Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.7; 1.1.8.6.2; 1.2.29.1.2; 2.1.16.1.10; 2.3.4.3; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2

2025 m. gegužės 26 d.

viešame teisiamajame posėdyje, taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbuotoju, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 1 dalyje (straipsnio redakcija galiojusi nuo 2006 m. vasario 11 d. iki 2025 m. sausio 31 d.);

E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas, Kauno apygardos prokuratūros 2021 m. gegužės 18 d. nutarimu, kurį 2021 m. gegužės 19 d. patvirtino Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 212 straipsnio 1 dalies 6 punktu, BK 40 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 4 punktais, dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 metų laidavimo terminą,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje (straipsnio redakcija galiojusi nuo 2006 m. vasario 11 d. iki 2025 m. sausio 31 d.).

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. A. 2024 m. birželio 10 d. veikdamas kartu su E. D. suklastojo 2024 m. balandžio 29 d. automobilio „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio A. J., pirkimo-pardavimo sutartį, nurodydamas E. D. minėtoje sutartyje esančioje tuščioje pirkėjo grafoje įrašyti savo duomenis – vardą bei pavardę bei ją pasirašyti, ir pateikti ją Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui, (duomenys neskelbtini), nagrinėjančiam jo administracinio nusižengimo bylą, siekiant atsiimti A. J. priklausantį automobilį, E. D. įrašius savo duomenis į minėtą sutartį ir ją pasirašius, sutartį pateikė policijos pareigūnams.

E. D. 2024 m. birželio 10 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, veikdamas kartu su L. A. suklastojo 2024 m. balandžio 29 d. automobilio „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio A. J., pirkimo-pardavimo sutartį ir ją panaudojo – L. A. siekiant atsiimti A. J. priklausantį automobilį iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus, ir paprašius jo užpildyti automobilio „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartyje esančias tuščias pirkėjo duomenų grafas, į jas įrašant savo, kaip pirkėjo, duomenis, vykdydamas L. A. nurodymą į minėtos sutarties tuščias pirkėjo duomenų grafas įrašė savo duomenis – vardą, pavardę bei ją pasirašė, ir siekdamas atsiimti A. J. priklausantį automobilį, minėtą suklastotą sutartį pateikė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui, (duomenys neskelbtini), nagrinėjančiam L. A. administracinio nusižengimo bylą.

Proceso dalyvių parodymai ir bylos nagrinėjimo metu surinkti

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis L. A. savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi ir parodė, kad su A. J. priklausančiu automobiliu važiavo namo ir jį sustabdė policijos pareigūnai. Jis vairuotojo pažymėjimo neturėjo, todėl pareigūnai pasakė, kad bus konfiskuojamas automobilis. Kadangi automobilis priklauso A. J., pareigūnai pasakė, kad automobilį jis (L. A.) gali atsiimti sekančią dieną. Nuvažiavus sekančią dieną jam pasakė, kad automobilį gali pasiimti tik savininkas, tačiau savininkas A. buvo išvažiavęs į Vokietiją ir jam (L. A.) paliko tą automobilį saugoti. Jam reikėjo A. pirkimo-pardavimo sutarties, bet, kadangi jos neturėjo ir nenorėjo A. pranešti, kad ta mašina yra konfiskuota, sugalvojo, kad pasirašius pirkimo-pardavimo sutartį atgaus automobilį. Grįžęs namo paskambino E., susitiko, paklausė ar jis galėtų padėti šiuo klausimu ir E. sutiko, todėl pasirašė ir kitą dieną nuvažiavę padavė tą pirkimo-pardavimo sutartį. Jis pasirašė E. D. vardu kaip pirkėjas, o pardavėjo vardo ir pavardės neprisimena, kadangi ten jau buvo įrašyti visi pardavėjo duomenys, kuriuos įrašė E. D.. Kai buvo automobilis konfiskuotas, jis išsiėmė visus daiktus. Kai kitą dieną norėjo atsiimti automobilį, jam pasakė, kad būtinai reikia pirkimo-pardavimo sutarties ir tada jis sugalvojo sutartį užpildyti. Automobilis nebuvo registruotas „Regitroje“. Mama padarytų didelę įtaką, jis nėra linkęs daryti tokių dalykų, tai yra pirmas kartas, kai yra baudžiamas ir daugiau tokių atsitikimų nebus (2 t., b. l. 29–30).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. D. savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi ir parodė, kad viskas buvo praeitais metais, tikslios datos neprisimena. Žinojo, kad L. buvo praradęs automobilį. L. tuo metu padėjo jam dirbti ir kai L. sužinojo, kad gali atsiimti automobilį, paskambino jam (E. D.) ir paprašė, kad tą automobilį atsiimtų, nes turėjo teises. Nuvykus pas pareigūnus jie pasakė, kad automobilį gali atsiimti tik savininkas ir apie tai pasakė L.. L. paminėjo, kad perkant automobilį sutarties niekas nepildė ir išeis automobilį užregistruoti ant jo (E. D.). Tada jie tą sutartį supildė, sutartį „Regitrai“ pateikė elektroniniu būdu, tačiau „Regitra“ sutartį atmetė, o nuvykęs pas pareigūnus nežinojo, kad automobilis jau buvo deklaruotas ant L. draugo, pareigūnas turėjo originalią sutartį ir paėmęs naujai pasirašytą sutartį iškėlė bylą. Galėjo būti, kad buvo padaryti administraciniai pažeidimai ir, kadangi automobilis nebuvo registruotas, protokolas nukeliavo senam savininkui, o savininkas tada pateikė policijai, kad mašiną yra pardavęs ir pateikė pirkimo-pardavimo sutarties originalą. Mama gali jį paprotinti, jos klauso ir mama juo pilnai pasitiki. Nors gyvena atskirai, tačiau su mama pasitaria ir kiekvieną dieną susiskambina. Praeityje jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl narkotinių medžiagų, bet dabar narkotinių medžiagų nevartoja ir pasižada, kad daugiau taip nesielgs. Šiuo metu nedirba, nes statosi namą, tačiau ieškosi darbo (2 t., b. l. 30).

