Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Algirdo Jaliniausko ir Laimos Šeputienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo D. A. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 8 d. nutarties, kuria kaltinamajam D. A. pakeista kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti į suėmimą ir nustatytas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. balandžio 8 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. D. A. kaltinamas tuo, kad 2017 m. gruodžio 31 d. apie 14.00 val., iš anksto susitarę ir veikdami kartu su L. B. ir Ž. V., kurių atžvilgiu 2018 metų balandžio 27 d. priimtas apkaltinamasis nuosprendis, nuo renovuojamo (duomenys neskelbtini) pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pasikėsino pagrobti 3 vienetus apsauginių atramų, bendros 87,12 euro vertės, 4 vienetus turėklų „3.07“, bendros 53,24 euro vertės, 2 vienetus turėklų „2.07“, bendros 24,20 euro vertės, 4 vienetus plieninių paklotų 3,07x0,32 U, bendros 217,80 euro vertės, 2 vienetus plieninių paklotų 2,07x0,32 U, bendros 217,80 euro vertės, juos visi ardė, taip pasikėsino pagrobti svetimą UAB „T“ priklausantį 469,48 euro vertės turtą, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo pastebėti darant nusikalstamą veiką liudytojų ir sulaikyti policijos pareigūnų. Šiais savo veiksmais kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje.

1.1. D. A. taip pat kaltinamas tuo, kad 2018 m. liepos 4 d. apie 20.30 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su D. J., kurio atžvilgiu 2019 metų rugpjūčio 7 d. priimtas apkaltinamasis nuosprendis, neteisėtai, atvirai, pro neužrakintas buto duris, prieš nukentėjusiojo V. P. valią, įsibrovė į nukentėjusiojo V. P. butą, esantį (duomenys neskelbtini). Šiais savo veiksmais kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 165 straipsnio 1 dalyje.

1.2. D. A. kaltinamas tuo, kad 2018 m. liepos 4 d. apie 20.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bendrais veiksmais su D. J., kurio atžvilgiu 2019 metų rugpjūčio 7 d. priimtas apkaltinamasis nuosprendis, tyčia mediniais pagaliais, rankomis ir kojomis sudavė V. P. ne mažiau kaip 15 smūgių į įvairias kūno vietas, tuo jam padarydami odos nubrozdinimus nosies nugarėlėje, kairio peties srityje, kairiame žaste, kairėje alkūnėje, kairiame dilbyje, dešinėje alkūnėje, dešiniame kelyje, poodines kraujosruvas kairio peties srityje, kairiame žaste, kairiame dilbyje, krūtinėje abipus, kairėje blauzdoje, VIII šonkaulio lūžius abipus, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, po to nuo V. P., gulinčio ant grindų, kaklo nuplėšė 50 eurų vertės sidabrinę grandinėlę, tokiu būdu pagrobė svetimą nukentėjusiajam V. P. priklausantį turtą. Šiais savo veiksmais kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

2. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2018 m. sausio 9 d. nutarimu D. A. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 8 d. nutartimi kaltinamajam D. A. kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeista į kitą kardomąją priemonę – suėmimą, nustatytas 3 mėn. terminas, jį skaičiuojant nuo 2022 m. balandžio 8 d. Nutartyje apylinkės teismas nurodė, jog D. A. kaltinamas dviejų nesunkių ir vieno apysunkio nusikaltimų padarymu, praeityje iš viso teistas 9 kartus, iš jų – 8 kartus už nusikaltimus nuosavybei (pagal BK 178 ir BK 180 straipsnius), be to teismas pažymėjo, kad jis yra teistas ir užsienio valstybėje. Iš apylinkės teismo nutarties matyti, kad teismas suėmimą kaltinamajam skyrė dviem pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 3 punkte.

5. Teismo posėdyje prokurorė Toma Laurinaitienė prašė kaltinamojo D. A. skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo D. A. skundas yra nepagrįstas, todėl atmetamas.

6. Kardomųjų priemonių paskirtis apibrėžta BPK 119 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos ar jų terminas pratęsiamas siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti išvardintų tikslų ir tik tiriant bei nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę, negu vienerių metų, laisvės atėmimo bausmę. Be šių, BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytų, sąlygų, turi būti ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų.

