Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2020-11-11 · Administracinė byla Nr. eA-3193-629/2020

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-11-21Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-11-11Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-11-11
Bylos Nr.
eA-3193-629/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02135-2019-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas pakeistas.
Teisėjai
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Milda Vainienė (pirm.), Audrius Bakaveckas
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės administracija
Pareiškėjas
„Hermis Europe”
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eA-3193-629/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02135-2019-6Procesinio sprendimo kategorija 57.6 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 11 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Hermis Europe“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Hermis Europe“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl vilkinimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas viešoji įstaiga „Hermis Europe“ (toliau – VšĮ „Hermis Europe“) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas įpareigoti atsakovą Vilniaus miesto savivaldybės administraciją (toliau – ir Administracija) įstatymų nustatyta tvarka ir terminais atsakyti į pareiškėjo 2019 m. balandžio 18 d. skundą Nr. R19418, kuris atsakovui įteiktas 2019 m. balandžio 19 d. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti jo naudai 350 Eur bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2018 m. spalio 2 d. prašymu kreipėsi į Administraciją, prašydamas patraukti stulpą, esantį kelio riboje (duomenys neskelbtini) gatvė, šalia sklypo Nr. 31, nes dėl stulpo negalima patekti į žemės sklypą, kuriame pareiškėjas vykdo statybos darbus. Pareiškėjas sutiko savo lėšomis sutvarkyti apšvietimo sistemą ir taip išspręsti kilusią problemą, todėl kreipėsi su prašymu į atsakovą, prašydamas atsiųsti susipažinimui apšvietimo elektros įrenginių techninį projektą. Pareiškėjo prašymas buvo užregistruotas 2018 m. gruodžio 4 d. ir nurodytas įvykdymo terminas – 2019 m. sausio 7 d., tačiau iki šio termino pareiškėjas jokio atsakymo nesulaukė. Pareiškėjo manymu, atsakovas vilkina atlikti veiksmus ir piktybiškai neatsako į pateiktą prašymą, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintas Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisykles (toliau – ir Taisyklės), kuriose nurodyta, kad prašymai turi būti išnagrinėjami per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo institucijoje dienos.

Atsiliepimas

3. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo skundo nagrinėjimas šioje administracinėje byloje yra tapęs beprasmiu, kadangi 2019 m. birželio 25 d. Administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentas pateikė pareiškėjui raštą Nr. A51-59503/19 (3.3.2.26E-UK) „Dėl informacijos“, kuriuo buvo atsakyta į pareiškėjo elektroninį laišką dėl stulpo patraukimo. Atsakovas darė išvadą, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje nebeliko ginčo dalyko. Atsakovas paaiškino, kad dėl objektyvių priežasčių, t. y. viršijančio įprastinę veiklą darbo krūvio bei darbuotojų trūkumo, atsakymas į pareiškėjo skundą Administracijos Miesto ūkio ir Transporto departamente buvo parengtas vėliau, nes Administracija ne visuomet turi objektyvią galimybę tai atlikti per įstatyme įtvirtintą 20 dienų terminą. Be to, pareiškėjo prašyme iškeltas klausimas pareikalavo papildomų specialistų darbo laiko ir pastangų. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad (duomenys neskelbtini) gatvės nėra Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 kovo 23 d. sprendimu Nr. 1-1424 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašo tvirtinimo“ patvirtintame Vilniaus miesto savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąraše, šios gatvės prižiūrimos sodininkų bendrijos, todėl pareiškėjas galėjo kreiptis į elektros ir apšvietimo tinklus valdančias bendroves, apie tai pareiškėjas buvo informuotas. Atsakovo manymu, byla turėtų būti nutraukta ir bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos, nepaisant to, kad atsakymą Administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentas pareiškėjui pateikė jau po jo skundo teisme priėmimo.

II.

5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 350 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2018 m. spalio 2 d. pateikė Administracijos direktoriui prašymą patraukti stulpą, esantį kelio riboje (duomenys neskelbtini), šalia sklypo Nr. 31. Atsakovas, atsakydamas pareiškėjui, pateikė informaciją, kad artimiausiu metu Administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentas neplanuoja vykdyti apšvietimo rekonstravimo ar pertvarkymo darbų prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Pareiškėjas 2018 m. lapkričio 30 d. elektroniniu prašymu Nr. 1R181130 kreipėsi į atsakovą, prašydamas atsiųsti susipažinimui apšvietimo elektros įrenginiams techninį projektą. Prašymas buvo užregistruotas 2018 m. gruodžio 4 d. (reg. Nr. A97-27010/18(3.3.2.13K-EM4)) bei nustatytas įvykdymo terminas iki 2019 m. sausio 7 dienos. Pareiškėjas 2019 m. balandžio 18 d. skundu Nr. R19418 kreipėsi į atsakovą, prašydamas atlikti tarnybinį patikrinimą, nubausti klausimo sprendimą vilkinančius asmenis bei atsakyti į 2018 m. gruodžio 4 d. prašymą Nr. 1R181130.