Teisiamojo posėdžio metu laiduotoja I. A. palaikė prašymą atleisti kaltinamąjį L. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jos atsakomybėn bei parodė, kad apie šį įvykį sužinojo jau po visko, kai paprašė laiduoti. L. sakė, kad suklastojo parašą, norėjo atsiimti automobilį ir neišėjo. Sūnaus veiksmus vertina blogai. Ji yra gan griežta, sūnus ne visada klauso, bet kai griežčiau kažką pasako, tai klauso. L. po šio įvykio susimąstė ir jo elgesys pagerėjo, būna namuose, daugiau padeda namuose ir ji nusiskundimų neturi. L. tikrai pats išsigando, todėl susimąstys ir pagalvos, kad tokių dalykų negalima daryti. Jie gyvena kartu, matosi kiekvieną dieną, ji yra sūnui autoritetas. Ji su vyru dirba normaliose darbovietėse ir turėtų galimybę sumokėti užstatą (2 t., b. l. 31).

Teisiamojo posėdžio metu laiduotoja J. P. palaikė prašymą atleisti kaltinamąjį E. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jos atsakomybėn bei parodė, kad sūnus minėjo, jog L.konfiskavo mašiną, o kad jis užpildė sutartį sužinojo, kai kreipėsi policija ir jį iškvietė. Suprato, kad pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo užpildyta ir jie sutartį supildė atbuline data, kad atgautų automobilį. Tokį poelgį ji vertina negerai, sakė sūnui nedaryti tokių dalykų, apie tai daug šnekėjosi. Sūnus apie tai susimąstė, sakė, kad daugiau taip nedarys ir visada pagalvos. Sūnus visada gerai elgėsi ir jai su sūnumi nebuvo problemų. Sūnus yra labai draugiškas, darbštus, klauso, daug padeda ir jie visada pasitaria. Jis klauso, kartais reikia griežtesnio žodžio, bet jie randa kompromisą. Žinojo apie pirmą laidavimą, bet pirmą kartą laidavo vyras. Ji yra buhalterė, tačiau pakankamai daug kartų bausta, nes administraciniai nusižengimai buvo padaryti daugiau jos vaikų, kadangi visi automobiliai buvo registruoti jos vardu, vaikai padarydavo nusižengimus, o ji neteikdavo pranešimo kas vairavo transporto priemonę. Ji yra viena dirbanti, todėl sunkoka su pinigais. Ji gauna virš 2 000 Eur į rankas, bet po vyro mirties turi išlaidų. Paskolų ir mažų vaikų neturi (2 t., b. l. 31).

Kadangi kaltinamieji kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, po kaltinamųjų apklausų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės proceso dalyviams abejonių nekėlė, kaltinamiesiems, jų gynėjams ir prokurorei sutinkant, įrodymų tyrimas, vadovaujantis BPK 273 straipsniu, byloje buvo sutrumpintas ir balsu išvardinti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai (BPK 290 straipsnis, 291 straipsnis).

