- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-05-20
- Bylos Nr.
- eA-275-968/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02941-2024-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Rytis Krasauskas (pran.), Iveta Pelienė
- Pareiškėjas
- J. D.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ivetos Pelienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. D. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. D. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja J. D. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT, atsakovas) Vilniaus apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyrių priimti sprendimą dėl pareiškėjos 2024 m. balandžio 29 d. prašymo Nr. 1GP-10111 (toliau – ir prašymas) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėja nurodė, kad ji Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) nustatyta tvarka NŽT pateikė prašymą už valstybės išperkamą žemės dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje – Švenčionių r., Pabradės sen., (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje. Nepaisant to, kad nuo prašymo viešojo administravimo subjektui pateikimo dienos praėjo daugiau nei 20 darbo dienų, iki skundo teismui pateikimo dienos NŽT Vilniaus apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyrius jos prašymo neišnagrinėjo, sprendimo nepriėmė ir apie prašymo nagrinėjimo termino pratęsimą nepranešė. Atsakovas nevykdo savo pareigų, vilkina klausimo nagrinėjimą ir nustatytu laiku neišsprendžia pareiškėjos prašymo.
Atsiliepimas
3. Atsakovas NŽT atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Paaiškino, kad 2024 m. birželio 26 d. raštu Nr. 1SD-3918-(15.2.48E.) „Dėl išvados, „dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ suderinimo“ (toliau – ir 2024 m. birželio 26 d. raštas) pareiškėjai pateikė išvados „dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ projektą suderinti, t. y. įvykdė pareiškėjos prašymą. NŽT vertino, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje nebeliko ginčo objekto, todėl nėra teisinio pagrindo ir faktinio pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimą įpareigoti išnagrinėti jos prašymą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.
II.
4. Regionų administracinis teismas 2024 m. spalio 29 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.
5. Teismas nustatė, kad NŽT Vilniaus apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyrius 2024 m. balandžio 29 d. gavo pareiškėjos prašymą Nr. 1GP-10111, kuriame pareiškėja prašė už valstybės išperkamą žemės dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje – Švenčionių r., Pabradės sen., (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje. NŽT 2024 m. birželio 26 d. raštu pareiškėjai pateikė išvados „dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ projektą suderinimui.
6. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad NŽT išnagrinėjo pareiškėjos 2024 m. balandžio 29 d. prašymą ir dėl jo priėmė sprendimą. Konstatavęs, kad pareiškėjos reikalavimas įvykdytas, teismas nurodė, kad byloje neliko ginčo objekto, nes NŽT patenkino pareiškėjos skunde keliamus reikalavimus, taigi neliko ir prielaidų ginti pareiškėjos pažeistas teises, todėl pareiškėjos skundą atmetė.
7. Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsniu, atkreipė dėmesį, kad skundo nagrinėjimo teisme metu buvo nustatyta, jog NŽT atsakė į pareiškėjos prašymą ir priėmė administracinį aktą, kurį 2024 m. birželio 26 d. raštu išsiuntė pareiškėjos atstovei suderinti, taip pat administracinį aktą pateikė ir su atsiliepimu (2024 m. birželio 28 d.) po to, kai pareiškėja kreipėsi į teismą ir buvo iškelta administracinė byla.
Šalies argumentai
8. Teismo vertinimu, pareiškėja ir jos atstovė turėjo laiko susipažinti su šio dokumento turiniu ir įgyvendinti savo procesines teises, be kita ko, ir pateikti prašymą dėl atsisakymo nuo skundo, tačiau šia procesine teise nepasinaudojo. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos skundo atmetimas NŽT patenkinus ir įvykdžius pareiškėjos reikalavimą – priėmus administracinį aktą – negali būti vertinamas kaip pareiškėjai palanki teisminio proceso baigtis.
Žemesnės instancijos teismas
9. Nurodęs, kad būtent dėl pačios pareiškėjos, atstovaujamos profesionalaus teisininko, pasirinkto procesinio elgesio ginant savo galbūt pažeistas teises, t. y. nepasinaudojimo teise atsisakyti skundo dėl to, jog atsakovas geruoju patenkino jos reikalavimą, ir iš esmės nelikus ginčo objekto, teismas darė išvadą, kad pareiškėjai negali būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos ir pagal ABTĮ 40 straipsnio 2 dalį, ir ABTĮ 40 straipsnio 4 dalies pagrindu. Teismas nenustatė pagrindo nesilaikyti ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, todėl pareiškėjos prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas atmetė.
III.
10. Pareiškėja J. D. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 29 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo pareiškėjai bylinėjimosi išlaidas.
11. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad nors skundo reikalavimų neatsisakė, tačiau, atsakovui 2024 m. birželio 26 d. raštu pateikus atsakymą, neliko ginčo dalyko. Atsakovas taip pat pripažino, kad bylos nagrinėjimo metu išnagrinėjus apreiškėjo prašymą ir parengus atsakymą, išnyko ginčo dalykas. Nelikus ginčo dalyko, administracinė byla nutrauktina, kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 103 str. 1 p.). Nagrinėjamu atveju būtina įvertinti, ar dėl pareiškėjos kreipimosi į teismą ir bandymo priverstine tvarka įgyvendinti (ginti) subjektines teises, nėra atsakingas atsakovas. Atsakovas pareiškėjos prašymą patenkino tik po kreipimosi į teismą, todėl šiuo atveju pareiškėjai priklauso patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Šios išlaidos pagrįstos įrodymais, jos yra proporcingos, atitinkančios teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, todėl yra pagrindas jas priteisti iš atsakovo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendime nurodė, kad pareiškėjos skundas atmetamas, taip formuodamas ydingą teisminę praktiką, pagal kurią asmeniui pasikreipus į teismą dėl institucijų neveikimo ir tik nagrinėjant bylą institucijai patenkinus reikalavimą, bus vertinama, kad toks skundas yra nepagrįstas, nors akivaizdu, kad pareiškėjos reikalavimas įvykdytas tik po kreipimosi į teismą.
Atsiliepimas
12. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą arba apeliacinį procesą nutraukti, o pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti. Atsakovo vertinimu, kadangi pareiškėjos skundą pirmosios instancijos teismas atmetė, pareiškėja neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
13. Apeliacijos dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 29 d. sprendimo, kuriuo atmestas pareiškėjos skundas bei netenkintas priteisti bylinėjimosi išlaidas, teisėtumas ir pagrįstumas.
Žemesnės instancijos teismas
14. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjai kreipusis į teismą dėl įpareigojimo NŽT išnagrinėti pareiškėjos prašymą, NŽT šį reikalavimą įvykdė, t. y. išnagrinėjo pareiškėjos prašymą, todėl darė išvadą, kad neliko ginčo dalyko. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėja, atstovaujama profesionalaus teisininko, neatsisakė skundo, teismas sprendimu atmetė pareiškėjos skundą ir netenkino prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
15. Pareiškėja apeliaciniame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas turėjo bylą nutraukti ir priteisti jai bylinėjimosi išlaidas, kadangi atsakovas vilkino išnagrinėti prašymą ir tik bylą iškėlus teisme įvykdė savo pareigą.
16. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABT 140 str. 1 d.).
17. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad NŽT per teisės aktuose nustatytą terminą neišnagrinėjo pareiškėjos 2024 m. balandžio 29 d. prašymo, tačiau tai padarė bylą nagrinėjant teisme (2024 m. birželio 26 d. raštu Nr. 1SD-39481-(15.2.48E.) raštu pateikė pareiškėjos atstovei atsakymą). Pažymėtina, kad nors skundo reikalavimas atsakovo buvo geruoju patenkintas, pareiškėja nepasinaudojo ABTĮ nustatyta teise atsisakyti skundo.
18. ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 23 straipsnio 1 dalis nustato, jog skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Išvardintos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamo asmens subjektyvaus suvokimo apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2008 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-1450/2008).
19. Administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad išnykus ginčo dalykui skundo reikalavimas yra atmestinas, o su šiuo reikalavimu susijusių argumentų bei motyvų vertinimas teisiškai yra nereikšmingas (žr., pvz., LVAT 2008 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-1450/2008, 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2130-662/2016, 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2022-968/2021, 2025 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2570-662/2025). Kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju, atsakovui išnagrinėjus pareiškėjos prašymą, išnyko ginčo dalykas. Pareiškėjos pagrindinio reikalavimo – įpareigoti atsakovą išnagrinėti prašymą – išnagrinėjimas negali apginti jos pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso.
20. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, išnykus aplinkybėms, buvusioms ginčo dalyku, ir pareiškėjai neatsisakius skundo, pagrįstai skundą atmetė.
21. Dėl pareiškėjos argumento, kad esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas turėjo nutraukti administracinę bylą, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 103 straipsnio 1 punktą teismas nutraukia bylą, jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui. Pažymėtina, kad šis bylos nutraukimo pagrindas yra susijęs su teisės kreiptis į teismą buvimo prielaida – ginčo priskirtinumu teismui (žr., pvz., LVAT 2023 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-274-822/2023). Įvertinus pareiškėjos skundo reikalavimo pobūdį, nėra teisinio pagrindo išvadai, kad jis patenka į ABTĮ 103 straipsnio 1 punkto taikymo sritį (t. y. ginčas dėl reikalavimo atlikti veiksmus nepriskirtinas administraciniam teismui). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai bylos nenutraukė, vadovaudamasis ABTĮ 103 straipsnio 1 punkto pagrindu.
22. Šiuo atveju susiklostė situacija, kai atsakovas geruoju patenkino pareiškėjos skundo reikalavimą padavus skundą pirmosios instancijos teismui. Pareiškėja turėjo procesinę teisę atsisakyti skundo ir įgyti teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau tokia teise nepasinaudojo. ABTĮ 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėja atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad minėtų nuostatų taikymui būtina prielaida – pareiškėjas turi atsisakyti skundo (žr., pvz., LVAT 2024 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-256-602/2024, 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-684-575/2017, 2014 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-818/2014). Nagrinėjamu atveju pareiškėja skundo neatsisakė, todėl teismas, atmetęs pareiškėjos skundą, pagrįstai nepriteisė bylinėjimosi išlaidų.
23. Apibendrindama teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos J. D. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.