Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-289-1043/2023

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-03-16
Bylos Nr.: e2A-289-1043/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-16920-2021-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Edita Šliumpienė, Anita Sereikienė, Virginija Gudynienė
Ieškovas: V. V. P.
Atsakovas: A. R.
Trečiasis asmuo: R. R., notaras M

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-289-1043/2023Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16920-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.4.8; 3.1.7.4; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 16 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės, Anitos Sereikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Editos Šliumpienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. V. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1227-1088/2022 pagal patikslintą ieškovo V. V. P. ieškinį atsakovui A. R. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys R. R., notaras M. V..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas V. V. P. (toliau – ieškovas) patikslintu ieškiniu teismo prašė pripažinti negaliojančiu M. D. P. (duomenys neskelbtini) Kauno miesto 28-ajame notarų biure sudarytą testamentą, notarinio registro Nr. MV-4293, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad pagal Kauno rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto pirmininko išduotą orderį Nr. 151, turėjo teisę nuo 1982 m. rugpjūčio 27 d. apsigyventi bute, (duomenys neskelbtini) (toliau – butas). Asmeninėmis lėšomis, 1992 m. gegužės 20 d., kartu su sutuoktine M. D. P. (toliau – sutuoktinė, testatorė), bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo butą. Ieškovas su sutuoktine vedė bendrą ūkį ir kartu gyveno iki jos mirties. Ieškovui kreipusi į notarą dėl palikimo priėmimo, tapo žinoma, jog sutuoktinė (duomenys neskelbtini) sudarė oficialų testamentą, kuriuo ½ buto paliko sūnui A. R., kuris ja visiškai nesirūpino. Atsakovas sergančios motinos neprižiūrėdavo, tačiau naudojosi jos gerumu, gaudavo iš jos lėšų, už kuriuos pirkdavo svaigiuosius gėrimus. Atsakovas turi gyvenamąją vietą, todėl jam butas nėra reikšmingas. Sutuoktinė 2012 m. gegužės 24 d. negalėjo savo valia ir pilnu protu sudaryti vienašalio sandorio, nes 2010 m. spalio 15 d. jai buvo nustatyta galvos smegenų aneurizma ir pasireiškusios komplikacijos. 2010 m. spalio 15 d., M. D. P. atlikus protinės būklės mini tyrimą (MMT) nustatytas kognityvinės funkcijos sutrikimas, kas rodo, jog pacientei pasireiškė lengva demencija, kaip viena iš komplikacijos, sutrikus galvos smegenų veiklai. Medicininiai dokumentai patvirtina, kad sutuoktinei diagnozuoti ir nuolatiniai galvos kraujotakos sutrikimai, kas reiškia, jog smegenys galimai negaudavo pakankamai deguonies, todėl protinės veiklos palaikymas buvo komplikuotas. Testatorei dėl galvos smegenų aneurizmos pasireiškė dar viena komplikacija, t. y. mišrus nerimo ir depresijos sutrikimas. Prieš sudarant testamentą testatorės sveikata buvo itin prastos būklės, kas leidžia daryti išvadą, jog 2012 m. gegužės 24 d. sudarytas oficialus testamentas, po nustatytos ligos ir jos komplikacijų, buvo surašytas nepriklausomai nuo tikrosios asmens valios, vienašalis sandoris buvo sudarytas neteisingai, pasinaudojant testatorės tokia būsena, kuri negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, todėl sudarytas sandoris pripažintinas negaliojančiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.89 straipsnio 1 dalies pagrindu. Taip pat prašo testamentą pripažinti negaliojančiu ir CK 1.90 straipsnio 2 dalyje numatytu pagrindu – dėl suklydimo.

