- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-29
- Bylos Nr.
- 2A-228-755/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Eigirdas Činka, Birutė Jonaitienė, Margarita Dzelzienė
- Ieškovas
- L. K.
- Atsakovas
- Z. S., Panevėžio miesto savivaldybės administracijai
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-228-755/2018
teisėja Alvida Jasaitytė – Pralgauskienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02570-2017-7
2018 m. kovo 29 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Margaritos Dzelzienės, Birutės Jonaitienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3515-940/2017 pagal ieškovės L. K. ieškinį atsakovams Z. S., Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, VĮ „Registrų centras“, institucijai, teikiančiai išvadą, – Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl leidimo išdavimo namo rekonstrukcijai bei gyvenamosios vietos deklaravimui ir žemės sklypo naudojimosi tvarkos pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė L. K. prašė: leisti be atsakovo Z. S. sutikimo išsikirsti langą jai priklausančioje namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalyje pagal pateiktą projektą; pakeisti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal jos pateiktą žemės sklypo planą; leisti deklaruoti gyvenamąją vietą dukrai K. K. ieškovei nuosavybės teise priklausančioje namo dalyje; panaikinti statybos leidimą ir įpareigoti atsakovą pašalinti neteisėtos statybos padarinius.
2. Nurodė, kad ji ir atsakovas yra bendrasavininkai, bendrosios dalinės nuosavybės teise valdantys pastatą – gyvenamąjį namą su kitais statiniais bei žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini). Šalių santykiai yra įtempti ir konfliktiški. Atsakovas nesutinka, kad jos pilnametė dukra, kuri faktiškai gyvena pas ieškovę, čia deklaruotų savo gyvenamąją vietą. Prašo pakeisti naudojimosi žemės sklypu tvarką, nes negali prieiti prie jai priklausančios gyvenamojo namo dalies. Tai yra būtina, nes nori atlikti jai priklausančio antro aukšto gyvenamojo namo remontą. Dabartinė naudojimosi žemės sklypu tvarka buvo nustatyta dar esant gyvam jos sutuoktiniui.
3. Nurodė, kad statybos leidimas atsakovui buvo išduotas neteisėtai, todėl turi būti panaikintas. Jeigu atsakovas būtų neužstatęs priestato, ieškovė būtų galėjusi išsikirsti langą toje sienoje ir prieiti prie gyvenamojo namo antro aukšto sienos. Atsakovui pastačius priestatą, buvo sumažinta jos turto rinkos vertė. Atsakovas bendro naudojimo žemės sklype naujai išsiliejo pamatus. Tai nėra rekonstrukcija. Statybos inspekcija patvirtino, kad atsakovas darbus vykdo pagal 2017 m. UAB „Statinių konstrukcijų projektavimas“ 2017 m. parengtą projektą ir Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2017 m. kovo 17 d. išduotą leidimą. Sutikimo šio projekto įgyvendinimui nei ieškovė, nei teismas nėra davę.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 31 d. sprendimu ieškinį atmetė.
5. Nustatė, kad ieškovei L. K. asmeninės nuosavybės teise priklauso 49/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 15/100 kitų (inžinierinių) kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 381/760 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovui Z. S. asmeninės nuosavybės teise priklauso 51/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 85/100 kitų (inžinierinių) kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 379/760 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Iš 2006 m. UAB „Geodeziniai darbai“ žemės sklypo plano, šalių paaiškinimų nustatė, kad tarp ieškovės ir atsakovo bei ieškovės sutuoktinio V. K. buvo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka.
