- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-10-31
- Bylos Nr.
- 2-3515-940/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-02570-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė
- Ieškovas
- L. K.
- Atsakovas
- Z. S., Panevėžio miesto savivaldybės administracijos
- Kategorijos
- 2.1.6.3Civilinių teisių gynimas
dalyvaujant ieškovei L. K., jos atstovui advokatui S. Ž., atsakovui Z. S., jo atstovui advokatui A. K., atsakovo Panevėžio miesto savivaldybės administracijos atstovei A. R.,
dalyvaujant išvadą teikiančios institucijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei R. B.,
nedalyvaujant trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, VĮ „Registrų centras“ atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. K. patikslintą ieškinį atsakovams Z. S., Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, VĮ „Registrų centras“, išvadą teikianti institucija Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašo teismo: 1) leisti be atsakovo Z. S. sutikimo išsikirsti langą ieškovei priklausančioje namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalyje pagal pateiktą projektą; 2) pakeisti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal ieškovės pateiktą žemės sklypo planą; 3) leisti deklaruoti gyvenamąją vietą jos dukrai K. K., ieškovei nuosavybės teise priklausančioje namo dalyje; 4) panaikinti statybos leidimą ir įpareigoti atsakovą Z. S. pašalinti neteisėtos statybos padarinius. Taip pat prašo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad ji ir atsakovas Z. S. yra bendrasavininkai, bendrosios dalinės nuosavybės teise valdantys pastatą - gyvenamąjį namą su kitais statiniais bei žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini). Santykiai su atsakovu įtempti ir konfliktiški. Atsakovas Z. S. nesutinka, kad jos pilnametė dukra K. K., kuri faktiškai gyvena pas ieškovę, deklaruotų savo gyvenamąją vietą. Dėl dukros gyvenamosios vietos deklaravimo ieškovei priklausančioje gyvenamojoje dalyje, ji kreipėsi į savivaldybę, tačiau jai buvo liepta kreiptis į bendrasavininką, t. y. atsakovą, kuris sutikimo gera valia neduoda.
Prašo pakeisti naudojimosi žemės sklypu tvarką, nes negali prieiti prie jai priklausančios gyvenamojo namo dalies. Tai yra būtina, nes nori atlikti jai priklausančio antro aukšto gyvenamojo namo remontą. Dabartinė naudojimosi žemės sklypu tvarka buvo nustatyta dar esant gyvam jos sutuoktiniui. Mirus sutuoktiniui yra sudėtinga vienai atlikti gyvenamojo namo remontą, nes nėra galimybės prieiti prie jai priklausančios gyvenamojo namo dalies.
Statybos leidimas buvo išduotas neteisėtai, todėl turi būti panaikintas. Jeigu atsakovas būtų neužstatęs priestato, ieškovė būtų galėjusi išsikirsti langą toje sienoje ir prieiti prie gyvenamojo namo antro aukšto sienos. Atsakovui pastačius priestatą, buvo sumažinta jos turto rinkos vertė. Atsakovas bendro naudojimo žemės sklype naujai išsiliejo pamatus. Tai nėra rekonstrukcija. Statybos inspekcija patvirtino, kad atsakovas darbus vykdo pagal 2017 m. UAB „Statinių konstrukcijų projektavimas“ 2017 m. parengtą projektą ir Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2017 m. kovo 17 d. išduotą leidimą. Sutikimo šio projekto įgyvendinimui nei ieškovė, nei teismas leidimo nėra davęs, todėl statybos leidimas yra neteisėtas ir naikintinas.
Ieškovei priklausančioje gyvenamojo namo dalyje yra būtina įsirengti kitą virtuvę, nes šiuo metu su ieškove gyvena jos dukra. Todėl prašo leisti išsikirsti langą be atsakovo sutikimo pagal paruoštą projektą.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovas advokatas S. Ž. prašo patikslintą ieškinį tenkinti pilnai. Naudojimosi žemės sklypu tvarka buvo suderinta tarp šalių, tačiau mirus ieškovės vyrui situacija pasikeitė. Pagal dabartinę naudojimosi žemės sklypu tvarką, ieškovė negali prieiti prie namo antro aukšto, todėl negali atlikti remonto darbų antrame aukšte. Projektinis pasiūlymas ir techninis projektas ženkliai skiriasi. Projektas, pagal kurį pastatytas priestatas, negali būti laikomas rekonstrukcija, nes yra pastatyta nauja namo dalis, o ne atlikta rekonstrukcija. Reikalavimas dėl dukros gyvenamosios vietos deklaravimo priklauso ieškovei ir turi būti tenkinamas, nes ieškovė yra gyvenamojo namo bendrasavininkė.
