Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-253-252-2018

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 4 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) Nijolės Danguolės Smetonienės, Margaritos Dzelzienės ir Birutės Valiulienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. N. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo Anykščių rūmų 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-623-266-2017 pagal ieškovės D. L. ieškinį atsakovui R. N., trečiajam asmeniui antstoliui S. R. dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolės įvykdymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė D. L. ieškiniu prašė pripažinti, kad ji laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 17 d. iki 2015 m. kovo 15 d. pilnai įvykdė išlaikymo prievolę nepilnamečiui sūnui M. N., gim. (duomenys neskelbtini) pagal Anykščių rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) ir, kad ji laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 17 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. pilnai įvykdė išlaikymo prievolę nepilnamečiui sūnui D. N., gim. (duomenys neskelbtini) pagal Anykščių rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad ieškovė pagal Anykščių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31d. sprendimą teikė išlaikymą savo sūnums (duomenys neskelbtini). Sprendimą dalyje dėl sūnaus M. išlaikymo šiam sulaukus 2015 m. kovo 15 d. pilnametystės, įvykdė pilnai ir nėra skolinga sūnaus materialinio išlaikymo lėšų. Nepilnamečiui sūnui D. išlaikymas tebeteikiamas ir skolos taip pat nėra. Ieškovės vertinimu, atsakovas į antstolį dėl išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo kreipėsi be jokio pagrindo. 2017 m. vasario 8 d. patvarkymu antstolis pasiūlė šalims kreiptis į teismą dėl išlaikymo skolos buvimo/nebuvimo ir jos dydžio nustatymo. Nurodė, kad po 2012 m. rugpjūčio 17 d. teismo sprendimo atsakovas nepateikė sąskaitos numerio, į kurią ieškovė turėjo pervesti išlaikymą vaikams. Teismo sprendime taip pat nebuvo nurodyta konkreti išlaikymo mokėjimo tvarka. Ieškovei buvo žinoma, kad atsakovas turėjo finansinių problemų, jo banko sąskaitos buvo areštuotos, todėl ieškovė informavo atsakovą, jog išlaikymas vaikams bus pervedamas į vaikų sąskaitas. Atsakovas nepilnamečių vaikų materialinio išlaikymo lėšas pasiimdavo, jomis disponavo ir jokių pretenzijų ieškovei nereiškė iki 2016 m. gruodžio mėnesio. Ieškovė prašė užskaityti visas jos pervestas sumas į vaikų vardais atidarytas sąskaitas, kaip išlaikymo teikimą ir pripažinti, jog ji pilnai įvykdė prievolę mokėti sūnui M. išlaikymą iki jo pilnametystės ir, kad įvykdė prievolę nuo 2012 m. rugpjūčio 17 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., teikti išlaikymą sūnui D. Pažymėjo, kad Anykščių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimas yra įvykdytas, materialinio išlaikymo įsiskolinimo D. N. ir M. N. nėra.