Iš sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinto liudytojo E. S. apklausos protokolo nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. S. parodė, jog dirba „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigose. Taip pat jis dar užsiima individualia veikla, t. y. automobilių pardavimu. Jis įsigijo automobilį „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau iš ko, tikrai nurodyti negali, kadangi jis mašinas nuolatos perka/parduoda. Apie parduodamus automobilius jis įkelia skelbimus į „Autogidas“ svetinę. Jis yra pasidaręs transporto priemonės pirkimo/pardavimo sutarties „paruoštukus“, kur yra įrašęs kompiuteriu savo pilnus asmens duomenis, sutarties sudarymo metus. 2024 m. balandžio 29 d., kuomet jis pardavė automobilį, nelabai prisimena, bet automobilio pirkėjas atvažiavo į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), kur stovi dauguma jo parduodamų automobilių. Aikštelė filmuojama, tačiau įrašai saugomi dvi dienas. Su pirkėju buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, kurios antras egzempliorius buvo išduotas automobilio pirkėjui. Pildant sutartį visuomet įrašo pirkėjo telefono numerį bei gyvenamosios vietos adresą. (duomenys neskelbtini) policijos komisariate jam buvo pateiktos dvi automobilio „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartys. Jis su sutartimis susipažino ir gali pasakyti, kad abejose yra jo parašas, automobilio duomenys taip pat yra įrašyti jo ranka. Sutartyse skiriasi tik pirkėjų duomenys. Jis mano, kad surašant sutartį, antrame egzemplioriuje, kurį jis padavė automobilio pirkėjui, jis padavė su jo užpildytais duomenimis ir parašu, tačiau neįrašęs pirkėjo duomenų, kad asmuo galėtų pats įsirašyti savo duomenis ir pateikti dokumentus automobilio registravimui. Kaip atrodė vaikinas, kuris pirko automobilį „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su kuriuo buvo pasirašyta automobilio pirkimo-pardavimo sutartis, jis neprisimena ir apibūdinti negalėtų, nes viskas buvo gan seniai ir beveik kiekvieną dieną jis parduoda automobilius (1 t., b. l. 36–39).

Iš sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinto liudytojo A. J. apklausos protokolo nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. J. parodė, jog gyvena Vokietijoje, bet kartais grįžta į Lietuvą. Apie įvykį gali pasakyti tiek, kad šių metų gegužės mėnesį nusipirko automobilį „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pardavėjo duomenų nebeprisimena, bet ten buvo automobilių pardavimo aikštelė (duomenys neskelbtini). Nusipirkęs automobilį, jei gerai prisimena, gegužės 13 d. jau turėjo atgal išvykti į Vokietiją. Automobilio pastatyti prie savo gyvenamojo daugiabučio namo nenorėjo dėl gan konfliktiškų kaimynų, kurie iš karto pyksta dėl svetimų automobilių kieme, tad paprašė savo draugo L. A. leisti pasistatyti automobilį pas jį sode, (duomenys neskelbtini). L. yra geras jo draugas, o E. bendras pažįstamas. Palikęs automobilį pas L. sode išvyko į Vokietiją, kadangi ten gyvena ir dirba. Su L. išvykęs jis bendravo, vis paklausdavo kaip automobilis, tačiau jis vis atsakydavo: „viskas gerai, automobilis stovi kieme“. Suprato, kad kažkas ne taip, kai jo pradėjo ieškoti pareigūnai ir mama paskambinusi pasakė, kad į namus buvo atvykusi policija. Tuomet paskambino tyrėja ir viską paaiškino. Šiuo metu grįžo į Lietuvą taip pat neilgam, iki kitų metų sausio mėnesio galo. Jis automobilio tikrai nedavė naudojimuisi nei E., nei L., nei kažkam kitam ir apie įvykį, kad automobilis konfiskuotas, nieko nežinojo. Taip pat nežinojo, kad L. su E. suklastojo pirkimo-pardavimo sutartį, kurios vienas egzempliorius su pardavėjo duomenimis buvo daiktadėžėje ir su ta sutartimi norėjo atsiimti jo automobilį. Pamena, kad kai pirko mašiną, pats pardavėjas supildė visus dokumentus ir pasakė – „norėsi susipildysi“, turint omenyje, kad ant sutarties egzemplioriaus, kuris lieka jam, jei norės, jis susipildys savo asmens duomenis, o ten jau buvo įrašyta pardavėjo vardas pavardė, parašas ir automobilio duomenys, trūko tik jo paties duomenų. Sutartyje supildė savo duomenis ir tą egzempliorių paliko pardavėjui, o sutartį su joje esančiais tik pardavėjo duomenimis pasidėjo automobilio daiktadėžėje ir apie tai iš vis pamiršo. L. ir E. pretenzijų neturi. Automobilį pabandys atsiimti pats (1 t., b. l. 42–45).

