Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo A. L. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 16 d. nutarties civilinėje byloje, dėl bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys – D. L., BAB bankas „Snoras“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolė Laima Neniškienė, antstolė B. T.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas A. L. kreipėsi į teismą prašydamas iškelti pareiškėjui A. L. bankroto bylą; bankroto administratoriumi paskirti UAB „Bankroto valdymas“; skirti pareiškėjui A. L. kas mėnesį po 200,00 Eur sumą būtiniems pareiškėjo poreikiams tenkinti. Nurodė, kad 2006 m. spalio 26 d. pareiškėjo sutuoktinė su akcine bendrove (toliau – AB) bankas Snoras sudarė paskolos sutartį, kuria pasiskolino 300 000 Lt (86 886,01 Eur) vartojimo reikmėms (dukters namo statyboms). Tinkam prievolės įvykdymui užtikrinti bankui buvo įkeistas tuomet pareiškėjui ir jo sutuoktinei priklausęs nekilnojamasis turtas. Teigia, jog dukra pažadėjo paskolą dengti pati ir dėl to pareiškėjui ir jo sutuoktinei abejonių nekilo, kadangi dukra gaudavo pakankamas pajamas paskolos įmokoms dengti. Pareiškėjas, norėdamas padėti dukrai 2006 m. spalio 26 d. pasirašė laidavimo sutartį, kuria įsipareigojo solidariai su D. L. atsakyti už įsipareigojimų pagal paskolos sutartį bankui nevykdymą. Pažymėjo, jog situacija pasikeitė pareiškėjui sužinojus, jog buvo apgautas – iš banko pranešimo apie nemokamas palūkanas sužinojo, jog gyvenamasis namas buvo statomas ne dukters, o D. L. motinos vardu. Pasiteiravus sutuoktinės dėl šios situacijos, D. L. pareikalavo ištuokos ir nurodė, jog jei pareiškėjas nori išlaikyti įkeistą namą, jis pats turi mokėti bankui įmokas pagal sutartį. Nurodė, jog kol galėjo, mokėjo įmokas bankui, tačiau santaupos išseko, prasidėjo ekonominė krizė, dėl ko įmokų mokėjimas bankui tapo nepakeliamas. Atkreipė dėmesį, jog 2012 m. balandžio 6 d. pareiškėjo ir sutuoktinės santuoka buvo nutraukta, padalintas santuokos metu įgytas turtas – pareiškėjui paliktas įkeistas turtas, o iš pareiškėjo sutuoktinei priteista piniginė kompensacija, prievolė bankui palikta solidari.Taip pat nurodė, kad pareiškėjas šiuo metu turi darbą, gauna 400 Eur per mėn., tačiau susidariusių įsiskolinimų kreditoriui padengti nepajėgia. Teigia, jog šiai dienai pareiškėjas yra itin sunkioje finansinėje padėtyje, pajamų neturi, o santaupas išleido įmokoms pagal paskolos sutartį bei teismo išlaidoms. Mano, jog pareiškėjo mokumui atkurti bei finansiškai atsitiesti šiuo atveju vienintelė išeitis yra fizinio asmens bankrotas

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-08-16 nutartimi netenkino pareiškėjo A. L. pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo bei atsisakė iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Nurodė, kad įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, nustatyta, jog pareiškėjo A. L. pradelsti skoliniai įsipareigojimai bylos nagrinėjimo metu sudaro apie 109 389,66 Eur sumą.Taip pat nurodė, kad įvertinus byloje esančius duomenis, pareiškėjo paaiškinimus, nustatyta, jog pareiškėjo turimo turto vertė sudaro apie 95 000,00 Eur. Pareiškėjas nurodė, jog dirba, jo pajamos sudaro apie 400 Eur/mėn., jis taip pat papildomai iš veiklos aerodrome gauna apie 200-300 Eur, išlaikytinių neturi, būtiniesiems poreikiams tenkinti prašo patvirtinti 200 Eur/mėn. sumą. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėjo turimi skoliniai įsipareigojimai viršija jo turimo turto vertę.Pažymėjo, jog įvertinus byloje nustatytas aplinkybes apie pareiškėjo turtą, gaunamas pajamas, taip pat galimybes dirbti, nėra pagrindo išvadai, jog pareiškėjo finansinė būklė yra kritinė ir jis negali vykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių įvykdymo terminai yra suėję. Teigia, jog vien aplinkybė, kad pareiškėjo skoliniai įsipareigojimai viršija įstatymo nustatytą dydį, taip pat tai, kad pareiškėjas šiuo metu gauna nedideles pajamas, savaime nėra pagrindas pripažinti pateisinančiomis, bei objektyviomis priežastimis, leidžiančiomis išvengti ar nevykdyti skolinių įsipareigojimų.Teigia, jog byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, jog pareiškėjas, net ir gaudamas minimalias pajamas, neturės galimybės per protingą laiko tarpą padengti skolinius įsipareigojimus, kurie liktų nepadengti iš pareiškėjui priklausančio turto.Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, jog sveikatos problemų neturi, turi galimybę išvykti dirbti užsienio valstybėje, laisvu laiku iš aviacinės veiklos gauna apie 200-300 Eur. Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas yra įgijęs mechaniko kvalifikaciją, turi piloto licenciją. Darė išvadą, jog pareiškėjas turi visas galimybes kelti savo kvalifikaciją, ją keisti, susirasti geriau apmokamą darbą ir uždirbti didesnes pajamas, iš kurių galėtų dengti įsiskolinimus kreditoriams. Taip pat nurodė, kad įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėjo skolinių įsipareigojimų kilmę, pareiškėjo įvardijamas nemokumo priežastis, elgesį, teismui kyla pagrįstų abejonių, jog pareiškėjas siekia nusirašyti likusius skolinius įsipareigojimus, o ne atkurti fizinio asmens mokumą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas A. L. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017‑08-16 nutartį ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad teismas skundžiamoje nutartyje visiškai nepasisakė, kaip konkrečiai galėtų atrodyti pareiškėjo skolų dengimas, ar pareiškėjo turimas turtas šiai dienai iš tikrųjų galėtų būti parduotas už tokią vertę, ar turtą apskritai pavyktų parduoti, ar jį pardavus už mažesnę kainą pareiškėjas išgalėtų dengti likusius įsiskolinimus. Mano, jog vien tai, kad šiai dienai pareiškėjo turto vertė yra tokia, kokią ją įvardina teismas pagal turimus duomenis, visiškai nereiškia, kad turtas būtent ir bus parduotas tokia kaina. Taip pat nėra aišku kada ir ar apskritai turtas bus parduotas.Taip pat nurodė, kad bankroto byla pareiškėjas siekia atkurti savo mokumą. Mano, jog teismas neįvertino to, kad atsisakius iškelti Pareiškėjui bankroto bylą, turimos skolos tik didės – skaičiuosis palūkanos, delspinigiai, dėl ko Pareiškėjo finansinė padėtis tik sunkės. Teigia, jog iškėlus pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą, palūkanų, delspinigių skaičiavimai sustos, bus neatliekami priverstinio skolų išieškojimo veiksmai, dėl ko pareiškėjas galės finansiškai atsitiesti naudojantis fizinio asmens bankroto priemonėmis.Pažymėjo, jog neiškėlus pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylos, antstoliai toliau vykdys priverstinius skolų išieškojimo veiksmus, pardavinės pareiškėjo turtą. Atkreipė dėmesį, kad antstoliai iš varžytynių turtą pardavinėja mažindami turto kainą – pirmosiose varžytynėse turtas pardavinėjamas už 80 % jo vertės, antrosiose – už 60 % jo vertės. Mano, jog tokiu atveju iš pareiškėjo turto pardavimo nebus tokio rezultato, koks galėtų būti turtą pardavinėjant bankroto procese.Pareiškėjas akcentavo, kad teismas skundžiamoje nutartyje tik padarė išvadas neva pareiškėjas buvo nesąžiningas kreditorių atžvilgiu, kadangi pakankamai nesistengė pagerinti savo mokumą pagerinti, tikėdamasis, kad kreditorių reikalavimai bus nurašyti. Tačiau atkreipė dėmesį, jog teismas šių nustatytų pareiškėjo veiksmų niekaip nesusiejo su jo nemokumu, nors privalėjo nustatyti priežastinį ryšį tarp atitinkamų pareiškėjo veiksmų ir pareiškėjo nemokumo.Taip pat nurodė, jog teismas, atsisakydamas pareiškėjui iškelti bankroto bylą, privalėjo nurodyti, kaip pareiškėjo neva nesąžiningi veiksmai prisidėjo prie jo nemokumo. Teigia, jog tokio priežastinio ryšio teismas nenustatė, dėl ko pareiškėjui bankroto bylą atsisakyta iškelti nepagrįstai. Taip pat pareiškėjas pažymėjo, kad teismas šiuo atveju padarė visiškai nepagrįstas išvadas dėl pareiškėjo nesąžiningumo neva jis veikė aplaidžiai, nesiėmė jokių veiksmų mokumui atkurti ir tikėjosi tik skolų nurašymo.Atkreipė dėmesį, jog teismas skundžiamoje nutartyje nevertino pareiškėjo pateiktų aplinkybių, jog siekdamas grąžinti susikaupusias skolas pareiškėjas buvo įsidarbinęs vilkiko vairuotoju, tačiau buvo atleistas dėl areštuotų asmeninių sąskaitų, kadangi darbdaviai nenorėjo turėti reikalų su asmeniu, iš kurio skolas išieško antstoliai. Teigia, jog pareiškėjas yra pasiryžęs išgyventi vos už 200 EUR/mėn., kad tik didesne apimtimi būtų padengti kreditorių reikalavimai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria atsakyta iškelti pareiškėjui A. L. fizinio asmens bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo.Fizinio asmens bankroto procesas suteikia galimybę fiziniams asmenims, kurie dėl pablogėjusios finansinės padėties nebegali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, netapti