Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamasis A. P. teismo posėdžio metu parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ apyvartos žiniaraštis parodo jo, kaip atskaitingo asmens, grynųjų pinigų judėjimą, parodo, kad pinigai buvo ne pasisavinimui, o nuolat sistemingai dedami į bendrovės ūkinę veiklą. Iš A. P., kaip atskaitingo asmens, apyvartos žiniaraščio matyti, kad jis buvo gavęs iš klientų grynųjų pinigų ir juos įnešė. Debetas – jo turėti pinigai, o kreditas – sumokėti pinigai. Pavedimais UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo 125 000 Lt, o grynaisiais – 135 000 Lt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš E. K. pavedimais ir grynaisiais gavo 260 000 Lt, to jis niekada neneigė.

Atsakydamas į klausimą, kada 75 000 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo užfiksuoti kaip gautos pajamos, parodė, kad jis tų 75 000 Lt taip ir neužfiksavo, nes jie (UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir E. K.) nesudarė pirkimo–pardavimo sutarties. Jei būtų priėję iki situacijos, kad būtų sudarę pirkimo–pardavimo sutartį, tada ji (E. K.) per tą laiką turėjo „susideklaruoti“ pinigus, tada jie būtų parodę buto su visa apdaila pirkimą–pardavimą, tada jis būtų įtraukęs į apskaitą (75 000 Lt). Taip buvo sutarę. Taip neįvyko, kadangi įvyko bankrotas.

Dėl civilinių ieškinių parodė, kad nesutinka su abiem ieškiniais, nes jis pinigų nepasisavino. Tik yra kaltas, kad tuo momentu nesugebėjo užfiksuoti (kasoje grynųjų pinigų). E. K. nenukentėjo, ji butą nuomojo, gavo pajamų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra bankrutuojanti, bankroto procedūra nėra baigta. UAB „(duomenys neskelbtini)“ liko jam skolinga apie 6 800 Lt.

Nukentėjusioji E. K. parodė, kad yra apgauta nuo preliminariosios sutarties sudarymo pradžios, nes, įnešus pradinį įnašą ir toliau įnešant pinigus, kaltinamasis gražiais žodžiais ją apgaudinėjo, sakė, kad vyksta statybos, kad namas bus įvertintas, bus visi dokumentai, o pasirodo, kad buvo įkeitęs butą kitam asmeniui. Kai pradėjo reikalauti pinigų, kaltinamasis jai pasakė „Nieko tu nepasieksi, turėsi eiti per teismus“. Sakė, kad paskelbs bankrotą. Dalis pinigų buvo pervesta pavedimais, dalis duota grynaisiais, nes kai atvažiuodavo į Palangą, jie susitikdavo ir kaltinamasis sakydavo: „Atvežk man ir grynų.“ Orderio A. P. neduodavo, pinigų davimą patvirtindavo antspaudu, o paskutiniu metu sakydavo, kad uždės anspaudą kitą kartą. Rašė sumas ant vieno lapo, ji turi originalą. Ji duodama pinigus kaltinamuoju pasitikėjo, jis atrodė rimtas žmogus. Jai nekilo minčių, kad jis neįneš pinigų į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kadangi butų statybos buvo beveik baigtos, visi butus įsirenginėjo, jis džiaugėsi, kad pardavė vienai rusei labai daug butų, kad su jo finansais viskas gerai, kad viskas eina į pabaigą. Kai įmonei buvo iškelta bankroto byla, ji susipažino su dokumentais ir pamatė, kad butas, kuris turėjo atitekti jai, buvo perleistas kitam asmeniui.