Atsiliepimas

3. Atsakovas A. R. (toliau – atsakovas) atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su ieškiniu nesutinka. Ieškovas nenurodė jokių objektyvių argumentų ar duomenų, nepateikė įrodymų, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, jog M. D. P. testamento sudarymo metu negalėjo išreikšti savo tikrosios valios. Nors atsakovas ir negyveno kartu su testatore, tačiau priešingai, nei teigia ieškovas, atsakovas nuolat su ja bendravo, rūpinosi jos sveikatos būkle, nuolat domėjosi kaip ji jaučiasi, jos vardu tvarkė visus būtinus reikalus. Testatorė atsakovui, o ne ieškovui buvo išdavusi notarine tvarka patvirtintą generalinį įgaliojimą, kas patvirtina, jog atsakovu pasitikėjo ir suteikė jam atstovavimo teisę rūpinantis jos teisėmis ir teisėtais interesais. Pablogėjusios M. D. P. fizinės sveikatos būklės, jai buvo būtina nuolatinė slauga, nes ieškovas sutuoktine nesirūpino, todėl atsakovas, būdamas dirbančiu asmeniu, skirti nuolatinę priežiūrą neturėjo galimybių, todėl sudarė asmens globos sutartį, pagal kurią pusę metų savo lėšomis mokėjo už slaugą, o vėliau sudarė Ilgalaikės socialinės globos teikimo ir išlaidų kompensavimo sutartį. Byloje nėra duomenų, kad testamento sudarymo metu dėl psichikos sutrikimo testatorė butų negalėjusi suprasti savo veiksmų prasmės ar būtų negalėjusi jų valdyti.

4. Tretieji asmenys notaras M. V. ir R. R. atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2022 m. spalio 17 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo V.V. P. atsakovui A. R. 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, bei priteisė iš ieškovo valstybei 14,54 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

6. Teismas nustatė, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad M. D. P. 2012 m. gegužės 24 d. testamento sudarymo metu būtų pripažinta neveiksnia ar ribotai veiksnia tam tikroje srityje (CK 2.5 straipsnio 1 dalis, 2.10 straipsnio 1 dalis, 2.11 straipsnio 1 dalis), todėl nesant teismo sprendimo pripažinti asmenį neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, pagal bendrą taisyklę sandorį laikė galiojančiu (CK 5.15 straipsnio 2 dalis, CK 5.16 straipsnio 1 dalies 1-2 punktai).

7. Teismas nurodė, jog 2022 m. rugsėjo 8-22 d. atliktos teismo psichiatrijos ekspertizės akte pateikta išvada, jog nėra duomenų, kad M. D. P. 2012 metų gegužės 24 dieną, sudarydama testamentą, sirgo psichikos sutrikimu, todėl abejoti ekspertizės aktu teismas neturėjo pagrindo. Teismas eksperto išvadą laikė išsamia, pagrįsta ir nekeliančia abejonių. Ieškovo nesutikimą su ekspertizės išvadomis, teismas vertino, kaip ieškovo subjektyvią situacijos vertinimą, kuris neteikė pagrindo spręsti, kad testatorės išreikšta valia neatitiko jos tikrosios valios.

8. Teismas nurodė, jog ieškovo argumentai, jog jo dėka ir asmeninėmis lėšomis buvo bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytas butas, kad atsakovas turi gyvenamąją vietą, todėl jam butas nėra reikšmingas, neturi esminės įrodomosios reikšmės, nes testatorė turėjo teisę palikti turtą po mirties savo nuožiūra, bei apie tokią savo valią nieko neinformuoti.

9. Teismas nurodė, jog ieškovas suklydimo sudarančių sandorio negaliojimo pagrindų neįrodinėjo, todėl byloje nėra įrodytas CK 1.90 straipsnyje įtvirtintas sandorio negaliojimo taikymo pagrindas. Teismas, ištirtų ir įvertintų byloje esančių įrodymų visumos pagrindu negalėjo daryti nei tikėtinos, nei juo labiau pagrįstos išvados, kad M. D. P. testamento sudarymo 2012 m. gegužės 24 d. metu buvo tokios būsenos, kuri neleistų jai adekvačiai įvertinti situacijos ir priimti jos valią atitinkančio sprendimo dėl paliekamo turto. Ieškovui neįrodžius, kad testatorės sudarytas testamentas neatitinka tikrosios vidinės jos valios, teismas ieškinį atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10. Apeliaciniu skundu ieškovas V. V. P. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 17 d. sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Teismo išvada dėl testatorės gebėjimo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti testamento sudarymo metu padaryta vienpusiškai vertinant įrodymus (neįvertinant medicininių dokumentų), nepašalinus akivaizdžių prieštaravimų tarp įrodymų – medicininių dokumentų ir pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės Nr. (duomenys neskelbtini)2022 akto, sutiekiant prioritetą ekspertizei. Pateikta ekspertizės išvada prieštarauja elementariai logikai ir kertasi su medicininės dokumentacijos išvadomis.