Atsiliepimas
Atsakovas Z. S. su ieškiniu nesutinka ir prašo ieškinį atmesti. Atsiliepime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad tenkinus ieškovės reikalavimą dėl lango iškirtimo, jis būtų kertamas į jam priklausančias patalpas - vonią ir tualetą. Statybos leidimas buvo išduotas teisėtai, jį išdavė savivaldybė. 2005 m. pirko ginčo namą, 2006 m. buvo padaryti nauji geodeziniai matavimai, viskas suderinta su ieškove ir jos sutuoktiniu, sutvarkyta namo aplinka. Per tą laiką niekas nepasikeitė, todėl nėra tikslinga keisti naudojimosi žemės sklypu tvarką. Santykiai su ieškove konfliktiški. Plane kur yra nubrėžta punktyrinė linija, yra užtverta tvora (2006 m. planas). Kai nusipirko dalį gyvenamojo namo tvora jau buvo. Tvora atriboja ieškovės kiemą nuo atsakovo kiemo. Tenkinus ieškinį reikėtų pertvarkyti gyvenamojo namo kiemo aplinką, nugriauti tvorą. Civilinėje byloje Nr. 2-4343-812/2015 buvo pateiktas projektas pagal kurį teismas davė leidimą. Tai yra tas pats projektas, kuris buvo pateiktas savivaldybei. Kai nusipirko dalį namo ten ir ankščiau buvo priestatas, tik mažesnis. Ieškovė, jos dukra niekada nesikreipė dėl sutikimo deklaruoti gyvenamąją vietą, jis niekada tam neprieštaravo.
Atsakovo atstovas advokatas A. K. ieškinį prašo atmesti atsiliepime nurodytais motyvais ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Papildomai nurodė, kad leidimas išsikirsti langą reikštų leidimą kirsti langą į vidinę patalpą, kuri priklauso atsakovui. Nėra tikslo kirsti angą į vonią, nes tokia anga neatliks lango funkcijų. Patalpos pastatytos pagal išduotą statybos leidimą ir projektines dokumentacijas. Atsakovas norėdamas rekonstruoti gyvenamąjį namą ir gauti leidimą turėjo pateikti ieškovės sutikimą, kurio ji nedavė. Civilinėje byloje Nr. 2-4343-812/2015 buvo pateiktas projektinis pasiūlymas kokie planuojami atlikti statybos darbai. Gavus sutikimą buvo pateiktas prašymas dėl leidimo išdavimo ir buvo atlikti statybos darbai. Naudojimosi tvarka nustatyta šalių susitarimu dar 2006 m., ji yra racionali ir nėra pagrindo ją keisti. Norint ieškovei patekti į jai priklausantį gyvenamąjį namą iš tos pusės, kuri priklauso Z. S., reikia užlipti ant Z. S. priklausančio priestato stogo. Patekimas ant stogo nereiškia, kad po juo esančia žemės sklypo dalimi reikia naudotis ieškovei. Pats asmuo deklaruoja savo gyvenamąją vietą, jis turi gauti sutikimus, ieškovė nėra įgaliota atstovauti savo dukros, todėl ieškovė neturi teisės reikšti tokių reikalavimų. Vidinės sienos nėra rekonstrukcijos dalis, jų keitimas yra paprastas einamasis remontas, kuriam teismo leidimas ir sutikimas nėra reikalingas.
Atsakovė Panevėžio miesto savivaldybės administracija atsiliepimu, jos atstovė teismo posėdžio metu prašo ieškinį atmesti. Teigia, kad statybos leidimas atsakovui Z. S. buvo išduotas teisėtai. 2017-03-06 atsakovas pateikė prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą jo gyvenamojo namo rekonstravimui. Lietuvos Respublikos statybos įstatymas numato privalomuosius dokumentus, kuriuos turi pateikti statytojas, siekiantis gauti statybos leidimą, vienas iš reikalavimų - bendrasavininko sutikimas, kurio ieškovė nedavė. Teismas 2015-12-21 sprendimu, priimtu civilinėje byloje 2-4343-812/2015 pripažino, kad atsakovas Z. S. turi teisę be ieškovės sutikimo vykdyti gyvenamojo namo rekonstravimo darbus. Teismo sprendimas buvo pateiktas savivaldybei kartu su techniniu projektu. Teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir yra privalomas. 2015-12-21 sprendimu teismas pritarė projektiniams pasiūlymams, o statybos leidimas buvo išduotas pagal parengtą techninį projektą. Techninis projektas turėjo atitikti projektinius pasiūlymus ir nagrinėjamu atveju atitinka. Vidinių sienų remontas yra paprastas remontas, todėl jam statybos leidimo nereikia. Prašymo taikyti ieškinio senatį atsisako.
Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų VĮ „Registrų centras“ bylą prašo nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant ir ginčą spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepimuose nurodė, kad registruose naudojimosi žemės sklypu tvarka nėra registruota.