7. Teismas nurodė, kad byloje kilo ginčas dėl Administracijos pareigos atsakyti į pareiškėjo 2019 m. balandžio 18 d. skundą Nr. R19418, kuris atsakovui įteiktas 2019 m. balandžio 19 d. Teismas remdamasis Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 14, 15 dalimis, 14 straipsnio 1, 3 dalimis, Taisyklių 23-26 punktais, nustatė, kad pareiškėjo pirminis prašymas buvo užregistruotas 2018 m. gruodžio 4 d., po to pareiškėjas 2019 m. balandžio 18 d. pateikė prašymą pakartotinai, prašydamas atsakyti į 2018 m. gruodžio 4 d. prašymą. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas pripažįsta, jog 20 darbo dienų terminas buvo praleistas dėl objektyvios priežasties (dėl viršijančio įprastinę veiklą darbo krūvio bei darbuotojų trūkumo). Teismas nustatė, kad atsakovas teismui pateikė dokumentą, patvirtinantį, jog pareiškėjui buvo pateiktas atsakymas į jo skundą, t. y. Administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentas pateikė pareiškėjui raštą Nr. A51-59503/19 (3.3.2.26E-UK), kuriuo buvo atsakyta į pareiškėjo elektroninį laišką dėl stulpo patraukimo, tačiau jis buvo pateiktas 2019 m. birželio 25 d. Teismas konstatavo, kad atsakymas buvo pateiktas praleidus 20 darbo dienų terminą, be kita ko, atsakyta buvo tik po to, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu dėl vilkinimo atlikti veiksmus (skundas teismui paduotas 2019 m. birželio 13 d.). Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas buvo patenkintas ir įvykdytas, todėl teismas neturėjo pagrindo įpareigoti atsakovą įstatymų nustatyta tvarka ir terminais atsakyti į pareiškėjo 2019 m. balandžio 18 d. skundą Nr. R19418, atsakovui įteiktą 2019 m. balandžio 19 d.

8. Pasisakydamas dėl pareiškėjo prašymo priteisti 350 Eur bylinėjimosi išlaidas, teismas nustatė, kad pareiškėjas advokatui A. S. už skundo parengimą sumokėjo 350 Eur. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1, 4 dalimis, nustatė, kad teismo sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, nes atsakovas patenkino pareiškėjo skundo reikalavimą po to, kai pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą. Teismas įvertino tai, kad pareiškėjo procesinis elgesys buvo tinkamas (sąžiningas), t. y. jis sąžiningai ir nepiktnaudžiaudamas naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas, kreipėsi į teismą, nes atsakovas laiku neatsakė į jo pateiktą prašymą ir neįvykdė atsakovui teisės aktų nustatyta tvarka numatytos pareigos. Teismas, nesilaikydamas ABTĮ 40 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, priteisė pareiškėjui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

9. Teismas rėmėsi ABTĮ 40 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 1, 2 dalimis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos), nustatė, kad pareiškėjo prašoma priteisti 350 Eur suma už skundo surašymą neviršija pagal Rekomendacijų 7 ir 8.2 punktus apskaičiuoto maksimumo, todėl visą prašomą sumą priteisė pareiškėjo naudai iš atsakovo.

III.

10. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo kaip nepagrįstą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti. Netenkinus šio prašymo atsakovas prašo sumažinti pareiškėjo prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais.

11. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Administracijos atsakymo pateikimas nėra susijęs su pareiškėjo kreipimusi į teismą, todėl priteistos pareiškėjui bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstos. Atsakovas paaiškina, kad Administracija, nagrinėdama suinteresuotų asmenų prašymus / skundus bei siekdama tiksliai nustatyti, ar yra objektyviai įmanoma išsiaiškinti prašyme / skunde aprašomas aplinkybes, ne visuomet turi objektyvią galimybę tai atlikti per įstatyme įtvirtintą 20 dienų terminą. Atsakovas atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1192/2012, kurioje nurodyta, jog viešojo administravimo subjektui įstatyme nustatytas terminas, per kurį turi būti priimtas administracinis sprendimas, yra instrukcinio pobūdžio, todėl šio termino pasibaigimas nedaro negaliojančiu administracinio sprendimo, priimto pasibaigus šiam terminui. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjo kreipimasis su prašymu į Administraciją nebuvo vienetinis atvejis, į visus pareiškėjo teiktus raštus, kuriuose jis buvo suformulavęs konkrečius klausimus, atsakovas pateikdavo atsakymus. Atsakovas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo manyti, jog Administracijos atsakymo pateikimą lėmė pareiškėjo kreipimasis į teismą. Atsakovo manymu, teismas tinkamai nemotyvavo savo sprendimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad skundo parengimas nereikalavo nei išskirtinės teismų praktikos ar teisės aktų analizės, nei didelių laiko sąnaudų, todėl pareiškėjui priteista 350 Eur bylinėjimosi išlaidų suma yra akivaizdžiai per didelė.

Atsiliepimas

12. Pareiškėjas viešoji įstaiga „Hermis Europe“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

13. Pareiškėjas remiasi Viešojo administravimo įstatymo 31 straipsniu, Taisyklių 25-26 punktais, pabrėžia, kad atsakovas atsakymo pateikimo terminą praleido dvigubai ir neinformavo pareiškėjo, kad dėl kokių nors priežasčių terminas yra pratęstas, be to, tai buvo pareiškėjo skundas dėl negauto atsakymo į ankstesnį prašymą. Pareiškėjas nesutinka su atsakovo teiginiais dėl teismo sprendimo motyvų nepakankamumo ir atkreipia dėmesį, kad prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma yra 9,2 karto mažesnė nei Rekomendacijose apskaičiuotas maksimumas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

14. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimo dalies, kuria teismas priteisė iš atsakovo pareiškėjui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, teisėtumas ir pagrįstumas.

15. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2374/2013, kurioje pažymėta, jog formuluotė „kurios naudai priimtas sprendimas“ – reiškia, kad išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Be to, toks laimėjimas paprastai yra siejamas su kitos šalies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-485/2010). Taigi ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis iš esmės atspindi administracinėje byloje vyraujančią bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklę „pralaimėjęs moka“ (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008; 2013 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS552-238/2013; 2013 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013).

16. Prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo nagrinėjantis teismas privalo ne tik formaliai vadovautis ABTĮ įtvirtintomis bendrosiomis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklėmis, bet įvertinti visas su byla susijusias reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą bei pagrįstą sprendimą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-603/2010; 2012 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-3109/2011; 2020 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-319-822/2020). Tai iš esmės atspindi ir ABTĮ 40 straipsnio 4 dalies nuostata, kad teismas gali nesilaikyti šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas (taip pat ir mediacijos atveju), ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. liepos 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-256-662/2020).

17. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nesilaikydamas ABTĮ 40 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (ABTĮ 40 str. 4 d.), priteisė pareiškėjui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, nustatęs, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą atsakovui laiku neatsakius į jo pateiktą prašymą ir neįvykdžius atsakovui teisės aktų nustatyta tvarka numatytos pareigos. Atsakovas atskirajame skunde tvirtina, kad šiuo atveju nebuvo pagrindo manyti, jog Administracijos atsakymo pateikimą lėmė pareiškėjo kreipimasis į teismą.

18. Įvertinusi bylos aplinkybes, teisėjų kolegija pastebi, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė pareiškėjo reikalavimui esant patenkintam ir įvykdytam. Taigi, atsižvelgus į tai, kad atsakovas pateikė atsakymą į pareiškėjo 2019 m. balandžio 18 d. skundą Nr. R19418 jau po pareiškėjo kreipimosi į teismą, darytina išvada, kad šiuo atveju pareiškėjo skundas iš esmės buvo atsakovo patenkintas geruoju. Pastebėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog neturi esminės reikšmės, kokie vidiniai motyvai paskatino atsakovą geruoju patenkinti pareiškėjo reikalavimą, esminė aplinkybė yra tai, kad de facto reikalavimas buvo patenkintas tik po to, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą (pvz., 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-596/2011; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-766-520/2016; 2020 m. birželio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-421-502/2020). Todėl atmestini atsakovo atskirojo skundo argumentai dėl delsimo atsakyti į pareiškėjo skundą pateisinimo, o nagrinėjamam ginčui dėl bylinėjimosi išlaidų aktualu atsižvelgti į ABTĮ 40 straipsnio 2 dalį, kurioje įtvirtinta, jog pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtų nuostatų taikymui būtina prielaida – pareiškėjas turi atsisakyti skundo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-684-575/2017; 2014 m. gegužės 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-818/2014).

19. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje susidarė situacija, jog pareiškėjas nepateikė atsisakymo nuo skundo atsakovui pateikus atsakymą į pareiškėjo 2019 m. balandžio 18 d. skundą Nr. R19418 po pareiškėjo kreipimosi į teismą. Vertindama, ar šiuo atveju yra pagrindas taikyti ABTĮ 40 straipsnio 4 dalį ir nesilaikyti ABTĮ 40 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovą atsakyti į pareiškėjo 2019 m. balandžio 18 d. skundą Nr. R19418. Šio skundo reikalavimo nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo nustatyta, kad atsakovas į pareiškėjo 2019 m. balandžio 18 d. skundą Nr. R19418 atsakė (Administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento 2019 m. birželio 25 d. raštas Nr. A51-59503/19 (3.3.2.26E-UK) „Dėl informacijos“). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovas atsakė į pareiškėjo skundą tik po to, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą (pareiškėjo skundas teismui paduotas 2019 m. birželio 13 d.). Iš prie atsakovo atsiliepimo į skundą pridėto atsakymo į pareiškėjo 2019 m. balandžio 18 d. skundą, matyti, kad buvo atsakoma VšĮ „Hermis Europe“ elektroniniu paštu. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą, pateiktą pirmosios instancijos teismui 2019 m. liepos 1 d., atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo skundo nagrinėjimas šioje administracinėje byloje yra tapęs beprasmiu, kadangi 2019 m. birželio 25 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentas pateikė pareiškėjui raštą Nr. A51-59503/19(3.3.2.26E-UK) „Dėl informacijos“, kuriuo buvo atsakyta į pareiškėjo elektroninį laišką dėl stulpo patraukimo. Iš Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 2 d. lydraščio Nr. eI-3970-1066/2019 matyti, kad atsakovo atsiliepimas į skundą buvo išsiųstas per elektroninių paslaugų portalą tiek pareiškėjui VšĮ „Europe Hermis“, tiek jo atstovui advokatui A. S.. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 11 d. tiek pareiškėjui, tiek jo atstovui advokatui išsiuntė pranešimus, informuodamas apie bylos nagrinėjimą 2019 m. spalio 31 d. ir išvardindamas pagrindines procesines teises ir pareigas, be kita ko, pareiškėjo teisę atsisakyti skundo bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje.

20. Teisėjų kolegija, įvertinusi nutarties 19 punkte išdėstytas aplinkybes, prieina prie išvados, kad tiek pareiškėjui, tiek jo atstovui advokatui turėjo būti žinoma, kad atsakovas į pareiškėjo 2019 m. balandžio 18 d. skundą Nr. R19418 atsakė, tačiau pareiškėjas, turėdamas teisę pasirinkti savo pažeistų teisių ar įstatymo saugomų interesų teisminės gynybos pobūdį bei apimtį, siekė tęsti procesą pagal teismui pateikto skundo reikalavimus, t. y. iš esmės siekė kitokios proceso baigties. Todėl šiuo atveju pareiškėjo skundo atmetimas atsakovui patenkinus ir įvykdžius jo reikalavimą negali būti vertinamas kaip pareiškėjui palanki teisminio proceso baigtis. Taigi, būtent dėl paties pareiškėjo, atstovaujamo profesionalaus teisininko, pasirinkto procesinio elgesio ginant savo galbūt pažeistas teises, t. y. nepasinaudojimo minėta teise atsisakyti skundo dėl to, jog atsakovas geruoju patenkino jo reikalavimą padavus skundą teismui, nagrinėjamu atveju pareiškėjui negali būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos tiek pagal ABTĮ 40 straipsnio 2 dalį, tiek ir ABTĮ 40 straipsnio 4 dalies pagrindu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nagrinėjamu atveju neturėjo pagrindo nesilaikyti ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir priteisti pareiškėjui bylinėjimosi išlaidas ABTĮ 40 straipsnio 4 dalies pagrindu.

21. Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė pareiškėjui bylinėjimosi išlaidas, todėl atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria priteista pareiškėjui iš atsakovo 350 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, keistina atmetant pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimą pakeisti.

Pakeisti sprendimo dalį, kuria pareiškėjui viešajai įstaigai „Hermis Europe“ iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priteista 350 Eur (trys šimtai penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ir pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasVaida Urmonaitė-MaculevičienėMilda Vainienė