10.2. Teismas netinkamai aiškino ir taikė testamento pripažinimo negaliojančiu teisinį pagrindą, nustatytą CK 1.89 straipsnyje. Pagal patvirtintus medicinos dokumentų išrašus, M. D. P. pasireiškusi galvos smegenų aneurizmos liga sukėlė kraujotakos sutrikimus, kurie komplikavosi į kognityvinės funkcijos sutrikimus, padidinto nerimo ir depresiškumo požymius. Mirusiajai buvo atliktas protinės būklės mini tyrimas (MMT), kuriuo nustatytas kognityvinės funkcijos sutrikimas, kas rodo, jog pacientei pasireiškė lengva demencija, kaip viena iš komplikacijų, sutrikus galvos smegenų veiklai. Toks sutrikimas kenkia asmens savarankiškam mąstymui bei samprotavimui, todėl mirusioji negalėjo išreikšti savo tikrosios valios. M. D. P. sveikatos būklė vis prastėjo, nes atlikus ir kitus būtinuosius testus, tokius kaip nerimo ir depresijos skalės vertinimo testą (HAD), buvo vertinama pacientės psichoemocinė būklė. Jai buvo nustatyti nerimo ir depresiškumo simptomatikos sutrikimai. Tai dar vienas įrodymas, jog testatorė laisva valia ir sveiku protu testamento sudaryti negalėjo.

10.3. Teismas turėjo įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

Atsiliepimas

11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas A. R. prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 17 d. sprendimą, bei priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

11.1. Ieškovo byloje teikti 2018, 2019, 2020 m. M. D. P. sveikatos sutrikimus patvirtinantys dokumentai, sprendžiant ginčo klausimą, absoliučiai nereikšmingi ir remtis jais kaip įrodymais, įrodinėjant testatorės psichinę negalią testamento sudarymo metu, praėjus daugiau nei šešeriems metams po testamento sudarymo, absoliučiai netikslinga. Ieškovo argumentai pagrįsti tik paties ieškovo vertinimais ir samprotavimais, o pateikti medicininiai dokumentai pagrindžia faktą, jog testatorės sveikatos būklė negalėjo turėti įtakos jos valios išraiškai, nes dėl ligos atsiradusios komplikacijos testamento sudarymo metu turėjo įtakos tik fizinei testatorės sveikatos būklei.

Šalies argumentai

11.2. Ieškovas be jokio teisinio pagrindimo nurodo, kad eksperto išvada grindžiama vien aplinkybe, kad tiriamoji testamento sudarymo laiku nebuvo konsultuota psichiatro ir kad tokia išvada, anot ieškovo, prieštarauja elementariai logikai ir kertasi su medicininės dokumentacijos išvadomis. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte, ekspertas nurodė, jog tiriamoji ne tik nebuvo konsultuota psichiatro, bet jai nebuvo skirtas gydymas psichotropiniais medikamentais, dėl somatinių ligų ji reguliariai lankėsi pas šeimos gydytoją ir jos būklė buvo nuolat vertinta. Duomenų apie kognityvinių funkcijų sutrikimą šiuo laikotarpiu ambulatorinėje kortelėje nėra. Kognityvinių funkcijų sutrikimas pirmą kartą fiksuotas tik 2013 m., patyrus išeminį smegenų insultą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai

ir išvados

15. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

16. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškinys dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Pareikštu ieškiniu buvo prašoma testamentą pripažinti negaliojančiu dviem pagrindais: 1.89 straipsnio pagrindu, kaip sudarytą asmens negalėjusio suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti ir CK 1.90 straipsnyje numatytu pagrindu – dėl suklydimo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė abiem pagrindais. Atsakovas skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo, tačiau nenurodo jokių argumentų dėl teismo sprendimo dalies, kuria atmestas ieškovo reikalavimas pripažinti testamentą negaliojančiu CK 1.90 straipsnyje numatytu pagrindu. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria konstatuojama, kad nėra įrodytas CK 1.90 straipsnyje įtvirtintas sandorio negaliojimo taikymo pagrindas, nėra peržiūrėjimo apeliacine tvarka objektas.

17. Įstatyme nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu. Tokios valios išraiškos forma – testamentas, kuris apibrėžtinas kaip asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisinių padarinių atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (CK 5.2 straipsnio 2 dalis). Kaip ir kiekvienas sandoris, testamentas turi turėti tokius būtinus elementus: subjektą, valią ir jos išraišką, turinį bei formą. Testamento atveju itin reikšmingas sandorio elementas – testatoriaus valia, t. y. ar testamento turinys atitinka palikėjo valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2011; 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588-421/2015 ir kt.).

18. Ieškovas teisme ginčijo M. D. P. (duomenys neskelbtini) sudarytą testamentą, CK 1.89 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu, teigdamas, jog testatorė testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir prasmės. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Su priimtu sprendimu nesutinka ieškovas, teigdamas, kad teismo išvada, jog testatorė testamento sudarymo metu sugebėjo valdyti ir suprasti savo veiksmus, padaryta netinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus, nepašalinus akivaizdžių prieštaravimų tarp įrodymų – medicininių dokumentų ir pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės Nr. (duomenys neskelbtini)2022 akto, sutiekiant prioritetą ekspertizei. O pateikta ekspertizės išvada prieštarauja elementariai logikai ir kertasi su medicininės dokumentacijos išvadomis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti apeliacinio skundo argumentams.

19. Pagal CK 5.15 straipsnio 2 dalį testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes. Kai testamentą sudarė asmuo, kuris negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės, testamentas gali būti pripažįstamas negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu, t. y. dėl to, kad fizinis asmuo, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, jog negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti.

20. Asmeniui, CK 1.89 straipsnio pagrindu pateikusiam ieškinį dėl testamento negaliojimo, tenka pareiga įrodyti, kad testamento sudarymo metu testatorius buvo tokios būsenos, kuri neleido jam adekvačiai įvertinti situacijos ir priimti jo valią atitinkančio sprendimo dėl paliekamo turto. Civilinis kodeksas nekelia reikalavimų priežasčiai, lėmusiai atitinkamą asmens būseną. Sprendžiant klausimą, galėjo ar negalėjo asmuo, sudarydamas sandorį, suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, būtina atsižvelgti į asmens būseną (jo sveikatą, psichikos būklę ir kitas svarbias aplinkybes) ir į sudaryto sandorio turinį (jo naudingumą, pagrįstumą, protingumą ir kita). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CK 1.89 straipsnio taikymo, yra išaiškinęs, kad testatoriaus valia turi būti gerbiama, vykdoma ir gali būti paneigta tik patikimai įrodžius, kad testamento surašymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių. Tokia išvada gali būti padaryta tik tuo atveju, jei pašalinamos visos pagrįstos abejonės dėl išreikštos palikėjos valios atitikties jos tikrajai valiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2013; 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439-219/2017; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-687/2018).

21. Byloje buvo paskirta pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė. Teismo psichiatrijos ekspertizės 2022 m. rugsėjo 8 d. – rugsėjo 22 d. akte Nr. (duomenys neskelbtini)2022 (toliau – ir ekspertizės aktas) yra pateikta vienareikšmiška išvada, kad M. D. P. (duomenys neskelbtini) sudarydama testamentą galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.