6. Teismas nustatė, kad civilinėje byloje Nr. 2-4343-812/2015 buvo išnagrinėtas ieškovo Z. S. ir atsakovės L. K. ginčas dėl teisės gauti leidimą gyvenamojo namo rekonstrukcijai pagal projektinį pasiūlymą be bendraturčio sutikimo. Z. S. prašė pripažinti teisę jam gauti iš Panevėžio miesto savivaldybės leidimą gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai pagal projektą, paruoštą 2015 m. kovo mėn., be L. K. sutikimo. Šalių ginčas išnagrinėtas Panevėžio miesto apylinkės teismo, 2015 m. gruodžio 21 d. priimant sprendimą, kurį Panevėžio apygardos teismas 2016 m. kovo 31 d. nutartimi paliko nepakeistą. Teismas patenkino ieškovo ieškinį ir pripažino jam teisę be atsakovės sutikimo gauti iš Panevėžio miesto savivaldybės administracijos statybą leidžiantį dokumentą atlikti bendrosios dalinės nuosavybės teise šalims priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbus pagal pateiktą projektinį pasiūlymą, parengtą 2015 m. kovo mėnesį UAB „Statybinių konstrukcijų projektavimas“.
7. Nustatė, kad 2017 m. kovo 17 d. Z. S. buvo išduotas statybos leidimas Nr. LRS-51-170317-00013 pagal UAB „Statybinių konstrukcijų projektavimas“ parengtą techninį rekonstravimo darbų projektą 2017-01 TDP. Ginčijamame statybos leidime nurodyta statybos rūšis – statinio rekonstrukcija. Projektas, projekto aiškinamasis raštas patvirtina, kad butui Nr. 1 (atsakovui priklausančioje gyvenamojo namo dalyje) suprojektuotas priestatas, kurio išmatavimai 6,15x2,55 m. Priestate numatoma įrengti tambūrą, pagalbines, vonios ir tualeto patalpas. Tai buvo numatyta ir 2015 m. kovo mėn. parengtame ir teismui civilinėje byloje Nr. 2-4343-812/2015 pateiktame projektiniame pasiūlyme. Tiek projektinį pasiūlymą, tiek techninį rekonstravimo projektą parengė asmuo, turintis tam reikalingą kvalifikaciją – projektuotojas M. D.. Priestato išmatavimai, nurodyti techniniame projekte, atitinka projektiniame pasiūlyme nurodytus išmatavimus.
8. Teismas sprendė, jog civilinėje byloje Nr. 2-4343-812/2015 ieškinį tenkintus ir leidus Z. S. vykdyti rekonstrukcijos darbus pagal 2015 m. kovo mėn. projektinį pasiūlymą, atsakovui nebuvo teisinio pagrindo pakartotinai kreiptis į ieškovę dėl sutikimo ar į teismą dėl leidimo gavimo, kadangi ginčas jau buvo išspręstas teisme. Laikė, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad 2017 m. kovo 17 d. statybos leidimas buvo išduotas ir 2017-01 TDP techninis darbų projektas parengtas pažeidžiant specialiąsias statybą reglamentuojančias teisės normas ir ieškovės, kaip bendraturtės, teises ir interesus.
9. Teismas vertino, jog lango angos iškirtimas sienoje, kuri ribojasi ne su išore, o atsakovo vidaus patalpomis, yra nesuderinamas su racionaliu nuosavybės valdymu, neatitinka nei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų, nei bendraturčių interesų derinimo principo ir nepadės išvengti galimų ginčų ir konfliktų ateityje. Pažymėjo, kad toks lango angos iškirtimas prieštarauja civilinėje byloje Nr. 2-4343-812/2015 priimtam ir įsiteisėjusiam 2015 m. gruodžio 21 d. teismo sprendimui, kuriuo buvo leista vykdyti gyvenamojo namo rekonstrukciją Z. S., t. y. pasistatyti priestatą įsirengiant vonią, tualetą ir tambūrą jam priskirtoje naudotis žemės sklypo dalyje.