2013-07-10 buvo sudaryta preliminarioji pirkimo–pardavimo sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pagal preliminariąją sutartį buvo sutarta 288 100 litų pradinė kaina. Už perkamą butą sumokėjo 260 000 litų, dalį mokėjo pavedimais, dalį grynaisiais. Patvirtina, kad visi pinigai sumokėti tik už butą, nes ji dar liko iš dalies skolinga UAB „(duomenys neskelbtini)“. Sumokėjo 260 000 litų, o skirtumą turėjo dar primokėti. Kadangi vyko konfliktai, tų pinigų ji sąmoningai nemokėjo. Kai buvo nagrinėjama civilinė byla, tą skirtumą teismas priteisė jai sumokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Byloje yra dar viena preliminarioji sutartis, bet ji netikra. Tai preliminarioji sutartis, kad neva butas parduodamas už daug mažesnę sumą, tai yra ne už 288 100 litų, o už 196 000 litų. Ji nuosavybės teisės į butą neturi. Teismo sprendimas, kad butas pereina jos nuosavybėn, nėra įsiteisėjęs, dar nėra paskirta nagrinėjimo data. A. P. jos bute nėra buvęs po to, kai jai kieme padavė raktus. Kaltinamasis nebuvo net tada, kai butas buvo visiškai įrengtas, jis nematė, kaip butas įrengtas. Raktų perdavimo metu nebuvo iki galo atsiskaičiusi už butą. Ji vykdė preliminariąją sutartį, pagal kurią buvo įsipareigojusi sumokėti, tik pabaigoje nemokėjo galutinės sumos, kadangi tarp jų prasidėjo konfliktai, ji netgi kreipėsi į A. P. raštu, kad jeigu jis nevykdys susitarimo ir neperrašys jai buto, ji kreipsis į teismą. 2018-07-02 buvo pirma raštiška pretenzija. Žodinių pretenzijų buvo daug.

Liudytoja V. K. parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pagal paslaugų tiekimo sutartį teikė apskaitos paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dokumentus direktorius atsiųsdavo elektroniniu paštu arba pats atveždavo. Dokumentus pristatydavo su parašais. Grynuosius pinigus turėjo direktorius. UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiėmė statybomis, pirmas buvo daugiabutis, toliau buvo kotedžai. Santykiai su pirkėjais atsispindėjo apskaitoje. Kai pervesdavo į sąskaitą pinigus arba mokėdavo grynaisiais pinigais, apskaitoje atvaizduodavo kaip avansą iki to laiko, kol negaudavo notarinės pirkimo–pardavimo sutarties ir turto perdavimo–priėmimo akto. Tada išrašydavo sąskaitą ir įskaitydavo sumokėtą avansą su pardavimo sąskaita. Už parduotus butus buvo atsiskaityta ir grynaisiais pinigais, ir pavedimu. Preliminariųjų sutarčių ji neturėdavo, jas turėdavo direktorius, jai pateikdavo tik notarinę pirkimo–pardavimo sutartį ir turto perdavimo aktą. 2013 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasininku buvo direktorius A. P.. Jis turėjo teisę priimti grynuosius pinigus iš klientų, tai būdavo įforminama kasos pajamų orderiu arba kasos išlaidų orderiu. Jis jai paskambindavo arba parašydavo ir pasakydavo, kad reikia išrašyti tam tikros sumos orderį tokią dieną. Pajamų orderius ji atspausdindavo iš programos ir išsiųsdavo direktoriui elektroniniu paštu arba paduodavo vietoje. Su tiekėjais būdavo atsiskaitoma grynaisiais pinigais arba įnešama į sąskaitą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą tvarkė iki bankroto. Nepamena, kelių butų buvo tas namas (duomenys neskelbtini). Tame name liko du neparduoti butai. Negali pasakyti, ar parduodami butai buvo iki galo įrengti. Šiuos butus statė pagrindinė rangovė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ji saugojo visus apskaitos dokumentus.