22. Pasisakydama dėl įrodymų vertinimo teisėjų kolegija pažymi, jog, pagal kasacinio teismo išaiškinimą, teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone. Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, visgi, eksperto išvada teismui neprivaloma. Eksperto išvada turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, t. y. ekspertizės išvada vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (CPK 218 straipsnis); ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams. Teismas, kiek leidžia jo (teismo) žinios, turi įvertinti eksperto išvadą kartu su įžangine ir tiriamąja ekspertizės dalimis. Išvada, kad testatorius testamento surašymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir padarinių, turi būti pagrįsta tiriamojoje dalyje nustatytomis konkrečiomis aplinkybėmis ir argumentacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-687/2018, nutarties 43–45 punktai; 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221-916/2020, nutarties 41 punktas). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad pagal ekspertų atsakymų į teismo pateiktus paskiriant ekspertizę klausimus pobūdį eksperto išvada gali būti kategoriška, tikėtina arba ekspertas gali neatsakyti į teismo iškeltus klausimus, jei jam trūksta tyrimui pateiktos medžiagos arba jo žinių lygis neleidžia duoti atsakymą. Eksperto išvada, kuria suformuluotas kategoriškas atsakymas į teismo pateiktą klausimą, pripažįstama tiesioginiu įrodymu.

23. Nagrinėjamu atveju eksperto išvadoje yra suformuluotas kategoriškas atsakymas į teismo pateiktą klausimą dėl testatorės sveikatos būklės, jos galėjimo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti ginčo testamento sudarymo metu. Atsižvelgiant į tai, tokia eksperto išvada laikytina tiesioginiu įrodymu byloje. Susipažinus su ekspertizės akto turiniu teisėjų kolegija visiškai pritaria pirmosios instancijos teismui, jog ekspertizės išvada yra išsami bei pagrįsta, padaryta atlikus testatorės gyvenimo bei socialinių duomenų anamnezę, medicininių duomenų analizę. Pažymėtina ir tai, kad ekspertizės akte nėra pateikta viena kitai prieštaraujančių išvadų, nėra duomenų, kad bendra testatorės sveikatos būklė turėjo įtakos jos psichinei būsenai ir tai trukdė jai suprasti savo veiksmų reikšmę bei išreikšti savo valią. Pirmieji duomenys apie M. D. P. vidutinio sunkumo kognityvinių funkcijų sutrikimą (atvykus į gydymo įstaigą) ir lengvo laipsnio išvykstant, fiksuoti 2013 metais patyrus išeminį smegenų insultą, t. y. po testamento sudarymo. 2010 metų rugsėjo mėnesį diagnozuota aneurizma ir hemoraginis insultas. Taikytas operacinis gydymas (2010-09-27), pooperacinė reabilitacija. Reabilitacijos metu M. D. P. atliktas kognityvinių funkcijų įvertinimas, kognityvinių funkcijų sutrikimų nenustatyta. Aktualiu laikotarpiu testatorė nebuvo konsultuota psichiatro, nebuvo skirtas gydymas psichotropiniais medikamentais, dėl somatinių ligų reguliariai lankėsi pas šeimos gydytoją ir nuolatos buvo vertinta pacientės būklė. Atlikdamas ekspertizę ekspertas išsamiai įvertino pateiktus medicininius dokumentus, bei, kaip specialių žinių turintis asmuo, pateikė išvadas pagal užduotus klausimus. Tuo tarpu apeliaciniame skunde nurodomi subjektyvūs, specialių žinių neturinčio asmens, t. y. apelianto, niekuo daugiau nei jo asmeniniu vertinimu, paremti teiginiai apie tai, kokias pasekmes sukelia fizinės sveikatos trūkumai asmens psichinei sveikatai ir jo gebėjimui priimti sprendimus ir suprasti jų reikšmę.

