Kauno apygardos teismo nuosprendis, 1A-337-634/2024

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2024-06-26
Bylos Nr.: 1A-337-634/2024
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-09252-2024-9
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Valdas Vitunskas, Daiva Jankauskienė, Giedrius Endriukaitis
Nuteistasis: L. B.

Kategorijos

1.1.6.6pavadinimo nepavyko patikrinti
1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
2.4.6.3.2Kai yra BK 36–40, 93 str., 114 str. 3 d., 147 str. 3 d., 147-2 str. 2 d., 157 str. 3 d., 189-1 str. 2 d., 227 str. 4 d., 259 str. 3 d. ir 291 str. 2 ir 3 d. numatyti pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės (BPK 327 str. 2 p.)
2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-337-634/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09252-2024-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.8.1.1; 1.2.25.4.2.6; 2.4.6.3.2; 2.4.7; (S)

Kauno apygardos teismasNuOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. birželio 26 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Daivos Jankauskienės ir Valdo Vitunsko,

sekretoriaujant Akvilei Kveškevičienei,dalyvaujant prokurorui Rolandui Juškevičiui,nuteistajam L. B., jo gynėjai advokatei Onai Klinavičienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. B. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. balandžio 16 d. nuosprendžio, kuriuo L. B. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudos bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudos bausmė.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, L. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas dvejiems metams naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. kovo 12 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 1, 2, 3 ir 6 dalimis, L. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant jam priklausančią kelių transporto priemonę – „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis BK 6 straipsnio 2 dalimi, L. B. nustatytas 6 mėnesių baudos sumokėjimo terminas, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį ,,(duomenys neskelbtini)“ nuspręsta palikti galioti iki automobilio faktinio perėmimo valstybės nuosavybėn.

L. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą nuspręsta panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus, L. B. išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduodant „Regitrai“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. L. B. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – ir Alytaus apylinkės teismas) 2024 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu nuteistas už tai, kad 2024 m. kovo 9 d. apie 01.43 val. (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas, tai yra 02.04 val. jam nustatytas 1,90 promilių neblaivumas.

2. Alytaus apylinkės teismas konstatavo, kad L. B. kaltė pasitvirtino. Spręsdamas L. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės taikant laidavimą klausimą, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad L. B. atžvilgiu nėra pagrindo taikyti laidavimo instituto, nes jis penkerių metų laikotarpyje yra 20 kartų baustas už KET pažeidimus. Pirmosios instancijos teismas L. B. pateiktų darbuotojų paaiškinimų nelaikė įrodymais dėl jų surašymo tą pačią dieną ir surašymo ne valstybine kalba, tinkamai neišvertus. Skirdamas bausmės rūšį ir dydį teismas atsižvelgė į tai, kad L. B. padarė vieną baigtą nesunkią nusikalstamą veiką, veika padaryta tiesiogine tyčia, anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, dirbantis, vedęs, turi nepilnametį sūnų, sutuoktinei nustatytas neįgalumas, nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir nusprendė paskirti jam mažesnę nei vidurkis baudos bausmę. Įvertinęs ankščiau nurodytus duomenis ir tai, kad L. B. padarė nusikalstamą veiką, susijusią su KET pažeidimu, kėlusią realų pavojų tiek jam pačiam tiek ir kitiems eismo dalyviams, pirmosios instancijos teismas nusprendė paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones dvejiems metams. Įvertinęs, kad transporto priemonė, kuria padaryta nusikalstama veika ,,(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), laikytina nusikalstamos veikos padarymo priemone ir priklauso L. B., teismas nusprendė šią transporto priemonę konfiskuoti.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis L. B. prašo panaikinti arba pakeisti skundžiamą nuosprendį ir priimti naują sprendimą: vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti L. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoju paskiriant A. B. arba M. R., nustatant vienerių metų laidavimo terminą, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, turto vertės konfiskavimui nustatyti išieškomą sumą – 4 000 Eur, vadovaujantis BK 68 straipsnio 2 dalimi, uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. kovo 12 d. arba, L. B. atžvilgiu netaikius BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatų, baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinti iki vienerių metų, netaikyti, arba taikyti mažesne apimtimi baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą.