7. Teisėjų kolegija, išanalizavusi kaltinamojo skundą, patikrinusi bylos duomenis, juos dar kartą įvertinusi, pritaria skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, kad netaikant kaltinamajam griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo, nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai – nebus užtikrintas kaltinamojo dalyvavimas procese ir netrukdomas bylos nagrinėjimas. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą pakeisti kaltinamajam taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti į suėmimą ir nustatydamas 3 mėnesių šios kardomosios priemonės taikymo terminą, baudžiamojo proceso nuostatų nepažeidė, BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 3 punkte numatytus suėmimo pagrindus nustatė pagrįstai. Konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 8 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

8. Teisėjų kolegijos nuomone, duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis D. A. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, šiuo atveju pakanka. Tokiais duomenimis laikytini kaltinamajame akte nurodyti duomenys, kurių buvimas sudarė pagrindą surašyti kaltinamąjį aktą bei perduoti bylą nagrinėti teisme. Sprendžiant tokio pobūdžio skundus, vertinamas tik pats faktas, jog asmuo yra kaltinamas padarius nusikaltimus, už kuriuos gresia atitinkamo baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijoje numatyta bausmė, kartu vertinant, ar byloje esantys duomenys leidžia daryti minimalias išvadas apie kaltinimo pagrįstumą bei konkretaus kaltinamojo galimą dalyvavimą inkriminuotose nusikalstamose veikose. Visus byloje surinktus įrodymus ištirti bei įvertinti privalės bylą nagrinėjantis teismas.

9. Konstatuojama, kad teismas, nagrinėdamas kardomosios priemonės pakeitimo klausimą, vertino aplinkybes, kurios nurodytos baudžiamojo proceso įstatyme, reglamentuojančiame kardomųjų priemonių skyrimo taisykles, ir aplinkybes, kurios nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiagoje. Daroma išvada, kad nutardamas pakeisti švelnesnę kardomąją priemonę į griežtesnę, ir nustatydamas suėmimo terminą, teismas tinkamai taikė įstatymo nuostatas. Teismas įvertino aplinkybes, kurios nurodytos įstatyme ir jas nurodė nutartyje.

10. Pagal BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kardomosios priemonės – suėmimo taikymo pagrindas yra pagrįstas manymas, kad įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Tik įvertinus šių aplinkybių visumą galima spręsti, ar manymas, kad įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, yra pagrįstas.

11. BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis (kaltinamasis) darys naujus nusikaltimus, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog asmuo įtariamas (kaltinamas) padaręs vieną arba kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus, gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų, taip pat jei yra duomenų, kad būdamas laisvėje asmuo, įtariamas grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimą, gali tą nusikaltimą padaryti.

12. Kaltinamasis D. A. kaltinamas trijų tyčinių, dviejų nesunkių (BK 22 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnio 1 dalis ir BK 165 straipsnio 1 dalis) ir vieno apysunkio (BK 180 straipsnio 1 dalis) nusikaltimų padarymu. Už nusikaltimus baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę, negu vieneri metai, laisvės atėmimo bausmę (pagal BK 178 straipsnio 1 dalį gali būti skiriama laisvės atėmimo bausmė iki 3 metų; pagal BK 165 straipsnio 1 dalį gali būti skiriama laisvės atėmimo bausmė iki 2 metų; pagal BK 180 straipsnio 1 dalį gali būti skiriama laisvės atėmimo bausmė iki 6 metų). Taigi, BPK 122 straipsnio 8 dalyje numatyta sąlyga šiuo atveju egzistuoja. Nors gresianti laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau pagal teismų praktiką griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai ir jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Šiuo atveju tokių duomenų yra pakankamai.

13. Bylos duomenimis nustatyta, kad nors D. A. yra (duomenys neskelbtini) pilietis, kaip pats teigia – Lietuvoje turi gyvenamąją vietą, šios aplinkybės pagrįsto manymo, kad jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, vis tik nepaneigia. Tokią išvadą visų pirma suponuoja byloje nustatyta aplinkybė, kurią pažymėjo ir apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, jog kitoje jo atžvilgiu išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-559-573/2022 (teisminio proceso Nr. 1-01-1-56627-2017-9), dėl kurios yra priimtas įsiteisėjęs Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 15 d. nuosprendis, kaltinamasis D. A. buvo pasislėpęs nuo baudžiamojo persekiojimo, t. y. žinodamas, jog anksčiau minėta baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu buvo perduota į teismą, neatvyko į teisiamąjį posėdį, jo nepavyko atvesdinti, pažeidė jam taikytos švelnesnės kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti iš gyvenamosios vietos sąlygas, buvo pabėgęs į (duomenys neskelbtini), dėl ko apylinkės teismas 2018 m. kovo 13 d. nutartimi paskelbė D. A. paiešką, o 2018 m. kovo 21 d. nutartimi pakeitė minėtoje baudžiamojo byloje taikytą kardomąją priemonę iš švelnesnės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti - į suėmimą. Iš bylos duomenų matyti, jog kaltinamasis D. A. besislapstydamas (duomenys neskelbtini) vykdė nusikalstamas veikas, už kurias buvo nuteistas, ten atliko paskirtą bausmę ir po bausmės atlikimo pagal Europos arešto orderį buvo perduotas Lietuvai. Akivaizdu, kad minėtoje baudžiamojoje byloje D. A. buvo pasislėpęs nuo teismo ir tokiu būdu trukdė bylos nagrinėjimą. Be to, nagrinėjamo klausimo kontekste, svarbu pažymėti ir tai, jog iš teismų informacinės sistemos LITEKO esančių duomenų matyti, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 5 d. nutartimi kaltinamajam D. A. buvo subendrintos Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 15 d. nuosprendžiu ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 85 paros arešto, kurią jis, nepasibaigus šios baudžiamosios bylos nagrinėjimui teisme, baigs atlikti. Todėl, nagrinėjamu atveju, apylinkės teismas skundžiama 2022 m. balandžio 8 d. nutartimi turėjo pagrįstą manymą daryti išvadai, kad kaltinamajam atlikus Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 5 d. paskirtą galutinę subendrintą arešto bausmę (85 paros) jis gali bėgti (slėptis) šioje baudžiamojoje byloje nuo teismo bei daryti naujas nusikalstamas veikas, numatytas BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