24. Priešingai nei teigia apeliantas, byloje esančių medicininių dokumentų turinys neprieštarauja teismo ekspertizės išvadai. 2010 m. medicinos dokumentų išraše nurodyta, kad M. D. P. nuo 2010 m. rugsėjo 26 d. iki 2010 m. spalio 18 d. gydyta viešosios įstaigos Kauno medicinos universiteto klinikų Galvos smegenų chirurgijos skyriuje dėl galvos smegenyse esančios aneurizmos, 2010 m. rugsėjo 27 d. buvo operuota, pooperacinė eiga komplikuota vazospazmu išsivystė kairiųjų galūnių paralyžius, kuris dinamikoje regresuojantis, taip pat išlieka dešinio judinamojo akies nervo pažeidimo simptomatika. Buvo konsultuota terapeuto, nustatyta diagnozė – pirminė hipertenzija (el. b., 1 failas, b. l. 23). Nuo 2010 m. spalio 18 d. iki 2010 m. lapkričio 25 d. taikyta reabilitacija, diagnozuota dešiniosios miego arterijos aneurizma. Iš ligos istorijos Nr. A-1002015 išrašo 2010 m. lapkričio 25 d. matyti, kad M. D. P. skundėsi dešinės akies nevaldymu, blogu regėjimu, negalėjimu vaikščioti, apsunkintu apsitarnavimu, kairiųjų galūnių nusilpimu. Neurologinis įvertinimas – orientuota, ryškiai sutrikusi koordinacija kairėse galūnėse, sutrikę dešinės akies judesiai, dešinio voko ptozė. Psichoemocinė būklė – psichinės ir motorinės veikos tempas lėtas, dėmesio koncentracija pakankama, emocijos stabilios (el. b., 1 failas, b. l. 25). Ligos istorija patvirtina, kad M. D. P. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Neurologijos skyriuje gydyta nuo 2013 m. kovo 22 d. iki 2013 m. kovo 29 d. dėl ją ištikusio smegenų infarkto. Ligos istorijoje įrašų apie M. D. P. laikotarpiu nuo 2010 m. lapkričio 25 d. iki 2013 m kovo 22 d. diagnozuotus kokius nors su psichine būkle susijusius susirgimus nėra. Taigi medicininiuose dokumentuose nėra jokių duomenų, kurie pagrįstų apelianto teiginius apie testatorės negebėjimą suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Nors ieškovas daug dėmesio skiria testatorės (mirusios sutuoktinės) fizinės sveikatos būklei, tačiau nėra jokių duomenų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog M. D. P. psichinės sveikatos būklė buvo paveikta bendros sveikatos būsenos tokia apimtimi, kad darė įtaką jos gebėjimui priimti sprendimus ir suprasti jų pasekmes.

25. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad teismas, priešingai nei teigia apeliantas, priimdamas sprendimą, rėmėsi ne tik ekspertizės išvada, bet ir vertino visus kitus byloje surinktus įrodymus (teismo ekspertizės aktą, ieškovo paaiškinimus, atsakovo atsikirtimus, rašytinius įrodymus, liudytojos parodymus) ir jų visumos pagrindu pripažino, kad šioje byloje negalima prieiti nei tikėtinos, nei juo labiau pagrįstos išvados, kad M. D. P. testamento sudarymo 2012 m. gegužės 24 d. metu buvo tokios būsenos, kuri neleistų jai adekvačiai įvertinti situacijos ir priimti jos valią atitinkančio sprendimo dėl paliekamo turto. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kadangi, jo teigimu, teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu nesutinka ir pažymi, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, iš esmės kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantas iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu faktinės aplinkybės būtų nustatytos kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas, kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir vertinimo neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apelianto nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga. Nuodugni pirmosios instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų, teismo išdėstytų motyvų analizė neleidžia daryti išvados, jog kažkurios reikšmingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai, kuriais grindžiami ieškovo ieškinio reikalavimai, teismo nebuvo įvertinti ar įvertinti netinkamai.