Žemesnės instancijos teismas
Išvadą teikianti institucija Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos išvadoje, jos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad siekiant gauti statybos leidimą gyvenamojo namo rekonstravimo atlikimui, statytojas turi pateikti statinio projektą ir bendraturčio sutikimą. Kadangi, nagrinėjamu atveju, nebuvo duotas sutikimas, 2015 m. ginčą išnagrinėjęs teismas 2015-12-21 sprendimu leido Z. S. gauti statybos leidimą pagal pateiktus projektinius pasiūlymus. Projektinio pasiūlymo ir projekto išdavimo tikslai yra skirtingi. Projektinis pasiūlymas teikiamas susipažinimui, jis nėra ir neprivalo būti išsamus. Teismas pripažino, kad projektinis pasiūlymas yra tinkamas. Statytojas (atsakovas Z. S.) vėliau turėjo pasirengti statinio projektą. Inspekcijoje buvo gautas L. K. skundas, jį išnagrinėjus buvo nustatyta, kad yra išduotas statybos leidimas, yra parengtas projektas, taip pat buvo atliktas patikrinimas vietoje, nustatyta, kad atsakovas rekonstruoja namą pagal išduotą statybos leidimą, neatitikimų nustatyta nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas ieškinys atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Civilinėje byloje Nr. 2-4343-812/2015 buvo išnagrinėtas ieškovo Z. S. ir atsakovės L. K. ginčas dėl teisės gauti leidimą gyvenamojo namo rekonstrukcijai pagal projektinį pasiūlymą be bendraturčio sutikimo. Z. S. prašė pripažinti teisę jam gauti iš Panevėžio miesto savivaldybės leidimą gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai pagal projektą, paruoštą 2015 m. kovo mėn., be L. K. sutikimo (civ. byla Nr. 2-4343-812/2015, b. l. 2). Šalių ginčas išnagrinėtas Panevėžio miesto apylinkės teismo, 2015 m. gruodžio 21 d. priimant sprendimą, kurį Panevėžio apygardos teismas 2016 m. kovo 31 d. nutartimi paliko nepakeistą. Teismas patenkino ieškovo (Z. S.) ieškinį ir pripažino ieškovui Z. S. teisę be atsakovės L. K. sutikimo gauti iš Panevėžio miesto savivaldybės administracijos statybą leidžiantį dokumentą atlikti bendrosios dalinės nuosavybės teise Z. S. ir L. K. priklausančio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbus pagal pateiktą projektinį pasiūlymą, parengtą 2015 m. kovo mėnesį UAB „Statybinių konstrukcijų projektavimas“, kodas 301674414.
2015 m. gruodžio 21 d. teismo sprendimo aprašomojoje dalyje ir rezoliucinėje dalyje nurodytas įmonės pavadinimas (įmonės, rengusios projektinį pasiūlymą, kodas nurodytas teisingai) SPB UAB „Statinių projektavimo biuras“, vertintinas kaip akivaizdus rašymo apsirikimas. Kadangi, kaip matyti iš bylos medžiagos ir priimto teismo sprendimo, byloje buvo pateiktas UAB „Statybinių konstrukcijų projektavimas“, kodas (duomenys neskelbtini), projektuotojo M. D. 2015 m. kovo mėn. parengtas projektinis pasiūlymas (civ. byla Nr. 2-4343-812/2015, b. l. 10), kurį teismas vertino ir tyrė nagrinėdamas minėtą bylą.
Dėl 2017 m. kovo 17 d. statybos leidimo ir neteisėtos statybos padarinių pašalinimo
Vadovaujantis CK 4.75 straipsnio 1 dalimi, bendrosios nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Įstatymo nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme.
Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (toliau Statybos įstatymas) reglamentuoti pagrindiniai reikalavimai ir veiklos principai statybos srityje, o šio įstatymo reikalavimų įgyvendinimą nustato kiti teisės aktai, kuriuose yra išvardyti statinio projektavimo, statybos, statinio pripažinimo tinkamu naudoti ir kiti reikalavimai, taisyklės, bendrieji principai bei charakteristikos - statybos techniniai reglamentai (STR), statybos bei statinių naudojimo ir priežiūros taisyklės, standartai, techniniai liudijimai, metodiniai nurodymai, rekomendacijos. Siekdamas gauti leidimą statyti naują ar rekonstruoti jau esamą statinį, jo statytojas turi pateikti žemės sklypo bendraturčių sutikimą, jei yra bendroji nuosavybė, o statinio rekonstrukcijos atveju - ir statinio bendraturčių sutikimą (Statybos įstatymo 27 str. 5 d. 4 ir 7 p.).