Iš 2024 m. birželio 17 d. tarnybinio pranešimo dėl galimai suklastotos automobilio pirkimo-pardavimo sutarties nustatyta, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriuje 2024 m. birželio 10 d. gautas E. D. prašymas grąžinti jam priklausančią transporto priemonę „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo priverstinai nuvežta už kelių eismo taisyklių pažeidimą administracinėje byloje ROIK (duomenys neskelbtini). Prie pateikto prašymo E. D. pateikė ir minėto automobilio pirkimo-pardavimo sutarties kopiją, kurioje parašais patvirtinta, kad jis 2024 m. balandžio 29 d. 11.40 val. įsigijo minėtą automobilį „Audi“ iš E. S.. Sprendžiant klausimą dėl minėtos transporto priemonės grąžinimo E. D. ir pasinaudojus policijos registrais nustatyta, kad administracinėje byloje ROIK (duomenys neskelbtini) per elektroninių paslaugų portalą E. S. yra pateikęs automobilio „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties kopiją, kurioje užpildyti duomenys yra analogiški kaip ir E. D. pateiktoje sutartyje (atitinka automobilio pirkimo data, laikas, parduodamo automobilio kaina) tik skiriasi transporto priemonės pirkėjas, kuris yra A. J. bei pačio pardavėjo E. S. parašas. 2024 m. birželio 14 d. išsikvietus E. D. jis pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad automobilį „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jis pirko iš E. S. ir tai patvirtindamas pateikė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties originalą. Taip pat nurodė, kad transporto priemonės pirkimo metu kartu buvo pažįstamas vardu A., kurio anketinių duomenų nežino. Susisiekus telefonu (duomenys neskelbtini) su transporto priemonę pardavusiu E. S., jis el. paštu pateikė automobilio „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties kopijas, kuriose yra pirkėjas A. J., bei pridūrė, kad valstybės įmonės „Regitra“ internetiniame portale gavo pranešimą dėl jo turėtos transporto priemonės perleidimo patvirtinimo, kurį pateikė E. D., nors automobilį pirko A. J.. Paklausus E. D. kas jo pateiktoje automobilio pirkimo-pardavimo sutarties grafoje ties E. S. pavarde pasirašė, vaikinas sutriko, pasimetė ir nežinojo ką atsakyti, teigė, kad pats E. S. pasirašė. Paaiškinus, kad E. S. pateikė analogišką automobilio pirkimo-pardavimo sutartį tik su kitu pirkėju, asmuo teigė, kad nežino kaip taip gali būti. Esant šioms aplinkybėms automobilis „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), E. D. negrąžintas, spręstinas klausimas dėl E. D. galimai padarytos nusikalstamos veikos klastojant transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, t. y. surinkta medžiaga (prašymas grąžinti transporto priemonę, paaiškinimas, galimai suklastota transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis) perduoti pagal teritorinį priklausomumą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto (duomenys neskelbtini) policijos komisariatui tolimesniam tyrimui. Prie tarnybinio pranešimo pridedama 2024 m. balandžio 29 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartys, 2024 m. birželio 10 d. E. D. prašymas dėl transporto priemonės grąžinimo ir 2024 m. birželio 14 d. paaiškinimas (1 t., b. l. 12–16).

Iš akcinės bendrovės „Regitra“ išrašo nustatyta, kad automobilis „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausė E. S. (1 t., b. l. 17).

Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus nustatyta, kad 2024 m. gegužės 20 d. 12.43 val. A. J. vairavo automobilį „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriai neatlikta privalomoji techninė apžiūra (1 t., b. l. 19).

Iš 2024 m. liepos 9 d. tarnybinio pranešimo dėl asmens, galimai padariusio nusikalstamą veiką, nustatymo, nustatyta kad Kauno miesto (duomenys neskelbtini) policijos komisariate atliekamas aplinkybių patikslinimas medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini), pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, kurio metu nustatyta, kad nusikalstamą veiką padarė E. D. (1 t., b. l. 23–25).

Iš 2024 m. liepos 5 d. tarnybinio pranešimo dėl papildomos informacijos nustatyta, kad Kauno miesto (duomenys neskelbtini) policijos komisariate atliekamo aplinkybių patikslinimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 300 straipsnio 1 dalį metu baigus E. S. apklausą, pastarasis nurodė, kad visuomet pasirašant transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, jis sutikrina pirkėjo asmens dokumentą su jį pateikusiu asmeniu, dokumentas turi būti „fizinis“, t. y. jei asmuo pateikia telefone nufotografuotą savo asmens dokumentą, jis su tokiu asmeniu sutarties nepasirašo. Taip pat E. S. pasitikrinęs savo telefono kontaktų istoriją patvirtino, kad 2024 m. balandžio 29 d. jam dėl automobilio pirkimo skambino asmuo, kurio telefono numeris (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 26–27).

