Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimas

Atsižvelgus į teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartį ir A. F. nuomonę, į administracinės bylos procesą dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą kaip atsakovė įtraukta Lietuvos valstybė, atstovaujama Utenos AVPK.

A. F. skunde nurodė, kad Utenos AVPK viršininko Įsakymu Nr. Nr. 89-TE-171, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 39 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 3 dalies 6 punktu, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos 2022 m. rugpjūčio 18 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr.5-IS-135 (toliau – Išvada), jam, vykdžiusiam (duomenys neskelbtini) pareigas, buvo paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos, o 2022 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. 89-TE-172, vadovaujantis Statuto 72 straipsnio 1 dalies 14 punktu, 76 straipsnio 1 dalimi, vykdant 2021 m. spalio 27 d. Nacionalinės kolektyvinės sutarties Nr. PV3-517 6 punktą, jis buvo atleistas iš (duomenys neskelbtini) pareigų. Pareiškėjo vertinimu, nurodyti policijos įstaigos vadovo priimti įsakymai yra neteisėti ir naikintini.

Pareiškėjas, skunde pacitavęs Statuto 2 straipsnio 6 punkte ir 39 straipsnyje, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 24 punkte įtvirtintas nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-824-261/2015, 2021 m. sausio 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-213-261/2021, 2010 m. gegužės 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-700/2010, 2010 m. gruodžio 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-1368/2010, 2012 m. birželio 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A520-2362/2012, 2012 m. gruodžio 17 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A520-2635/2012, 2013 m. kovo 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-565/2013, 2015 m. gruodžio 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1867-492/2015, 2016 m. vasario 9 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-463-662/2016, 2018 m. vasario 1 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-504-520/2018, 2018 m. gegužės 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-689-552/2018, 2020 m. gruodžio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1990-438/2020 pateiktus išaiškinimus,

teigė, kad tarnybinio patikrinimo metu surinkti duomenys buvo gauti neteisėtai.

Pareiškėjas, vertindamas (duomenys neskelbtini) viršininko G. G. (toliau – G. G.) tarnybiniame pranešime pateiktus duomenis apie jo neblaivumą, remdamasis Statuto 2 straipsnio 7 dalimi, teigė, kad G. G. 2022 m. liepos 22 d. privalėjo būti tarnyboje, kurios vieta yra (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, o ne (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, jis neturėjo jokio pagrindo palikti tarnybos vietą, kadangi pranešimo apie kokį nors įvykį pareiškėjo gyvenamosios vietos adresu nebuvo gauta. Pareiškėjo nuomone, neatvykus jam į tarnybą, (duomenys neskelbtini) skyriaus viršininkas privalėjo tik fiksuoti šį faktą, o po to, aiškinantis įvykio aplinkybes, pareikalauti pasiaiškinimo. Be to, A. F. tvirtino, kad (duomenys neskelbtini) viršininkas galimai neteisėtai pateko į jo privačią nuosavybę ir namus, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnyje įtvirtintą teisę į privataus gyvenimo gerbimą ir susižinojimo slaptumą, 24 straipsnyje įtvirtintą teisę į būsto neliečiamybės gerbimą. Pareiškėjo nuomone, šios asmens teisės gali būti apribotos baudžiamojo proceso metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 straipsnio 9 dalimi.

Pareiškėjas vertino, kad jam paskirta nuobauda yra neadekvati ir neproporcinga padarytam nusižengimui, nes jis nesukėlė jokių akivaizdžių pasekmių, skiriant nuobaudą, nebuvo atsižvelgta į tai, jog Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-972-277/2015 pareiškėjas yra įpareigotas mokėti dviejų nepilnamečių dukrų išlaikymui periodines išmokas, vykdo skolinius įsipareigojimus (duomenys neskelbtini) ir bankui (duomenys neskelbtini), kad vidaus tarnyboje tarnauja nuo 2009 m. kovo 27 d., o pareigose, iš kurių buvo atleistas, – nuo 2016 m. lapkričio 11 d., o Išvadoje apibūdintas kaip dedantis pastangas pavestas užduotis įvykdyti laiku, santūrus, korektiškas, kolegiškai bendraujantis su policijos ir kitų teisėsaugos įstaigų pareigūnais, sutariantis su kolektyvu, žinantis pagrindinius teisės aktus reglamentuojančius atliekamą darbą ir jais besivadovaujantis darbe, sugebantis pritaikyti turimas žinias aprašyme numatytoms funkcijoms vykdyti, skatintas 5 kartus.