3.1. Skunde apeliantas nurodo, kad jo atžvilgiu nepagrįstai buvo netaikomas laidavimas. Pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo aplinkybę, kad L. B. sistemingai daro administracinius nusižengimus. Jis yra (duomenys neskelbtini) vadovas ir steigėjas. Automobiliai yra registruojami jo vardu, tačiau naudojami (duomenys neskelbtini) veikloje. Kadangi (duomenys neskelbtini) dirba užsienio piliečiai, jie disponuoja L. B. vardu registruotomis transporto priemonėmis. Pranešimai apie fiksuotus administracinius nusižengimus dažnai gaunami praėjus nemažam laiko tarpui, todėl neįvertindamas teisinių pasekmių, L. B. sumokėdavo baudas. Tuo metu iš darbuotojų neprašydavo pasiaiškinimų. Tik ruošdamasis baudžiamosios bylos nagrinėjimui paprašė darbuotojų parašyti pasiaiškinimus, todėl visi pasiaiškinimai yra surašyti tą pačią dieną. Kadangi (duomenys neskelbtini) piliečiai nemoka lietuvių kalbos, pasiaiškinimus jie surašė (duomenys neskelbtini). Teismui pateikti pasiaiškinimų originalai, pasirašyti paties darbuotojo ir pateiktas L. B. atliktas vertimas į lietuvių kalbą. L. B. gerai moka (duomenys neskelbtini) kalbą, o bylos nagrinėjimo metu niekam nekilo abejonių jo kompetencija išversti nesudėtingus darbuotojų paaiškinimus, tokių abejonių nepareiškė ir teismas. Apeliantas nesutinka, kad paaiškinimai buvo netinkamai išversti ir jie nėra duomenys, kuriuos teismas gali pripažinti įrodymais, taip pat nepagrįsta teismo išvada, kad pateikti duomenys neleidžia daryti išvados, jog administracinius nusižengimus padarė pasiaiškinimus surašę asmenys.

3.2. Sumokėdamas už administracinius nusižengimus paskirtas baudas, L. B. pripažindavo, kad su konkrečiu nurodytu automobiliu buvo padaryti administraciniai nusižengimai, nors juos padarė ne pats. Skunde neneigiama, kad kelis administracinius nusižengimus padarė ir pats apeliantas, tačiau jie nebuvo labai šiurkštūs ir nebuvo nei vieno, susijusio su alkoholio vartojimu. Nuteistojo teiginius, kad iki 2024 m. kovo 8-9 d. nevartojo alkoholio patvirtino ir A. B. ir M. R.. Apelianto teigimu, jį apibūdinančių aplinkybių visuma ir jo paties paaiškinimai, požiūris į padarytą nusikalstamą veiką yra pakankamas pagrindas manyti, kad ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Be to, skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad abu galimi laiduotojai yra verti teismo pasitikėjimo. Pirmosios instancijos teismas, sutikdamas su laiduotojų tinkamumu, net nesvarstė užstato taikymo klausimo, taigi, nematė būtinybės paskirti užstatą, taip siekiant užtikrinti tinkamą nuteistojo elgesį.

3.3. L. B. yra dviejų (duomenys neskelbtini) vadovas, jo atžvilgiu priimtas nuosprendis turės tiesioginės įtakos (duomenys neskelbtini) veiklai, nes dalyvauti konkurse dėl teikiamų paslaugų teikimo keliamas reikalavimas, kad vadovas būtų nepriekaištingos reputacijos, o teistas asmuo nėra laikomas nepriekaištingos reputacijos. Tokiu būdu nukentėtų (duomenys neskelbtini) darbuotojai ir gali tekti net sustabdyti ar nutraukti veiklą.

3.4. Skunde pripažįstama, kad nustačius turto konfiskavimo netikslingumą, teismas turėtų svarstyti konfiskuotino turto vertės išieškojimo klausimą. Apeliantas įsitikinęs, kad transporto priemonės palikimas jo dispozicijoje nekels pavojaus visuomenei, nes transporto priemonė bus naudojama (duomenys neskelbtini) veikloje, (duomenys neskelbtini) darbinių poreikių tenkinimui. Veika nesukėlė sunkių pasekmių, nepadaryta žala tretiesiems asmenims, L. B. yra dirbantis, turi nepilnametį sūnų, neįgalią sutuoktinę. Šios aplinkybės rodo, kad turto konfiskavimas visa apimtimi būtų neproporcingas.