Iš 2024 m. liepos 8 d. tarnybinio pranešimo dėl paskambinusio L. A. nustatyta, kad Kauno miesto (duomenys neskelbtini) policijos komisariate atliekamo aplinkybių patikslinimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini), pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, metu telefono numeriu (duomenys neskelbtini) paskambinęs vyras prisistatė A. J. bei pasiteiravo dėl kokių priežasčių jis yra ieškomas, kadangi 2024 m. liepos 5 d. pas pastarąjį į namus buvo atvykę policijos pareigūnai, kurie jo neradę bendravo su jo tėvu. A. J. buvo pasiteirauta apie jo pirktą automobilį „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), A. J. parodė, kad automobilį pirko pardavimui. Nupirktą automobilį su turimais dokumentais paliko pas draugą L. A., o pats grįžo į Vokietiją, kur dirba. 2024 m. liepos 8 d. telefono numeriu (duomenys neskelbtini) paskambino vyras, prisistatęs L. A., kuris patikslino, kad jo draugas A. nusipirko automobilį „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį paliko pas jį. Jis neatsiklausęs automobilį paėmė pasivažinėti ir važiavimo metu buvo sustabdytas policijos pareigūnų, patikrintas ir dėl padarytų administracinių nusižengimų buvo konfiskuotas automobilis. L. A. patikslino, kad nenorėdamas, jog draugas A. sužinotų, kad sulaikytas pastarojo automobilis, jis su kitu draugu E. D. sugalvojo, kad pateikus pirkimo-pardavimo sutartį, pasirašytą kito asmens, automobilis bus gražintas. L. A. parodė, kad sutartį pasirašė ir policijai pateikė draugas E. (1 t., b. l. 32–33).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Be to, duomenys tikrinami tarpusavyje lyginant iš skirtingų šalių gautus duomenis. Teisėjas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Atitinkamos išvados gali būti daromos įvertinus tiek kiekvieną įrodymą atskirai, tiek ir įrodymų visumą (BPK 20 straipsnis).

Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Šios veikos objektyvieji sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad asmuo atliktų bent vieną iš BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicijoje išvardytų pavojingų veikų. Tačiau šiuo aspektu svarbu tai, kad nors BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji, įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už disponavimą netikru ar suklastotu dokumentu nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-426/2010, 2K-409/2011, 2K-205/2012, 2K-277-697/2015, 2K-83-648/2020 ir kt.).

Teismų praktikoje dokumentas yra laikomas netikru tada, kai dokumento turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys ir kaltininkas tokį dokumentą surašė, atspausdino ar kitaip pagamino, o tikras suklastotas dokumentas – tada, kai kaltininkas pakeitė kito asmens surašyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba kaltininkas savo vardu surašė, atspausdino ar kitaip pagamino arba tik patvirtino kito asmens surašytą dokumentą, taip tokio dokumento turinyje įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis. Taigi pati veika – dokumento suklastojimas – suponuoja, kad kaltininkas veikia tiesiogine tyčia, t. y. suvokia, kad surašo tikrovės neatitinkančią informaciją arba pakeičia tikro dokumento turinį, ir nori taip veikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-404/2013).