2017 m. kovo 17 d. atsakovui Z. S. buvo išduotas statybos leidimas Nr. LRS-51-170317-00013 pagal UAB „Statybinių konstrukcijų projektavimas“ parengtą techninį rekonstravimo darbų projektą 2017-01 TDP (toliau Projektas). Ginčijamame statybos leidime nurodyta statybos rūšis – statinio rekonstrukcija. Projektas, projekto aiškinamasis raštas patvirtina, kad butui Nr. 1 (atsakovui Z. S. priklausančioje gyvenamojo namo dalyje) suprojektuotas priestatas, kurio išmatavai 6,15x2,55 m. Priestate numatoma įrengti tambūrą, pagalbines patalpas, vonios ir tualeto patalpas. Tai buvo numatyta ir 2015 m. kovo mėn. parengtame ir teismui civilinėje byloje Nr. 2-4343-812/2015 m. pateiktame projektiniame pasiūlyme (civ. byla Nr. 2-4343-812/2015 b.l. 10). Tiek projektinį pasiūlymą, tiek techninį rekonstravimo projektą parengė asmuo, turintis tam reikalingą kvalifikaciją - projektuotojas M. D.. Pažymėtina, kad priestato išmatavimai nurodyti techniniame projekte atitinka projektiniame pasiūlyme nurodytus išmatavimus - 6,15x2,55 m. Atsakovo Z. S. paaiškinimai, fotonuotraukos pateiktos byloje patvirtina, kad priestatas yra pastatytas. Tai patvirtino ir ieškovė.
Civilinėje byloje Nr. 2-4343-812/2015 buvo nustatyta, kad pagal projektinį pasiūlymą yra ruošiamasi gyvenamojo namo butą Nr. 1, priklausantį ieškovui Z. S., padidinti nugriaunant esamą tambūrą ir vietoje jo įrengiant naują tambūrą, pagalbinę patalpą ir vonią su tualetu. Numatomas priestatas būtų vieno aukšto, užstatymu atitiktų buto Nr. 2 jau atliktą išplėtimą, kuris buvo atliktas per du aukštus. Įrengus naują priestatą, dalis stogo ir naujos sienos remsis ant naujai įrengiamų pamatų (civ. byla Nr. 2-4343-812/2015, b.l. 10, 43, 81). Taigi, projektiniame pasiūlyme buvo numatyta, kad rekonstruojant atsakovui priklausančią gyvenamojo namo dalį, bus įrengiami nauji pamatai, ir teismas šias aplinkybes vertino. Todėl ieškovės teiginiai, kad atsakovas išsiliejo naujus pamatus ir tai nebuvo numatyta projektiniame pasiūlyme ir sutikimo nei ji, nei teismas leidimo nedavė, atmestini kaip neįrodyti ir nepagrįsti (CPK 12 str., 178 str.).
Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnį statyba yra veikla, kurios tikslas – pastatyti naują arba rekonstruoti, remontuoti ar griauti esamą statinį (2 str. 85 d.), o statinio rekonstravimas laikomas viena iš statybos rūšių (2 str. 75 d.). Tam, kad gautų statinio projektavimo sąlygų sąvadą, po to – ir statybos leidimą, statytojas, be kitų privalomų reikalavimų, privalo pateikti ir žemės sklypo bei statinio bendraturčių sutikimą, jeigu žemės sklypas ir rekonstruojamas statinys priklauso bendrosios nuosavybės teise keliems bendraturčiams (Statybos įstatymo 27 str. 5 d. 4 ir 7 p.). Tam, kad kiti bendraturčiai apskritai galėtų pareikšti savo poziciją dėl statybos darbus (rekonstrukciją) inicijuojančio bendraturčio būsimų veiksmų poveikio jų teisėms, statytojas jiems turi savo siekius atskleisti. Pagal įstatymą reikalingas pateikti bendraturčių sutikimas reiškia ne abstraktų, o konkretizuotą bendraturčių sutikimą, t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti.
Specialiosiose statybą reglamentuojančiuose teisės normose nustatyta, kad bendraturčių sutikimas rekonstruoti namo dalį turi būti gautas iki prašymo gauti statinio projektavimo sąlygų sąvadą pateikimo, t. y. projektavimo metu. Apie numatomą rekonstrukciją bendraturtis gali daryti atitinkamas išvadas, jam pateikus susipažinti statinio projektą, iš kurio galima spręsti apie rekonstrukcijos pobūdį (statinio vietą, aukštį, plotį ir kt.).
Tinkamu bendraturčio – galimo statytojo – būsimos rekonstrukcijos planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo (t. y. eskizinio projekto, kurio tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kuris pateikiamas kaip medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui bei gali būti naudojamas projektavimo sąlygoms parengti) pateikimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009 ir kt.).