3.5. Skunde nesutinkama, kad darydamas nusikalstamą veiką L. B. kėlė realų pavojų sau ir aplinkiniams, nes nusikalstama veika yra padaryta nakties metu. Skunde teigiama, kad specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas 2 metams yra neproporcingas padarytam teisės pažeidimui. Apeliantas pasielgė impulsyviai, neapgalvotai, nusprendęs važiuoti pas draugę, nors buvo vartojęs alkoholio po ilgo alkoholio nevartojimo. Tai buvo atsitiktinio pobūdžio neteisėta veika.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis L. B. ir jo gynėja prašė skundą tenkinti. Prokuroras prašė skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo L. B. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliaciniame skunde nuteistasis L. B. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu netaikyti laidavimo ir prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, taip pat prašo sutrumpinti jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminą ir prašo konfiskuoti automobilio „(duomenys neskelbtini)”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės dalį – 4 000 Eur. Netaikius laidavimo, prašoma sutrumpinti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones terminą ir netaikyti arba taikyti mažesne apimtimi transporto priemonės konfiskavimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliaciniame skunde nurodytus reikalavimus, nenustačiusi esminių BPK pažeidimų, laikydamasi bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų, patikrina skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį minėtose apeliacinio skundo ribose.

Dėl laidavimo taikymo

6. BK 40 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. To paties straipsnio 2 dalyje yra numatytos sąlygos, kurioms esant yra taikomas laidavimas: asmuo gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, bent iš dalies pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta ir yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

7. BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, Nr. 2K-445-489/2016, Nr. 2K-52-648/2017). Tačiau abiem atvejais, t. y. tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti, teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, Nr. 2K-329/2013).

8. Byloje esančiais objektyviais duomenimis nustatyta, kad L. B. yra teisiamas pirmą kartą, kaltę dėl nusikalstamos veikos pripažino tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek bylos nagrinėjimo teisme metu ir nuoširdžiai gailėjosi, dėl L. B. padarytos nusikalstamos veikos žala tiesiogiai nebuvo padaryta. Šias aplinkybes nustatė ir pirmosios instancijos teismas, tačiau, spręsdamas laidavimo taikymo klausimą L. B. atžvilgiu pirmosios instancijos teismas, įvertinęs administracinių nusižengimų registro duomenis nusprendė, kad nėra pagrindo manyti, kad L. B. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Apeliaciniu skundu yra ginčijama būtent ši laidavimo taikymo sąlyga.

9. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nenustatė pagrindų netaikyti BK 40 straipsnyje numatyto atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Analizuojant nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagą matyti, kad L. B. pirmosios instancijos teismo nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Ši veika BK 11 straipsnio 3 dalies pagrindu priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Byloje bei Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) esančiais duomenimis nustatyta, jog L. B. atžvilgiu nėra pradėta naujų ikiteisminių tyrimų, taip pat anksčiau nėra priimta apkaltinamųjų nuosprendžių (1 t., b. l. 86-87). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad L. B. su padaryta nusikalstama veika sutiko iškart po jos padarymo, t. y. policijos sustabdymo (1 t., b. l. 5-6), reali žala niekam nebuvo padaryta, dėl savo poelgio asmuo gailėjosi, kritiškai įvertino savo elgesį, teisminio nagrinėjimo metu davė nuoseklius parodymus. L. B. yra dviejų (duomenys neskelbtini) savininkas (1 t., b. l. 111), turi nepilnametį sūnų ir neįgalią žmoną (2 t., b. l. 4, 14-20), ankščiau už pažeidimus, susijusius su alkoholio vartojimu, baustas nebuvo. Šių aplinkybių visuma teigiamai charakterizuoja L. B. ir leidžia pagrįstai spręsti, jog inkriminuotas nusikaltimas nėra jam būdingo elgesio modelio dalis. Nors apylinkės teismo skundžiamame nuosprendyje ypatingas dėmesys skiriamas L. B. administraciniams nusižengimams, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad padaryti administraciniai nusižengimai nėra šiurkštaus pobūdžio, o paskirtos baudos yra sumokėtos (1 t., b. l. 89-108). Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog dalis minėtų pažeidimų buvo padaryta L. B. pavaldžių darbuotojų užsieniečių, tačiau L. B. už KET pažeidimus yra nubaustas ne kaip įmonės vadovas, o kaip fizinis asmuo, jam skirtas baudas yra sumokėjęs, sprendimų neskundė, tokiu būdu pripažindamas, jog jis padarė KET pažeidimus, todėl sutiktina su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, jog administraciniai nusižengimai laikytini padarytais L. B.. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog vien administracinių nusižengimų padarymas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, negali būti aplinkybe, leidžiančia manyti, kad asmuo ateityje darys naujas nusikalstamas veikas bei prielaida netaikyti asmens atžvilgiu laidavimo instituto. Įvertinusi tiek L. B. asmenybę, tiek ir jo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes, atsižvelgdama į jo požiūrį vertinant savo neteisėtus veiksmus, bei jo elgesį tiek prieš padarant nusikalstamą veiką, tiek po jos padarymo, teisėjų kolegija sutinka su skunde nurodytais argumentais, jog L. B. atitinka visas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas, sudarančias pagrindą manyti, kad ateityje L. B. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnis). Laidavimo instituto taikymas šioje byloje būtų veiksminga priemonė, kuri akivaizdžiai teigiama linkme koreguotų nusikaltusio asmens elgesį. Kolegija, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, sprendžia, kad L. B. galima taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, todėl pirmos instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis.

