Panevėžio apygardos teismo nutartis

2017-08-31 · Civilinė byla Nr. e2A-571-544/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-08-31
Bylos Nr.
e2A-571-544/2017
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-08565-2016-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Ramunė Čeknienė (pran.), Eigirdas Činka, Birutė Jonaitienė
Atsakovas
UAB „Convestus“
Ieškovas
UAB „Elektrum Lietuva“
Kategorijos

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. e2A-571-544/2017

Daina Lisaitė Proceso Nr. 2-08-3-08565-2016-6
Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.1.3.5.; (S) 2.6.1.3.6.; 2.6.11.5.; 3.3.1.18.1.; 3.4.3.11.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugpjūčio 31 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, teisėjų Eigirdo Činkos, Birutės Jonaitienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Convestus“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-345-812/2017 pagal ieškovės UAB „Elektrum Lietuva“ ieškinį atsakovei UAB „Convestus“ dėl sutarties nutraukimo mokesčio priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

ieškovė, kreipdamasi su ieškiniu į pirmosios instancijos teismą, prašė priteisti iš atsakovės 2378,47 Eur sutarties nutraukimo mokestį, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad 2015 m. sausio 22 d. UAB „Elektrum Lietuva“ ir UAB „Convestus“ sudarė Elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo parduoti, o atsakovė – nupirkti, elektros energiją ta apimtimi, kuri reikalinga ją vartojančių objektų visiškam aprūpinimui, ir už ją sumokėti sutartyje nustatytais terminais. Sutartimi šalys susitarė, jog sutartis galioja nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. Elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties 6.6 punkte šalys susitarė, jog, jei sutartis nutraukiama vadovaujantis sutarties II dalies 6.4 ar 6.5 punktais, klientas įsipareigoja mokėti sutarties išankstinio nutraukimo mokestį. Atsakovė 2015 m. liepos 14 d. pranešimu informavo ieškovę, jog nuo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutraukiamos nuomos sutartys su nuomininkais, nuomojančiais patalpas adresu (duomenys neskelbtini). 2016 m. gegužės 3 d. ieškovė išrašė ir atsakovei išsiuntė sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sąskaita) apmokėti sutarties nutraukimo mokestį 2378,47 Eur (apmokėjimo terminas – 2016 m. gegužės 16 d.). Sutarties nutraukimo mokestis apskaičiuotas pagal sutartyje numatytą išankstinio Sutarties nutraukimo mokesčio skaičiavimo tvarką: sutarties elektros energijos pardavimo laikotarpiu išrašytose sąskaitose nurodyta už elektros energiją mokėtina suma, padalinta iš mėnesių, skaičiuojamų nuo elektros energijos pardavimo laikotarpio pradžios iki išankstinio sutarties nutraukimo datos, skaičiaus ir padauginta iš koeficiento „k“. Koeficiento „k“ vertė priklauso nuo mėnesių, skaičiuojamų nuo išankstinio sutarties nutraukimo datos iki elektros energijos pardavimo laikotarpio pabaigos, skaičiaus, šiuo atveju – nuo 12 iki 24 mėnesių, „k“=2. Atsakovė nurodytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) neapmokėjo.Teismo proceso metu ieškovė perskaičiavo sutarties nutraukimo mokesčio dydį ir sumažino reikalavimą iki 2169,64 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino visiškai ir priteisė ieškovei UAB „Elektrum Lietuva“ iš atsakovės UAB „Convestus“ 2169,64 Eur sutarties nutraukimo mokestį, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. lapkričio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 356,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.Sprendė, kad byloje esantys šalių paaiškinimai, liudytojo R. P. parodymai bei rašytiniai įrodymai patvirtina sutartinių teisinių santykių tarp ginčo šalių egzistavimą bei faktą, jog sudaryta Sutartis buvo nutraukta atsakovės iniciatyva prieš terminą, dėl ko, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.71 straipsnio nuostatomis, yra