Liudytojas P. K. parodė, kad moterį (E. K.) pažįsta, dirbo jos bute (duomenys neskelbtini). Jis darė baldus, tai galėjo būti 2013–2014 m. Jau kai darė baldus, apdaila buvo padaryta, nes jo pažįstamas R. K. darė buto apdailą. Be apdailos butą matė. Gali pasakyti, kad buvo tik sudėti langai, daugiau viską reikėjo dažyti, glaistyti, grindis sudėti. Tai buvo plikas butas. Reikėjo viso remonto. Negali atsakyti, ar buvo vanduo, elektra, jam nebuvo aktualu. Jis pagamino ir surinko virtuvės, vonios baldus tada, kai jau buvo padarytas remontas. Šiame bute viskas bendrai užtruko apie 2 metus, nes viskas ėjo atskirais etapais – virtuvės baldai, paskui koridorius, paskui vonios baldai. R. K. parekomendavo nukentėjusiajai, kai paprašė žmogaus remontui atlikti. R. K. parekomendavo iš karto, o kai jis padarė remontą, tada atėjo montuoti baldų. Atsiskaitymas su E. K. vyko grynaisiais pinigais. Tai buvo ne vieni baldai, atsiskaitymai vyko periodiškai išsimokėtinai. Mokėjo ir pavedimu keletą kartų, bet ne visus pinigus. Valiuta buvo litai. Dėl šio buto baldų su kitu įmonės atstovu bendrauti tikrai neteko, kaltinamasis jam nepažįstamas, įmonės pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“ nieko nesako. Butas turbūt priklausė užsakovei, neprašė parodyti dokumentų.

Liudytojas R. K. parodė, kad moterį (E. K.) prisimena, jos užsakymu atliko statybos darbus, tai susiję su gipso kartono lubų montavimu, glaistymu, dažymu, plytelių klijavimu, durų montavimu, viskuo, kas yra apdaila. Medžiagas pirko „50x50“, šeimininkė atvežė plyteles, o glaistą, gipsą jis pirko vietoje. Butas buvo kokių 60–70 kvadratų. Negali atsakyti, ar butas buvo su daline apdaila. Buvo ištinkuota ir išbetonuotos grindys. Po to, kai draugas jį rekomendavo, kažkas buvo, kad negalėjo pradėti dirbti, nes jis į namą dar negalėjo įeiti. Kai pradėjo dirbti, bute buvo išbetonuotos grindys, sienos buvo ištinkuotos, gal buvo padaryta pertvara nuo miegamojo iki valgomojo kambario. Vyko lubų pakabinimas ir glaistymo darbai, ką galima buvo daryti ant ištinkuotų sienų. Elektra šiek tiek buvo koreguojama, kas netenkino. Buvo padarytas santechnikos pirminis išvedžiojimas, bet reikėjo pakoreguoti į šoną vamzdžius. Vonios, dušo kabinos nebuvo, buvo plikos sienos. Statė klozetą. Santechnika buvo keičiama minimaliai. Durys atvažiavo gal už 3–4 mėnesių. Be jo apdailos darbų niekas nedarė, darė tik jis. Dėl šių darbų atlikimo neteko bendrauti su kitu asmeniu, išskyrus E. K.. Nežinojo, kas yra tikrasis šio buto savininkas. Jis nežinojo, ar ji nusipirkusi, ar nuomojasi, jam nebuvo aktualu. Atsiskaitydavo vietoje grynaisiais pinigais, suma buvo 8 000–10 000 litų, tiksliai neprisimena. Čia tik už darbą, be priemonių, tai buvo etapais, kažkiek padirbo, paskui atvežė duris, vėl atsiskaitė. Atliko viso buto apdailą, ir vonios. Vonios santechnika buvo kažkiek padaryta, bet minimaliai buvo pakoreguoti vamzdžiai, pastatė dušo kabiną, kriauklę, klijavo plyteles. Virtuvę darė kolega (P. K.). Virtuvė sujungta, yra bendra virtuvės ir valgomojo patalpa.

Iš 2019-10-03 pareiškimo dėl baudžiamosios bylos iškėlimo matyti, kad pareiškėjos E. K. atstovas advokatas Alius Galminas prašė iškelti baudžiamąją bylą A. P. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį. Nurodė, kad 2013-07-10 E. K. sudarė preliminariąją sutartį dėl buto notarinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo su UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus A. P., pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo parduoti pirkėjai butą, esantį (duomenys neskelbtini), iki 2014 m. gegužės mėn. E. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo iš viso 260 000 Lt (75 301,20 Eur), iš jų laikotarpiu nuo 2013-07-01 iki 2014-04-05 direktoriui A. P. sumokėjo 135 000 Lt (39 098,70 Eur) grynaisiais pinigais, tačiau notarinė buto pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta nebuvo, o A. P. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu iš E. K. gautų ir jam patikėtų pinigų nei į bendrovės kasą, nei į sąskaitą neįnešė, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje neparodė ir galimai juos pasisavino. Taip A. P. sukčiavimo būdu pasisavino pareiškėjos 260 000 Lt (t. 1, b. l. 8–9).