10. Apylinkės teismas, nusprendęs, kad laidavimo institutas L. B. atžvilgiu apskritai netaikytinas, visgi įvertino ir asmenų, pateikusių prašymus būti laiduotojas, tinkamumą ir padarė išvada, jog siūlomi laiduotojai – nuteistojo sesuo A. B. ir nuteistojo draugas M. R. yra verti teismo pasitikėjimo ir kažkuris iš jų galėtų būti tinkamu laiduotoju. Su šia išvada sutinka ir apygardos teismas ir pažymi, jog šiuo atveju A. B. yra labiau tinkama būti laiduotoja, nes ji yra L. B. sesuo, neteista (2 t., b. l. 66), du kartus bausta administracine tvarka dėl smulkių KET pažeidimų, paskutinį kartą 2022 m. gegužės 7 d. (2 t., b. l. 67-68), turi šeimą, du vaikus (2 t., b. l. 65), dirba, darbdavio charakterizuojama teigiamai (2 t., b. l. 67). Savo prašyme dėl L. B. perdavimo jos atsakomybei pagal laidavimą nurodė, jog jų ryšys yra itin glaudus, brolis daug laiko praleidžia pas ją (2 t., b. l. 64). Atsižvelgiant į tai, kolegija sprendžia, kad A. B. turi autoritetą L. B. ir ji turi galimybes daryti teigiamą įtaką nuteistajam ir užtikrinti jog jis ateityje nenusikalstų.

11. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad yra pagrindas atleisti L. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį A. B. atsakomybei. Tokiu būdu, bus įgyvendinti teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimai ir pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės skyrimo tikslai.

12. Nustatydamas laidavimo terminą, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, mastą, L. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jo asmenybę, laiduotojos A. B. veiklos pobūdį ir asmenybę, ir sprendžia, jog laidavimas vienerių metų terminui bus pakankama poveikio priemonė kaltininkui.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

13. Konstatavus BK 40 straipsnio nuostatų taikymo galimybę L. B. atžvilgiu ir jį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo. Kolegija pažymi, jog apylinkės teismas šį klausimą iš esmės išsprendė teisingai.

14. Skunde nurodoma, jog L. B. paskirtos baudžiamosios poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminas turėtų būti sutrumpintas iki vienų metų. Su šiuo skundo argumentu teisėjų kolegija nesutinka.

15. Remiantis BK 68 straipsnio 1 dalimi, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų. Taigi, tiek baudžiamojo poveikio priemonės, uždraudimo naudotis specialiąja teise, skyrimas, tiek ir šios priemonės konkretaus termino nustatymas yra teismo prerogatyva. Skirti ar neskirti baudžiamojo poveikio priemonę, uždraudimą naudotis specialiąja teise, kiekvieną kartą svarsto teismas, individualiai įvertindamas kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis, taip pat humaniškumo, teisėtumo bei proporcingumo principus. Skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252-677/2015). Kolegija akcentuoja ir tai, kad BK normos numato uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones nuo 1 iki 5 metų ne tik už veikas, padarytas vairuojant neblaiviam, todėl kiekvienas atvejis turi būti individualizuojamas, o nusikaltimas, padarytas vairuojant neblaiviam, teismų praktikoje vertinamas kaip pavojingesnis.

16. Pirmosios instancijos teismas, tiek paskiriant šią baudžiamojo poveikio priemonę, tiek nustatant jos terminą, įvertino reikšmingas bylos aplinkybes. Apylinkės teismas atsižvelgdamas į apeliantą charakterizuojančius duomenis, į tai, kad padarytas nusikaltimas kėlė aplinkiniams padidintą pavojų, paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą, vairuoti transporto priemones 2 metų laikotarpiui. Skunde nėra ginčijamas tokios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo teisėtumas, tačiau teigiama, jog ji yra per griežta. Sprendžiant šios baudžiamojo poveikio priemonės termino skyrimą, svarbu įvertinti ne tik veikos aplinkybes, tačiau ir nusikaltusį asmenį charakterizuojančius duomenis.