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Utenos rajono apylinkės teismo Anykščių rūmai 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino. Pripažino, kad D. L. laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 17 d. iki 2015 m. kovo 15 d. pilnai įvykdė išlaikymo prievolę nepilnamečiui sūnui M. N. pagal Anykščių rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) ir, kad D. L. laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 17 d. iki 2016 m. gruodžio mėn. 31 d. pilnai įvykdė išlaikymo prievolę nepilnamečiui sūnui D. N. pagal Anykščių rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini). Priteisė iš R. N. ieškovei D. L. 41 Eur žyminio mokesčio ir valstybei 16,53 Eur teismo turėtų pašto išlaidų.Apylinkės teismas nustatė, kad atsakovas kreipėsi į antstolį S. R., pateikė išduotus vykdomuosius raštus Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išlaikymo mokamo periodinėmis išmokomis M. N. ir D. N. išieškojimo iš ieškovės D. L., nurodydamas, kad išlaikymo skola yra 763,69 Eur ir 2 141,25 - Eur. Teismas konstatavo, kad iš teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimo, kuriuo iš ieškovės buvo priteistas vaikų išlaikymas, turinio matyti, jog abipusiu sutarimu dėl atsakovo sąskaitų arešto, ji pinigus pervesdavo į vyresniojo sūnaus A. sąskaitas. Teismas vertino, kad ši aplinkybė patvirtina, jog atsakovas žinojo į kokias sąskaitas ieškovė pervesdavo priteistą išlaikymą ir dėl to ieškovei nekėlė jokių pretenzijų visus keturis metus. Apylinkės teismas vertino, kad ieškovės banko sąskaitų išrašai patvirtina, jog D. L. priteistą išlaikymą vaikams teikė ir teikė daugiau negu buvo priteista, pervesdama vaikams į jų sąskaitas įvairias pinigų sumas, ne tik kaip išlaikymui skirtus pinigus, bet , kaip kišenpinigius, skirtus vaikų laisvalaikiui bei kitoms reikmėms, todėl ieškovė pagrįstai teigia, jog prievolę mokėti išlaikymą sūnui M. įvykdė visiškai. Teismas atkreipė dėmesį, kad net ir sūnui M. tapus pilnamečiu ieškovė ir toliau į jo sąskaitą pervedė pinigus, nurodydama, jog jie skirti M. išlaikymui, todėl atsakovo teiginius dėl ieškovės įsiskolinimo atmetė kaip nepagrįstus.Teismas sprendė, kad išlaikymas kitam nepilnamečiam šalių sūnui D. teikiamas, mokant lėšas į sūnaus A. sąskaitą, nes kitos sąskaitos atsakovas ieškovei nėra pateikęs. Taip pat ieškovė papildomai perveda sūnui D. pinigų į jo sąskaitą, kaip sąskaitos papildymą, kuriuos teismas laikė kišenpinigiais, kurie pagal kasacinio teismo praktiką pripažintini išlaikymo sudedamąja dalimi. Teismas pasisakė, kad atsakovo pateiktos A. N. ir M. N. paaiškinimų kopijos nepaneigia ieškovės paaiškinimų ir pateiktų banko sąskaitų išrašų dėl jos teikto išlaikymo. Teismas atsakovo argumentus, kad ieškovės į vaikų sąskaitas pervedamų pinigų jis negalėjo naudoti vaikų išlaikymui, vertino kaip nepagrįstus ir sprendė, kad ieškovė nėra skolinga vaikams išlaikymo už jos nurodytą laikotarpį, todėl jos ieškinį tenkino.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos teisiniai argumentai

Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo Anykščių rūmų 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės D. L. ieškinį atmesti.Nurodo, kad teismas netinkamai išsprendė ieškinio klausimus, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikos šios kategorijos bylose, netinkamai taikė įstatymus ir vertino įrodymus, o sprendimas priimtas atsižvelgiant tik į ieškovės interesus, neatsižvelgiant į atsakovo argumentus ir pateiktus įrodymus. Mano, kad aplinkybė, jog atsakovas nenurodė savo sąskaitos neatleidžia ieškovės nuo prievolės vykdyti teismo sprendimą. Ieškovė