26. Nustatant reikšmingas aplinkybes dėl testamente išreikštos testatoriaus valios, svarbu atsižvelgti į tai, kad testamentas yra vienašalis sandoris (CK 1.63 straipsnio 3 dalis, 5.19 straipsnis). Jam, kaip vienašaliam sandoriui, sudaryti būtina ir pakanka vienos šalies (testatoriaus) valios (CK 1.63 straipsnio 3 dalis). Testamentu išreiškiama tik vieno asmens valia savo nuožiūra palikti visą turtą ar jo dalį vienam ar keliems asmenims arba atimti paveldėjimo teisę iš vieno, kelių ar visų įpėdinių (CK 5.19 straipsnio 1–3 dalys). Byloje nenustatyta, kad testatorė buvo tokios būklės, kad nesuprato savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti, taigi suprato testamento reikšmę ir jo turinį, todėl nėra pagrindo pripažinti testamentą negaliojančiu. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad testatoriaus valia kaip reiškinys yra labai sudėtinga ir individuali, ją gali sąlygoti, suformuoti ir nulemti įvairiausi aspektai. Kad ir kokia ji būtų nepalanki įstatyminiams įpėdiniams – tai nesudaro pagrindo testamento panaikinimui. Teisėjų kolegija pažymi, kad asmuo su savo nuosavybe turi teisę elgtis kaip tinkamas, jei nenustatyta, kad toks jo elgesys neatitinka jo tikrosios valios. Nagrinėjamoje byloje tokių aplinkybių nenustatyta.

27. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog teismo išvada, kad testamento sudarymo metu testatorė galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ar jų padarinius, gali būti padaryta tik patikimai įrodžius, kad testamento sudarymo metu testatorė galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę. Šis apeliacinio skundo argumentas suformuluotas taip, tarsi ne ieškovui tektų pareiga pagrįsti testatorės nesugebėjimą suprasti savo veiksmų, o atsakovui tektų pareiga pagrįsti testatorės sugebėjimą suprasti savo veiksmus, o visos abejonės dėl galimo testatorės nesugebėjimo suprasti savo veiksmų būtų aiškintinos ieškovo naudai. Tokiu būdu siekiant pakeisti įrodinėjimo naštos paskirstymą. Kaip minėta šios nutarties 20 punkte, asmeniui, CK 1.89 straipsnio pagrindu pateikusiam ieškinį dėl testamento negaliojimo, tenka pareiga įrodyti, kad testamento sudarymo metu testatorius buvo tokios būsenos, kuri neleido jam adekvačiai įvertinti situacijos ir priimti jo valią atitinkančio sprendimo dėl paliekamo turto. Kitaip tariant nagrinėjamoje byloje įrodinėjimo pareiga teko ieškovui, o ne atsakovui.

28. Atsakant į apeliacinio skundo argumentą, kad byloje liudytojais turėjo būti apklausiami testatorę gydę gydytojai ir kiti asmenys, su ja bendravę tuo laikotarpiu, pažymėtina, kad siekdamas liudytojų parodymais įrodinėti ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes, pats ieškovas turėjo procesinę pareigą teikti prašymą pirmosios instancijos teisme dėl liudytojų apklausos, tačiau šia teise nepasinaudojo (CKP 190 straipsnis). Poreikį apklausti liudytojus apeliantas grindžia teismo ekspertizės akto turinio prieštaringumu, tačiau 2022 m. rugsėjo 27 d. vykusio teismo posėdžio (po to kai byloje buvo gautas teismo ekspertizės aktas) metu nei ieškovas, nei jo atstovas neprašė apklausti liudytojus, bylos medžiagos papildyti nepageidavo (CPK 251 straipsnis). Todėl apeliaciniame skunde nurodomas deklaratyvus teiginys apie poreikį papildomai apklausti liudytojus nesudaro pagrindo sprendimo panaikinimui ir bylos grąžinimui nagrinėti iš naujo, kaip to pageida apeliantas.

29. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškinį įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, visapusiškai ir išsamiai išaiškino esmines faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl panaikinti ar pakeisti sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

30. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas teikdamas atsiliepimą į apeliacinį skundą patyrė 650 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurios priteistinos atsakovui iš apelianto (CPK 93, 98 straipsniai).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo V. V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 650,00 Eur (šešių šimtų penkiasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Virginija Gudynienė Anita Sereikienė Edita Šliumpienė