pagrindas taikyti Sutarties 6.4, 6.5 bei 6.6 punktų nuostatas, kurios įtvirtina Sutarties sąlygų pakeitimo mokesčio mokėjimą. Kartu pirmosios instancijos teismas įvertino ir ieškovės reikalautų netesybų dydį bei sprendė, jog byloje pateikti įrodymai ir susiklosčiusios aplinkybės nesudaro pagrindo mažinti ieškovės prašomas netesybas. Teismas atsižvelgė į tai, kad Sutarties šalys yra verslininkai; kad atsakovė, sudarydama sutartį, žinojo sutarties sąlygas ir su jomis sutiko; kad atsakovė sudarė terminuotą sutartį 21 mėnesio laikotarpiui, nors faktiškai galėjo sudaryti sutartį pagal jos sudarytą nuomos sutartį su BUAB „Panevėžys“ ne ilgesniam kaip 9 mėnesių laikotarpiui; kad atsakovės veiksmai neatitinka sąžiningo ir apdairaus elgesio reikalavimų; kad atsakovė vykdė sutartinius įsipareigojimus tik ketvirtį Sutarties laiko; kad ieškovė neteko kliento ir suplanuotų gauti pajamų 16 mėnesių laikotarpiui, iš kurių 12 mėnesių – dėl atsakovės neapdairaus elgesio; kad ieškovė pirko elektros energiją didmeninėje rinkoje Sutarties vykdymo laikotarpiu (2015 m. balandžio 1 d. – 2015 m. rugpjūčio 31 d.) brangiau, nei būtų pirkusi likusį sutarties galiojimo laikotarpį bei kad faktiškai atsakovė sunaudodavo apie 20-23 MWh elektros energijos per mėnesį, nors Sutartyje šalys numatė planuojamą elektros energijos suvartojimo kiekį – 441 MWh.Panevėžio miesto apylinkės teismas, atsižvelgdamas į CK 6.37, 6.210 straipsnių nuostatas, tenkino ieškovės reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo bei, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 92, 93 straipsniais, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Convestus“ prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. sprendimą ir ieškovės UAB „Elektrum Lietuva“ ieškinio netenkinti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas arba grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.Nurodo, kad teismas nepagrįstai siaurai aiškino Elektros energijos naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 (toliau – Taisyklės), 48 punkto nuostatą, kurioje numatyta pastato savininko prievolė parduodant pastatą, į kurį tiekiama elektros energiją, nutraukti elektros energijos tiekimo sutartį. Atsakovės nuomone, ši norma lygiai turi būti taikoma ir nuomininkui, kadangi Sutartis buvo sudaryta pažeidžiant Taisyklėse numatytas elektros energijos tiekėjo prievoles sudarant sutartį su nuomininku, kaip to reikalauja Taisyklių 20 punkto nuostatos, t.y. kad elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartį su nepriklausomu tiekėju tiekėjai gali sudaryti ne tik su savininkais, bet ir su nuomininkais (nebuitinių vartotojų atveju – esant rašytiniam trišaliam operatoriaus ar tiekėjo, savininko ir nuomininko susitarimui, nustatančiam, kad už tinkamą prievolių pagal sutartį vykdymą atsako nuomininkas ir savininkas). Tokia trišalė sutartis tarp šalių ir pastato, į kurį buvo tiekiama elektros energija – bankrutuojančios UAB „Panevėžys“, nebuvo sudaryta. Be to, Taisyklės numato elektros energijos tiekimo sutarties sudarymo sąlygas būtent elektros energijos tiekėjui, o ne pirkėjui. Šiuo atveju tiekėjas sudarė Sutartį pažeisdamas Taisyklių reikalavimus, nes sudarė sandorį ilgesniam terminui, negu numatyta Turto nuomos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nuomos sutartis), kuria UAB „Convestus“ buvo išnuomotas pastatas adresu (duomenys neskelbtini). Būtent todėl elektros energijos tiekėjas turi prisiimti Sutarties nutraukimo prieš terminą riziką.Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas, nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, netinkamai aiškino Sutarties nuostatas. Teismas nepagrįstai apsiribojo gramatiniu Sutarties turinio vertinimu, neįsigilino į aplinkybę, kad Sutartyje numatytos neva kompensacinės išankstinio Sutarties nutraukimo netesybos faktiškai galėjo būti eliminuotos deklaruojant nulinius elektros energijos vartojimo rodmenis. Be to, teismas, vertindamas ieškovės neva patirtą žalą dėl išankstinio Sutarties nutraukimo, neteisingai aiškino ir vertino Sutarties nuostatas. Šiuo atveju Sutartyje nenumatytas atsakovės įsipareigojimas vartoti tam tikrą kiekį elektros energijos per mėnesį ar kitą laikotarpį. Teismas neteisingai vertino Sutartyje numatytą planuojamą elektros energijos kiekį 441 MWh, kuris nėra atsakovės įsipareigojimas, todėl nėra korektiška pagal šį skaičių vertinti ieškovo negautas pajamas. Atsiliepimu į pateiktą apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.Nurodo, kad apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo Taisyklių 20 bei 48 punktų nuostatų taikymo bei aiškinimo yra nepagrįsti, kadangi šie Taisyklių punktai pažeisti nebuvo. Be to, atsakovė nepagrįstai tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas turėjo neapsiriboti gramatiniu Sutarties nuostatų aiškinimu, kadangi nagrinėjamu atveju Sutarties nuostatų aiškinimo poreikis nekyla – Sutarties sąlygos yra aiškios ir suprantamos. Kartu pabrėžiama, jog ieškovė Sutarties nutraukimo mokestį apskaičiavo pagal Sutarties I dalyje numatytą išankstinio Sutarties nutraukimo mokesčio skaičiavimo tvarką, o šių apskaičiavimų atsakovė nepaneigė bei nepateikė įrodymų, kad apskaičiuotas netesybų dydis yra neprotingas ir nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apeliaciniame skunde atsakovė iš esmės dėsto argumentus, susijusius su Sutarties bei Taisyklų nuostatų aiškinimu ir taikymu, tačiau Sutarties nutraukimo fakto neginčija, plačiau tarp šalių susiklosčiusių sutartinių santykių nutrūkimo aplinkybių nedetalizuoja ir dėl jų nepasisako. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2014 m. vasario 28 d. BUAB „Panevėžys“ ir atsakovė UAB „Convestus“ sudarė turto nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią nuomotoja perleido nuomininkei (atsakovei) nuomojamą turtą – pastatą – viešbutį, esantį (duomenys neskelbtini), laikinai valdyti ir naudotis, o nuomininkė įsipareigojo mokėti nuomos mokestį ir, pasibaigus sutarčiai, grąžinti nuomotojai nuomojamą turtą nustatytomis sąlygomis ir tvarka (67 – 74 b. l.). Atsakovė įsipareigojo savo vardu sudaryti tiesiogines sutartis su trečiaisiais asmenimis, reikalingas užtikrinti tinkamą statinių išlaikymą ir eksploatavimą bei kito nuomojamo turto funkcionavimą (5.5.3 punktas). Nuomos sutarties terminas – nuo 2014 m. kovo 1 d. iki nuomojamo turto pardavimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki 2015 m. gruodžio 31 d. (12.1 punktas). Be to, iš tarp šalių sudarytos Sutarties nuostatų matyti, jog Sutartis buvo sudaryta laikotarpiui nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d., o šalys susitarė, kad klientas (atsakovė) turi teisę nutraukti sutartį bet kuriuo metu, įspėjęs apie tai tiekėją (ieškovę) ne vėliau nei prieš trisdešimt penkias kalendorines dienas (6.4 punktas). Sutarties 6.6. punkte šalys susitarė, kad bet kuriuo atveju, jei sutartis nutraukiama vadovaujantis sutarties II dalies 6.4 ir 6.5 punktais, klientas įsipareigoja mokėti sutarties sąlygų pakeitimo mokestį, jei tai yra numatyta sutarties I dalyje. Sutarties sąlygų pakeitimo mokesčio apskaičiavimo tvarką šalys numatė sutarties I dalyje. Taip pat Sutartyje šalys numatė, kad planuojamas elektros energijos suvartojimo kiekis yra 441 MWh (7 – 10 b. l.). Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, iš BUAB „Panevėžys“ bankroto administratorės UAB „Valeksa“ raštų bei pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų (atsakovės atstovo paaiškinimų bei liudytojo R. P. parodymų) išties matyti, kad nuomos sutartis su atsakove buvo nutraukta nuo 2015 m. rugpjūčio 31 d. dėl 2015 m. liepos 3 d. BUAB „Panevėžys“ kreditorių susirinkimo sprendimo, kuriuo buvo pritarta suinteresuoto asmens pasiūlymui parduoti BUAB „Panevėžys“ priklausantį turtą (11, 81 – 83 b. l.). Be to, pateiktuose procesiniuose dokumentuose ieškovė nurodė, kad atsakovė UAB „Convestus“ informavo, jog Sutartis yra nutraukiama nuo 2015 m. rugpjūčio 31 d. (2 b. l.). Dėl visų šių išdėstytų aplinkybių byloje ginčo nekyla.Apeliaciniu skundu atsakovė tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai siaurai aiškino Taisyklių 20 ir 48 punktų nuostatas bei neįvertino, jog pati ieškovė, sudarydama Sutartį, nesilaikė teisės aktų nuostatų, dėl ko turi prisiimti atsakomybę. Tačiau su tokiais argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.Išties, Taisyklių 20 punkte yra įtvirtina, kad Taisyklių 17 punkte nurodytas sutartis operatoriai ar tiekėjai gali sudaryti ne tik su savininkais, bet ir su nuomininkais (nebuitinių vartotojų atveju – esant rašytiniam trišaliam operatoriaus ar tiekėjo, savininko ir nuomininko susitarimui, nustatančiam, kad už tinkamą prievolių pagal sutartį vykdymą atsako nuomininkas ir savininkas). Prieš sudarant sutartis su nuomininku, operatoriui ar tiekėjui turi būti pateikti savininko nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai ir teisėtą pagrindą naudotis savininko turtu patvirtinantys dokumentai. Sutartys su nuomininkais sudaromos savininko nurodytam terminui, kuriam suėjus, sutartis pasibaigia, išskyrus atvejus, kai, esant raštiškam savininko sutikimui, operatorius ir nuomininkas susitaria pratęsti sutarties galiojimo terminą ar sudaryti naują terminuotą sutartį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios nuostatos, priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, nėra imperatyvios, dėl ko, nesant trišalio operatoriaus, savininko ir nuomininko susitarimo, tarp energijos operatoriaus ir nuomininko sudaryta tiekimo sutartis netampa niekine, o šalims kyla pareiga vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, juo labiau, kad pagal Sutarties, kuri šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), 5.1. punkto nuostatas atsakovė garantavo, jog turi visus būtinus įgaliojimus ir leidimus sudaryti Sutartį ir vykdyti Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, turi visas reikalingas teises (nuosavybės ar nuomos) naudoti objektus, gavo ir Sutarties galiojimo laikotarpiu išlaikys visus sutikimus, būtinus sudaryti Sutartį ir vykdyti Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Taigi, priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, atsakovė, laisva valia sudarydama sutartį dėl elektros energijos, prisiėmė sutartinius įsipareigojimus, įskaitant ir Sutarties sąlygų pakeitimo mokesčio mokėjimą, kuris numatytas Sutarties 6.6. punkte. Teisėjų kolegijos nuomone, iš byloje esančių bei Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad UAB „Panevėžys“ 2013 m. gruodžio 9 d. Panevėžio apygardos teismas nutartimi iškelta bankroto byla (nutartis įsiteisėjo 2014 m. vasario 10 d.), o 2014 m. birželio 6 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Taigi tiek tarp UAB „Convestus“ ir BUAB „Panevėžys“ turto nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sudarymo metu (2014 m. vasario 28 d.), tiek elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties tarp šalių sudarymo metu (2015 m. sausio 22 d.) UAB „Panevėžys“ buvo bankrutuojanti (bankrutavusi) įmonė. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 9 straipsnio 7 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad įmonė turi teisę vykdyti ūkinę komercinę veiklą, jeigu jos veiklos rezultatas mažina balanse rodomus nuostolius, ir iš šios veiklos gautas pajamas naudoti su šia veikla susijusioms išlaidoms; 30 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nuo teismo nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo dienos įmonė netenka teisės vykdyti ūkinę komercinę veiklą, o likviduojama dėl bankroto įmonė gali sudaryti tik susijusius su įmonės veiklos nutraukimu arba teismo nutartyje likviduoti įmonę numatytus sandorius. Taigi nagrinėjamu atveju atsakovės nurodomos trišalės sutarties su pastato savininke BUAB „Panevėžys“ sudarymas ir naujų