Ieškovė, jos atstovas nenurodė jokių konkrečių nukrypimų nuo pateikto projektinio pasiūlymo ir savo teiginių, kad parengtas darbų projektas ženkliai skiriasi nuo 2015 m. kovo mėn. projektinio pasiūlymo nepagrindė (CPK 12 str., 178 str., 185 str.). Pažymėtina, kad projektinis pasiūlymas ir statinio projektas yra iš esmės skirtingi dokumentai savo paskirtimi ir apimtimi. Projektinis pasiūlymas – pasiūlymas, kurio tikslas išreikšti projektuojamojo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kurie pateikiami kaip statinio projektuotojo parinkimo konkurso medžiaga ir (ar) informacija visuomenei apie numatomą statinių projektavimą (Statybos įstatymo 2 str. 45 d.). Statinio projektas – normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytos sudėties dokumentų, kuriuose pateikiami statytojo sumanyto statinio sprendimai, skirtų statybą leidžiančiam dokumentui gauti, statybai vykdyti ir statybos užbaigimo procedūroms atlikti, visuma (Statybos įstatymo 2 str. 61 d.). Tačiau nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo išvadai, kad projektinis pasiūlymas iš esmės skiriasi nuo parengto darbų techninio projekto. Projektinis pasiūlymas buvo pateiktas teismui tikslu gauti iš Panevėžio miesto savivaldybės administracijos leidimą atlikti rekonstrukcijos darbus, kurie buvo numatyti 2015 m. parengtame projektiniame pasiūlyme - padidinti ieškovui priklausantį butą Nr. 1, nugriaunant esamą tambūrą ir vietoje jo įrengiant 6,15x2,55 m išmatavimų naują tambūrą, pagalbinę patalpą ir vonią su tualetu. Dėl šių konkrečių darbų atlikimo ir buvo parengtas 2017 m. techninis darbo projektas – vieno buto gyvenamojo namo paskirties keitimo į dviejų butų gyvenamąjį namą, atliekant rekonstravimo darbus, pagal kurį butui Nr. 1 suprojektuotas priestatas, kuriame numatomas tambūras, pagalbinė patalpa, vonios bei tualeto patalpos bei išduotas ginčijamas statybos leidimas.
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas atlikęs patikrinimą nukrypimų nuo projekto nenustatė. Gyvenamojo namo priestato sumontuoti pamatai, išorės sienos ir stogo konstrukcija atitinka UAB „Statybinių konstrukcijų projektavimas“ 2017 m. parengtą statinio projektą (t. 1, b.l. 103-111). Teismas neturi pagrindo nesiremti atlikto patikrinimo medžiaga (CPK 12 str., 178 str., 185 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismui civilinėje byloje Nr. 2-4343-812/2015 ieškinį tenkintus ir leidus Z. S. vykdyti rekonstrukcijos darbus pagal 2015 m. kovo mėn. projektinį pasiūlymą, atsakovui nebuvo jokio teisinio pagrindo pakartotinai kreiptis į ieškovę dėl sutikimo ar į teismą dėl leidimo gavimo, kadangi ginčas jau buvo išspręstas teisme, o įsiteisėjęs teismo sprendimas privalo būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ir yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims (CPK 18 str.). Teismo sprendimas buvo pateiktas Panevėžio miesto savivaldybei kartu su techniniu darbų projektu. Pažymėtina, kad teismo leidimas atsakovui atlikti statybos (rekonstrukcijos) darbus be rekonstruojamo pastato bendraturčio (šioje byloje ieškovės) sutikimo civilinėje byloje Nr. 2-4343-812/2015 ir buvo duotas tam, kad Z. S. galėtų pasirengti gyvenamojo namo rekonstravimo projektą ir gautų statybos (rekonstrukcijos) leidimą be bendraturtės L. K. sutikimo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo konstatuoti, kad 2017 m. kovo 17 d. statybos leidimas buvo išduotas ir 2017-01 TDP techninis darbų projektas parengtas pažeidžiant specialiąsias statybą reglamentuojančias teisės normas ir ieškovės, kaip bendraturtės, teises ir interesus. Ieškovės reikalavimas panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2017 m. kovo 17 d. išduotą statybos leidimą ir įpareigoti atsakovą Z. S. pašalinti neteisėtos statybos padarinius yra laikytinas nepagrįstu, neįrodytu, todėl atmestinas (CPK 12 str., 178 str., 185 str.).
Dėl lango iškirtimo
Langas – įstiklinta anga sienoje, šviesai į pastato vidų patekti. Ieškovė prašo leisti iškirsti langą pagal M. D. parengtą projektą (t. 1, b.l. 9). Šį savo reikalavimą ieškovė grindžia pasikeitusiomis aplinkybėmis jos šeimoje. Nurodo, kad kartu su ieškove gyvena jos pilnametė dukra, todėl ieškovei priklausančioje namo dalyje yra būtina įsirengti kitą virtuvę su langu į kiemo pusę, kuri pagal dabartinę žemės naudojimosi sklypu tvarką priklauso atsakovui.
