, susijusius su objektu, kuriam padaryta žala, ir žalos rūšimi.
11. Draudimas sudaryti atsakomybę ribojančius susitarimus, kuriais siekiama pašalinti ar apriboti atsakomybę už žalą asmeniui (už sveikatos sužalojimą) ar neturtinę žalą, grindžiamas išskirtine prigimtinių teisių apsauga bei siekiu apsaugoti neturtinius asmens interesus, kuriuos pažeidus grąžinti nukentėjusį asmenį į buvusią padėtį iš esmės galima tik sumokėjus atitinkamą piniginę kompensaciją. Vis dėlto svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad CK 6.252 straipsnis yra taikomas būtent išankstiniams susitarimams dėl atsakomybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-1073/2021). Nagrinėjamu atveju civilinis ieškinys buvo pateiktas jau bylą nagrinėjant teisme, t. y. po taikos sutarties pasirašymo, kuri buvo pasirašyta dar iki teisminio bylos nagrinėjimo. Tai rodo, jog nukentėjusioji I. V. nebesutinka su sutartu žalos atlyginimu. Tai, kad R. G. sukėlė eismo įvykį, būdamas neblaivus, laikytina dideliu neatsargumu, o, vadovaujantis imperatyviomis įstatymo nuostatomis, tokiu atveju negalioja jokie susitarimai dėl žalos apribojimo. Pažymėtina, jog eismo įvykis, kurio metu buvo sužalota nukentėjusioji, įvyko 2024 m. sausio 10 d., o taikos sutartis tarp nukentėjusiosios I. V. ir R. G. buvo sudaryta 2024 m. sausio 16 d., t. y. nuo eismo įvykio praėjus vos kelioms dienoms. Byloje esanti 2024 m. vasario 13 d. (duomenys neskelbtini) išvada Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad I. V. konstatuotas dešinio blauzdikaulio artimojo galo intrasąnarinis lūžimas be dislokacijos, nenurodant kitų išorinių mechaninių sužalojimų. Minėtas sužalojimas yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties, nes dėl kaulų lūžių sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (t. 1, b. l. 100–101). Taip pat baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina, jog po įvykio I. V. buvo nedarbinga daugiau negu 10 dienų. Galima daryti neabejotiną išvadą, jog tuo metu, kai buvo sudaryta taikos sutartis, nei tikslių sužalojimų, nei konkretaus žalos dydžio, tuo labiau gijimo laikotarpio, nukentėjusioji I. V. negalėjo žinoti. Taigi joks žalą ribojantis susitarimas negalėjo būti sudarytas.
12. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nustatytų faktinių aplinkybių kontekste bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl tokio pobūdžio susitarimo atitikties CK nuostatoms ir jo galiojimo, o tai buvo būtina padaryti tinkamam sprendimui priimti. Šiuo atveju aktualu tai, jog pagal CK 6.252 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas šalių susitarimas dėl civilinės atsakomybės už nuostolius (žalą), padarytus dėl skolininko tyčios ar didelio neatsargumo, netaikymo ar jos dydžio apribojimo negalioja. Draudžiama apriboti ar panaikinti civilinę atsakomybę už sveikatos sužalojimą ar neturtinę žalą. Taigi šalys savo susitarimu negali pakeisti imperatyviųjų teisės normų, nustatančių civilinę atsakomybę, jos formą ar dydį. Atsižvelgiant į tai, jog I. V. ir R. G. susitarimas buvo sudarytas nuo eismo įvykio praėjus vos kelioms dienoms, nežinant I. V. sukeltos žalos tikslaus masto ir dydžio, konkrečių padarytų sužalojimų ir sveikimo (ligos) laiko, o sužalojimai buvo padaryti dėl itin didelio R. G. neatsargumo (vairuojant transporto priemonę neblaiviam), toks taikos susitarimas, kuris apriboja žalos atlyginimą, tarp įvykio šalių negalėjo būti sudarytas, nes tai prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms.
13. Atsižvelgiant į visa tai, kas buvo aptarta, darytina išvada, jog 2024 m. sausio 16 d. tarp I. V. ir R. G. sudaryta taikos sutartis dėl žalos atlyginimo pripažintina niekine, nes prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl negalioja. Taigi pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai I. V. klausimą, nepriklausomai nuo to, kas buvo sutarta 2024 m. sausio 16 d. taikos sutartimi. Kadangi civilinės atsakovės AB „(duomenys neskelbtini)“ apeliaciniame skunde nėra ginčijamas nukentėjusiajai priteistos turtinės ir neturtinės žalos dydis, o pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas dėl priteistinos žalos dydžio, teisingai ir tinkamai taikė įstatymo normas bei vadovavosi suformuota teismų praktika, apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu plačiau nepasisako. Civilinės atsakovės AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo apeliacinis skundas atmetamas, nes nukentėjusiosios civilinis ieškinys buvo tenkintas teisėtai ir pagrįstai.
Dėl proceso išlaidų atlyginimo pirmosios instancijos teisme
14. Civiliniame ieškinyje nukentėjusioji I. V. taip pat prašė priteisti 1 000 Eur proceso išlaidų, skirtų (duomenys neskelbtini) pagalbai apmokėti. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas (duomenys neskelbtini), kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Nagrinėjamu atveju jau buvo pasisakyta, kad 2024 m. sausio 16 d. sudaryta taikos sutartis yra negaliojanti, todėl negalima remtis šios sutarties nuostatomis, sprendžiant proceso išlaidų atlyginimo klausimą. Taikos sutarties sudarymo metu nebuvo žinoma nei proceso trukmė, nei jo sudėtingumas, o priteisiamos proceso išlaidos turi atitikti realumo ir pagrįstumo kriterijus, t. y. proceso išlaidų negalima sumokėti į priekį.