Pacitavęs Statuto 39 straipsnio 2 dalies ir 3 dalies 6 punkto nuostatas, pareiškėjas nurodė, kad į tarnybą neatvyko į darbą dėl sveikatos būklės, kurią patvirtino objektyvūs duomenys apie atliktus medicininius tyrimus ir hospitalizaciją, ir teigė, kad byloje nėra jokių duomenų apie alkoholio vartojimą iki savijautos pablogėjimo. Pareiškėjas, vertindamas atsakovo teiginius, kad jis

į gydymo įstaigą kreipėsi po šešių valandų, pabrėžė, jog nedarbingumo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išduotas nuo 2022 m. liepos 22 iki 2022 m. liepos 26 d., t. y. apima visą 2022 liepos 22 d. Pareiškėjas pažymėjo, kad ir Išvadoje yra nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) viršininkas G. G. matė blogą jo būklę. Pareiškėjas, pasisakydamas apie nedarbingumo pažymėjimo išdavimą, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracine byla Nr. I3-1382-860/2020, teigė, kad šis dokumentas asmeniui gali būti išduotas net ir atbuline data, nes tokia tvarka yra numatyta Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V-533/A1-189, 77 punkte. Nurodė, kad nėra pagrindo netikėti nedarbingumo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis kaip neteisingais, kadangi nenustatyta, jog sprendimas išduoti pareiškėjui elektroninį nedarbingumo pažymėjimą būtų ginčijamas ar kad elektroninio nedarbingumo pažymėjimo išdavimas būtų neteisėtas.

Apibendrinęs nurodytas aplinkybes, pareiškėjas teigė, kad jis 2022 m. liepos 22 d. tarnyboje nebuvo dėl pateisinamų priežasčių, t. y. dėl ligos, kai jam buvo išduotas elektroninis nedarbingumo pažymėjimas, todėl tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos, remiantis Statuto 39 straipsnio 3 dalies 6 punktu, negalėjo būti taikoma, nes jo veiksmuose nėra tarnybinio nusižengimo sudėties, t. y. kaltės.

A. F., pagrįsdamas reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, nurodė, kad Statutas, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas nereglamentuoja neturtinės žalos atlyginimo klausimo, todėl mano, kad ginčo atveju turi būti taikomos Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) nuostatos, reglamentuojančios darbdavio atsakomybę. Pareiškėjas pacitavo nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusio DK 151 straipsnį ir nurodė, kad neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama, pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ji pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus; neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis; jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos; esminiai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi, atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumą. A. F. rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais dėl darbdavio padarytos žalos atlyginimo, pagal kuriuos, konstatavus įstatymo saugomos asmens teisės ar teisėto intereso pažeidimą, teismas gali įpareigoti atlyginti neturtinę žalą, tačiau vien neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto (pagal faktą) nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala), o neturtinė žala priteisiama tuo atveju, kai nustatoma, jog teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. Pareiškėjas tvirtino, kad jis akivaizdžiai patyrė pažeminimą, nerimą dėl savo ateities baimę, nusivylimą, nemigą, blogą savijautą, bendravimo sumažėjimą bei ignoravimą, prievolės mokėti kreditą ir išlaikymą vaikams apsunkinimą.