Iš 2019-11-07 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos (toliau – VPK KP ENTV) 2-ojo skyriaus nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad pagal 2019-10-03 pareiškimą, esant išimtinai civilinio pobūdžio ginčui, buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą (t. 1, b. l. 51–57).

Iš 2019-11-19 Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus nutarimo matyti, kad panaikinus 2019-11-07 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl didelės vertės svetimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto – 75 000 Lt (21 721,60 Eur) pasisavinimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir apgaulingo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos tvarkymo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (t. 1, b. l. 73–77).

Iš 2013-07-10 preliminariosios sutarties dėl buto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo (kopija) matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus A. P., toliau vadinama Pardavėju, ir E. K., toliau vadinama Pirkėju, sudarė šią sutartį, pagal kurią Pardavėjas siūlo Pirkėjui pirkti butą, apie 67 kv. m, pastato antrame aukšte, adresu (duomenys neskelbtini), kurio 1 kv. m kaina su daline apdaila – 4600 (keturi tūkstančiai šeši šimtai) litų (pastaba – 1 kv. m kaina nubraukta, yra prierašas „Taisyta“ ir parašas), su žemės sklypu po butu. Nurodyta preliminari kaina 308 200 (trys šimtai aštuoni tūkstančiai du šimtai) litų, su automobilio statymo vieta antžeminėje dalyje už 5000 (penkis tūkstančius) litų. Pardavėjas gyvenamąjį namą įsipareigojo parduoti iki 2014 metų gegužės mėnesio, kai bus butams suteikti atskiri turtiniai vienetai ir nustatytas atitinkamas baigtumas. Pirkėjas sutarties pasirašymo dieną įsipareigojo avansu Pardavėjui sumokėti 5000 (penkis tūkstančius) litų. Kitą avanso įmoką Pirkėjas įsipareigojo sumokėti Pardavėjui iki 2013-07-17 pagal abipusį susitarimą. Pardavėjas taip pat įsipareigojo sudaryti notarinę pirkimo–pardavimo sutartį iki 2014 m. gegužės 1 d. Sutartį pasirašė Pardavėja UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus A. P. (yra parašas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudas). Pirkėjos E. K. parašo nėra. Sutartyje yra rankraštinis prierašas, kad 1 punktas yra taisomas: buto 1 kv. m kaina yra 4300 Lt. Po šiuo prierašu pasirašė direktorius A. P. (yra parašas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudas). Po to yra rankraštinis prierašas: „Sutinku E. K., 2013 liepos 10 d.“ ir parašas (t. 1, b. l. 13–14).

Iš priedo prie preliminariosios sutarties matyti, kad iš viso A. P. buvo sumokėta 135 000 Lt grynaisiais pinigais. Tai patvirtina šeši rankraštiniai įrašai, kiekvienas iš jų pasirašytas A. P., prie pirmųjų trijų įrašų yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudai: 2013-07-10 A. P. gavo 5000 Lt avansą, 2013-07-31 – 50 000 litų avansą, 2013-07-31 – 20 000 Lt avansą, 2013-08-10 – 15 000 Lt avansą, 2013-09-03 – 5000 Lt avansą, 2014-04-05 – 40 000 Lt avansą (t. 1, b. l. 15).