našta valstybės socialinei sistemai, taip apsaugant asmens orumą, o kreditoriams suteikiant galimybę atgauti bent dalį skolų. Šį procesą Lietuvoje reglamentuoja specialusis Fizinių asmenų bankroto įstatymas. Įstatyme nurodyta jo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Taigi šiuo įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, iš esmės pablogėjus jų finansinei būklei, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolesnio skolų mokėjimo, t. y. atkuriamas jų mokumas ir užtikrinamas kreditorių reikalavimų tenkinimas nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).Pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 6 straipsnio 1 dalį, teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Fizinių asmenų bankroto įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens nemokumas – tai fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 MMA. Taigi, įstatymu įtvirtinta fizinio asmens nemokumo sąlyga apima dvi puses: 1) fizinis asmuo negali vykdyti savo įsipareigojimų, 2) įsipareigojimų, kurių fizinis asmuo negali įvykdyti, apimtis turi viršyti 25 MMA. Fizinio asmens turto sąrašas ir jo vertė, taip pat kreditorių sąrašas ir jų reikalavimai turi būti pateikiami kartu su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo (FABĮ 4 str. 4 d. 3, 5 p.).Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjo A. L. pradelsti skoliniai įsipareigojimai bylos nagrinėjimo metu sudaro apie 109 389,66 Eur sumą. T. y. pareiškėjo solidarioji skola BAB bankas Snoras sudaro 80 243,33 Eur, įsiskolinimas D. L. – 23 893,65 Eur, antstolei Laimai Neniškienei – 5 000 Eur, antstolei Brigitai Tamkevičienei – 100 Eur, valstybei, atstovaujamai VMI prie LR FM – 152,68 Eur (b. l. 56).Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog įvertinus byloje esančius duomenis, pareiškėjo paaiškinimus, nustatyta, jog pareiškėjo turimo turto vertė sudaro apie 95 000 Eur. Tokias išvadas teismas padarė įvertinęs tai, jog pareiškėjui priklausančio orlaivio, vertė 2011 m. rugsėjo 20 d. sprendimu nurodyta 1 494,64 Eur bei pareiškėjo paaiškinimais teismo posėdžio metu, jog gyvenamasis namas 2016 m. gruodžio mėn. iš varžytynių parduotas už 93 000 Eur, tačiau dėl šių veiksmų yra paduotas skundas. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas įsiteisėjusia 2017-06-15 nutartimi civilinėje byloje nutarė panaikinti 2016-11-10 pranešimą dėl turto pardavimo iš varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomojoje byloje Nr. 0065/09/06399 bei antrąsias pakartotines pareiškėjo A. L. turto pardavimo varžytynes, vykusias elektroniniu būdu 2016-11-10 – 2016-12-12 pripažino neteisėtomis. Šie duomenys apeliacinės instancijos teismo vertinimu neleidžia daryti išvados, jog pareiškėjui priklausančio namo bei žemės sklypo vertė yra 93 000,00 Eur. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog minėta Klaipėdos miesto apylinkės teismo įsiteisėjusia 2017-06-15 nutartimi konstatuota, jog pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas bei žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), 2014-04-18 UAB „Ober-Haus“ Nekilnojamojo turto ekspertizės aktu įvertintas 133 225,21 Eur (460 000,00 Lt). Atsižvelgiant į šiuos duomenis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog esant eksperto nustatytai namo vertei bei pripažinus vykusias varžytines neteisėtomis, pareiškėjui priklausančio gyvenamojo namo bei žemės sklypo esantys (duomenys neskelbtini) vertė laikytina tokia, kokią ją nustatė turto vertinimo ekspertas, t. y. 133 225,21 Eur. Šie duomenys rodo, jog pareiškėjui priklausančio turto vertė sudaro apie 134 719,85 Eur (133 225,21 Eur vertės gyvenamasis namas bei žemės sklypas (2014 m. duomenimis) ir 1494,64 Eur orlaivio vertė).Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo skoliniai įsipareigojimai sudaro 109 389,66 Eur, o pareiškėjo turo vertė sudaro 134 719,85 Eur, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog esant nurodytoms aplinkybėms, pripažinti, jog pareiškėjas yra nemokus, nėra pagrindo (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis). Apeliantas apeliaciniu skundu nurodo, jog teismas neįvertino to, kad atsisakius iškelti pareiškėjui bankroto bylą, turimos skolos tik didės – skaičiuosis palūkanos, delspinigiai, dėl ko pareiškėjo finansinė padėtis tik sunkės. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su šiais pareiškėjo argumentais nesutinka. Pažymėtina, jog įvertinus pareiškėjo turtą, gaunamas pajamas (400,00 Eur atlyginimą bei 200,00 Eur – 300,00 Eur iš veiklos aerodrome gautos pajamos), taip pat galimybes dirbti, nėra pagrindo išvadai, jog pareiškėjo finansinė būklė yra kritinė ir jis negali vykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių įvykdymo terminai yra suėję. Ta aplinkybė, jog pareiškėjo finansinė padėtis šiuo metu yra bloga ir jis šiuo metu gauna nedideles pajamas, savaime nėra pagrindas pripažinti pateisinančiomis, bei objektyviomis priežastimis, leidžiančiomis išvengti ar nevykdyti skolinių įsipareigojimų. Byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, jog pareiškėjas, net ir gaudamas minimalias pajamas, neturės galimybės per protingą laiko tarpą padengti skolinius įsipareigojimus, kurie galimai liktų nepadengti iš pareiškėjui priklausančio turto. Atsižvelgus į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog šie apelianto argumentai nepagrįsti, todėl atmestini. Taip pat apeliantas teigia, jog neiškėlus pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylos, antstoliai toliau vykdys priverstinius skolų išieškojimo veiksmus, pardavinės pareiškėjo turtą. Atkreipė dėmesį, kad antstoliai iš varžytynių turtą pardavinėja mažindami turto kainą – pirmosiose varžytynėse turtas pardavinėjamas už 80 % jo vertės, antrosiose – už 60 % jo vertės. Mano, jog tokiu atveju iš pareiškėjo turto pardavimo nebus tokio rezultato, koks galėtų būti turtą pardavinėjant bankroto procese. Pažymėtina, jog iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją (CPK 704 str. 1 d.). Ši teisės norma rodo, jog antstolis neprivalo parduoti skolininkui priklausančio turto už mažesnę kainą nei reali rinkos vertė. Skolininkas turi teisę aktyviai ieškoti potencialių turto pirkėjų, todėl teismas nesutinka su apelianto nurodytais argumentais, jog parduodant turtą bankroto procese bus pasiektas geresnis rezultatas, nei pardavinėjant turtą vykdomojoje byloje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taip pat nepagrįsti ir atskirojo skundo argumentai, jog teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neįdėjo pakankamai pastangų savo mokumui pagerinti, tikėdamasis, kad kreditorių reikalavimai bus nurašyti. Pareiškėjo vertinimu teismas nenustatė priežastinio ryšio tarp ieškovo nesąžiningumo ir kilusio nemokumo. Tačiau šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad pareiškėjo pasyvus elgesys turėjo įtakos pareiškėjo finansinės būklės pablogėjimui, galimybių įvykdyti skolinius įsipareigojimus mažėjimui ir/ar jų nebuvimui. Toks pareiškėjo elgesys sudaro pagrindą pripažinti, jog pareiškėjas yra nesąžiningas kreditorių atžvilgiu. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas nuo 2011 metų nedengė savo kreditorinių įsipareigojimų, niekur nedirbo, o įsidarbino tik 2017-03-17. Nors teismo posėdžio metu paaiškino, jog iki 2015 metų slaugė savo motiną, tačiau į bylą nepateikė jokių objektyvių tai patvirtinančių įrodymų. Be kitą ko, bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas sveikatos problemų neturi, yra įgijęs mechaniko kvalifikaciją, turi piloto licenciją, todėl šie duomenys suponuoja išvadą, jog pareiškėjas turi galimybę dirbti, kelti savo kvalifikaciją, ją keisti, susirasti geriau apmokamą darbą ir uždirbti didesnes pajamas, iš kurių galėtų dengti įsiskolinimus kreditoriams. Teismo vertinimu, visos šios aplinkybes, kurias be kitą ko nustatė ir pirmosios instancijos teismas rodo, jog pareiškėjas turėjo visas galimybes mažinti savo skolinius įsipareigojimus, tačiau dėl savo pasyvaus elgesio šių savo pareigų nevykdė, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pareiškėjas tokiu savo elgesiu buvo nesąžiningas prieš kreditorius ir toks jo nesąžiningumas sumažino pareiškėjo galimybes įvykdyti skolinius įsipareigojimus. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs kitus atskirojo skundo argumentus konstatuoja, kad šie argumentai teisinės reikšmės teisingam skundo išnagrinėjimui neturi, todėl atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, jų nekartodamas mano, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindų jo keisti ar naikinti.Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334– 39 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.