Bylos duomenimis (šalių paaiškinimais, fotonuotraukomis, M. D. parengtu projektu) nustatyta, kad ieškovė prašo leisti išsiskirti langą sienoje, kuri riboja ieškovei ir atsakovui priklausančias patalpas, t.y. langas būtų kertamas į atsakovui Z. S. priklausančias vidaus patalpas pastatytame priestate (t. 1, b.l. 9, 74-75, 116). Lango angos iškirtimas sienoje, kuri ribojasi ne su išorine aplinka, o atsakovo vidaus patalpomis, teismo vertinimu yra nesuderinamas su racionaliu nuosavybės valdymu, neatitinka nei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis), nei bendraturčių interesų derinimo principo ir nepadėtų išvengti galimų ginčų ir konfliktų ateityje. Teismas sutinka su atsakovo Z. S. atstovo nurodytais argumentais, kad tokiu atveju lango anga net neatliktų savo funkcijų, nes kaip jau minėta lango paskirtis – šviesos į patalpas patekimas. Be to, toks lango angos iškirtimas prieštarauja civilinėje byloje Nr. 2-4343-812/2015 priimtam ir įsiteisėjusiam 2015 m. gruodžio 21 d. teismo sprendimui, kuriuo buvo leista vykdyti gyvenamojo namo rekonstrukciją Z. S., t.y. pasistatyti priestatą įsirengiant vonią, tualetą ir tambūrą, jam priskirtoje naudotis žemės sklypo dalyje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta reikalavimas dėl lango iškirtimo atmestinas (CPK 12 str., 178 str., 185 str.).
Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo
Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios nuosavybės teisės objektu naudojamasi bendraturčių sutarimu. Ši nuostata dėl nekilnojamųjų daiktų detalizuota CK 4.81 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nekilnojamojo daikto bendraturčių teisė tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgiant į dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Žemė yra ypatingas nuosavybės teisės objektas. Nustatant naudojimosi bendru žemės sklypu tvarką pirmiausia atsižvelgiama į CK 4.81 straipsnio 1 dalyje nustatytą proporcingumo kriterijų, t. y. į bendraturčių dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise.
Bylos duomenimis 0,0760 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 381/760 dalis yra registruota ieškovės L. K. nuosavybės teise ir 379/760 dalys yra registruotos atsakovo Z. S. nuosavybės teise (t. 1, b.l. 51-52).
Naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp ginčo šalių buvo nustatyta dar esant gyvam ieškovės sutuoktiniui, 2006 m. (t. 1, b.l. 15). Atsakovui Z. S. priskirta naudotis 317 m² atskirai, plane pažymėti indeksu 2, ir 62 m² bendrai su ieškove ir jos sutuoktiniu V. K. (iš viso 379 m²), ieškovei L. K. ir jos sutuoktiniui priskirta naudotis atskirai 133 m² (plane pažymėta indeksais 1 ir 3) ir 248 m² bendrai (iš viso 381 m²). Naudojimosi žemės sklypu tvarka VĮ „Registrų centras“ registruota nėra ir notariškai nepatvirtinta, tačiau žemės sklypo bendrasavininkiai, kurie susitarė dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos, yra nepasikeitę, todėl jiems tvarka yra privaloma (CK 4.81 str.). Ieškovė prašo pakeisti nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką, nekeičiant turimų žemė sklypų dalių, pagal 2017-04-10 UAB „Aukštaitijos matininkas“ parengtą planą (t. 1, b.l. 27-28). Pagal teismui pateiktą planą 289 m² skiriama naudotis atskirai ieškovei ir 92 m² bendrai (iš viso 381 m²), o atsakovui skiriama naudotis atskirai 332 m² ir 47 m² bendrai (iš viso 379 m²).
Pagal pateiktą planą ieškovė prašo pakeisti naudojimo žemės sklypų tvarką priskiriant bendrai naudotis žemė sklypo dalį, kuri šiuo metu yra priskirta tik atsakovui Z. S. (plane pažymėta indeksais 1 ir 2, (t. 1, b.l. 27-28)). Tai yra, ta dalis žemės sklypo, kurioje yra pastatytas atsakovui Z. S. priklausančios gyvenamojo namo dalies priestatas.
Savo reikalavimą ieškovė iš esmės grindžia tuo, kad nuo 2006 m. pasikeitė aplinkybės, kadangi mirus sutuoktiniui yra sudėtinga prieiti prie jai priklausančios gyvenamojo namo sienos antrame aukšte (t. 1, b.l. 73, 109) ir tai riboja jos galimybes atlikti gyvenamojo namo remonto darbus. Atsakovas su šiuo reikalavimu nesutinka ir nurodo, kad nėra pagrindo keisti naudojimosi žemė sklypu tvarką, nes visa gyvenamojo namo aplinka, kiemas yra sutvarkytas, ir niekas nuo 2006 m., kai šalys susitarė dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos, nepasikeitė.