Teikdamas paaiškinimus advokatas A. Melkovas iš esmės pakartojo skunde išdėstytus teiginius ir argumentus. Pareiškėjo atstovas pabrėžė, kad (duomenys neskelbtini) viršininko G. G. veiksmai, kai jis nuvyko į pareiškėjo namus, nusprendė patikrinti neblaivumą, laikytini neteisėtais, atlikti be faktinio ir teisinio pagrindo. Pareiškėjo atstovo vertinimu, tarnybinio patikrinimo duomenys nepakankami išvadai, kad pareiškėjas į tarnybą atvyko dėl apsvaigimo nuo alkoholio, kadangi ir (duomenys neskelbtini) viršininkas G. G. tarnybiniame pranešime nurodė, jog A. F. buvo užsimiegojęs. Teigė, kad pareiškėjui paskirta neadekvati tarnybinė nuobauda, neįvertinus visų aplinkybių, tarp jų ir tai, jog A. F. neatvykimas į tarnybą nesukėlė žalingų pasekmių.

Utenos AVPK, įvertinęs, kad A. F. skunde neneigė, jog 2022 m. liepos 22 d. neatvyko į tarnybą nuo 15 val., tačiau savo neatvykimą į tarnybą teisino objektyviomis priežastimis – liga ir ją patvirtinančiu nedarbingumo pažymėjimu, pabrėžė, jog nedarbingumo pažymėjimas jam buvo išduotas tik 2022 m. liepos 22 d., 20.30 val., praėjus beveik 4 val. po to, kai pareiškėjas 2022 m. liepos 22 d., 16 val. 26 min. ir 16 val. 46 val. min. buvo patikrintas alkoholio kiekio matavimo prietaisu. Atsakovas, remdamasis viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) A. D. 2022 m. rugpjūčio 10 d. apklausos protokolu, nurodė, kad pareiškėjas gydytojui patvirtino, jog kelias dienas vartojo alkoholį, todėl teigė, kad A. F. diagnozuotą (duomenys neskelbtini) įtakojo ilgą laiką vartotas alkoholis. Utenos AVPK, remdamasis (duomenys neskelbtini) skyriaus pareigūnų E. D. ir D. B. apklausos protokolų duomenimis, patvirtinančiais, kad A. F., turėjęs dirbti 2022 m. liepos 22 d., nuo 8 val. 00 min. iki 20 val. 00 min., pasikeitė darbo laiką nuo 15 val. 00 min. iki 2022 m. liepos 23 d., 3 val. 00 min., o 2022 m. liepos 23 d., turėjęs pradėti darbą 7 val. 00 min. pasikeitė į darbą nuo 15 val. 00 min., tvirtino, kad tokie pareiškėjo veiksmai rodo, kad jis galimai dėl alkoholio vartojimo keletą dienų iš eilės negalėjo tinkamai dirbti. Atsakovas tvirtino, kad pareiškėjas žinojo, jog apie neatvykimą į tarnybą privalo nedelsiant informuoti savo tiesioginį viršininką, kaip numato Vidaus tvarkos taisyklių 14 punktas. Atsakovo nuomone, A. F. buvo susipažinęs su Utenos AVPK galiojančiomis Vidaus tvarkos taisyklėmis ir Darbo reglamentu, be to, 14 metų tarnybinis stažas yra pakankamai ilgas laiko tarpas darbiniams santykiams ir tradicijoms susiformuoti.

Utenos AVPK, remdamasi Statuto 39 straipsnio 1 dalies ir Tvarkos aprašo 3 punkto nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-1366/2009, 2007 m. kovo 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A11-319/2007, 2012 m. liepos 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012 ir kt. pateiktais aiškinimais, teigė, kad pareigūno neatvykimas į tarnybą be pateisinamos priežasties gali

būti vertinamas kaip šiurkštus nusižengimas, už kurį gali būti skiriama tarnybinė nuobauda atleidimas, o Statuto 24 straipsnio 8 punkte yra nustatytas aiškus draudimas pareigūnui būti tarnybos