Byloje ištirtais įrodymais, t. y. teisiamojo posėdžio metu kaltinamųjų L. A. ir E. D. parodymais, ir visišku jų prisipažinimu, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsintais liudytojų E. S. ir A. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, tarnybiniais pranešimais ir kitais rašytiniais bei daiktiniais įrodymais nustatyta, kad kaltinamieji L. A. ir E. D. įvykdė jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Kaltinamasis L. A. pripažino, kad jis vairavo A. J. priklausantį automobilį neturėdamas tam teisės, todėl policijos pareigūnams jį sustabdžius, automobilis buvo konfiskuotas. Kitą dieną nuvažiavo atsiimti automobilį, tačiau jam buvo pasakyta, kad tai gali padaryti tik savininkas ir yra būtina automobilio pirkimo-pardavimo sutartis. Jis grįžęs namo paskambino kaltinamajam E. D., paprašė padėti ir jie pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį, nurodydami E. D., kaip automobilio pirkėją. Kitą dieną nuvažiavę padavė tą pirkimo-pardavimo sutartį. Kaltinamasis E. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog L. A. sužinojus, kad gali atsiimti automobilį, L. A. jam paskambino ir paprašė, kad jis tą automobilį atsiimtų, nes turėjo teises. Nuvykus pas pareigūnus jie pasakė, kad automobilį gali atsiimti tik savininkas ir jis apie tai pasakė L.. L. paminėjo, kad perkant automobilį sutarties niekas nepildė ir išeis automobilį užregistruoti ant jo (E. D.). Tada jie tą sutartį supildė, ją pateikė elektroniniu būdu „Regitrai“, tačiau „Regitra“ sutartį atmetė, o nuvykęs pas pareigūnus nežinojo, kad automobilis jau buvo deklaruotas L. draugo vardu, pareigūnas turėjo originalią sutartį ir paėmęs naujai pasirašytą sutartį iškėlė bylą. Liudytojas E. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog jis nuolat perka ir parduoda automobilius ir yra pasidaręs transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties „paruoštukus“, kur yra įrašęs kompiuteriu savo pilnus asmens duomenis, sutarties sudarymo metus. 2024 m. balandžio 29 d. su pirkėju buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, kurios antras egzempliorius buvo išduotas automobilio pirkėjui. (duomenys neskelbtini) policijos komisariate jam buvo pateiktos dvi automobilio „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartys, jose yra jo parašas, automobilio duomenys taip pat yra įrašyti jo ranka. Sutartyse skiriasi tik pirkėjų duomenys. Surašant sutartį, pirkėjui davė antrą egzempliorių su užpildytais duomenimis ir parašu, tačiau neįrašęs pirkėjo duomenų, kad asmuo galėtų pats įsirašyti savo duomenis ir pateikti dokumentus automobilio registravimui. Liudytojas A. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis automobiliu nedavė naudotis nei E., nei L., nei kažkam kitam ir apie įvykį, kad automobilis konfiskuotas, nieko nežinojo. Taip pat nežinojo, kad L. su E. suklastojo pirkimo-pardavimo sutartį, kurios vienas egzempliorius su pardavėjo duomenimis buvo daiktadėžėje ir su ta sutartimi jie norėjo atsiimti jo automobilį. Pamena, kad kai pirko mašiną, pats pardavėjas supildė visus dokumentus ir pasakė – „norėsi susipildysi“. Sutartyje supildė savo duomenis ir tą egzempliorių paliko pardavėjui, o sutartį su joje esančiais tik pardavėjo duomenimis pasidėjo automobilio daiktadėžėje ir apie tai išvis pamiršo. Tarnybinis pranešimas patvirtina, jog Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriuje 2024 m. birželio 10 d. buvo gautas E. D. prašymas grąžinti jam priklausančią transporto priemonę „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo priverstinai nuvežta už kelių eismo taisyklių pažeidimą. Prie pateikto prašymo E. D. pateikė ir minėto automobilio pirkimo-pardavimo sutarties kopiją, kurioje parašais patvirtinta, kad jis 2024 m. balandžio 29 d. 11.40 val. įsigijo minėtą automobilį iš E. S.. Patikrinus policijos registrus nustatyta, kad administracinėje byloje E. S. yra pateikęs automobilio „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties kopiją, kurioje užpildyti duomenys yra analogiški kaip ir E. D. pateiktoje sutartyje, (atitinka automobilio pirkimo data, laikas, parduodamo automobilio kaina) tik skiriasi transporto priemonės pirkėjas, kuris yra A. J. bei pačio pardavėjo E. S. parašas. 2024 m. birželio 14 d. išsikvietus E. D., jis pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad automobilį „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jis pirko iš E. S. ir tai patvirtindamas pateikė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties originalą. Susisiekus telefonu (duomenys neskelbtini) su transporto priemonę pardavusiu E. S., jis el. paštu pateikė automobilio „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties kopijas, kuriose yra pirkėjas A. J., bei pridūrė, kad „Regitra“ internetiniame portale gavo pranešimą dėl jo turėtos transporto priemonės perleidimo patvirtinimo, kurį pateikė E. D., nors automobilį pirko A. J.. Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog L. A. ir E. D., pildydami automobilio „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį ir joje įrašydami melagingus duomenis apie tikrąjį automobilio pirkėją, suprato, kad suklastoja tikrą dokumentą, o E. D. minėtą pirkimo-pardavimo sutartį pateikdamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui, žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo ir norėjo taip veikti. Teismas vertina, kad išvardinti byloje esantys įrodymai esmingai sutampa tarpusavyje, įrodymų, prieštaraujančių išvardintiems, baudžiamojoje byloje nėra. Byloje taip pat nėra duomenų, kad šie įrodymai būtų gauti neteisėtais būdais ar nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo nustatytos tvarkos.

Kaltinamųjų L. A. ir E. D. kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, o veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje (straipsnio redakcija galiojusi nuo 2006 m. vasario 11 d. iki 2025 m. sausio 31 d.), požymius ir ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuota teisingai, nes L. A. ir E. D., veikdami bendrai, suklastojo 2024 m. balandžio 29 d. automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, po ko E. D. ją panaudojo pateikdamas policijos pareigūnams.