10. Pasisakydamas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos, teismas nurodė, kad naudojimosi tvarka tarp ginčo šalių buvo nustatyta dar esant gyvam ieškovės sutuoktiniui, t. y. 2006 m. Naudojimosi žemės sklypu tvarka VĮ „Registrų centras“ neregistruota ir notariškai nepatvirtinta, tačiau žemės sklypo bendrasavininkai, kurie susitarė dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos, yra nepasikeitę, todėl jiems tvarka yra privaloma (CK 4.81 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovė, reikalaudama pakeisti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarką, nustatytą bendraturčių susitarimu, privalėjo įrodyti, jog bendraturčių susitarimu nustatyta ir galiojanti naudojimosi tvarka pažeidžia jos teises ir teisėtus interesus, tačiau tokio naudojimosi tvarkos pakeitimo pagrindo ji neįrodė. Pažymėjo, kad norint ieškovei prieiti prie jai priklausančios gyvenamojo namo dalies antro aukšto iš tos pusės, kuri priklauso Z. S., reikėtų užlipti ant pastarajam priklausančio priestato stogo. Toks ieškovės pasiūlymas yra neracionalus. Be to, bylos duomenys, atsakovo paaiškinimai patvirtina, kad priestatas buvo ir 2006 m., kai šalys susitarė dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos. Ieškovei priklausančio gyvenamojo namo dalies rekonstrukcija, išplečiant tambūrą per pirmą ir antrą aukštus, taip pat atlikta dar iki 2006 m. naudojimosi žemė sklypu tvarkos tarp ginčo šalių nustatymu. Teismas sprendė, kad nustačius ieškovės siūlomos ginčo žemės sklypo tvarkos pakeitimus, naudojimosi tvarka tarp šalių taptų apsunkinta, ir tai nepagrįstai pažeistų atsakovo teisę naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu priestatu.
11. Teismas sprendė, kad reikalavimas dėl gyvenamosios vietos jos dukrai deklaravimo taip pat yra nepagrįstas ir pareikštas ne to asmens. Pažymėjo, jog pagal galiojantį teisinį reglamentavimą prašymą dėl gyvenamosios vietos deklaravimo, taip pat ir bendrasavininkų sutikimą turi pateikti pilnametis asmuo, deklaruojantis gyvenamąją vietą, asmeniškai. Ieškovės dukra yra pilnametė, turinti civilinį procesinį veiksnumą, duomenų, kad ji būtų įgaliojusi atstovauti ją ieškovę ar advokatą, byloje nėra. Teismas neturi pagrindo netikėti atsakovo paaiškinimais, kad jis niekada neprieštaravo dėl gyvenamosios vietos deklaravimo, tačiau į jį dėl sutikimo nesikreipta.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
12. Apeliaciniu skundu ieškovė L. K. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 31 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
13. Nurodo, kad sprendimas yra neteisėtas, nes prieštarauja galiojančioms procesinėms bei materialinėms civilinės teisės normoms, neatskleista bylos esmės. O būtent: naudojimosi tvarka gyvenamuoju namu tarp ieškovės ir atsakovo nėra nustatyta. Taigi, nenustatyta, kokia pastato dalimi turi teisę naudotis kiekviena iš šalių, kur kiekvienos iš šalių naudojamo turto ribos, ar dėl jų nėra ginčo. Neįvertinęs ir net nevertinęs šios aplinkybės, teismas nerado prieštaravimų, kad atsakovui 2017 m. kovo 17 d. išduotas statybos leidimas pagal 2017 m. sausio mėnesio projektą neatitinka 2015 m. gruodžio 21 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu aptarto projektinio pasiūlymo, pagal kurį Z. S. buvo leista gauti leidimą statybai be ieškovės sutikimo.
14. Teigia, jog šiuo metu su atsakovu nuolat konfliktuoja, todėl tikslinga būtų naudojimosi žemės sklypu tvarką pakeisti taip, kad ji galėtų netrukdomai prieiti prie jai priklausančios gyvenamojo namo dalies einamojo remonto atlikimui. Tam tikslui pateikė UAB „Aukštaitijos matininkas“ parengtus kadastrinius matavimus sklypo naudojimosi tvarkai nustatyti.
15. Mano, jog teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovės galimas langas būtų kertamas ne į išorę, o į atsakovui priklausantį priestatą, t. y. į tą priestatą, kurio teisėtumas ginčijamas ir kuris atsirado bendrąja daline nuosavybe šalims priklausančiame gyvenamajame name, kuriuo naudojimosi tvarka nenustatyta.