Iš 2018-07-11 Susitarimo dėl 2013-07-10 preliminariosios sutarties dėl buto notarinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo įsipareigojimo termino pratęsimo (kopija) matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus A. P., toliau vadinama Pardavėju, ir E. K., toliau vadinama Pirkėju, atsižvelgdami į tai, kad Šalys 2013-07-10 sudarė preliminariąją sutartį dėl buto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, kuria susitarė dėl buto („apie 67 kv. m <...> pastato antrame aukšte, adresu: (duomenys neskelbtini), kurio 1 kv. m. kaina su daline apdaila 2925 (du tūkstančiai devyni šimtai dvidešimt penki) litai su žemės sklypo <......> dalimi po butu. Buto kaina 196 000 sumoje su PVM (vienas šimtas devyniasdešimt šeši tūkstančiai Lt0 litų (trys šimtai aštuoni tūkstančiai du šimtai) litų. Parkavimo vieta antžeminėje dalyje - 5000 (penki tūkstančiai) litų. Poilsio patalpas įsipareigojo parduoti iki 2014 metų gegužės mėnesio, kai bus butams suteikti atskiri turtiniai vienetai ir nustatytas atitinkamas baigtumas“ pardavimo ir kurioje buvo numatyta, kad Pardavėjas įsipareigojo „Sudaryti notarinę pirkimo - pardavimo sutartį iki 2014 metų gegužės 1 d.“), susitarė pratęsti Pardavėjo įsipareigojimo įvykdymo terminą iki 2019 m. gruodžio 25 d. Šį susitarimą pasirašė pardavėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. P. (yra ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudas) ir pirkėja E. K. (t. 1, b. l. 16).

Iš 2019-08-15 pasižadėjimo-pakvitavimo (kopija) matyti, kad A. P. pasižadėjo, jei BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių susirinkimas nutars, kad už butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris pagal 2013-07-10 pasirašytą preliminariąją sutartį dėl buto notarinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo priklauso E. K., reikia sumokėti papildomą pinigų sumą teisinei nuosavybei į butą įgyti, tai šią papildomą sumą – 21 432 Eur (dvidešimt vieną tūkstantį trisdešimt du eurus) sumokės jis – A. P. (t. 1, b. l. 17, 117).

Iš mokėjimo pavedimų (kopijos, 5 vnt.) matyti, kad E. K. už butą (duomenys neskelbtini), pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013-08-08 – 25 000 Lt, 2013-08-27 – 15 000 Lt, 2014-03-24 – 49 000 Lt, 2014-04-17 – 21 000 Lt, 2014-06-13 – 15 000 Lt, iš viso 125 000 Lt (t. 1, b. l. 18–22).

Iš 2019-10-11 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad E. K. pateikė Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą Nr. 25/48173, iš kurio matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nuo 2014-03-12 priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 108–111).

Iš 2017-07-06 pretenzijos (kopija) matyti, kad E. K. pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui A. P. reikalavimą vykdyti 2013-07-10 preliminariąją sutartį ir skubiai sudaryti su ja pagrindinę notarinę pirkimo–pardavimo sutartį (t. 1, b. l. 116).

Iš 2017-08-30 sutikimo dėl turto nuomos matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutinka ir neprieštarauja, kad būsima pirkėja E. K. nuomotų butą, adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise šiuo metu dar priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 118).

Iš 2019-06-21 Klaipėdos apygardos teismo nutarties matyti, kad ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos reikalavimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla ir bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratore paskirta UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 3, b. l. 124–126).

Iš 2019-11-07 BUAB „(duomenys neskelbtini)“ administratorės elektroniniu paštu pateiktų 2019-10-31 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausiusio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butas Nr. 1 buvo parduotas 2014-04-09, butas Nr. 2 buvo parduotas 2014-05-22, butas Nr. 4 buvo parduotas 2014-03-26, butas Nr. 6 buvo parduotas 2014-08-08, butas Nr. 7 buvo parduotas 2014-03-21, butas Nr. 8 buvo parduotas 2014-04-28, butas Nr. 10 buvo parduotas 2014-05-16, butas Nr. 11 buvo parduotas 2014-08-08, butas Nr. 13 buvo parduotas 2014-02-28, butas Nr. 14 buvo parduotas 2014-06-25, butas Nr. 16 buvo parduotas 2014-08-08, butas Nr. 17 buvo parduotas 2014-08-08, butas Nr. 18 buvo parduotas 2014-08-08 (t. 3, b. l. 136–177).

