Vilniaus apygardos teismo nutartis

2024-05-30 · Civilinė byla Nr. 2S-1165-852/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-05-30
Bylos Nr.
2S-1165-852/2024
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-03361-2024-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Andrius Verikas
Pareiškėjas
G. V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1165-852/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03361-2024-0Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.11 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 30 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Verikas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 28 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos G. V. skundą dėl antstolės Astos Stanišauskaitės veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė Asta Stanišauskaitė, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja G. V. pateikė skundą dėl antstolės Astos Stanišauskaitės veiksmų, kuriuo prašė panaikinti antstolės 2024 m. vasario 7 d. patvarkymą Nr. S-24-177-4737, kuriuo buvo netenkintas pareiškėjos prašymas dėl bylos vykdomosios bylos nutraukimo ar sustabdymo.

2. Pareiškėja nurodė, kad 2024 m. vasario 5 d. antstolei pateikė prašymą dėl vykdomosios bylos nutraukimo, o bylos nenutraukus – sustabdymo. Nurodė, kad vykdomojoje byloje vykdomas 2020 m. lapkričio 20 d. privalomasis nurodymas – išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę, t. y. išardyti, nugriauti, savavališkai įrengtas (rekonstruotas) gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis (pastatytas valstybinėje žemėje). Pasisakydama dėl vykdomosios bylos nutraukimo nurodė, kad šiuo metu valstybinėje žemėje nėra pastatytų statinio dalių, kadangi pareiškėja su sutuoktiniu 2020 m. gruodžio 10 d. nusipirko iš valstybės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, egzistavusią privalomojo nurodymo surašymo dieną. Pažymėjo, kad daiktas, kurį buvo nurodyta nugriauti, nebėra valstybinėje žemėje, o yra privačioje žemėje, dėl to vykdomoji byla turėtų būti nutraukta. Pažymėjo, kad CPK 651 straipsnio 2 dalies 8 punktas numato antstolio pareigą priimant vykdomąjį dokumentą vykdymui, patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti. CPK 629 straipsnio 1 dalies 9 punktas numato vykdomosios bylos nutraukimo pagrindą: jeigu vykdomasis dokumentas neteisėtai priimtas vykdyti.

3. Prašymą dėl vykdomosios bylos stabdymo pareiškėja motyvavo argumentu, kad daiktas, kurį reikalaujama nugriauti, buvo sukurtas 1992 metais, pareiškėjai esant santuokoje, dėl to daiktas priklausė sutuoktiniams lygiomis dalimis, o pareiškėjos sutuoktinis mirė 2024 m. sausio 11 d., iki šiol nėra įvykęs pareiškėjos sutuoktinio turto paveldėjimas. Pažymėjo, kad pareiškėja negali griauti to, kas jai nepriklauso, dėl to vykdomoji byla turėtų būti stabdoma.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. kovo 28 d. nutartimi nutarė atmesti pareiškėjos G. V. skundą dėl antstolės Astos Stanišauskaitės veiksmų.

Šalies argumentai

5. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėja G. V. 2020 m. gruodžio 22 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, prašydama panaikinti (pripažinti negaliojančiu) 2020 m. lapkričio 5 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-201105-00126, panaikinti (pripažinti negaliojančiu) 2020 m. lapkričio 5 d. privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-00-201105-00125, panaikinti (pripažinti negaliojančiu) 2020 m. lapkričio 10 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-00-201110-01131.

