Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas dalyje tenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valstybės valdžios institucijų veiksmų, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime.

Atsakovas į bylą pateikė duomenis (iš įskaitos elektroninės duomenų sistemos apie V. V. konvojavimą), kurie patvirtina, kad pareiškėjas Pravieniškių 1-ajame kalėjime laisvės atėmimo įstaigoje bausmę atliko nuo 2021 m. rugsėjo 10 d., išskyrus laikotarpius, kai buvo perkeltas į kitas laisvės atėmimo įstaigas. Pareiškėjas gavęs atsakovo atsiliepimą ir teismo posėdyje nurodytų aplinkybių neginčijo. Todėl teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju analizuotinos pareiškėjo kalinimo sąlygos laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 10 d. iki 2023 m. gegužės 2 d., išskyrus laikotarpius nuo 2021 m. gruodžio 21 d. iki 2021 m. gruodžio 27 d. ir nuo 2022 m. balandžio 22 d. iki 2022 m. balandžio 27 d.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui); 2) žalai; 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš neužtikrinto privatumo maudantis duše, dėl dušinėse nesančių užuolaidų ir pertvarų tarp dušo čiaupų (galvučių).

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma) 16 ir 18 punktai reglamentuoja oro temperatūrą dušinėse, taip pat privalomą karšto vandens į jas tiekimą. Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245, nurodomi dušo patalpai minimaliai būtini baldai ir/ar kietasis inventorius, tačiau reikalavimo, jog privalomai dušuose turi būti pertvaros, tarp jų nėra. Detalesnio dušo patalpų įrengimo nacionaliniai teisės aktai nereglamentuoja.

Atsakovas atsiliepime nurodė ir pareiškėjas teismo posėdyje neginčijo, kad tarp maudymosi vietų (dušo galvučių) nebuvo matomumą ribojančių pertvarų ir dėl to privatumas dušo patalpose nebuvo užtikrintas laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 10 d. iki 2022 m. spalio 1 d., išskyrus laikotarpius, kai pareiškėjas buvo išvykęs į kitas laisvės atėmimo įstaigas.

Teismas sutinka su atsakovo argumentu, kad teisės normose nėra įtvirtinto reikalavimo dušuose įrengti pertvaras, tačiau vėliausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad aplinkybė, jog teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti pertvaras dušuose, nesudaro pagrindo atleisti bausmę vykdančios įstaigos nuo pareigos užtikrinti nuteistųjų privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais, ir pripažįstama, kad nuteistajam, naudojantis pertvarų neturinčiu dušu, jo privatumas yra pažeidžiamas (žr., pvz., LVAT 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1005-789/2021; 2021 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1200-602/2021; 2021 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-845-261/2021). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) formuojamą praktiką, nepakankamas sanitarinės patalpos izoliavimas pripažįstamas kalinimo sąlygų pažeidimu Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnio, garantuojančio asmens teisę į privatumą, prasme (žr., pvz., EŽTT 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą byloje S. prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 17249/12).

Šioje byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 10 d. iki 2021 m. gruodžio 21 d., nuo 2021 m. gruodžio 27 d. iki 2022 m. balandžio 22 d., nuo 2022 m. balandžio 27 d. iki 2022 m. spalio 13 d. naudojosi dušais, kuriuose nebuvo pertvarų, tai patvirtino pats atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą, todėl, atsižvelgiant į minėtą LVAT ir EŽTT praktiką, yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėjo teisė į privatumą, buvo pažeista (pažeistas Konvencijos 8 str.). Toks pažeidimas nebuvo momentinis ar vienkartinis, todėl yra pagrindas išvadai, kad pareiškėjas patyrė perteklinius nepatogumus, neigiamus emocinius išgyvenimus, diskomfortą, nepilnavertiškumo jausmą, t. y. neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.

Kita vertus, atsakovo į bylą pateikta Lietuvos kalėjimų tarnybos 1-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2023 m. gegužės 16 d. pažyma „Dėl nuteistojo V. V.“ (b. l. 11) patvirtina, kad pareiškėjas dėl dvasinių išgyvenimų, orumo pažeidimo, dvasinių kančių, fizinio skausmo, diskomforto, kuriuos galėjo sukelti privatumo duše neužtikrinimas, į psichologus nesikreipė. Tai leidžia daryti išvadą, kad, atsakovui neužtikrinus tinkamo privatumo duše, pareiškėjo neigiami išgyvenimai nebuvo intensyvūs ar itin stiprūs.