nuo 2012 m. gruodžio 31 d. įsiteisėjus teismo sprendimui nė karto nesikreipė į atsakovą su prašymu nurodyti ar patikslinti sąskaitą. Ji pinigus pervesdavo į jai žinomą nuo 2010 m. gegužės mėnesio A. sąskaitą (duomenys neskelbtini).Teigia, kad civilinėje byloje Nr. 2-885-786/2012 buvo sprendžiamas šalių nepilnamečių vaikų išlaikymo pakeitimo sumų klausimas. Ginčo dėl sąskaitos į kurią turi būti pervedami vaikų išlaikymui skirti pinigai nebuvo. Apelianto vertinimu, ginčo ir negalėjo būti, nes sąskaitą nurodo tas kam priteisiami išlaikymo pinigai, o ne tas iš kurio priteisiami. Tai patvirtina ir ginčijamo sprendimo teiginys, kad pagal atsakovo pateiktus į bylą duomenis apie išlaikymo mokėjimą matyti, jog ieškovė nuo 2010 m. iki 2012 m. išlaikymo sumas pervesdavo tik į sūnaus A. sąskaitą Swedbank, AB.Pažymi, kad sūnaus A. sąskaita, esanti Swedbank, AB Nr. (duomenys neskelbtini), jo ir sūnaus A. susitarimu 2010 m. gegužę buvo atidaryta, kad ja galėtų naudotis ir, kad tik į ją būtų pervedami pinigai nepilnamečių vaikų (duomenys neskelbtini) išlaikymui. Apie šią sąskaitą buvo informuota ir ieškovė. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad dėl ieškovo sąskaitų arešto abipusiu susitarimu ieškovė pinigus pervesdavo į vyriausiojo sūnaus sąskaitas. Ieškovė nuo 2010 m. iki 2012 m. išlaikymą pervesdavo būtent į nurodytą sūnaus A. sąskaitą, todėl ir įsiteisėjusi 2012 m. gruodžio 31 d. teismo sprendimui nebuvo pagrindo keisti mokėjimo sąskaitos. Nurodo, kad sūnus A. 2010 m. gegužės 10 d. sulaukė pilnametystės, o 2011 m. rugsėjo išvyko mokytis į Angliją, ten gyvena iki šiol ir naudojasi sąskaita esančia DNB banke. Ieškovei buvo žinoma, kad atsakovas iš šios sąskaitos pasiimti pinigų neturėjo galimybių, todėl visos į šią sąskaitą pervestos sumos turėtų būti vertintinos kaip pinigai skirti asmeniškai sūnui A. Teigia, kad šias aplinkybes patvirtina sūnų (duomenys neskelbtini) paaiškinimai teikti antstolio kontorai. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas, jei jam kilo abejonių dėl šių paaiškinimų, be pagrindo nesiėmė priemonių šiems liudytojams apklausti. Pabrėžė, kad sūnui M. ieškovė 2013 m. sausio 8 d. atidarė sąskaitą Swedbank AB Nr. (duomenys neskelbtini). Šia sąskaita sūnus naudojasi asmeniniais tikslais, atsakovas ten buvusių lėšų negalėjo kontroliuoti. Analogiškai sąskaita buvo atidaryta 2016 m. sūnui D., į kurią ieškovė yra pervedusi pinigų, tačiau atsakovas šiais pinigais nedisponavo. Mano, kad teismas užskaityti galėjo tik tas lėšas, kurios pervestos vaikų išlaikymui į abi sūnaus A. sąskaitas, bet ne į kitas sūnų (duomenys neskelbtini) (apeliacinio skundo 1.6 punktas). Į šias sąskaitas ieškovė pinigus pervedinėjo be jo sutikimo ir žinios. Nesutinka, kad vaikų motinos papildomai pervedami sūnums pinigai turėjo būti užskaityti kaip jų išlaikymo suma. Apeliantas skunde cituoja kasacinio teismo praktiką ir pažymi, kad proginės ir kitos papildomos išlaidos, skirtingai nei kišenpinigiai nelaikytinos teikto išlaikymo sudedamąja dalimi. Todėl tokio pobūdžio išlaidų negalima priskirti išlaikymo sumai. Teigia, kad skirtingai nei nurodoma ginčijame sprendime, ieškovė neužsiminė, kad ji mokėjo vaikams kišenpinigius, todėl apelianto įsitikinimu teismo sprendimo išvados dėl kišenpinigių mokėjimo rodo sprendimo nepagrįstumą ir šališkumą. Atsakovas nurodo, kad ieškovė į sūnaus M. sąskaitą 2014 m. spalio 13 d. pervedė 550 Lt ir 500 Lt vairavimo teisių gavimui, 2015 m. gruodžio 17 d. 460 Eur automobilio pirkimui. Šios lėšos pirmosios instancijos teismo užskaityti kaip vaikų (duomenys neskelbtini) išlaikymui skirtos lėšos. Apelianto įsitikinimu pagal kasacinio teismo praktika tai prabangos daiktai ir jie kaip nepilnamečių vaikų išlaikymo lėšos negalėjo būti užskaityti. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo jį atmesti ir palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistu bei prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.Nurodo, kad apeliantas buvo atsakingas už vaikų lėšų tvarkymą uzufrukto teise, tačiau nenurodė ieškovei į kokią banko sąskaitą turi būti pervedamos materialinio išlaikymo lėšos. Teismas pagrįstai visas ieškovės pervestas lėšas vaikų išlaikymui pripažino kaip tinkamą vaikų išlaikymo prievolės įvykdymą. Ieškovė sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl kišenpinigių teikimo vaikams ir šių sumų įskaitymo į išlaikymo sumą. Pažymėjo, kad atsakovo nurodomo įsiskolinimo nėra. Juolab, kad net vienam iš sūnų tapus pilnamečiu ji nenutraukė išlaikymo teikimo. Teigia, kad nepilnamečio vaiko teisę į išlaikymo įsiskolinimo išieškojimą įgyvendina atstovai per įstatymą, o sukakus pilnametystei šią teisę įgyvendina patys vaikai. Vaikai pretenzijų dėl išlaikymo jai nereiškė. Atsakovui buvo žinoma apie teikiamą išlaikymą į jų sąskaitas, jis šiomis lėšomis disponavo, todėl ilgą laiką jokių pretenzijų nereiškė, o vykdomieji dokumentai buvo pateikti vykdyti tik 2016 m. gruodį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atsakovo apeliacinis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, ieškovės ieškinį tenkino (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo šalys sudarydamos santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, o vėliau prašydamos pakeisti Anykščių rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 30 d. sprendimu nustatytą išlaikymo dydį, pasirinko nepilnamečių vaikų išlaikymo, mokamo kas mėnesį periodinėmis išmokomis, formą (CK 3.196 straipsnis 1 dalyje 1 punktas). Anykščių rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 30 d. sprendimu, M. N., gim. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės nuo 2012 m. rugpjūčio 17 d. priteistas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 litų (86,89 Eur) iki sūnaus pilnametystės, o sūnui D. N., gim. (duomenys neskelbtini) po 250 litų (72,40 Eur) iki jo pilnametystės.Ieškovės vertinimu, atsakovas nepagrįstai kreipėsi į antstolį dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo įsiskolinimo, nes tokio įsiskolinimo nėra. Savo pozicijai pagrįsti ieškovė apylinkės teismui pateikė banko sąskaitų išrašus, kurie patvirtina, kad ieškovė periodiškai atlikdavo piniginių lėšų pervedimus į A. N. sąskaitas, esančias Swedbank, AB Nr. (duomenys neskelbtini) ir DnB banke Nr. (duomenys neskelbtini), o taip pat į M. N. vardu atidarytą sąskaitą, esančią Swedbank, AB Nr. (duomenys neskelbtini) bei į D. N. sąskaitą Swedbank, AB Nr. (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas, pritaria apylinkės teismo išvadai, kad bylos duomenimis, ieškovė 