16. Nurodo, kad prašymas dėl dukters gyvenamosios vietos deklaravimo šalims priklausančiame gyvenamajame name turėjo būti patenkintas. Atsakovo teiginius, jog ieškovė dėl leidimo dukters gyvenamos vietos deklaravimui pas jį nesikreipė, paneigia pati šios bylos esmė, nes tik ilgametė nesantaika tarp šalių lėmė tai, kad santykius reikia aiškintis teismuose.
Atsiliepimas
17. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė Panevėžio miesto savivaldybės administracija prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
18. Nurodo, kad teismui civilinėje byloje Nr. 2-4343-812/2015 tenkinus ieškinį ir leidus Z. S. vykdyti rekonstrukcijos darbus pagal 2015 m. kovo mėn. projektinį pasiūlymą, pastarajam nebuvo teisinio būtinumo pakartotinai kreiptis į ieškovę dėl sutikimo ar į teismą dėl leidimo gavimo. Mano, jog teismas teisingai ir pagrįstai konstatavo, kad lango angos iškirtimas sienoje, kuri ribojasi ne su išorine aplinka, o su Z. S. vidaus patalpomis, yra nesuderinamas su racionaliu nuosavybės valdymu.
19. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas Z. S. prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
20. Nurodo, kad teismas priėmė teisingą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais pagrindais ir motyvais nėra teisinio ir faktinio pagrindo. Priešingai apeliantės teiginiams, naudojimosi tvarka yra nustatyta bendraturčių susitarimu, nors ji viešai ir neįregistruota. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad statybos leidimas yra išduotas neteisėtai. Be to, ji siekia langą įsirengti į atsakovui priklausančią vonią, tačiau toks reikalavimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, nes ieškovė naudos iš tokio lango įrengimo neturėtų: langas būtų ne į išorę, o į atsakovo patalpą. Ieškovė niekada nesikreipė į jį dėl leidimo deklaruoti dukrą. Jis tokiam prašymui niekada nėra prieštaravęs.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Apeliacinis skundas atmestinas.
22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apeliantės nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
Dėl pateiktų rašytinių paaiškinimų ir naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme
23. CPK įtvirtina ribotos apeliacijos modelį, pagal kurį ginčijamo teismo procesinio sprendimo teisėtumas tikrinamas pagal byloje esančius, ir tik išimtinais atvejais – pagal naujai pateiktus, įrodymus (CPK 314 straipsnis). Apeliacijos ribas apibrėžia apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas, kurį draudžiama keisti (pildyti) pasibaigus procesinio sprendimo apskundimo apeliacine tvarka terminui (CPK 323 straipsnis). Panevėžio apygardos teisme 2018 m. kovo 2 d. gautas apeliantės procesinis dokumentas, kuris pagal savo turinį yra apeliacinio skundo papildymas, tuo tarpu terminas, per kurį galima keisti (pildyti) apeliacinį skundą, šio dokumento pateikimo teismui metu buvo pasibaigęs. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas apeliantės pateiktų rašytinių paaiškinimų bei kartu pridėtų nepatvirtintų jos ir dukters Kr. K. neįgalumo pažymėjimų, kurie pagal įrašus juose išduoti iki skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, kopijų nepriima ir grąžina juos apeliantei (CPK 314 straipsnis, 323 straipsnis, 75 straipsnio 1 dalis).
24. Minėtame CPK 314 straipsnyje yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šiuo atveju apeliantė teismui pateikė naują įrodymą – Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vidaus administravimo skyriaus 2017 m. spalio 17 d. raštą „Dėl K. K. gyvenamosios vietos deklaravimo“ (t. 2, b. l. 23). Teismas, atsižvelgęs į pridedamą įrodymą, jo atsiradimo laikotarpį, į tai, kad šiuo įrodymu ieškovė grindžia apeliacinio skundo motyvus, jis neužvilkins apeliacinės bylos nagrinėjimo, todėl tinkamam klausimo išnagrinėjimui priimtinas ir vertintinas kartu su kitais įrodymais.