Pagal formuojamą teismų praktiką įvykus tam tikriems juridiniams faktams, kurie keičia nuosavybės teisinius santykius, atsiranda pagrindas keisti jau nustatytą naudojimosi bendru daiktu tvarką. Tačiau civilinių teisinių santykių stabilumo siekis reikalauja, kad nustatyta naudojimosi tvarka būtų pastovi ir keičiama tik tada, kai tam yra svarių priežasčių. Tokiomis pripažintinos naujai paaiškėjusios ar atsiradusios aplinkybės, turinčios reikšmę daikto naudojimo tarp bendraturčių tvarkos nustatymui. Bendrosios dalinės nuosavybės objekto naudojimo principus labiausiai atitinka tokie pakeitimai, daromi vieno iš bendraturčių iniciatyva, kuriais kuo mažiau keičiami jo įsigijimo metu ar vėliau sudaryti šalių valią atitikę susitarimai dėl naudojimo tvarkos. Taip būtų užtikrinta proporcinga bendraturčių teisių apsauga nepažeidžiant teisėtų lūkesčių principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2007 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju ieškovė, reikalaudama pakeisti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarką, nustatytą bendraturčių susitarimu, privalėjo įrodyti, jog bendraturčių susitarimu nustatyta ir galiojanti naudojimosi tvarka pažeidžia jos teises ir teisėtus interesus. Tokio ieškinyje nurodyto naudojimosi tvarkos pakeitimo pagrindo ieškovė neįrodė (CPK 12 str., 178 str.). Byloje nustatyta, kad Z. S. turima gyvenamojo namo dalis padidėjo dėl priestato, pastatyto jam priskirtoje žemės sklypo dalyje. Norint ieškovei prieiti prie jai priklausančios gyvenamojo namo dalies antro aukšto, iš tos pusės, kuri priklauso Z. S., reikėtų užlipti ant Z. S. priklausančio priestato stogo (t. 1, , b.l. 73, 109), net jei ieškovės reikalavimas dėl naudojimo žemės sklypu tvarkos pakeitimo ir būtų tenkintas. Toks ieškovės pasiūlymas yra neracionalus. Be to, bylos duomenys (civ. Byla Nr. 2-4343-812/2015, b.l. 43, 46, 49), atsakovo paaiškinimai patvirtina, kad priestatas buvo ir 2006 m., kai šalys susitarė dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos. Šių aplinkybių ieškovė nepaneigė (CPK 12 str., 178 str.). Ieškovei priklausančio gyvenamojo namo dalies rekonstrukcija išplečiant tambūrą per pirmą ir antrą aukštus, taip pat atlikta dar iki 2006 m. naudojimosi žemė sklypu tvarkos tarp ginčo šalių nustatymo (t. 1, b.l. 160-161, civ. byla Nr. 2-4343-812/2015, b.l. 81 (2015-12-21 teismo sprendimo 3 l.)). Tiek ieškovė, tiek atsakovas paaiškino, tai patvirtina ir byloje pateiktos fotonuotraukos (t. 1, b.l. 73-74), kad ieškovės ir atsakovui priskirtos naudotis žemės sklypo dalys yra atskirtos tvora, kuri buvo dar iki atsakovui nusiperkant dalį gyvenamojo namo.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad dabartinė ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarka yra nustatyta dar 2006 metais, daro išvadą, kad tarp bendraturčių jau yra nusistovėjusi stabili ir aiški naudojimo žemės sklypu tvarka. Byloje nenustatyta, kad nors vienas iš bendraturčių negalėtų tinkamai naudotis jam priskirta žemės sklypo dalimi. Teismas sprendžia, kad nustačius ieškovės siūlomos ginčo žemės sklypo tvarkos pakeitimus – naudojimosi tvarka tarp ieškovės ir atsakovo taptų apsunkinta, ir tai nepagrįstai pažeistų atsakovo Z. S. teisę naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu priestatu. Pažymėtina ir tai, kad esant konfliktiniams santykiams tarp šalių, patvirtinus žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal ieškovės pateiktą projektą, atsakovui galėtų būti apsunkintas naudojimasis jam priskirta ginčo žemės sklypo dalimi, kas kaip tik galėtų įtakoti tolesnius ginčus ir nesutarimus.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog yra būtina ir tikslinga keisti per daugelį metų nusistovėjusią bei tinkamai funkcionuojančią ginčo žemės sklypo bendraturčių nustatytą naudojimo žemės sklypu tvarką (CPK 12 str., 178 str.).