finansinių įsipareigojimų, galinčių kilti atsakovei netinkamai vykdant elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties nuostatas, prisiėmimas pagal imperatyvias ĮBĮ nuostatas, draudžiančias didinti bankrutuojančios įmonės finansinius įsipareigojimus, buvo negalimas. Todėl apeliacinio skundo argumentai, susiję su Taisyklių 20 punkto nuostatų pažeidimu, lemiančiu atsakovės sutartinės atsakomybės pašalinimą, yra atmetami kaip nepagrįsti.Kartu apeliacinės instancijos teismas atmeta ir atsakovės argumentus, susijusius su Taisyklių 48 punkto nuostatų netinkamu taikymu ir aiškinimu. Šiame punkte įtvirtina, kad savininkas, perleidęs objektą, kuriame vartojama elektros energija, kito asmens nuosavybėn per 5 kalendorines dienas nuo objekto nuosavybės teisės perleidimo privalo nutraukti sudarytą sutartį ir iki sutarties nutraukimo dienos pranešti elektros apskaitos prietaisų rodmenis ir kitą galutiniam atsiskaitymui būtiną informaciją ir visiškai atsiskaityti su operatoriumi ir (ar) tiekėju už elektros energiją, jos persiuntimo, kitas su tuo susijusias paslaugas ir reaktyviąją elektros energiją ir informuoti apie sutarties nutraukimą naująjį objekto savininką. Naujasis objekto savininkas privalo per 5 kalendorines dienas nuo buvusio savininko pranešimo gavimo, bet ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo objekto nuosavybės teisės įgijimo, kreiptis į tiekėją ir (ar) operatorių dėl naujų elektros energijos pirkimo – pardavimo ir (ar) elektros energijos persiuntimo sutarčių sudarymo. Taigi, iš išdėstyto akivaizdu, jog šios nuostatos reglamentuoja objekto savininkų pasikeitimo atvejį esant sudarytai elektros energijos tiekimo sutarčiai. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovei, kaip pastato nuomininkei, šis punktas nėra taikomas, nes ji nebuvo pastato savininkė. Dėl išdėstyto apeliacinio skundo argumentai, susiję su tuo, jog tarp šalių sudaryta elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartis buvo nutraukta Taisyklių 48 punkto nuostatų pagrindu, yra atmetami kaip nepagrįsti.Teisėjų kolegija nepagrįstais vertina ir apeliacinio skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino tarp šalių sudarytos Sutarties nuostatas. Pabrėžtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką sutarties aiškinimas reikalingas tuomet, kai esant neaiškiam sutarties tekstui gali kilti ginčas dėl sutarties turinio ar jos sąlygų. Tai, kad įstatyme neteikiamas prioritetas pažodiniam sutarties aiškinimui, nereiškia, kad gali būti ignoruojamas sutarties tekstas ir jos sąlygose vartojamų žodžių ar žodžių junginių bendrinė, visuomenėje nusistovėjusi reikšmė. Visuotinai priimtų ir analogiškų šalims protingų asmenų vienodai suprantamų posakių (terminų) vartojimas sudarant sutartį yra viena priemonių, užtikrinančių teisinį tikrumą ir sutarties šalių teisėtų lūkesčių apsaugą. Siurprizinis, priešingas įprastinei prasmei sutarties tekste vartojamų posakių (sąvokų) aiškinimas, nepagrįstas įstatymine nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, teismo sprendime yra negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-318/2011, Nr. 3K-3-93/2013, Nr. 3K-3-120/2013). Nagrinėjamu atveju tarp šalių sudarytos Sutarties nuostatos yra suprantamos ir tikslios, todėl papildomas jų aiškinimas, kaip tą nurodo atsakovė pateiktame apeliaciniame skunde, iš esmės yra nuostatų interpretavimas sau naudinga linkme nesilaikant CK įtvirtino sutarties nuostatų privalomumo jos šalims principo (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Papildomai pažymėtina, jog apeliaciniame skunde nurodoma teismų praktika nepatvirtina skundo argumentų pagrįstumo bei faktinio siekio aiškinti bei interpretuoti aiškias ir suprantamas Sutarties nuostatas, nes apeliantė cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką bylose, kuriose spręsti atvejai, kai kilo ginčas dėl sutarties sąlygų turinio. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo šiuo klausimu suformuluotos teismų praktikosApeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, šalių pateiktus procesinius dokumentus bei kitus byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad ieškovės apskaičiuotas sutarties nutraukimo mokestis nėra per didelis, kadangi ne tik atitinka Sutartyje įtvirtiną šio mokesčio dydžio apskaičiavimo tvarką, tačiau ir nėra neprotingai didelis. Priteisdamas ieškovės prašomą Sutarties nutraukimo mokestį, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atsižvelgė į tai, kad atsakovė, būdama verslininkė, sudarė terminuotą elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartį ilgesniam terminui, nei buvo sudaryta turto nuomos sutartis tarp atsakovės ir BUAB „Panevėžys“, o tai rodo atsakovės neapdairų elgesį. Kartu pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai įvertino, jog atsakovė Sutartį su ieškove vykdė 5 mėnesius iš 21 mėnesio, nors dėl 12 mėnesių Sutarties nevykdymo atsakovė jau žinojo Sutarties sudarymo metu. Apeliacinio skundo argumentas, jog susiklosčiusi situacija galėjo būti sprendžiama deklaruojant nulinius elektros skaitiklio duomenis, tik papildomai sustiprina vertinimą, kad atsakovės elgesys nėra sąžiningas ir apdairus. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, jog ieškovė, atsakovei anksčiau termino nutraukus Sutartį, gavo mažesnio dydžio pajamas, nei būtų gavusi visą Sutarties galiojimo laikotarpį, kadangi Sutartyje nėra numatytas atsakovės įsipareigojimas vartoti konkretų elektros energijos kiekį per mėnesį. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su tokiu atsakovės argumentu, kadangi Sutarties nuostatos, susijusios su planuojamu elektros suvartojimo kiekio nustatymu, išties nėra imperatyvios. Nepaisant to, priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas įvertino byloje susiklosčiusių aplinkybių visumą, įskaitant ir elektros energijos kainas didmeninėje rinkoje, energijos pardavimo kainą atsakovei bei jos faktiškai suvartojamą elektros energijos kiekį per mėnesį. Kartu teismas atsižvelgė ir į pačios atsakovės laisva valia Sutartyje nurodytą planuojamą suvartojamos elektros energijos kiekį. Atsižvelgiant į tai, o taip pat į aplinkybę, jog Sutarties sąlygų pakeitimo mokesčio apskaičiavimo tvarka buvo numatyta šalių sudarytoje Sutartyje, apeliacinio skundo argumentai, susiję su pirmosios instancijos teismo neva neteisingai aiškintomis Sutarties nuostatomis dėl planuojamo suvartoti elektros energijos kiekio, yra atmetami kaip nepagrįsti, juo labiau, kad pagal byloje esančius duomenis atsakovė nepateikė jokių įrodymų, jog ieškovės apskaičiuotas netesybų dydis yra neprotingai didelis. Įvertinus tai, kas išdėstyta virš, daroma išvada, kad skundžiamas galutinis teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nes priimtas tinkamai ir pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas įvertinus byloje esančius įrodymus bei padarius pagrįstas išvadas, tinkamai pritaikius ir išaiškinus teisės normas (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis). Kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-38/2008; Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Atmetus atsakovės UAB „Convestus“ apeliacinį skundą, ieškovei UAB „Elektrum Lietuva“ priteisiama 484 Eur už teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Atsižvelgus į šios civilinės bylos apimtį, sudėtingumą, suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir kokybę, daroma išvadą, kad ieškovės pateiktų išlaidų, susijusių su advokato pagalba, dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose rekomenduojamų dydžių, yra pagrįstas ir nemažintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės UAB „Convestus“, į. k. (duomenys neskelbtini), ieškovei UAB „Elektrum Lietuva“, į. k. (duomenys neskelbtini), 484 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų kolegija: Ramunė ČeknienėEigirdas ČinkaBirutė Jonaitienė