metu neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Utenos AVPK teigė, kad Statutas ir DK nepateikia priežasčių, kurios laikytinos svarbiomis neatvykimo į darbą priežastimis, sąrašo, o tai, atsakovo nuomone, reiškia, kad jų svarba kiekvienu konkrečiu atveju vertintina atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes. Atsakovas nurodė, kad A. F. neatvykimą į tarnybą įrodo užfiksuoti vaizdo įrašai, liudytojų, aiškiai įvardijančių, kad pareiškėjo neatvykimo į tarnyba priežastis yra apsvaigimas nuo alkoholio, parodymai. Atsakovas nurodė, kad A. F. elgesys buvo tyčinis ir priešingas Etikos kodekso 5 ir 7.2 punktuose nustatytiems principams bei Vidaus tvarkos taisyklių 14 punkte ir Darbo reglamento 36 punkte numatytoms pareigoms. Utenos AVPK pažymėjo, kad A. F. elgesys griauna policijos įstaigos autoritetą ir pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga, todėl, atsižvelgus į DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktą, pripažintas kaip šiurkštus tarnybinis nusižengimas.

Utenos AVPK, aptardamas A. F. tiesioginio vadovo duotą charakteristiką, nurodė, kad pareiškėjas charakterizuojamas vidutiniškai, 2022 m. kovo 31 d. jam buvo skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, pareiškėjas skatintas 5 kartus, iš jų tris kartus buvo skatinamas A. F. jubiliejaus proga, du kartus – Visų šventųjų dienos proga, kai vienkartinė piniginė išmoka buvo išmokėta visiems pareigūnams. Atsakovas kaip nepagrįstą vertina pareiškėjo teiginį, kad Išvadoje nebuvo atsižvelgta į ankstesnę jo tarnybinę veiklą, kadangi, laikantis Tvarkos aprašo 27 punkto reikalavimų, Išvadoje pateikta tarnybinė charakteristika, duomenys apie paskatinimus, apdovanojimus ir galiojančias nuobaudas. Nurodė, kad tarnybinio patikrinimo metu A. F. tarnybinę atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, o jo tarnybinę atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, jog per vienerius metus nuo tarnybinės nuobaudos paskyrimo pareigūnas padarė kitą tarnybinį nusižengimą, be to, tarnybinį nusižengimą padarė neblaivus. Pažymėjo, kad skiriant A. F. tarnybinę nuobaudą, buvo atsižvelgta į tai, jog Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos IV Panevėžio apygardos skyriuje, vadovaujantis Prevencinių pokalbių su policijos darbuotojais tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 5-V-934, 5.1 punktu, siekiant atgrasyti A. F. nuo teisės pažeidimų ir priešingo visuomenės interesams elgesio, t. y. alkoholio vartojimo, 2020 m. spalio 22 d. vyko prevencinis pokalbis, o pagal 2022 m. rugpjūčio 10 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 5-IS-127, dėl A. F. įvykdytų Etikos kodekso 5, 7.1 ir 7.2 punktų pažeidimų, Utenos AVPK viršininko pavedimu A. F. elgesį turėjo vertinti Utenos AVPK policijos darbuotojų etikos komisija, tačiau jos posėdis neįvyko, nes A. F. jau buvo atleistas iš vidaus tarnybos.

Utenos AVPK, pasisakydamas dėl (duomenys neskelbtini) viršininko G. G. veiksmų ir kaip nepagrįstą vertindamas skundo argumentą, kad G. G. neturėjo teisės ar pareigos vykti į kitą aptarnaujamą teritoriją, remdamasis (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymo, patvirtinto Utenos AVPK viršininko 2019 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 89-V-77, 6.14 punktu, nurodė, kad (duomenys neskelbtini) pavesta funkcija nuolat vykdyti pavaldžių pareigūnų ir darbuotojų teisėtumo, pažeidimų kontrolės ir prevencijos priemones, jis asmeniškai atsako už šių priemonių įgyvendinimą. Pažymėjo, kad G. G. vykdė ne tik (duomenys neskelbtini), bet ir šio skyriaus viršininko pareigas, todėl jo funkcijos buvo platesnės, todėl pareiškėjui laiku nepasirodžius tarnyboje, jo tiesioginis viršininkas turi teisę ir pareigą domėtis, kas nutiko jo pavaldiniui, ar nėra reikalinga pagalba ir pan. Tai patvirtina pokalbis su A. F., per kurį G. G. domisi, kodėl pareiškėjas neatsakinėjo į jo skambučius.