BK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. Be to, šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

2024 m. lapkričio 7 d. priimtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3, 60, 99, 100, 100¹, 100², 100³, 103, 107, 108, 109, 123, 124, 125, 126, 127, 128, 129, 131, 132, 134, 135, 136, 137, 138, 139, 140, 142, 143, 145, 146, 147, 147¹, 147², 148, 149, 150, 151, 151¹, 152, 152¹, 156, 157, 159, 160, 161, 162, 169, 170, 170¹, 170², 172, 173, 174, 175, 176, 178, 180, 181, 182¹, 185, 188, 189, 189¹, 191, 192, 193, 194, 196, 197, 198, 198¹, 198², 202, 206, 207, 208, 209, 210, 213, 214, 215, 217, 218, 224, 229, 231, 232, 233, 234, 236, 238, 249¹, 250, 250², 250⁴, 250⁵, 251, 256, 256¹, 257, 257¹, 258, 259, 262, 265, 267, 267¹, 267², 267³, 268, 270, 270², 270³, 273, 274, 275, 276, 276¹, 276², 276³, 277, 278, 279, 280, 281, 283, 285, 286, 287, 288, 289, 292, 292¹, 294, 295, 296, 297, 299, 300, 301, 302, 302¹, 303, 304, 306, 306¹, 306², 307, 308, 309, 310, 311, 312 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas Nr. XIV-3060 (toliau – ir Įstatymas). Šis Įstatymas įsigaliojo 2025 m. vasario 1 d.

Atsižvelgiant į tai, kad 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusi nauja BK 300 straipsnio 1 dalies sankcija papildyta naujomis alternatyviomis bausmėmis – viešaisiais darbais ir laisvės apribojimu, darytina išvada, kad nauja BK 300 straipsnio 1 dalies redakcija šiuo atveju švelnina kaltinamųjų teisinę padėtį, todėl nusikalstama veika perkvalifikuotina į BK 300 straipsnio 1 dalį (straipsnio redakcija įsigaliojusi 2025 m. vasario 1 d.).

Dėl L. A. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Kaltinamasis L. A. prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jį motinos I. A. atsakomybėn (2 t., b. l. 29). Kaltinamasis L. A. neteistas (1 t., b. l. 89–90), baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nesumokėjęs, turi galiojančių nuobaudų (1 t., b. l. 75–88), dirba (1 t., b. l. 73–74), gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų įskaitose neįrašytas (1 t., b. l. 70, 72), charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 8), padarytas nesunkus nusikaltimas, nusikalstama veika žala nepadaryta, anksčiau kaltinamasis nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu davė nuoseklius parodymus, kritiškai vertino savo elgesį. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad kaltinamasis ateityje galėtų daryti naujas nusikalstamas veikas. Šiuo atveju vien administracinių nusižengimų padarymas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, nelaikytina aplinkybe, leidžiančia manyti, kad kaltinamasis ateityje darys naujas nusikalstamas veikas bei prielaida netaikyti asmens atžvilgiu laidavimo instituto (žr., pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo 2024 m. birželio 26 d. nutartis byloje Nr. 1A-337-634/2024). Įvertinęs tiek kaltinamojo asmenybę, tiek ir jo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes, atsižvelgdamas į jo požiūrį vertinant savo neteisėtus veiksmus, bei jo elgesį proceso metu, teismas vertina, kad yra nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje išvardintos sąlygos atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismo vertinimu jau pats baudžiamasis procesas ir laidavimo instituto taikymas dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamajam bus pakankamai efektyvi ir veiksminga poveikio priemonė, kuri kaltinamąjį paveiks taip, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų ir teigiama linkme koreguos jo elgesį.

I. A. pateikė teismui prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jos atsakomybėn pagal laidavimą (2 t., b. l. 4). I. A. neteista (2 t., b. l. 5), administracine tvarka nebausta (2 t., b. l. 6), charakterizuojama teigiamai (2 t., b. l. 7), kaltinamąjį ir laiduotoją sieja stiprus emocinis ryšys, geri tarpusavio santykiai, jie nuolat bendrauja, gyvena kartu. Įvertinus visas šias aplinkybes teismas sprendžia, kad I. A. yra verta teismo pasitikėjimo būti kaltinamojo laiduotoja, nes pagal savo teigiamas asmenines savybes, tarpusavio ryšį, ji gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką, kad kaltinamasis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 4 dalis).

Atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis neteistas, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi, turtinė žala nusikalstamais veiksmais nebuvo padaryta, anksčiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, į kaltinamojo ir laiduotojos asmenybes ir juos charakterizuojančias aplinkybes, kaltinamojo ir laiduotojos tarpusavio santykius ir laiduotojos galimybes daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, į laiduotojos prašymą perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, jau pats baudžiamasis procesas dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamajam yra pakankamai efektyvi poveikio priemonė, kuri kaltinamąjį paveiks taip, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Įvertinus paminėtas aplinkybes teismas sprendžia, kad kaltinamasis L. A. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduotinas laiduotojos I. A. atsakomybėn be užstato 1 (vienerių) metų laikotarpiui, ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina. Teismo vertinimu tokia poveikio priemonė, neskiriant užstato, bus pakankama užtikrinti, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 ir 4 dalys).