Dėl ieškovės apeliacinio skundo argumentų
25. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, įskaitant ir naujai pateiktus, šalių paaiškinimus, įvertinęs skundžiamame sprendime padarytas teismo išvadas, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, sprendžia, jog, priešingai apeliantės argumentams, Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 31 d. sprendime detaliai išdėstė šalių prašymus, paaiškinimus, nurodė nustatytas aplinkybes, pateikė byloje esančių įrodymų vertinimą, padarė išvadas dėl ieškovės reikalavimų ir atsakovo atsikirtimų, pateikė teisinius priimamo sprendimo argumentus, su kuriais apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka, todėl jų nekartoja. Šiuo atveju tai, kad apeliantė turi kitą nuomonę dėl pirmosios instancijos teismo išvadų, su juo nesutinka ,savaime nesudaro pagrindo priešingam sprendimui ar išvadai, jog teismo sprendimu ginčas išspręstas netinkamai. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl visų apeliantės nurodomų skundo argumentų.
26. Apeliantė skundą grindžia tuo, kad byloje nėra nustatyta naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka, dėl ko, neįvertinęs šios aplinkybės, teismas nenustatė prieštaravimų, jog atsakovui 2017 m. kovo 17 d. išduotas statybos leidimas pagal 2017 m. sausio mėnesio projektą neatitinka 2015 m. gruodžio 21 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu aptarto projektinio pasiūlymo, pagal kurį atsakovui buvo leista gauti leidimą statybai be jos sutikimo. Visų pirma, aplinkybė ar naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka nustatyta, pirmosios instancijos teisme nebuvo tirta, todėl apeliaciniame skunde ja remtis negalima. Pastebėtina, jog apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis), apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2013). Papildomai pastebima, jog bylos duomenys leidžia spręsti, jog tarp šalių nėra ginčo dėl to, kuriomis gyvenamojo namo dalimis jos faktiškai naudojasi, toks reikalavimas pirmos instancijos teisme nebuvo suformuluotas. Pats kai kurių ieškinio reikalavimų pobūdis , prašant pakeisti naudojimosi sklypu tvarką viena iš to priežasčių nurodomas negalėjimas prieiti prie ieškovei priklausančios namo sienos, prašant leidimo išsikirsti langą ieškovei priklausančioje namo dalyje, rodo, jog ieškovei žinoma kokiomis namo patalpomis ji ir atsakovas naudojasi. Antra, apeliantė neatskleidžia, koks ryšys yra tarp šio teiginio ir savavališkos statybos pasekmių šalinimo.
27. Kaip minėta, civilinėje byloje Nr. 2-4343-812/2015 buvo išnagrinėtas Z. S. ir L. K. ginčas dėl pirmojo teisės gauti leidimą gyvenamojo namo rekonstrukcijai pagal projektinį pasiūlymą be bendraturčio sutikimo. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimu, kurį Panevėžio apygardos teismas nutartimi paliko nepakeistą, pripažino Z. S. teisę be L. K. sutikimo gauti iš Panevėžio miesto savivaldybės administracijos statybą leidžiantį dokumentą atlikti bendrosios dalinės nuosavybės teise Z. S. ir L. K. priklausančio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbus pagal pateiktą projektinį pasiūlymą, parengtą 2015 m. kovo mėnesį UAB „Statybinių konstrukcijų projektavimas“. Taigi, pateikto projektinio pasiūlymo pagrįstumo klausimas yra išnagrinėtas, sprendimas įsiteisėjęs. Būtent įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Tokie įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai negali būti peržiūrėti ir tuo labiau panaikinti jokiu kitu būdu kaip tik pasinaudojus išimtiniu proceso atnaujinimo institutu.
28. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad teismui minėtoje civilinėje byloje leidus Z. S. vykdyti rekonstrukcijos darbus pagal 2015 m. kovo mėnesio projektinį pasiūlymą, atsakovui nebuvo teisinio pagrindo dar kartą kreiptis į ieškovę dėl sutikimo ar į teismą dėl leidimo gavimo. Kaip matyti, atsakovas Panevėžio miesto savivaldybės administracijai pateikė visus teisės aktuose nustatytus privalomus dokumentus, reikalingus statybą leidžiančio dokumento gavimui, įskaitant ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimą, pastaroji 2017 m. kovo 17 d. išdavė leidimą Nr. LRS-51-170317-00013 neypatingo statinio vieno buto gyvenamojo namo, keičiant paskirtį į dviejų butų gyvenamąjį namą, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstravimui (t. 1, b. l. 111). Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas, atlikęs patikrinimą, 2017 m. liepos 17 d. išvadoje Nr. 2D-10042-(19.24E) nurodė, kad Z. S. gyvenamąjį namą rekonstruoja teisėtai pagal projektuotojo UAB „Statybinių konstrukcijų projektavimas“ 2017 m. parengtą projektą, kuriam įgyvendinti Panevėžio miesto savivaldybės administracija 2017 m. kovo 17 d. išdavė leidimą rekonstruoti statinį; nukrypimų nuo projekto nenustatyta (t. 1, b. l. 98-99, 103-110). Taigi, ši statybos inspekcijos išvada, išduota inspekcijos šiai veikiant jos kompetencijos ribose ir atitinkanti atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, patvirtina prašomo panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2017 m. kovo 17 d. išduoto statybos leidimo teisėtumą ir pagrįstumą, pati išvada yra oficialiu rašytiniu, turinčiu didesnę įrodomąją reikšmę ( prima facie) įrodymu,ji niekaip nenuginčyta.
29. Priešingai apeliantės argumentams, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė neįrodė, kad yra būtina ir tikslinga keisti per daugelį metų nusistovėjusią bei tinkamai funkcionuojančią ginčo žemės sklypo bendraturčių nustatytą naudojimo žemės sklypu tvarką. Teisėjų kolegija vertina,jog skunde pagrįstai nurodoma į kasacinio teismo praktiką, kad įvykus tam tikriems juridiniams faktams, gali atsirasti pagrindas keisti jau nustatytą naudojimosi bendru daiktu tvarką, tačiau priešingai apeliantės nuomonei šios praktikos nevertina kaip pagrindžiančios ieškovės reikalavimo konkrečiu atveju pagrįstumą. Civilinių teisinių santykių stabilumo siekis reikalauja, kad nustatyta naudojimosi tvarka būtų pastovi ir keičiama tik tada, kai tam yra svarių priežasčių. Tokiomis pripažintinos naujai paaiškėjusios ar atsiradusios aplinkybės, turinčios reikšmę daikto naudojimo tarp bendraturčių tvarkos nustatymui. Pavyzdžiui, keisti nustatytą naudojimosi patalpomis tvarką galima dėl patalpų pertvarkymo, kai jos neišliko, padidėjo ar sumažėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-976/2003), naudojimosi žemės sklypu tvarką – dėl tam tikrų statinių nugriovimo atsiradus neužstatytos žemės ir išnykus bendro naudojimo takų poreikiui, pakeitus naudojimosi statiniais tvarką ir dėl to atsiradus būtinybei patekti į juos kitiems bendraturčiams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009).
30. Nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė šios nutarties 29 punkte aptartų aplinkybių. Pastebėtina, jog ieškovė iš esmės nurodo tik vieną keitimo naudojimosi žemės sklypu tvarkos priežastį – norą netrukdomai prieiti prie jai priklausančios gyvenamojo namo dalies einamojo remonto atlikimui, tačiau, teismo vertinimu, tokia priežastis pagrįstai nepripažinta pakankama tvarkos keitimui. Byloje būtent nustatyta, kad Z. S. turima gyvenamojo namo dalis padidėjo dėl priestato, pastatyto jam priskirtoje žemės sklypo dalyje, todėl norint ieškovei prieiti prie jai priklausančios gyvenamojo namo dalies antro aukšto, iš tos pusės, kuri priklauso Z. S., reikėtų užlipti ant Z. S. priklausančio priestato stogo. Akivaizdu, jog toks ieškovės pasiūlymas yra neracionalus. Kita vertus, pastato remonto( priežiūros), kuris paprastai nebūna nuolatinis procesas, poreikio atveju, tai gali būti išspręsta atskiru vienkartiniu bendraturčių susitarimu, o, esant būtinumui, bet bendraturčiui trukdant atlikti remonto darbus, ir teismine tvarka.
