Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Kaminsko ir Inos Kirkutienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. D. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Informuoja, kad NŽT 2024-06-26 raštu Nr. 1SD-3918-(15.2.48E.) „Dėl išvados, „dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ suderinimo“ pareiškėjai pateikė išvados „dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ projektą suderinimui, tuo pačiu įvykdydama pareiškėjos prašymą. Todėl, NŽT vertina, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje nebeliko ginčo objekto, todėl nėra teisinio pagrindo ir faktinio pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimą įpareigoti išnagrinėti jos prašymą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl NŽT įpareigojimo atsakyti į pareiškėjos 2024-04-29 pateiktą prašymą.

Byloje nustatyta, kad NŽT Vilniaus apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyrius 2024-04-29 gavo pareiškėjos prašymą Nr. 1GP-10111, kuriame pareiškėja prašė už valstybės išperkamą žemės dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje - (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje.

NŽT 2024-06-26 raštu Nr. 1SD-3918-(15.2.48 E.) „Dėl išvados, „dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ suderinimo“ pareiškėjai pateikė išvados „dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ projektą suderinimui.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad NŽT išnagrinėjo pareiškėjos 2024-04-29 prašymą ir priėmė sprendimą dėl jo. Taigi, pareiškėjos skundo reikalavimas yra įvykdytas. Pareiškėja nepateikė į administracinę bylą prieštaravimų dėl to, kad NŽT įgyvendino jos teismui pateiktame skunde iškeltus reikalavimus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra pažymėjęs, kad viešojo administravimo subjektui pačiam pašalinus trukdžius dėl ginčijamos teisės realizavimo, teismas nebeturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo priimti sprendimą, kuriuo būti tik patvirtinta pareiškėjo ginčijama teisė ar įstatymų saugomas interesas; materialinių teisinių prielaidų ginti asmens pažeistą teisę ar įstatymo saugomą interesą nebuvimas yra pagrindas skundą atmesti (LVAT 2014-11-03 nutartis administracinėje byloje A-822-1279/2014).

Pagal suformuotą LVAT praktiką, tik materialinių teisinių prielaidų ginti asmens pažeistą teisę ar įstatymo saugomą interesą nebuvimas yra pagrindas skundą (prašymą) atmesti (2012-05-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1260/2012).

Atsižvelgus į byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad neliko ginčo objekto, nes NŽT patenkino pareiškėjos skunde keliamus reikalavimus, taigi neliko ir prielaidų ginti pareiškėjos pažeistų teisių, todėl pareiškėjos skundas atmestinas.

Pareiškėja prašo priteisti jai bylinėjimosi išlaidas.

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą turi ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas.

Nagrinėjamam ginčui dėl bylinėjimosi išlaidų aktualu atsižvelgti į ABTĮ 40 straipsnio 2 dalį, kurioje įtvirtinta, jog pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad minėtų nuostatų taikymui būtina prielaida – pareiškėjas turi atsisakyti skundo (pvz., LVAT 2017-08-30 nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-684-575/2017; 2014-05-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-818/2014; 2020-11-11 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3193-629/2020).

Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje susidarė situacija, jog pareiškėja nepateikė atsisakymo nuo skundo atsakovei priėmus administracinį aktą dėl jos prašymo po pareiškėjos kreipimosi į teismą. Vertindamas, ar šiuo atveju yra pagrindas taikyti (kaip atsiliepime į skundą nurodė ir atsakovė) ABTĮ 40 straipsnio 4 dalį ir nesilaikyti ABTĮ 40 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama įpareigoti atsakovę atsakyti į jos prašymą. Šio skundo reikalavimo nagrinėjimo teisme metu buvo nustatyta, kad atsakovė atsakė į pareiškėjos prašymą ir priėmė administracinį aktą, kurį 2024-06-26 raštu Nr. 1SD-39481-(15.2.48 E.) išsiuntė pareiškėjos atstovei derinimui, taip pat administracinį aktą pateikė ir su atsiliepimu (2024-06-28), po to, kai pareiškėja kreipėsi į teismą ir buvo iškelta administracinė byla (pareiškėjos skundas teismui paduotas 2024-06-12).

Taigi pareiškėja, jos atstovė turėjo laiko susipažinti su šio dokumento turiniu ir įgyvendinti savo procesines teises, tame tarpe ir pateikti prašymą dėl atsisakymo nuo skundo, šia procesine teise nepasinaudojo. Taigi siekė tęsti bylos procesą pagal teismui pateikto skundo reikalavimus, t. y. iš esmės siekė kitokios proceso baigties. Todėl šiuo atveju pareiškėjos skundo atmetimas atsakovei patenkinus ir įvykdžius pareiškėjos reikalavimą – priėmus administracinį aktą – negali būti vertinamas kaip pareiškėjai palanki teisminio proceso baigtis.

Taigi, būtent dėl pačios pareiškėjos, atstovaujamos profesionalaus teisininko, pasirinkto procesinio elgesio ginant savo galbūt pažeistas teises, t. y. nepasinaudojimo minėta teise atsisakyti skundo dėl to, jog atsakovė geruoju patenkino jos reikalavimą padavus skundą teismui ir iš esmės nelikus ginčo objekto, nagrinėjamu atveju pareiškėjai negali būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos tiek pagal ABTĮ 40 straipsnio 2 dalį, tiek ir ABTĮ 40 straipsnio 4 dalies pagrindu. Teismas neturi pagrindo nesilaikyti ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir priteisti pareiškėjai bylinėjimosi išlaidas ABTĮ 40 straipsnio 4 dalies pagrindu, todėl pareiškėjos prašymo dėl byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkina.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis, tuo kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos J. D. skundą atmesti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.