Utenos AVPK, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 ir 2 dalies, 250 straipsnio nuostatomis, atsižvelgęs į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010, 2013 m. gruodžio 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt., nurodė, kad neturtinės žalos priteisimas yra vienas iš asmens pažeistų teisių gynimo būdų, o viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo, t. y. valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis) ir neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247). Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Be to, teigė, kad prašomos priteisti neturtinės žalos dydis yra neadekvatus ir per didelis, kadangi vien tai, kad pareiškėjas turi įsiskolinimų kredito įstaigos, prievolę tėvas išlaikyti savo vaikus, neturi įtakos neturtinės žalos dydžiui, kadangi neturtinė žala priteisiama dėl pareigūno išgyvenimų, ligos pasekmių ir t. t.

Utenos AVPK atstovė Ž. Š. papildomų paaiškinimų neteikė.

Bylos duomenimis, A. F. vykdė (duomenys neskelbtini) pareigas.

(duomenys neskelbtini) skyriaus viršininkas G. G. 2022 m. liepos 22 d. parengė tarnybinį pranešimą Nr. 89-PR2-2383, kuriame nurodė, kad A. F. darbo grafike nustatytu laiku, t. y. 2022 m. liepos 22 d., 15 val. 00 min., neatvyko į tarnybą, su A. F. telefonu susisiekti nepavyko, nes jis neatsiliepė; kartu su A. F. gyvenanti N. S. telefonu paaiškino, kad ji 2022 m. liepos 22 d., apie 6 val., nuvykusi į A. F. namus, esančius (duomenys neskelbtini), ir rado jį neblaivų ir miegantį; nuvykus į A. F. namus, jis buvo užsimiegojęs ir su neblaivumo požymiais, o patikrinus jo neblaivumą, buvo nustatyta, kad A. F. iškvėptame ore alkoholio koncentracija 16 val. 26 min. buvo 2,53 prom., o 16 val. 46 min. – 2,59 prom.

Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojo 2022 m. liepos 26 d. pavedimu, atsižvelgus į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos Panevėžio apygardos skyriaus vyriausiosios tyrėjos V. D. (toliau – V. D.) 2022 m. liepos 26 d. tarnybiniame pranešime Nr. 5-PR2-3992 pateiktą informaciją, buvo pradėtas (duomenys neskelbtini) A. F. tarnybinis patikrinimas; atlikti tarnybinį patikrinimą buvo pavesta vyriausiajai tyrėjai V. D.. Vyriausiosios tyrėjos V. D. tarnybiniame pranešime Nr. 5-PR2-3992 buvo nurodyti duomenys apie 2022 m. liepos 25 d. gautą (duomenys neskelbtini) skyriaus viršininko G. G. tarnybinį pranešimą dėl A. F. neatvykimo į tarnybą bei išdėstytos šiame pranešime nurodytos aplinkybės, susijusios su A. F. neatvykimu į tarnybą 2022 m. liepos 22 d., 15 val. 00 min.

