Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Dmitrij Rancev, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. S. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, suinteresuoti asmenys byloje – valstybės įmonė „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, R. D..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Po sutuoktinės V. S. mirties pareiškėjas priėmė palikimą faktiškai pradėdamas valdyti palikėjai V. S. nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto dalį, taip pat ir kilnojamąjį, viešame registre neregistruojamą, turtą, taip pat turi ir valdo palikėjos asmeninius daiktus, dokumentus. Pareiškėjo vardu registruotas, pareiškėjui ir palikėjai priklausantis nekilnojamasis turtas žmonai mirus buvo tvarkomas, prižiūrimas jo rūpesčiu, pastangomis. Pareiškėjas kaip gyveno su žmona, po jos mirties ir liko gyventi tame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Esant tokiai faktinei situacijai, kai nekilnojamasis turtas buvo registruotas vieno pareiškėjo vardu, šis turtas buvo nuolat ir nepertraukiamai prižiūrimas ir juo rūpinamasi. Šį gyvenamąjį namą pareiškėjas privatizavo pagal įstatymą, nuo 1991 m. spalio 29 d, yra deklaravęs jame savo gyvenamąją vietą. Visada moka už namui teikiamas paslaugas, už elektrą, vandenį, atliekas. Pareiškėjui ir palikėjai V. S. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą visada valdė, rūpinosi ir prižiūrėjo pareiškėjas V. S., kaip savo turtu, juolab, kad šis turtas yra registruotas vieno pareiškėjo vardu. Seni mokėjimo dokumentai nėra išlikę, tačiau iš teismui pateikiamų UAB „Ukmergės vandenys“, Ukmergės rajono savivaldybės administracijos, atsiskaitymų už elektrą, žemės nuomos mokesčio mokėjimo kvitų matyti, kad įsiskolinimų už teikimas paslaugas nėra, mokesčiai mokami reguliariai. Šie pateikti mokėjimo dokumentai įrodo, kad po sutuoktinės V. S. mirties nekilnojamasis turtas buvo nuolat ir nepertraukiamai prižiūrimas, rūpintasi turtu ir tai daroma iki dabar.

8. Suinteresuotas asmuo R. D. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas visiškai

9. Byloje sprendžiamas paveldėjimo teisinių santykių klausimas, kai įpėdinis priima palikimą pradėjęs paveldimą turtą valdyti.

Dėl palikimo priėmimo pradėjus valdyti turtą

10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. CK 5.2 straipsnio 1 dalyje nustatyti paveldėjimo pagrindai: paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą. CK 5.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) yra pasisakęs dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip vieno iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų, skirtumo nuo kitų palikimo priėmimo atvejų. Tokiu būdu priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų (LAT 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką bylose dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą, yra nurodęs, kad asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (LAT 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (LAT 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (LAT 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

12. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., LAT 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18,19 punktai).

13. Nagrinėjamu atveju po sutuoktinės V. S. mirties (duomenys neskelbtini), pareiškėjas paveldėjo sprendimo 3 punkte nurodytą pareiškėjo sutuoktinei priklausantį nekilnojamąjį turtą, tačiau į notarą nesikreipė. Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad sutuoktiniai, būdami santuokoje (santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini)), buvo įgiję gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinio ūkio pastatus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Šie pastatai viešame registre yra registruoti pareiškėjo V. S. vardu, tačiau jie priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ir pareiškėjo mirusiai sutuoktinei V. S.. Palikėja V. S. testamento nepaliko; testamentų registre nėra įregistruotų palikėjos palikimo priėmimo faktų. Į bylą pateiktas R. D., palikėjos dukters, 2022 m. lapkričio 29 d. pareiškimas Ukmergės rajono 3-ajam notarų biurui dėl palikimo, atsiradusio po V. S. mirties, atsisakymo.

14. Pareiškėjas, kaip palikėjos sutuoktinis, paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra) (CK 5.13 straipsnis), tačiau atsižvelgiant į tai, kad pirmos eilės įpėdinė R. D. atsisakė V. S. palikimo, pirmesnės eilės įpėdinių nėra, suinteresuoti asmenys nurodė, kad neprieštarauja pareiškimui, konstatuotina, kad pareiškėjui atitenka visas palikimas, atsiradęs po V. S. mirties.

15. Kaip jau buvo minėta šio sprendimo 13 punkte, pareiškėjas dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė. Pareiškėjas teigia, kad rūpinosi po sutuoktinės mirties likusiu turtu, rūpinosi juo kaip savu, t. y. prižiūrėjo ir tvarkė, gyveno ir tebegyvena adresu (duomenys neskelbtini), perėmė likusius sutuoktinės daiktus. Nurodytas aplinkybes patvirtina pareiškėjo į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (dokumentai, patvirtinantys mokėjimą už elektrą ir kt. paslaugas, deklaruotos gyvenamosios vietos dokumentai). Atsižvelgiant į tai, galima konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju nustatytinas veiksmų faktas, t y. pareiškėjas perėmė mirusiosios turtą ir pradėjo jį valdyti.

16. Kasacinis teismas, pasisakydamas apie veiksmų pobūdžio nustatymą, yra išaiškinęs, kad įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu (LAT 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018, 20 punktas). Atsižvelgiant į šio sprendimo 15 punkte išdėstytas aplinkybes, galima konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju nustatytinas ir veiksmų pobūdis, t. y. pareiškėjas atlieka aktyvius veiksmus, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Tokią išvadą patvirtina tai, kad pareiškėjas prižiūri ir rūpinasi likusiu nekilnojamuoju turtu, moka mokesčius. Kaip nurodoma teismų praktikoje, šiai išvadai pakanka konstatuoti, kad aktyvūs veiksmai atlikti ne su visu turtu, o su turto dalimi.

17. Esant tokioms aplinkybėms galima konstatuoti, kad nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas V. S. priėmė palikimą po savo sutuoktinės V. S. mirties, palikimą sudarantį turtą pradėjęs faktiškai valdyti. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po V. S. mirties, paveldėjimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

18. Teismas šioje civilinėje byloje nepatyrė bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270, 448 straipsniais ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, atsiradusį po savo sutuoktinės V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), pradėjęs V. S. priklausiusį turtą faktiškai valdyti.

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po V. S. mirties, paveldėjimo.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.