Žemesnės instancijos teismas

6. Nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2023 m. lapkričio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1872-967/2023 atmetė ieškovės G. V. apeliacinį skundą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 19 d. sprendimą, kuriuo ieškinys buvo atmestas, paliko nepakeistą. Teismas konstatavo, jog aplinkybė, kad ieškovė atitinkamą žemės sklypą įsigijo po privalomojo nurodymo surašymo, nepaneigia jų surašymo metu egzistavusio viešojo intereso. Inspekcijos pareigūnai, gindami viešąjį interesą, pagrįstai vertino iš įvairių šaltinių gautus duomenis ir nustatė savavališkos statybos faktą, todėl turėjo pagrindą surašyti ginčo savavališkos statybos aktą bei privalomuosius nurodymus. Pareiškėja neįrodė aplinkybių, patvirtinančių statybų teisėtumą. Neteisėtos statybos rezultatas – neteisėtas statinys – pažeidžia asmenų teises ar viešą interesą tol, kol statinys nėra įteisinamas ar pašalinamas. Aplinkybė, kad ieškovė įsigijo valstybinę žemę, ant kurios savavališkai buvo pastačiusi priestatą, nepašalina inspekcijos nustatytų pažeidimų fakto. Teismas vertino, kad pareiškėjos nurodomos aplinkybės, jog ji po vykdomo privalomojo nurodymo surašymo įsigijo valstybinę žemę, teisinė reikšmė jau yra įvertinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Papildomai pažymėjo, kad antstolis, vykdydamas vykdomąjį dokumentą, neturi pagrindo vertinti ir kvestionuoti jo teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 651 straipsnis).

7. Teismas nurodė, kad statybos valstybinės priežiūros pareigūnas, nustatęs, kad statyba yra savavališka, surašo savavališkos statybos aktą. Aktas įteikiamas pasirašytinai, registruotąja pašto siunta arba kitu būdu aplinkos ministro nustatyta tvarka statytojui, jeigu jo nėra, – vienam iš šių asmenų: 1) statinio ar jo dalies savininkui, valdytojui ar naudotojui; 2) žemės sklypo ar jo dalies, kurioje nustatyta savavališka statyba, savininkui, valdytojui ar naudotojui. Kai valstybinės žemės sklypo ar jo dalies valdytojo ar naudotojo nėra, savavališkos statybos aktas surašomas valstybinės žemės patikėtiniui (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – priežiūros įstatymas) 14 straipsnio 1 dalis). Statybos valstybinės priežiūros pareigūnas per 10 darbo dienų nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos pateikia šio straipsnio 1 dalyje nurodytam asmeniui privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius (priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalis).

8. Nustatė, kad vykdomojoje byloje vykdomas privalomasis nurodymas surašytas pareiškėjai kaip statytojai, vykdomoji byla taip pat užvesta skolininkei G. V.. Atsižvelgiant į tai, kad bylos medžiagoje nėra duomenų, jog pareiškėjos sutuoktinis būtų buvęs įpareigotas vykdyti privalomąjį nurodymą ar būtų buvęs vykdymo proceso šalimi, vertino, jog antstolė neturėjo pagrindo spręsti dėl vykdomosios bylos stabdymo CPK 626 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

9. Apeliantė (pareiškėja) G. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartį. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

9.1. Vykdomajame dokumente buvo nurodyta skolininkei nugriauti statinius, pastatytus valstybinėje žemėje. Antstolei buvo pateikti įrodymai, jog valstybinėje žemėje esančių statinių ginčo adresu nėra, dėl to vykdomojo dokumento priverstinai įvykdyti nėra galimybės. Vykdomasis dokumentas nenumatė apeliantės prievolės ardyti, ar griauti savavališkai įrengtų (rekonstruotų) gyvenamojo namo esančio (duomenys neskelbtini), dalių, esančių ne valstybinėje žemėje.

9.2. Tiek antstolei, tiek pirmos instancijos teismui apeliantė pateikė duomenis, jog ginčo statinį statė (įgijo) būdama santuokoje su sutuoktiniu I. P. V., kuris 2024 m. sausio 11 d. mirė. Neteisėtai pastatytos nekilnojamojo turto objekto dalys, dėl kurių griovimo buvo duotas išieškotojo privalomasis nurodymas, buvo pastatytos 1992 m., t. y. ginčo objektas (daiktas) buvo sukurtas apeliantei būnant santuokoje. Todėl apeliantė negali būti antstolės įpareigota griauti ir sau priklausančią, ir nepriklausančią turto dalis, kol šios dalys nėra nustatytos ir padalintos tarp bendraturčių.