Vyriausioji tyrėja V. D. 2022 m. rugpjūčio 2 d. parengė A. F. pranešimą Nr. 5-PR1-193 „Dėl tarnybinio nusižengimo (pareigūno vardo pažeminimo)“ ir pasiūlė jam per 5 darbo dienas nuo pranešimo įteikimo dienos pateikti paaiškinimą dėl galimai įvykdyto tarnybinio nusižengimo. A. F. paaiškinimo nepateikė. Teismo posėdyje pareiškėjas patvirtino, kad paaiškinimo nepateikė, jo nepateikimo priežasčių nenurodė.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad į tarnybą 2022 m. liepos 22 d., 15 val. 00 min. neatvyko ir joje nebuvo dėl objektyvių priežasčių – tą dieną jis sirgo, dėl ligos blogai jautėsi, buvo laikinai nedarbingas, tai, pareiškėjo teigimu, patvirtina atlikti klinikiniai tyrimai ir jo hospitalizacija gydymo įstaigoje, o tai, ką jis veikė nedarbingumo metu, yra jo privatus reikalas. Teismo posėdyje A. F. irgi paaiškino, kad 2022 m. liepos 22 d. jautėsi blogai, tačiau tikėjosi, kad galės išeiti į tarnybą, nuėjo pamiegoti ir atsibudo, tik išgirdęs žingsnius namuose. Pareiškėjo atstovas vertino, kad pareiškėjas į tarnybą 2022 m. liepos 22 d. neatvyko dėl svarbios priežasties – ligos, kurią patvirtina duomenys apie diagnozuotą ligą, bei pabrėžė, kad teismų praktikoje ši priežastis vertinama kaip svarbi.

Įstatymų leidėjas svarbių priežasčių, pateisinančių vidaus tarnybos pareigūno nebuvimą tarnyboje (darbe) vieną ar daugiau darbo dienų, sąrašo Statute nepateikė. Teisminėje praktikoje pripažįstama, kad svarbiomis priežastimis laikomos objektyvios, nuo asmens valios nepriklausančios aplinkybės, kurių atsiradimui asmuo negalėjo turėti įtakos.

(duomenys neskelbtini) ligoninės išduotos epikrizės iš A. F. ligos istorijos Nr. 22S-1876, A. F. laikinojo nedarbingumo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, pareiškėjas į (duomenys neskelbtini) ligoninės chirurgijos skyrių buvo paguldytas 2022 m. liepos 22 d., 20 val. 31 min.; pareiškėjui nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini); pareiškėjas chirurgijos skyriuje buvo gydytas iki 2022 m. liepos 26 d.; 2022 m. liepos 22 d. – 2022 m. liepos 29 d. laikotarpiui jam buvo išduotas laikinojo nedarbingumo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini).

Išanalizavus teismo posėdyje pareiškėjo pateiktus paaiškinimus, daroma išvada, kad jis pripažino, jog 2022 m. liepos 21 d., susipykęs su N. S., vartojo alkoholinius gėrimus. Epikrizės iš A. F. ligos istorijos Nr. 22S-1876 duomenimis, jį apžiūrėjusiam gydytojui A. F. pripažino vartojęs alkoholį. Tarnybinio patikrinimo metu apklaustas (duomenys neskelbtini) ligoninės gydytojas A. D., kuris apžiūrėjo į gydymo įstaigą atvykusį pareiškėją, nurodė, kad A. F., atsakydamas į klausimą apie alkoholio vartojimą, pripažino, kad jis alkoholį vartojo kelias dienas. Aplinkybę, kad A. F. alkoholį vartojo ne tik 2022 m. liepos 21 d., patvirtina ir tarnybinio patikrinimo metu apklaustas (duomenys neskelbtini) E. D., su kuriuo pareiškėjas derino darbo laiko pakeitimą darbo grafike, nurodęs, jog pareiškėjas patvirtino, kad jis „užgėrė“, t. y. vartoja alkoholinius gėrimus.

Tarnybinio patikrinimo metu surinkti alkoholio kiekio matavimo duomenys patvirtina, kad A. F. 2022 m. liepos 22 d. buvo patikrintas alkoholio kiekio matavimo prietaisu ir nustatyta, kad 16 val. 26 min. ir 16 val. 46 min. jo iškvėptame ore buvo nustatyta atitinkamai 2,53 prom. ir 2,59 prom. etilo alkoholio koncentracija. A. F. patikra atlikta (duomenys neskelbtini) skyriaus viršininko G. G. iniciatyva, ją atliko (duomenys neskelbtini) skyriaus pareigūnai – (duomenys neskelbtini) M. Z. ir (duomenys neskelbtini) S. J. (toliau – M. Z., S. J.).