Iš 2020-10-13 Klaipėdos apygardos teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-642-1092/2020 matyti, kad E. K. ieškinys dėl nuosavybės teisės į butą pripažinimo buvo patenkintas iš esmės ir buvo pripažinta, kad E. K.2014 m. gegužės 1 d. įgijo nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 84/1963 dalis žemės sklypo (su automobilio statymo vieta), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad ieškovė už ginčo turtą iki jo registravimo Nekilnojamojo turto registre atsakovei sumokėjo 135 000 Lt. Iki numatytos notarinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo datos (2014 m. gegužės 1 d.) iš viso sumokėjo 245 000 Lt, o po to sumokėjo dar 15 000 Lt. Priteista likviduojamai dėl bankroto UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš ieškovės E. K. 13 310,07 Eur ((69,99 kv. m. x 4300 Lt/kv. m + 5000 (automobilio statymo vieta) – 260 000) / 3,4528) galutinai atsiskaityti už įsigytą turtą (t. 4, b. l. 27–52).

Iš 2019-10-10 Juridinio asmens duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), buvo įregistruota 2012-07-16, jos direktoriumi nuo 2012-08-07 iki 2019-08-13 buvo A. P. (t. 5, b. l. 106–109).

Iš 2020-11-23 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų tarnybos (toliau – Klaipėdos apskrities VPK KTT) specialisto išvados Nr. IBPS-V-2794764-20 matyti, kad tyrimui buvo pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos ir kiti dokumentai (1891 lapas), ikiteisminio tyrimo Nr. 04-2-00183-19 bylos dokumentai (933 lapai). Nustatyta:

1. UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2013- 07-10 iki 2016-12-31 apskaitos dokumentais pagrindė iš viso 185 000 Lt (53 579,70 Eur) piniginių lėšų gavimą iš fizinio asmens E. K., iš jų:

- 125 000 Lt (36 202,50 Eur) gavimą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, laikotarpiu nuo 2013-08-07 iki 2014-12-31 pagrindė AB „Swedbank“ išrašais, tai yra 2013-08-08 gavo 25 000 Lt, 2013-08-27 – 15 000 Lt, 2014-03-24 – 49 000 Lt, 2014-04-17 – 21 000 Lt, 2014-06-13 – 15 000 Lt;

- 60 000 Lt (17 377,20 Eur) grynųjų piniginių lėšų gavimą į kasą pagrindė 2013-11-29 kasos pajamų orderiu Nr. (duomenys neskelbtini).

UAB „(duomenys neskelbtini).“ apskaitą tvarkanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 185 000 Lt (53 579,70 Eur) piniginių lėšų gavimo iš fizinio asmens E. K. ūkines operacijas pagal 5 mokėjimo nurodymus (iš viso 125 000 Lt (36 202,50 Eur)) ir 1 kasos pajamų orderį (60 000 Lt (17 377,20 Eur)) užregistravo apskaitos registruose „Apyvartos žiniaraštis“, „Sąskaita Nr. 444 Gauti išankstiniai apmokėjimai“, „Sąskaita Nr. 2712 A/S Swedbank LT“, „Suvestinė“.

Apskaitos registre „Debitorių ir kreditorių skolos pagal dokumentus“ užregistravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimą fiziniam asmeniui E. K. – 53 579,70 Eur (185 000 Lt) 2015 m. gruodžio 31 dieną ir 2016 m. gruodžio 31 dieną (likutis nepasikeitė).

Laikotarpiu nuo 2013-07-31 iki 2014-04-05 UAB „(duomenys neskelbtini)“ 4 atvejais buhalterinės apskaitos dokumentais nepagrindė ir apskaitos registruose neužregistravo iš viso 21 721,50 Eur (75 000 Lt) grynųjų piniginių lėšų gavimo iš E. K., iš jų:

- 2013 metais – 10 136,70 Eur (tai yra 35 000 Lt gavimo, iš jų 2013-07-31 – 15 000 Lt, 2013-08-10 – 15 000 Lt, 2013-09-03 – 5000 Lt);

- 2014 metais – 11 584,80 Eur (40 000 Lt gavimo 2014-04-05).

2. UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2013-07-31 iki 2014-04-05 buhalterinė apskaita buvo tvarkoma iš dalies nesilaikant Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų.

Jeigu fizinis asmuo E. K. uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2013-07-10 iki 2014-04-05 sumokėjo iš viso 135 000 Lt (39 098,70 Eur) avansinių įmokų grynosiomis piniginėmis lėšomis butui, adresu (duomenys neskelbtini), įsigyti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai iš jų UAB „(duomenys neskelbtini)“ 4 atvejais laikotarpiu nuo 2013-07-31 iki 2014-04-05 apskaitos dokumentais nepagrindė ir apskaitos registruose neužregistravo iš viso 75 000 Lt (15 000 + 15 000 + 5000 + 40 000 Lt) (21 721,50 Eur) grynųjų piniginių lėšų gavimo iš fizinio asmens E. K., todėl nesilaikė:

- Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. lX-574 6 straipsnio 2 dalies, kur nurodyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumą, įsipareigojimą dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 12 straipsnio 1 dalies, kur nurodyta, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“; 12 straipsnio 4 dalies, kur nurodyta, kad „apskaitos registruose ūkinių operaciją ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“; 16 straipsnio 1 dalies, kur nurodyta, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, reikalavimus;

- Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3, 10 punktų, kur nurodyta, kad „3. Pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamą orderį. Priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamą orderio antras egzempliorius arba jo kvitas. <...> 10. Atskaitingas asmuo, gavęs iš fizinių asmenų arba ūkio subjektų pinigus už jiems parduotą turtą, suteiktas paslaugas, avansą arba kitas pinigą įplaukas, išduoda Kasos aparatą diegimo ir naudojimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1283 <...> nurodytą apskaitos dokumentą (kasos aparato kvitą, pinigų priėmimo kvitą arba kita). Atskaitingas asmuo gautus pinigus su jų gavimą įrodančiais dokumentais atiduoda į kasą. Pinigų priėmimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu“, reikalavimus.

Pagal tyrimui atlikti pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus ir ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 04-2-00183-19 esančius dokumentus dėl Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies nuostatų nesilaikymo laikotarpiu nuo 2013-07-31 iki 2014-04-05 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (t. 5, b. l. 177–185, 6 t., b. l. 1–93).

Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu.

III.1. Dėl kaltinimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį

Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Objektyviai turto pasisavinimas – tai neteisėtas, neatlygintinas kaltininkui svetimo, jam patikėto ar buvusio jo žinioje turto, turtinės teisės pavertimas savo turtu ar savo turtine teise, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Šiuo atveju kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. pradeda elgtis su juo kaip su nuosavu.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.81, 2.82 straipsniai reglamentuoja, kad akcinės bendrovės vienasmenis valdymo organas yra sudėtinė ir neatskiriama įmonės, kaip juridinio asmens, dalis. CK 2.87 straipsnyje įtvirtinta juridinio asmens valdymo organo nario pareiga sąžiningai ir protingai veikti juridinio asmens atžvilgiu ir nepainioti juridinio asmens turto su savo asmeniniu turtu, t. y. nenaudoti juridinio asmens turto savo asmeninei ar trečiųjų asmenų naudai. Jei šis asmuo turėdamas teisiškai apibrėžtus įgaliojimus jam patikėto bendrovės turto atžvilgiu tyčia pažeidžia jam suteiktus įgaliojimus, turtą naudoja ne bendrovės interesais, toks turtas iš teisėto bendrovės vadovo valdymo pereina į jo neteisėtą valdymą, t. y. turtas pasisavinamas.

Nustatyta, jog A. P. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi buvo nuo 2012-08-07 iki 2019-08-13 ir kaltinime nurodytu laikotarpiu nuo 2013-07-10 iki 2014-04-05 faktiškai vadovavo bendrovės veiklai, atliko kasininko pareigas ir užimamų pareigų pagrindu turėjo teisinį pagrindą tvarkyti įmonės turtą ir sudaryti sandorius.