Atsiliepimas

10. Suinteresuotas asmuo antstolė Asta Stanišauskaitė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo teismo palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeista. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1. Antstolė iki 2024 m. balandžio 4 d. nėra gavusi iš išieškotojos Valstybines teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos informacijos apie panaikintą ar pilnai įvykdytą antstolei pateiktą vykdyti vykdomąjį dokumentą, kaip tai numatyta CPK 629 straipsnyje. Be to, antstolei pateiktame vykdyti – 2020 m. lapkričio 10 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomajame nurodyme pašalinti savavališkos statybos padarinius, statytoja nurodyta – G. V., todėl vykdymo proceso veiksmai buvo pradėti ir atliekami G. V. atžvilgiu, vykdomoji byla I. P. V. atžvilgiu nebuvo pradėta ir vykdoma.

11. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į atskirąjį skundą teismo prašo pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

11.1. Privalomojo nurodymo pagrįstumas ir teisėtumas buvo patikrintas teismine tvarka civilinėje byloje Nr. e2A-1872-967/2023, todėl pareiškėjos argumentai dėl jo turinio nepagrįstumo atmestini, kaip jau išnagrinėti ir nesudarantys kliūčių vykdymo procese. Be to, aplinkybė, kad šiuo metu savavališkai rekonstruotas pastatas stovi privačia nuosavybe valdomame žemės sklype, nedaro statybos teisėta, nes vadovaujantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 2 punktu, neypatingo statinio rekonstravimui reikalingas leidimas rekonstruoti statinį, kurio pareiškėja nepateikė, todėl turėtų vykdyti privalomąjį nurodymą ir šalinti savavališkos statybos padarinius. Suinteresuotas asmuo pažymi, kad antstolei pateiktame vykdyti privalomajame nurodyme pašalinti savavališkos statybos padarinius, statytoja nurodyta – G. V., todėl nėra pagrindo sutikti su nurodytais pareiškėjos argumentais, kad mirus pareiškėjos vyrui, nėra galimybės vykdyti privalomąjį nurodymą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).

13. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2–3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti atskirųjų skundų ribas. Dėl to, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskiruosius skundus, remiasi jų teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

Dėl atskirojo skundo argumentų

14. Apeliacine instancija nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų – 2024 m. vasario 7 d. patvarkymo Nr. S-24-177-4737, kuriuo buvo netenkintas pareiškėjos prašymas dėl bylos vykdomosios bylos nutraukimo ar sustabdymo.

15. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė Asta Stanišauskaitė vykdomojoje byloje Nr. 0177/24/00231 vykdo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2020 m. lapkričio 10 d. privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-00-201110-01131 (toliau – Privalomasis nurodymas), kuriuo pareiškėja įpareigota išardyti, nugriauti savavališkai įrengtas (rekonstruotas) gyvenamojo namo esančio (duomenys neskelbtini), dalis ir sutvarkyti statybvietę.

16. Apeliantė tiek skunde dėl antstolės veiksmų, tiek atskirajame skunde pagrindą nutraukti vykdomąją bylą motyvuoja argumentu, kad vykdomajame dokumente skolininkė įpareigota nugriauti statinius, pastatytus valstybinėje žemėje. Kadangi šiuo metu statiniai stovi ne valstybinėje, o privačioje žemėje, vykdomojo dokumento priverstinai įvykdyti nėra galimybės ir vykdomoji byla turi būti nutraukta. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad pareiškėja siekė teismine tvarka Privalomąjį nurodymą panaikinti (pripažinti negaliojančiu), tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. liepos 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-581-808/2022 ieškinį atmetė, Vilniaus apygardos teismas 2023 m. lapkričio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1872-967/2023 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 19 d. sprendimą paliko nepakeistą. Taigi Privalomasis nurodymas yra galiojantis ir vykdytinas. Kaip ir teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas šioje nagrinėjamoje byloje, Vilniaus apygardos teismas 2023 m. lapkričio 14 d. nutartyje konstatavo, be kita ko, kad: aplinkybė, jog ieškovė atitinkamą žemės sklypą įsigijo po privalomojo nurodymo surašymo, nepaneigia jų surašymo metu egzistavusio viešojo intereso; inspekcijos pareigūnai turėjo pagrindą surašyti ginčo savavališkos statybos aktą, privalomuosius nurodymus; pareiškėja neįrodė aplinkybių, patvirtinančių statybų teisėtumą; aplinkybė, kad ieškovė įsigijo valstybinę žemę, ant kurios savavališkai buvo pastačiusi priestatą, nepašalina inspekcijos nustatytų pažeidimų fakto. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, kaip ir pirmosios instancijos teismas, vertina, kad pareiškėjos nurodomos aplinkybės, kad ji po vykdomo privalomojo nurodymo surašymo įsigijo valstybinę žemę, teisinė reikšmė jau yra įvertinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl šiuo aspektu plačiau nepasisako. CPK 629 straipsnio 1 dalies 1-12 punktuose įtvirtintas baigtinis vykdomosios bylos nutraukimo pagrindų sąrašas. Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0177/24/00231.