14. Taip pat iš bylos duomenų matyti, kad D. A. yra nedirbantis, nevedęs, nėra susaistytas jokiais socialiniais, šeimos ar darbo ryšiais, turi ryšių užsienyje, o iš viso tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje yra teistas 8 kartus, o nusikalstamas veikas, už kurias šiuo metu yra teisiamas, padarė neišnykus ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikinus teistumui. Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, jog ankstesni teistumai už analogiškų veikų padarymą, dabartinis kaltinimas bei anksčiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nusikalstamos veikos buvo kaltinamojo galimybė(s) užsidirbti papildomų pajamų, jis nėra linkęs laikytis visuomenėje pripažintų elgesio normų ir pažeidinėja įstatymus, be to, viena iš nusikalstamų veikų, už kurią jis šiuo metu yra kaltinamas (BK 180 straipsnio 1 dalis), patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalį. Kitų duomenų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadą dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 3 punkte numatytų pagrindų buvimo, baudžiamojoje byloje nėra. Tokių duomenų nenurodė ir kaltinamasis savo skunde.

15. Atmetant kaltinamojo skundą atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad D. A., kaip jau aptarta aukščiau, baudžiamojoje byloje Nr. 1-559-573/2022 (teisminio proceso Nr. 1-01-1-56627-2017-9) buvo taikyta švelnesnė kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, tačiau šios kardomosios priemonės sąlygų, sprendžiant iš skundo nagrinėjimui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos, kaltinamasis nesilaikė: pažeidė jos sąlygas, vengė atvykti į teismą, neinformavo teismo apie savo buvimo vietą, policijos pareigūnams jo nurodytoje gyvenamojoje vietoje rasti nepavyko, sąmoningai išvyko iš Lietuvos, buvo paskelbta jo paieška, išduotas Europos arešto orderis ir vėliau buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini) bei iš ten deportuotas į Lietuvą. Šių duomenų visuma leidžia pagrįstai spręsti, kad kaltinamasis vengia jo atžvilgiu vykdomo baudžiamojo proceso, todėl pagrindo sušvelninti jam taikomą kardomąją priemonę – suėmimą, nėra.

16. Įvertinusi aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas turėjo pagrindo manyti, kad kaltinamasis D. A., suvokdamas gresiančios atsakomybės bei realios laisvės atėmimo bausmės neišvengiamumą dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, būdamas laisvėje ir toliau gali slapstytis nuo teismo bei vilkinti teisminį bylos nagrinėjimą šioje byloje bei daryti naujas nusikalstamas veikas, nurodytas BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Todėl, apylinkės teismas pagrįstai pakeitė jam kardomąją priemonę iš rašytinio pasižadėjimo neišvykti į suėmimą. Be kita ko, akivaizdu ir neginčytina, kad D. A. atžvilgiu taikoma kardomoji priemonė – suėmimas, neabejotinai suvaržo jo teises, tačiau atsižvelgiant į anksčiau išdėstytų aplinkybių visumą, spręstina, kad jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. Šioje baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadijoje kaltinamojo atžvilgiu taikomas suėmimas, priešingai nei teigiama kaltinamojo D. A. skunde, yra adekvati kardomoji priemonė kaltinamojo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, jo asmenybei, bei viešojo intereso, jog būtų greitai bei išsamiai išnagrinėta baudžiamoji byla ir nubausti kalti asmenys užtikrinimui. Pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų taikant švelnesnes kardomąsias priemones, šioje proceso stadijoje galimybės nėra.

17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, jog apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą pakeisti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti į suėmimą, ir pagrįstai nustatė kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 (trims) mėnesiams. Todėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 8 d. nutartis paliekama galioti, o kaltinamojo D. A. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

nutaria:

kaltinamojo D. A. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 8 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.