31. Kartu pastebima, jog naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp ginčo šalių buvo nustatyta 2006 m., t. y. dar esant gyvam ieškovės sutuoktiniui V. K.. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė naudojasi V. K. turėta žeme. Šiuo atveju prašyta naudojimosi tvarką pakeisti nekeičiant dalių nuosavybėje, paveldėjimas po V. K. ieškinio pagrindu nenurodytas, taigi, teismo pagrįstai ir nesvarstytas.
32. Nesutiktina su apeliantės teiginiu, jog teismas padarė niekinę išvadą, kad ieškovės galimas langas būtų kertamas ne į išorę, o į atsakovui priklausantį priestatą. Iš UAB „Statybinių konstrukcijų projektavimas“ parengto vieno buto gyvenamojo namo paskirties keitimo į dviejų butų gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), atliekant rekonstravimo darbus, techninio darbo projekto matyti, kad būtent toje vietoje, kurioje ieškovė siekia iškirsti lango angą, būtų kertama sienoje, patenkančioje į Z. S. vidines patalpas, kurios pagal 2017 m. kovo 17 d. išduotą statybos leidimą yra rekonstruojamos. Atitinkami, t. y. kad langas būtų kertamas į atsakovui priklausančias( naudojamas) vidaus patalpas pastatytame priestate (t. 1, b. l. 9, 74-75, 116), konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju neįrodžius statybų savavališkumo, neracionalu įrenginėti angą tarp bendraturčių patalpų, nes ji nespręs nei šviesos, nei lauko oro patekimo į patalpas problemų, t. y. lango anga neatliks savo funkcijų, tuo tarpu ieškovės nurodomos virtuvės įrengimui lango konkrečioje vietoje nebuvimas preliminariu vertinimu netrukdo.
33. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl ieškovės prašymo leisti deklaruoti gyvenamąją vietą dukrai K. K. ieškovei nuosavybės teise priklausančioje namo dalyje. Kaip matyti, apeliantės dukra yra pilnametė, turinti civilinį procesinį veiksnumą. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą prašymą dėl gyvenamosios vietos deklaravimo, taip pat ir bendrasavininkų sutikimą turi pateikti pilnametis asmuo, deklaruojantis gyvenamąją vietą, asmeniškai. Tokiu būdu, šiuo atveju tokį prašymą turi pateikti pati ieškovės dukra, t. y. tas asmuo, kuris mano, jog yra pažeidžiamos jo teisės. Pagal CK 1.137 straipsnio 1 dalį asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą. CPK 5 straipsnio 3 dalis nustato, jog teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens ( arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė ar įstatymu saugomas interesas, pareiškimą. Kr. K. pilnametė, nėra duomenų, jog civilinis procesinis veiksnumas būtų kaip nors ribotas ar ieškovė būtų įgaliota jos interesais inicijuoti deklaravimo klausimu civilinę bylą , todėl pagrįsta teismo išvada, jog ieškinys atmestinas kaip pareikštas asmens neturinčio tokio reikalavimo teisės ( sprendime tai įvardyta , kaip pareikštas „ ne to asmens“).
34. Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šią bylą, materialinių ir procesinių teisės normų nepažeidė, tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai vertino surinktus įrodymus, dėl to priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Tokiu būdu, naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliantės apeliacinis skundas atmestinas (CK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
35. Už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą atsakovas Z. S. patyrė 200 Eur bylinėjimosi išlaidų. Netenkinus apeliacinio skundo, šios išlaidos, kurios pagrįstos įrodymais (t. 2, b. l. 46-48), atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus, priteistinos iš ieškovės L. K. (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš L. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) Z. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.