17. Apeliantė teigia, kad ginčo statinį statė (įgijo) būdama santuokoje su sutuoktiniu, kuris 2024 m. sausio 11 d. mirė. Šiuo metu sutuoktinių turto dalys nėra nustatytos ir padalintos, todėl vykdomoji byla turi būti sustabdyta. Apeliacinės instancijos teismas su šia apeliantės pozicija nesutinka.

18. Kaip ir teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, remiantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi, savavališkos statybos aktas įteikiamas statytojui, o jeigu jo nėra, – vienam iš šių asmenų: 1) statinio ar jo dalies savininkui, valdytojui ar naudotojui; 2) žemės sklypo ar jo dalies, kurioje nustatyta savavališka statyba, savininkui, valdytojui ar naudotojui. Kai valstybinės žemės sklypo ar jo dalies valdytojo ar naudotojo nėra, savavališkos statybos aktas surašomas valstybinės žemės patikėtiniui. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tik nesant ar neidentifikavus savavališkai pastatyto statinio statytojo, tokie reikalavimai turi būti reiškiami statinio savininkui (valdytojui) ir tik nesant ar neidentifikavus pastarojo – žemės sklypo savininkui (valdytojui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-104-701/2020). Taigi reikalavimai dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo pirmiausia turi būti pareikšti savavališkos statybos statytojui, kuris neturi sutapti su statinio, kuriame atlikta savavališka statyba, savininku. Pažymėtina, kad tiek Privalomajame nurodyme, tiek 2020 m. lapkričio 5 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-00-201105-00126 dėl pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), yra nurodoma, kad ginčo statinių statytoja yra – G. V.. Byloje nustatyta, kad vykdomoji byla Nr. 0177/24/00231 pradėta skolininkės G. V. atžvilgiu.

19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog privalomasis nurodymas pagal įstatymą laikytinas vykdomuoju dokumentu, vykdomu CPK nustatyta tvarka, todėl teismas, spręsdamas dėl privalomojo nurodymo nevykdymo pasekmių taikymo, neturėtų kvestionuoti pateikto priverstinai vykdyti vykdomojo dokumento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160-313/2022; 2023 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-701/2023). Kaip minėta aukščiau, tiek Privalomasis nurodymas, tiek 2020 m. lapkričio 5 d. savavališkos statybos aktas Nr. SSA-00-201105-00126 buvo ginčyti teismine tvarka bei nebuvo panaikinti. Taigi antstolis negali nei išeiti už privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius ribų, nei kvestionuoti šio dokumento teisėtumo, taip pat jame nurodytų aplinkybių ar subjektų, kurių atžvilgiu šis nurodymas taikomas. Apeliantės argumentas, kad ginčo statinius ji pastatė (įgijo) būnant santuokoje taip pat savaime nepaneigia išvados dėl statybos neteisėtumo. Todėl, atsižvelgiant į aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju pagrindo stabdyti vykdomąją bylą nėra. Pažymėtina, kad stabdyti vykdomąją bylą Nr. 0177/24/00231, mirus apeliantės sutuoktiniui, remiantis apeliantės nurodytu CPK 626 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pagrindo nėra ir tuo aspektu, jog apeliantės sutuoktinis ir nebuvo šiame vykdymo procese dalyvaujantis asmuo.

20. Nutarties motyvuojamojoje dalyje atsakyta į esminius bylos faktinius ir teisinius aspektus. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010).

21. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo ir įvertino ginčo faktines aplinkybes bei tinkamai taikė vykdomosios bylos nutraukimą ir sustabdymą reglamentuojančias proceso teisės normas. Atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartį panaikinti arba pakeisti, todėl nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjos G. V. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjas Andrius Verikas