2012 metais į sūnaus A. N. sąskaitą Swedbank, AB Nr. (duomenys neskelbtini) iš viso pervedė 1780 Lt, o į jo sąskaitą DnB banke Nr. (duomenys neskelbtini) viso pervedė 2140 Lt; 2013 metais į A. N. Swedbank sąskaitą pervedė 6265 Lt, o į sąskaitą DnB banke - 1460 Lt; 2014 metais į A. N. sąskaitą Swedbank pervedė 5700 Lt, į jo sąskaitą DnB banke pervedė 1400 Lt; 2015 metais ieškovė į sūnaus A. N. sąskaitą Swedbank pervedė 932 Eur, į jo sąskaitą DnB banke - 160 Eur; 2016 metais ieškovė į sūnaus A. sąskaitą Swedbank, AB pervedė 600 Eur. Į sūnaus M. N. sąskaitą 2013 m. ieškovė pervedė 890 Lt, 2014 m. - 4990 Lt, 2015 m. - 1935 Eur, 2016 m. - 540 Eur, o į sūnaus D. sąskaitą ieškovė 2016 m. pervedė 75 Eur. Atsakovo nuomone ieškovės pervestos lėšos į jos iniciatyva atidarytas ginčo šalių sūnų (duomenys neskelbtini) sąskaitas ar į pilnamečio sūnaus A. sąskaitą, esančią DNB banke, neturėtų būti įskaitytos į teismo priteisto išlaikymo dydį. Apeliacinės instancijos teismas su tokia atsakovo pozicija nesutinka ir pažymi, kad, kaip pagrįstai nurodo ieškovė, teismo sprendimuose, kuriuose buvo nustatytas ar pakeistas šalių nepilnamečių vaikų išlaikymo dydis, nebuvo nurodyta sąskaita į kurią ieškovė turėjo pareigą periodiškai kas mėnesį pervesti kiekvienam nepilnamečiam vaikui priteistą išlaikymą. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė į atsakovo vardu atidarytą sąskaitą išlaikymą sūnums pervesdavo iki 2010 metų. Kai atsakovo sąskaitoms buvo uždėtas areštas ieškovė nepilnamečių vaikų išlaikymo pinigų pervedimui ėmė naudotis vyriausiojo sūnaus – A. N., gim. (duomenys neskelbtini), vardu atidaryta sąskaita Swedbank, AB Nr. (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovas pripažino, kad A. N. buvo atidaryta ir kita sąskaita DnB banke, tuo tikslu, kad sūnus galėtų atsiskaityti išvykęs į užsienio valstybes. Nuo 2013 m. ieškovė ėmė pervedinėti pinigus į jos iniciatyva atidarytą sūnaus M. sąskaitą, o nuo 2016 m. ir į D. sąskaitą. Apelianto teigimu, laisvai disponuoti lėšomis, pervedamos sūnų išlaikymui jis galėjo tik iš A. N. sąskaitos Swedbank, AB Nr. (duomenys neskelbtini), o į kitas sąskaitas pervedamos lėšos jam buvo nepasiekiamos, dėl ko ir susidarė išlaikymo įsiskolinimas ir šiuo pagrindu jis kreipėsi į antstolį dėl įsiskolinimo išieškojimo. Iš informacinės teismų sistemos „Liteko“ matyti, kad sprendžiant Anykščių rajono apylinkės teisme šalių ginčą dėl nepilnamečiams vaikams skirto išlaikymo padidinimo civilinėje byloje Nr. 2-885-786/2012, ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas pinigus vaikams gauna į dvi vyriausiojo sūnaus A. N. sąskaitas, kadangi atsakovo sąskaitos areštuotos. Atsakovas pripažino, kad sūnus A. turi dvi sąskaitas (Swedbank, AB ir DnB banke) ir kreipdamasis į teismą 2012 m. rugpjūčio 17 d. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir išlaikymo įsiskolinimo, jokių pretenzijų ieškovei, kuri dar iki teisminio proceso, vykusio 2012 m. atlikdavo pavedimus į A. N. sąskaitą DnB banke, įvardydama kaip lėšas vaikų išlaikymui, nereiškė, kas akivaizdžiai patvirtina, kad toks išlaikymo teikimo būdas jį tenkino ir jam buvo žinomas. Be kita, D. L. minėtos bylos nagrinėjimo metu reikalavo, kad būtų nurodyta konkreti būtent atsakovo vardu sąskaita į kurią ji galėtų pervesti lėšas nepilnamečių vaikų išlaikymui, kad ateityje nekiltų problemų, tačiau akivaizdu, kad šio klausimo šalys tarpusavio susitarimu neišsprendė iki šiol. Atsakovo argumentai dėl ginčijamame teismo sprendime netikslaus ar klaidingo nagrinėjamai bylai reikšmingų civilinėje byloje Nr. 2-885-786/2012 priimto teismo sprendimo išvadų dėl dviejų A. N. sąskaitų naudojimo išlaikymo lėšų pervedimui, vertinimo yra nepagrįsti. Juolab, kad ir pats atsakovas atskirsdamas, kad A. N. Dnb banke esanti sąskaita neturėjo būti naudojama lėšoms, skirtoms vaikų išlaikymui pervesti, šiuo klausimu nėra nuoseklus. Viena vertus jis tvirtina, kad turėtų būti įskaitytos tik tos lėšos, kurias ieškovė vaikų išlaikymui pervedė į A. N. sąskaitą Swedbank, Lt, kai apeliaciniame skunde visgi tvirtina, kad teismas užskaityti galėjo tik tas lėšas, kurios pervestos vaikų išlaikymui į abi sūnaus A. sąskaitas (skundo 1.6 punktas). Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad atsakovas neįrodė, kad tarp šalių buvo susitarimas vaikų išlaikymo lėšas pervesti išimtinai tik į A. N. sąskaitą Swedbank, AB.Apeliacinės instancijos teismas apeliaciniame skunde dėstomus teiginius, kad siekiant gauti lėšas iš sūnaus A. sąskaitos DnB, atsakovui reikėtų vykti į Angliją, laiko deklaratyviais. Akivaizdu, kad tiek Swedbank, AB, tiek DnB bankas (dabar Luminor Bank AB) yra bankinės įstaigos veikiančios Lietuvos Respublikoje, todėl jokių kliūčių išsigryninti jų sąskaitose esančias lėšas ar atlikti iš užsienio valstybės pavedimus į kitas sąskaitas, nėra. Juolab, kad apeliacinio skundo turinys patvirtina, kad atsakovas nenurodo savo sąskaitos ir neprieštarauja tam, jog ieškovė nepilnamečio vaiko išlaikymą pervedinėtų vėl gi ne į atsakovo asmeninę sąskaitą, o į pilnamečio šalių sūnaus A. sąskaitą Swedbank, AB.Kolegija sprendžia, kad apeliantas nepagrindė ir teiginių, kad į sūnaus A. sąskaitą DnB banke pervedamos lėšos buvo panaudotos ne nepilnamečių šalių vaikų išlaikymui. Teismas pritaria apylinkės teismo vertinimui, kad atsakovo pateikti (duomenys neskelbtini) pasirašytais paaiškinimais, nepaneigia, ieškovės pateiktų įrodymų dėl jos pervedamų į sūnų sąskaitas lėšų tikslingumo. Teismas tokio pobūdžio byloje nėra aktyvus, todėl apelianto argumentai, kad ne ginčo šalys, o teismas turėjo imtis priemonių ir liudytojais į teismo posėdžius iškviesti šalių pilnamečius vaikus, kad šie patvirtintų paaiškinimuose nurodytas aplinkybes, kai nei viena iš šalių tokio prašymo nesuformulavo, yra nepagrįsti.Apylinkės teismas pasisakė, kad ieškovė priteistą išlaikymą vaikams teikė pervesdama pinigų sumas ne tik kaip išlaikymui skirtus pinigus, bet ir kaip kišenpinigius, skirtus vaikų laisvalaikiui bei kitoms reikmėms. Atsakovas cituodamas kasacinio teismo išaiškinimą civilinėje byloje Nr. 3-3-144/2010, kuriuo beje, grindė savo išvadas ir apylinkės teismas, teigia, kad minėta išvada padaryta neatsižvelgus į tai, kad ieškovė apie jokius vaikams duodamus kišenpinigius neužsiminė, todėl teismas nepasisakydamas kokias konkrečiai sumas laiko kišenpinigiais ir kiek jų iš viso buvo sumokėta, šališkai vertino bylos duomenis. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu atsakovo vertinimu nesutinka.Apylinkės teismas ginčijame sprendime konstatavo, kokios sumos pagal LAT praktiką ir galiojantį teisinį reglamentavimą atitinka išlaikymo, teikiamo nepilnamečiams sampratą ir apimtį, t.y. į šią kategoriją lėšų įskaitomi ir kišenpinigiai – lėšos, smulkiems buitiniams sandoriams sudaryti, kuriomis vaikas savarankiškai disponuoja užtikrindamas savo būtinus poreikius. Į M. N. sąskaitas buvo pervedamos ir ženklios sumos ir pakankamai smulkios, šias įvardijant kaip sąskaitos papildymas. Apylinkės teismas, spręsdamas ieškovės prievolės įvykdymo klausimą, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės pervestos sumos viršija teismo priteisto išlaikymo sumas, pakankamai aiškiai išskyrė, kad ieškovė be privalomo teikti teismo sprendimu nustatyto dydžio išlaikymo, vaikams pervesdavo ir smulkių sumų, kurios nepaisant to, kad ieškovės konkrečiai nėra įvardijamos kaip kišenpinigiai, bet akivaizdu, kad jų paskirtis yra būtent tokia, o taipogi ir lėšų vaikų laisvalaikiui, stovykloms, gimtadienio proga. Pažymėtina, kad nepilnamečiams nustatyto išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien tik minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu (LAT nutartis Nr. 3K-3-2359/2004). Apelianto vertinimas dėl ieškovės papildomai skiriamų pinigų vaikų stovyklai, kelionei nesudaro pagrindo išvadai, kad tokios išlaidos netenkino vaikų poreikių ir jos nepagrįstai užskaitytos kaip vaikų išlaikymui skirtos lėšos. Vaiko kultūrinis švietimas, popamokinė veikla, užimtumo užtikrinimas mokinių atostogų metu apmokant stovykloms, kelionėms būtinas išlaidas, apmokėjimas (1050 Lt) už mokymąsi vairuoti transporto priemones, negali būti vertinamas kaip lėšos skirtos prabangos daiktams įsigyti. Juolab, kad iš atsakovo cituojamo 2014 m. spalio mėnesio sąskaitos išrašo, kai atsakovė be kita ko pervedė sūnaus vairavimo kursams būtinas lėšas, akivaizdžiai matyti, kad ieškovė 2014 m. spalio 24 d. pervedė atskirai ir lėšas sūnų (duomenys neskelbtini) išlaikymui (550 Lt) (1 t., b.l. 87). Apelianto argumentacija dėl ieškovės pilnametystės sulaukusiam sūnui M., pervestų 2015 m. gruodžio 17 d. lėšų automobilio įsigijimui (1 t., b.l. 73), nepaneigia teismo išvados, kad į išlaikymo dydį nėra įskaitytos lėšos skirtos prabangos prekėms įsigyti. Juolab, kad šiuo laikotarpiu ieškovė privalėjo teikti išlaikymą vieninteliam nepilnamečiam šalių vaikui Domui ir šią pareigą ji vykdė. Atmestini kaip nepagrįsti ir atsakovo argumentai, kad į (duomenys neskelbtini) vardais atidarytas sąskaitas pervedamomis lėšomis disponavo išimtinai tik vaikai, o jis negalėjo jų naudoti pagal tiesioginę paskirtį – vaikų išlaikymui. Pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įrašas patvirtina, kad atsakovui apie ieškovės jų nepilnamečių vaikų vardu atidarytas sąskaitas ir pervedamas lėšas buvo žinoma. Šių dviejų nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta ginčo laikotarpiu buvo nustatyta su jų tėvu - atsakovu R. N.. Tėvų valdžios turinys, kuris apibrėžtas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, įpareigoja tėvus elgtis rūpestingai ir atidžiai, bei tinkamai vykdant savo pareigas dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje, įvertinant jų civilinio veiksnumo realizuojant turtines teises specifiškumą (CK 2.8 straipsnis). Todėl atsakovas, kaip įstatyminis savo vaikų atstovas ir