15. Nukentėjusiosios I. V. apeliaciniame skunde yra teisingai pažymėta, kad civilinės ieškovės patirtas 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidas už (duomenys neskelbtini) pagalbą sudaro ne tik atstovo dalyvavimas baudžiamosios bylos nagrinėjime, bet ir jo dalyvavimas ikiteisminio tyrimo veiksmuose, konsultacijos bei civilinio ieškinio parengimas. Reikia pažymėti, jog nukentėjusiosios I. V. civilinį ieškinį pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino – buvo priteista visa prašoma turtinės žalos atlyginimo suma ir dalis neturtinės žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintose rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo nustatyti atlygintinų išlaidų maksimalūs dydžiai, o konkretūs atlygintinų išlaidų baudžiamosiose bylose dydžiai nustatomi atsižvelgiant į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, apimtį; baudžiamojo proceso trukmę; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių poreikį; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę negu registruota (duomenys neskelbtini) darbo vieta; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; ginamojo ar atstovaujamojo elgesį proceso metu (piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis); (duomenys neskelbtini) darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-115-387/2023).
16. Spręsdamas proceso išlaidų atlyginimo klausimą, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į bylos sudėtingumą ir jos apimtį, kad byla nebuvo didelės apimties ir sudėtinga, taip pat į atstovo darbo ir laiko sąnaudas atstovaujant nukentėjusiosios interesus ne tik teisme, bet ir ikiteisminio tyrimo metu, atstovo ruoštų dokumentų pobūdį, apimtį ir skaičių, vykusių posėdžių skaičių bei trukmę, atstovo patirtas kelionės išlaidas, taip pat atsižvelgia ir į tai, kad nukentėjusiosios I. V. civilini ieškinys buvo tenkintas iš dalies. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad prašoma priteisti 1 000 Eur atstovavimo išlaidų suma yra proporcinga suteiktų teisinių paslaugų apimčiai, nėra aiškiai per didelė. Taigi nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės I. V. apeliacinis skundas tenkintinas: jos patirtos 1 000 Eur išlaidos (duomenys neskelbtini) pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės R. G.
Dėl proceso išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme
17. Klaipėdos apygardos teisme 2024 m. lapkričio 5 d. buvo gautas (duomenys neskelbtini) tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus prašymas „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ priteisimo Nr. (duomenys neskelbtini), jame prašoma valstybei priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 181,25 Eur – iš R. G. BPK 106 straipsnio 2 dalyje, be to, kas jau minėta, numatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos taip pat galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje. Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į tai, kad, Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą pagal paduotus apeliacinius skundus, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį. Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. spalio 21 d. nutartimi R. G. buvo paskirta gynėja (duomenys neskelbtini) M. S. (t. 3, b. l. 15–16).
18. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 3 dalies c) punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra numatyti Baudžiamojo proceso kodekse. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą bei teisė turėti (duomenys neskelbtini) yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti (duomenys neskelbtini) kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali.
19. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų (duomenys neskelbtini) paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundą byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-46-895/2015, 2K-14-895/2015, 2K-110-699/2015 ir kt.). Kaip jau minėta, gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo būtinas, dėl to buvo kreiptasi į (duomenys neskelbtini) tarnybą ir tarnybos koordinatoriaus sprendimu parinktas (duomenys neskelbtini), suteikęs R. G. antrinę teisinę pagalbą. Atkreiptinas dėmesys, jog byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal civilinės atsakovės AB „(duomenys neskelbtini)“ ir nukentėjusiosios I. V. apeliacinius skundus, o pats R. G. apeliacinio skundo neteikė. R. G. (duomenys neskelbtini) taip pat nepateikė jokių procesinių dokumentų teismui (pavyzdžiui, atsiliepimo). Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, įrodymų tyrimas nebuvo atliekamas, (duomenys neskelbtini) M. S. pasisakė tik baigiamųjų kalbų metu, posėdis truko tik 32 minutes, nebuvo sprendžiami kaltės ar įrodymų vertinimo klausimai, byla nedidelės apimties ir nesudėtinga. Esant nurodytoms aplinkybėms, (duomenys neskelbtini) tarnybos prašymas priteisti iš R. G. 181,25 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 328 straipsnio 4 punktu,
nutaria:
civilinės atsakovės AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo (duomenys neskelbtini) G. T. apeliacinį skundą atmesti.
Civilinės ieškovės (nukentėjusiosios) I. V. apeliacinį skundą tenkinti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. liepos 10 d. nuosprendį pakeisti:
panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. liepos 10 d. nuosprendžio dalį, kuria atmestas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir pripažinti proceso išlaidomis bei iš atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės R. G. (R. G.) priteisti 1 000 Eur nukentėjusiajai I. V. (duomenys neskelbtini) paslaugoms pirmosios instancijos teisme atlyginti.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
(duomenys neskelbtini) tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus prašymą iš R. G. priteisti 181,25 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atmesti.