Kauno apygardos teismo nutartis

2022-08-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-421-348/2022

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2022-05-02Kauno apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2022-05-09Kauno apygardos teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2022-08-03Kauno apygardos teismas
  4. ApeliacijaNutartis · 2023-02-08Kauno apygardos teismas
  5. T-1477-667/2023Nutartis · 2023-05-02Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-08-03
Bylos Nr.
1S-421-348/2022
Teisminio proceso Nr.
1-03-2-00209-2018-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aušra Vingilė, Svetlana Jurgaitienė, Audrius Meilutis
Kaltinamasis
D. A.
Byla Nr. 1S-421-348/2022
Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00209-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.1.16.1.2.1.3; 2.1.16.1.2.2
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugpjūčio 3 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audriaus Meilučio ir Aušros Vingilės,

sekretoriaujant Rimantei Litvinavičiūtei,dalyvaujant prokurorei Tomai Laurinaitienei,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo D. A., gimusio (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, pradinio išsilavinimo, gyvenančio (duomenys neskelbtini), nedirbančio, anksčiau teisto 9 kartus, gynėjo advokato E. M. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 4 d. nutarties, kuria kaltinamajam D. A. pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. D. A. (toliau – ir D. A.) kaltinamas tuo, kad:

1.1. 2017 m. gruodžio 31 d., apie 14.00 val., iš anksto susitarę ir veikdami kartu su L. B. ir Ž. V., kurių atžvilgiu 2018 m. balandžio 27 d. priimtas apkaltinamasis nuosprendis, nuo renovuojamo (duomenys neskelbtini) pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pasikėsino pagrobti 3 vienetus apsauginių atramų, bendros 87,12 euro vertės, 4 vienetus turėklų „3.07“, bendros 53,24 euro vertės, 2 vienetus turėklų „2.07“, bendros 24,20 euro vertės, 4 vienetus plieninių paklotų 3,07x0,32 U, bendros 217,80 euro vertės, 2 vienetus plieninių paklotų 2,07x0,32 U, bendros 217,80 euro vertės, juos visi ardė, taip pasikėsino pagrobti svetimą UAB „T.“ priklausantį 469,48 euro vertės turtą, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo pastebėti darant nusikalstamą veiką liudytojų ir sulaikyti policijos pareigūnų. Šiais savo veiksmais kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje;

1.2. taip pat, D. A. kaltinamas tuo, kad 2018 m. liepos 4 d., apie 20.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su D. J., kurio atžvilgiu 2019 m. rugpjūčio 7 d. priimtas apkaltinamasis nuosprendis, neteisėtai, atvirai, pro neužrakintas buto duris, prieš nukentėjusiojo V. P. valią, įsibrovė į nukentėjusiojo V. P. butą, esantį (duomenys neskelbtini). Šiais savo veiksmais kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 165 straipsnio 1 dalyje;

1.3. be to, D. A. kaltinamas tuo, kad 2018 m. liepos 4 d., apie 20.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bendrais veiksmais su D. J., kurio atžvilgiu 2019 m. rugpjūčio 7 d. priimtas apkaltinamasis nuosprendis, tyčia mediniais pagaliais, rankomis ir kojomis sudavė V. P. ne mažiau kaip 15 smūgių į įvairias kūno vietas, tuo jam padarydami odos nubrozdinimus nosies nugarėlėje, kairio peties srityje, kairiame žaste, kairėje alkūnėje, kairiame dilbyje, dešinėje alkūnėje, dešiniame kelyje, poodines kraujosruvas kairio peties srityje, kairiame žaste, kairiame dilbyje, krūtinėje abipus, kairėje blauzdoje, VIII šonkaulio lūžius abipus, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, po to, nuo V. P., gulinčio ant grindų, kaklo nuplėšė 50 eurų vertės sidabrinę grandinėlę, tokiu būdu pagrobė svetimą nukentėjusiajam V. P. priklausantį turtą. Šiais savo veiksmais kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

2. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2018 m. sausio 9 d. nutarimu D. A. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 8 d. nutartimi kaltinamajam D. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pakeista į kitą kardomąją priemonę – suėmimą 3 mėnesiams. Skundžiama Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 4 d. nutartimi kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas pratęsta 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. liepos 8 d. Nutartyje apylinkės teismas nurodė, jog D. A. yra kaltinamas dviejų nesunkių ir vieno apysunkio nusikaltimų padarymu, praeityje teistas 9 kartus, tame tarpe ir už nusikaltimus nuosavybei, taip pat, teistas ir užsienio valstybėje. Iš apylinkės teismo nutarties matyti, kad teismas suėmimą kaltinamajam skyrė dviem pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 3 punkte.