teismo sprendimu priteistų išlaikymo lėšų tvarkytojas, būdamas rūpestingas, atsakingas ir moralinį ryšį su vaikais palaikantis asmuo, negalėjo nežinoti tiek apie smulkių, tiek apie ženklių piniginių lėšų pervedimą į sūnų M. ir D. sąskaitas. Be to, jis turėjo pareigą užtikrinti, kad šios lėšos būtų tvarkomos ir panaudotos išimtinai vaikų interesais (3.186 straipsnis). Net ir tuo atveju, jeigu nurodytos aplinkybės galėjo nulemti ieškovės pervestų lėšų panaudojimą ne pagal tikslinę jų paskirtį, su tuo susiję neigiamos pasekmės negali tekti ieškovei, jei dėl nepakankamos nepilnamečių vaikų kontrolės ir auklėjimo atsakovas leido laisvai disponuoti vaikams jų sąskaitose esančiomis lėšomis. Kolegija įvertinusi į M. ir D. N. sąskaitų ir A. N. sąskaitos Dnb banke pervedamų lėšų paskirtį negali sutikti su atsakovo vertinimu, kad šios lėšos tai tik asmeniškai ieškovės kaip šalių vaikų motinos savo sūnums pervedamos lėšos niekaip nesusiję su teismo priteistu nepilnamečiams vaikams išlaikymo teikimu. Šiuo atveju reikšminga tai, kad civiliniame kodekse yra įtvirtintas vaiko, kaip savarankiško teisės subjekto, statusas, kas reiškia, kad tikrasis prievolinio išlaikymo teisinio santykio subjektas yra vaikas, išlaikymui gaunamas turtas ar lėšos yra vaiko nuosavybė, o tėvai turi tik tvarkymo teisę (uzufruktą). Lėšų savininkas pagal teismo sprendimą, kuriuo priteistas išlaikymas, yra vaikas ir šios lėšos negali tapti vieno iš tėvų nuosavybe. Todėl kolegija sutinka su apylinkės teismo vertinimu, kad ieškovės pervedamos lėšos tiek į šalių pilnamečio sūnaus A. N. sąskaitas DnB banke ir Swedbank, AB, tiek į ieškovės iniciatyva atidarytas tuo metu nepilnamečio (duomenys neskelbtini) sąskaitas, atsižvelgiant į jų periodiškumą, tiesioginę paskirtį, patvirtina, kad šių sumų vertinti kitaip, nei sudėtinė, teikiamo išlaikymo nepilnamečiams šalių vaikams suma, nėra pagrindo. Esant minėtų aplinkybių visumai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė nėra skolinga M. ir D. N. išlaikymo įsiskolinimą už jos nurodytą laikotarpį. Kolegija pažymi, kad įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis). Atsakovo pateikti įsiskolinimo paskaičiavimai, juos sulyginus su ieškovės pateiktais įrodymais apie atliktus bankinių mokėjimų pavedimus vaikams nepatvirtina atsakovo nurodomo įsiskolinimo. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos. Apeliantui buvo sudarytos visos sąlygos realizuoti savo procesines teises, todėl apeliacinės instancijos teismui spręsti apie tai, kad teismas jo atžvilgiu buvo šališkas jokio pagrindo nėra. Teisėjų kolegija plačiau dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų nepasisako, nes teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010). Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo netenkinamas (CPK 98 straipsnis). Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau tokias išlaidas pagrindžiančių įrodymų apeliacinės instancijos teismui nepateikė, todėl šis prašymas netenkinamas.Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus argumentus, remdamasis bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas, pagrįstas, keisti ar naikinti jį remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra jokio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.