Dėl E. D. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Kaltinamojo E. D. gynėjas advokatas Arvydas Montrimas pateikė teismui prašymą atleisti kaltinamąjį E. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jį motinos J. P. atsakomybėn (2 t., b. l. 9–10). Kaltinamasis E. D. neteistas (1 t., b. l. 138–140), baustas administracine tvarka, sumokėjęs ne visas paskirtas baudas, turi galiojančių nuobaudų (1 t., b. l. 123–137), nedirba (1 t., b. l. 121–122), gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų įskaitose neįrašytas (1 t., b. l. 118, 120), padarytas nesunkus nusikaltimas, nusikalstama veika žala nepadaryta, anksčiau kaltinamasis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau nuo ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės įsiteisėjimo dienos iki šios nusikalstamos veikos padarymo praėjo daugiau negu treji metai (BK 40 straipsnio 10 dalis). Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu davė nuoseklius parodymus, kritiškai vertino savo elgesį. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad kaltinamasis ateityje galėtų daryti naujas nusikalstamas veikas. Šiuo atveju vien administracinių nusižengimų padarymas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, nelaikytina aplinkybe, leidžiančia manyti, kad kaltinamasis ateityje darys naujas nusikalstamas veikas bei prielaida netaikyti asmens atžvilgiu laidavimo instituto (žr., pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo 2024 m. birželio 26 d. nutartis byloje Nr. 1A-337-634/2024). Įvertinęs tiek kaltinamojo asmenybę, tiek ir jo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes, atsižvelgdamas į jo požiūrį vertinant savo neteisėtus veiksmus, bei jo elgesį proceso metu, teismas vertina, kad yra nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje išvardintos sąlygos atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismo vertinimu jau pats baudžiamasis procesas ir laidavimo instituto taikymas dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamajam bus pakankamai efektyvi ir veiksminga poveikio priemonė, kuri kaltinamąjį paveiks taip, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų ir koreguos jo elgesį teigiama linkme.

J. P. palaikė prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jos atsakomybėn pagal laidavimą (2 t., b. l. 29). J. P. neteista (2 t., b. l. 25–27), bausta administracine tvarka už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, pažeidimai nėra šiurkštūs (2 t., b. l. 11–24), teisiamojo posėdžio metu J. P. paaiškino nusižengimų pdarymo aplinkybes. J. P. charakterizuojama teigiamai (2 t., b. l. 10), kaltinamąjį ir laiduotoją sieja stiprus emocinis ryšys, geri tarpusavio santykiai, jie nuolat bendrauja. Įvertinus visas šias aplinkybes teismas sprendžia, kad J. P. yra verta teismo pasitikėjimo būti kaltinamojo laiduotoja, nes pagal savo teigiamas asmenines savybes, tarpusavio ryšį, ji gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką, kad kaltinamasis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 4 dalis).

Atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis neteistas, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi, turtinė žala nusikalstamais veiksmais nebuvo padaryta, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą prieš daugiau nei tris metus, į kaltinamojo ir laiduotojos asmenybes ir juos charakterizuojančias aplinkybes, kaltinamojo ir laiduotojos tarpusavio santykius ir laiduotojos galimybes daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, į prašymą perduoti kaltinamąjį laiduotojos atsakomybei pagal laidavimą, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl teismas sprendžia, kad kaltinamasis E. D. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduotinas laiduotojos J. P. atsakomybėn 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui be užstato ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina. Teismo vertinimu, kad tokia poveikio priemonė, neskiriant užstato, bus pakankama užtikrinti, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 ir 4 dalys).

Kaltinamajam L. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 64–67), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomoji priemonė panaikintina.

Kaltinamajam E. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 112–115), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomoji priemonė panaikintina.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303–308 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

L. A. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje (straipsnio redakcija įsigaliojusi 2025 m. vasario 1 d.), atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu pagal laidavimą be užstato ir perduoti jį 1 (vienerių) metų laikotarpiui I. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakomybėn, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Kaltinamajam L. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.

E. D. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje (straipsnio redakcija įsigaliojusi 2025 m. vasario 1 d.), atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu pagal laidavimą be užstato ir perduoti jį 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakomybėn, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Kaltinamajam E. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.

Išaiškinti L. A. ir E. D., kad jeigu jie, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jų baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jeigu jie padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti juos nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiama dėl jų baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti L. A. ir laiduotojai I. A. bei E. D. ir laiduotojai J. P., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti kaltinamiesiems, kad jie turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.