Šalies argumentai

3. Skunde kaltinamojo D. A. gynėjas advokatas E. M. prašo Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 4 d. nutartį pakeisti ir kaltinamajam paskirti kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą.

3.1. Skunde kaltinamojo gynėjas nurodo, kad D. A. kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, buvo paskirta prieš daugiau nei keturis su puse metų. Kitų įtarimų D. A. prieš tai, kai 2018 m. kovo 9 d. Panemunės policijos komisariato vyresnioji tyrėja A. B. nerado įtariamojo jo buvimo vietoje ir prieš jo paieškos paskelbimą 2018 m. kovo 13 d., pareikšta nebuvo. Pirmosios instancijos teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė ir padarė nepagrįstą išvadą, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-559-593/2022 kaltinamasis D. A., žinodamas, kad yra kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, kad byla su kaltinamuoju aktu perduota į teismą, iš savo gyvenamosios vietos išvyko. Nors 2018 m. D. A. išvykęs į Vokietijos Federacinę Respubliką pažeidė jam pritaikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, tačiau nuo tada praėjo daug laiko. Per minėtą laikotarpį D. A. atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę Vokietijoje, šiuo metu atlieka arešto bausmę. Skundo autoriaus teigimu, D. A. supranta savo padarytas klaidas, ketina gyventi dorai ir sąžiningai, vykdyti individualią veiklą. Skunde taip pat teigiama, kad D. A. padarytos nusikalstamos veikos nebuvo jo pragyvenimo šaltinis. Tuo tarpu vien argumentai, susiję su gresiančia laisvės atėmimo bausme, atspindi išankstinį teismo požiūrį. Apelianto teigimu, kardomųjų priemonių tikslai gali būti pasiekti paskyrus D. A. švelnesnę kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą.

4. Teismo posėdyje prokurorė siūlė skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo gynėjo skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas skundus dėl kardomosios priemonės paskyrimo ar termino pratęsimo, patikrina kardomosios priemonės skyrimo ar termino pratęsimo teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat tai, ar yra duomenų, patvirtinančių, kad asmuo galėjo padaryti nusikalstamas veikas, kurių padarymu jis įtariamas (kaltinamas). Tokiais duomenimis šioje byloje laikytini pareiškimai, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, kitų įtariamųjų parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolai, apžiūros protokolai, įvykio vietos apžiūros protokolai, kita bylos medžiaga. Taigi, BPK 121 straipsnio 2 dalyje numatyta kardomosios priemonės – suėmimo taikymo sąlyga yra nustatyta. Priešingai nei teigiama gynėjo skunde, minėtų duomenų įvertinimas nesudaro pagrindo spręsti apie pirmosios instancijos teismo išankstinę nuomonę, kadangi sprendžiant kardomosios priemonės skyrimo ar pratęsimo klausimą kaltės klausimas iš esmės nesprendžiamas, nes tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Byloje surinkti duomenys analizuojami tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti.

6. Atitinkamai kardomųjų priemonių paskirtis apibrėžta BPK 119 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos ar jų terminas pratęsiamas siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat, siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti išvardintų tikslų ir tik tiriant bei nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę, negu vienerių metų, laisvės atėmimo bausmę. Be šių, BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytų, sąlygų, turi būti ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyse numatytų pagrindų.

7. Skundžiama nutartimi suėmimas D. A. buvo paskirtas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais. Aukštesnysis teismas patikrina šių pagrindų nustatymo pagrįstumą.

8. BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, kai pagrįstai manoma, jog kaltinamasis (įtariamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į kaltinamojo (įtariamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Skunde kaltinamojo gynėjas teigia, kad D. A. yra pasirengęs dirbti, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, supranta savo klaidas, tačiau šios aplinkybės nepatvirtintos jokiais faktiniais duomenimis. Be to, aukštesnės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad minėtos aplinkybės dėl socialinių ryšių turėjimo egzistavo ir anksčiau padarytų nusikalstamų veikų metu, tačiau tai jokios teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui neturėjo. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis nevedęs, nedirbantis, neturintis pragyvenimo šaltinio, teistas, teistumas neišnykęs. D. A. kaltinamas trijų nusikalstamų veikų padarymu, už kurias įstatymas numato ir laisvės atėmimo bausmes. Pažymėtina, kad anksčiau D. A. buvo taikyta ir švelnesnė kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, tačiau kaltinamasis nesilaikė minėtos kardomosios priemonės įpareigojimų, kaip nurodyta ir kaltinamojo gynėjo skunde, pažeisdamas rašytinio pasižadėjimo neišvykti sąlygas, jis išvyko į užsienio valstybę, dėl ko buvo paskelbta jo paieška ir išduotas Europos arešto orderis. Pažymėtina, kad D. A., išvykęs į užsienio valstybę, taip pat darė naujas nusikalstamas veikas, atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, kas taipogi sustiprina teismo įsitikinimą, jog kaltinamasis, turėdamas ryšių užsienyje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė taip pat priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai, kurių pagrindu gali būti skiriama griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas. Įvertinus nusikaltimų, kurio padarymu kaltinamasis kaltinamas sunkumą ir griežtos laisvės atėmimo bausmės grėsmę bei kitas aukščiau nurodytas aplinkybes, yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis, būdamas laisvėje, siekdamas išvengti gresiančios griežtos bausmės, bėgs (slėpsis) nuo teismo, todėl kardomosios priemonės suėmimo terminas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu D. A. pratęstas pagrįstai.

9. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju suėmimas pagrįstai pratęstas ir nustačius, jog D. A., būdamas laisvėje, gali daryti naujas BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas jeigu asmuo įtariamas (kaltinamas) bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar minėtame straipsnyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos ir kiti duomenys.

10. D. A. teisiamas 10 kartą, anksčiau teistas ir už nusikaltimus nuosavybei, baustas administracinėmis nuobaudomis, taip pat, teistas ir užsienio valstybėje. Duomenys apie ankstesnius teistumus patvirtina, kad šioje byloje inkriminuotas veikas D. A. galimai padarė, po to, kai atliko laisvės atėmimo bausmę už analogišką nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje. Iš pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos taip pat galima teigti, kad nusikalstamas veikas D. A. darė sistemingai, galimai veikė bendrininkų grupėje. Visų šių aplinkybių visuma neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį ir rodo, kad jo elgesys nėra atsitiktinis, o sąlygotas jo neigiamos vertybių orientacijos ir nenoro laikytis įstatymų bei nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Be to, kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos yra priskiriamos BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų kategorijai, todėl skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog D. A., būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, gali daryti naujus nusikaltimus yra pagrįsta. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad suėmimo terminas pagrįstai buvo pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu. Šios išvados kontekste skunde akcentuojamas kaltinamojo siekis keisti gyvenimo būdą, nutartyje padarytų išvadų, kaip ir sprendimo pratęsti kardomąją priemonę – suėmimą, pagrįstumo nepaneigia.

11. Įvertinusi aukščiau paminėtų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, taip pat nusikaltimų, kurių padarymu kaltinamas D. A., pobūdį ir pavojingumą, jo asmenybės charakteristiką, spręstina, kad griežčiausios kardomosios priemonės taikymas neprieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams. Nors suėmimas ir suvaržo kaltinamojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, tačiau analizuojamu atveju, paskyrus švelnesnę kardomąją priemonę, tame tarpe ir intensyvią priežiūrą, neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų. Todėl manyti, kad paskyrus su suėmimu nesusijusias kardomąsias priemones bus užtikrintas BPK 119 straipsnyje nurodytų tikslų pasiekimas (šiuo atveju – nuosprendžio įvykdymas ir naujų nusikaltimų užkardymas), įvertinus aukščiau nurodytus duomenis apie faktines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybės pavojingumą, jo polinkį nusikalsti, ankstesnius kardomųjų priemonių sąlygų pažeidimus, nėra pagrindo. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo įvertintų ir šioje nutartyje dar kartą aptartų duomenų ir aplinkybių visuma neteikia pagrindo išvadai, kad taikant kaltinamajam su suėmimu nesusijusią kardomąją priemonę bus pasiekti BPK numatyti tikslai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

nutaria:

kaltinamojo D. A. gynėjo advokato E. M. skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Svetlana JurgaitienėAudrius MeilutisAušra Vingilė