17. Apygardos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, neturi pagrindo konstatuoti, jog paskirta baudžiamojo poveikio priemonė yra pernelyg griežta. Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, jog pirmuoju tikrinimu L. B. buvo nustatytas 1,97 promilių neblaivumas, antruoju tikrinimu – 1,90 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 33-34). Šis girtumo laipsnis žymiai viršija ribą, nuo kurios įstatymas numato baudžiamąją atsakomybę. Sprendžiant dėl baudžiamojo poveikio priemonės termino trukmės, svarbu pažymėti ir tai, jog L. B. neblaivus transporto priemonę vairavo mieste. Taigi L. B. veiksmai kėlė didelį pavojų eismo saugumui, kitų eismo dalyvių, o taip pat ir paties apelianto sveikatai ar net gyvybei.

18. Vienu iš skundo argumentų apeliantas nurodo, kad teisė vairuoti jam yra būtina vykdant darbines funkcijas. Apygardos teismo vertinimu, vien aplinkybės, susijusios su darbo santykiais negali lemti išskirtinai švelnios nuobaudos skyrimo. Kaip jau minėta ankščiau, apeliantas ne kartą baustas administracine tvarka. Šie duomenys apeliantą apibūdina kaip nedrausmingą vairuotoją. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį ir valstybės BK 68 straipsniu siekiamus tikslus – padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, įvertinus tai, kad L. B. neteisėti veiksmai šiuo atveju kėlė didelį pavojų, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas vairuoti kelių transporto priemones 2 metams.

19. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai. Už šį administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Apeliaciniame skunde nėra pateikiama jokių argumentų, kodėl už sunkesnį pažeidimą – nusikaltimo padarymą, apeliantui turėtų būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė, savo griežtumu prilygstanti ar netgi švelnesnė, nei numatyta už analogiško pobūdžio administracinį nusižengimą.

20. Teisėjų kolegija nesutinka ir su apeliacinio skundo prašymu netaikyti automobilio ,,(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo.

21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad BK 72 straipsnio 1-2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Automobilis yra tyčinės automobilio vairavimo esant neblaiviam nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis); remiantis BK 72 straipsniu, tokiu atveju teismas privalo skirti įstatyme nurodytą turto konfiskavimą. Išimtis iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34-699/2018, 2K-51-699/2018, 2K-392-699/2017, 2K-80-511/2018, 2K-283-942/2020 ir kt.). Taigi transporto priemonės konfiskavimas už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą yra imperatyvus, išskyrus atvejus, kai yra nustatytos akivaizdžiai išskirtinės aplinkybės, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės konfiskavimas nagrinėjamu atveju būtų neproporcinga poveikio priemonė. Tačiau tokių aplinkybių šiuo atveju nenustatyta. Kadangi L. B. vairuotas automobilis yra BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo priemonė, jis privalo būti konfiskuotas. Aplinkybių, dėl kurių turėtų būti nukrypstama nuo imperatyvaus turto konfiskavimo taikymo, nenustatyta.

22. Nepagrįstu laikytinas ir pateiktas alternatyvus apelianto prašymas pakeisti automobilio konfiskavimą į 4 000 Eur sumos konfiskavimą. Atvejai, kai konfiskuojamas ne BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, o teismas išieško iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, nustatyti BK 72 straipsnio 5 dalyje, t. y. kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga. Pagal bylos aplinkybes L. B. taikyti BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas nėra pagrindo, nes nenustatyta nė viena iš BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytų alternatyvių sąlygų išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nusikalstamą veiką L. B. padarė vairuodamas automobilį ,,(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra jo nuosavybė.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. balandžio 16 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

L. B., padariusį BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant laidavimo terminą vieneriems metams, laiduotoja paskirti A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti L. B., kad jam laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai A. B., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir 68 straipsniu, paskirti L. B. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, uždraudžiant jam dvejus metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. kovo 12 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir 72 straipsnio 1, 2, 3 ir 6 dalimis, paskirti L. B. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant jam priklausančią kelių transporto priemonę – automobilį ,,(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis BPK 151 straipsnio 8 dalimi, Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Rolando Juškevičiaus 2024 m. kovo 12 d. nutarimu L. B. paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį ,,(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki šio automobilio faktinio perėmimo valstybės nuosavybėn.

Vadovaujantis BPK 139 straipsnio 1 dalimi, L. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą panaikinti. L. B. išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti VĮ ,,Regitra“.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai Giedrius EndriukaitisDaiva JankauskienėValdas Vitunskas