G. G., vykdantis pavestas funkcijas, nustatytas Utenos AVPK viršininko 2019 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 89-V-77 patvirtintame (duomenys neskelbtini) skyriaus viršininko pareigybės aprašyme, yra atsakingas už jam pavaldžių pareigūnų veiklos organizavimą (6.1 punktas); jis įpareigotas nuolat vykdyti jam pavaldžių pareigūnų ir darbuotojų teisėtumo, pažeidimų kontrolės ir prevencijos priemones ir yra atsakingas už šių priemonių įgyvendinimą (6.14 punktas). Tai, teismo vertinimu, leidžia teigti, jog G. G., A. F. tiesioginis vadovas, turėjo pareigą išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių A. F. 2022 m. liepos 22 d., 15 val. 00 min. neatvyko į tarnybą ir apie tai nustatyta tvarka jam nepranešė, todėl jo nuvykimo į pareiškėjo gyvenamąją vietą nėra pagrindo vertinti kaip neteisėtos veiklos. Be to, atsižvelgus į G. G. tarybiniame pranešime Nr. 89-PR2-2383 nurodytas aplinkybes ir teismo posėdyje kaip liudytoju apklausto šio pareigūno bei liudytojos N. S. parodymus, kitus įrodymus, daroma išvada, kad G. G. į pareiškėjo gyvenamąjį būstą pateko su N. S. žinia ir jai atrakinus būsto duris. Dėl šios priežasties nėra pagrindo vertinti, kad į A. F. gyvenamąjį namą G. G. pateko, pažeidęs pareiškėjo būsto neliečiamybę.

Tarnybinio patikrinimo metu apklaustų (duomenys neskelbtini) pareigūnų M. Z. ir S. J. ir teismo posėdžio metu kaip liudytojų apklaustų G. G. ir N. S. parodymai, kiti byloje nustatyti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad A. F. neblaivumas buvo tikrinamas, kilus pagrįstoms abejonėms dėl jo būsenos; pareiškėjo neblaivumas buvo patikrintas jo sutikimu; nenustatyta, kad tikrinimo metu prieš pareiškėją būtų vartojami neteisėti fizinės ar psichinės prievartos veiksmai, o tikrinimo procedūros ir duomenų objektyvumas buvo užtikrintas, pareiškėjo patikrinimą pavedant atlikti (duomenys neskelbtini) rajono PK pareigūnams; A. F. neblaivumas buvo patikrintas tinkama priemone, tikrinimo rezultatai užfiksuoti nustatyta tvarka, apie A. F. patikrinimą buvo pranešta Utenos AVPK vadovybei. G. G. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad N. S. telefonu jam paaiškino, kad ji 2022 m. liepos 22 d., apie 6 val. nuvykusį į pareiškėjo namus, rado jį neblaivų ir miegantį, o G. G. pamačius pareiškėją, jis buvo paraudusiomis akimis, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Tarnybinio patikrinimo metu, remiantis (duomenys neskelbtini) PK pareigūnės V. P. naudoto vaizdo registratoriaus „BODY CAM“ B0F1EC6197D4 padarytu įrašu, buvo nustatyta, kad N. S. paaiškino G. G., jog pareiškėjas 5 ar 6 dienas vartoja alkoholį. Tarnybinio patikrinimo metu apklausti (duomenys neskelbtini) rajono PK pareigūnai M. Z. ir S. J. nurodė, kad prie tarnybinio automobilio sutiktas A. F. buvo su aiškiais girtumo požymiais, nuo jo sklido alkoholio kvapas, be to, S. J. nurodė, kad pareiškėjas į jam užduotus klausimus, ar jis vartojo alkoholį ir kada, atsakė, kad vartojo prieš pusvalandį.