Dėl gyvenamosios vietos deklaravimo
Pilnametis asmuo, pakeitęs gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje pildo ir asmeniškai pateikia deklaravimo įstaigai nustatytos formos deklaraciją (Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 5 str. 1 d., VĮ Registrų centro 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-294 „Dėl Gyvenamosios vietos deklaravimo taisyklių patvirtinimo“ (TAR, 2015-12-31, Nr. 2015-21210) (toliau Taisyklių) 20 p.). Deklaruojant gyvenamąją vietą, deklaravimo įstaigai turi būti pateiktas patalpos ar pastato savininko (bendraturčių) arba jo įgalioto asmens parašu patvirtintas sutikimas, kad asmuo apsigyventų savininkui (bendraturčiams) priklausančioje patalpoje ar pastate, arba kitas dokumentas, patvirtinantis asmens teisę gyventi toje patalpoje ar pastate (Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 10 str. 5 d.). Gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje galima deklaruoti ir elektroniniu būdu (Taisyklių 99 p.). Tokiu atveju prašymą dėl gyvenamosios vietos deklaravimo taip pat turi pateikti asmeniškai gyvenamąją vietą deklaruojantis pilnametis asmuo. Šių taisyklių 100.3 p. numatyta, kad jei deklaruojantis gyvenamąją vietą asmuo nėra patalpos savininkas ar bendraturtis, savininko (bendraturčių) sutikimas turi būti patvirtintas taip pat elektroniniu būdu. Savininko (visų bendraturčių) sutikimo laukiama 3 darbo dienas.
Ieškovė prašo leisti deklaruoti gyvenamąją vietą ieškovei nuosavybės teise priklausančioje namo dalyje jos dukrai K. K., gim. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 26).
Ieškovės dukra yra pilnametė, turinti civilinį procesinį veiksnumą (CPK 38 str.). Duomenų, kad ji būtų įgaliojusi atstovauti ją, ieškovę L. K. ar advokatą S. Ž., byloje nėra. Ieškovė teigia, kad ji kreipėsi į Panevėžio miesto savivaldybę, tačiau jai buvo žodžiu atsisakyta deklaruoti dukros gyvenamąją vietą, nes nepateikė bendrasavininko - atsakovo Z. S. sutikimo. Teismas neturi pagrindo netikėti atsakovo paaiškinimais, kad jis niekada neprieštaravimo dėl gyvenamosios vietos deklaravimo, tačiau į jį dėl sutikimo niekas nesikreipė. Duomenų, paneigiančių šiuos atsakovo teiginius byloje nėra (CPK 142 str., 178 str.). Iš ieškovės paaiškinimų galima spręsti, kad ji, tik teiravosi dėl gyvenamosios vietos deklaravimo tvarkos. Įrodymų, kad buvo kreiptasi į atsakovą dėl sutikimo deklaruoti gyvenamąją vietą patvirtinimo elektroniniu būdu, ar jis būtų kviečiamas kartu atvykti į deklaravimo įstaigą, byloje nėra. Ieškovė, jos atstovas teigia, kad turi tokią reikalavimo teisę, nes yra gyvenamojo namo bendrasavininkė. Teismas su šiais teiginiais nesutinka. Kaip jau minėta duomenų, kad ieškovė gali atstovauti savo dukrą, nėra, o pagal galiojantį teisinį reglamentavimą prašymą dėl gyvenamosios vietos deklaravimo, taip pat ir bendrasavininkų sutikimą turi pateikti pilnametis asmuo, deklaruojantis gyvenamąją vietą, asmeniškai.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad reikalavimas nepagrįstas ir pareikštas ne to asmens, todėl yra atmestinas (CPK 12 str., 45 str., 178 str., 185 str.).
Dėl senaties termino
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės Panevėžio miesto savivaldybės administracijos atstovė 2017-10-11 teismo posėdyje prašymo taikyti ieškinio senatį atsisakė, dėl ieškinio senaties teismas plačiau nepasisako.
Nurodytais motyvais ieškovės patikslintas ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178 str., 185 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Patikslintą ieškinį atmetus ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 str. 1 d.). Iš ieškovės atsakovui priteistina 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti (t. 1, b.l. 77, CPK 88, 92, 93 str.). Duomenų apie patirtas atsakovės Panevėžio miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo asmens VĮ „Registrų centras“ bylinėjimosi išlaidas byloje nėra, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.
Atmetus ieškinį iš ieškovės taip pat priteistinos 38,80 Eur pašto išlaidos valstybei (CPK 96 str.).
Vadovaujantis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos CPK 269-270 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Patikslintą ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės L. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovui Z. S., a.k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš ieškovės L. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 38,80 Eur (trisdešimt aštuonis eurus 80 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžeto pajamas, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.