Pareiškėjas skunde nenurodė, kiek kartų jo teisė į privatumą duše buvo pažeista. Atsakovas atsiliepime prašė vertinti, kad pareiškėjas dušu naudojosi vieną kartą per savaitę. Gavęs atsakovo atsiliepimą ir teismo posėdyje atsakovo nurodytos aplinkybės pareiškėjas neginčijo, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų dirbęs, todėl vertindamas bylos duomenis ir atsižvelgdamas į Higienos normos 44 punktą, reglamentuojantį, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše, teismas daro išvadą, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjo privatumas naudojantis dušu buvo pažeistas 56 savaites (vieną kartą per savaitę).

Byloje nėra ginčo dėl to, kad nuo 2022 m. spalio 14 d. iki 2023 m. gegužės 2 d. pareiškėjas Pravieniškių 1-ajame kalėjime naudojosi dušo patalpomis, kurios atskirtos pertvaromis. Pareiškėjas teismo posėdžio metu šių atsakovo atsiliepime nurodytų aplinkybių neginčijo, skunde tik abstrakčiai nurodė, jog dėl nesančių duše užuolaidų kitiems matant negalėjo tinkamai nusiprausti, tačiau nenurodė jokių konkrečių atvejų, t. y. kas konkrečiai tie kiti asmenys (pareigūnai ir / ar nuteistieji), kada jį stebėjo/matė, kai maudėsi duše, esant įrengtoms pertvaroms. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad teikė skundus pataisos įstaigai dėl konkrečių jo privatumo prausiantis duše pažeidimo atvejų, kai dušuose buvo įrengtos pertvaros, todėl teismas daro išvadą, kad laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 14 d. iki 2023 m. gegužės 2 d. pareiškėjui buvo užtikrintas pakankamas privatumas naudojantis dušu. Konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 14 d. iki 2023 m. gegužės 2 d. dėl pareiškėjo privatumo neužtikrinimo duše nėra jokio pagrindo. Toks privatumo duše pažeidimo vertinimas, kai tarp dušo galvučių yra įrengtos pertvaros, atitinka LVAT formuojamą praktiką (žr., pvz., LVAT 2023 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-521-1047/2023).

Atsižvelgdamas į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir CK 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į byloje nustatyto pažeidimo (neužtikrintas pareiškėjo privatumas naudojantis dušu, kai nebuvo įrengtos tarp dušo galvučių pertvaros), ir juo sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, dėl kurių į psichologus pareiškėjas nesikreipė, o į teismą kreipėsi tik po pusmečio teisės į privatumą pažeidimui pasibaigus, į ginamų vertybių turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje (žr., pvz., LVAT 2023 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-351-575/2023; 2023 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-352-624/2023, 2023 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-29-463/2023) suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirti nepatogumai nebuvo tokie dideli, kad neturtinę žalą būtų galima vertinti jo nurodyta suma. Todėl pareiškėjo patirtos neturtinės žalos atlyginimui iš atsakovo priteistina 500 Eur suma.

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo.

CK 6.210 straipsnio 1 dalis, nustato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį procesinių palūkanų skaičiavimo terminas yra nuo bylos iškėlimas teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Remiantis LVAT praktika tokio pobūdžio bylose, t. y. bylose dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.), 5 procentų dydžio metinės palūkanos yra priteisiamos (žr., pvz., LVAT 2011 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-3550/2011). Procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo ir tik esant pareiškėjo, reikalaujančio atlyginti žalą, prašymui jas skaičiuoti (žr., pvz., LVAT 2023 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-480-520/2023, 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-756-2195/2010).

Iš administracinės bylos duomenų matyti, kad nagrinėjama administracinė byla teisme buvo iškelta teismo 2023 m. gegužės 9 d. nutartimi (b. l. 5). Atitinkamai, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už prievolę atlyginti neturtinę žalą nuo 2023 m. gegužės 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo V. V. skundą dalyje tenkinti.

Priteisti V. V. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 500 Eur (penki šimtai eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitoje dalyje skundą atmesti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.