Nors kaltinamasis A. P. dėl 75 000 Lt sumos pasisavinimo nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme kaltu neprisipažino, teigdamas, kad pinigus panaudojo bendrovės interesais, t. y. mokėjo už E. K. bute atliktus dalinės apdailos darbus, komunalines paslaugas, taip pat dirbo jo samdyti statybininkai, kurių paslaugų atsisakė dėl nekokybiškai atliekamo darbo, jo parodymai vertinami kaip gynybinio pobūdžio versija, o kaltė grindžiama byloje nustatytų objektyvių įrodymų visuma. Kaltinamojo A. P. teismui pateikti dokumentai: 2013-04-17 UAB „(duomenys neskelbtini)“ apdailos medžiagų ir prietaisų kainos, 2014-05-01 atliktų darbų aktas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buto apdailos lentelė (sąmata) (t. 8, b. l. 9–11) neparodo konkretaus pinigų panaudojimo fakto, pagal dokumentus galima spręsti tik tai, kad, vykdant daugiabučio namo statybos adresu (duomenys neskelbtini), darbus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojosi rangovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugomis. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskaitingų asmenų sąskaitos 2435 apyvartos žiniaraštis (t. 8, b. l. 13–28) taip pat nepatvirtina kaltinamojo A. P. teigimo, kad 75 000 Lt sumą panaudojo bendrovės reikmėms, kadangi neginčijamai nustatyta, kad pinigai nebuvo įnešti į kasą ir nebuvo atspindėti įmonės buhalterinėje apskaitoje. Kitų duomenų, kuriais būtų galima pagrįsti kaltinamojo tvirtinimą, jog pinigus panaudojo bendrovės reikmėms, byloje nėra.

Kaltinamojo A. P. kaltė dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto – 75 000 Lt (21 721,50 Eur) sumos pasisavinimo įrodyta nukentėjusiosios E. K., liudytojų R. K., P. K., V. K. parodymais, Klaipėdos apskrities VPK KTT specialisto išvada Nr. IBPS-V-2794764-20, Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 13 d. sprendime nustatytais prejudiciniais faktais.

Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad E. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ už butą, adresu (duomenys neskelbtini), mokėjimo pavedimais pervedė 125 000 Lt sumą, grynaisiais A. P., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui, perdavė 135 000 Lt sumą, iš viso sumokėjo 260 000 Lt sumą. Teismas mano, jog įrodyta, kad kaltinamasis A. P. suprato, kad laikotarpiu nuo 2013-07-10 iki 2014-04-05 E. K. perduota jam grynaisiais pinigais 75 000 Lt suma yra dalis atsiskaitymo už UAB „(duomenys neskelbtini)“ statomą butą pagal 2013 m. liepos 10 d. preliminariąją sutartį dėl buto notarinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, sudarytą tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir E. K.. Kaltinamasis A. P., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, užimamų pareigų pagrindu turėdamas teisiškai apibrėžtus įgaliojimus, būdamas materialiai atsakingas už jam patikėtas ir jo žinioje buvusias UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas ir privalėdamas pinigus įtraukti į bendrovės apskaitą, įnešti į kasą arba įmonės sąskaitą banke, gautos UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu iš E. K. 75 000 Lt sumos į bendrovės kasą ar sąskaitą neįnešė, UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje nepanaudojo ir tokiu būdu pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą –75 000 Lt (21 721,50 Eur). Kaltinamasis A. P. veikė tiesiogine tyčia, jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 183 straipsnio 2 dalį.

III. 2. Dėl kaltinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį

Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį numatyta baudžiamoji atsakomybė už apgaulingą apskaitos tvarkymą. Ši nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia. Apgaulingos apskaitos tvarkymo atveju kaltininkas suvokia, kad buhalterinę apskaitą tvarko, pažeisdamas teisės aktus, reglamentuojančius apskaitos tvarkymą, numato, kad dėl to nebus galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių nori.

A. P. perduotas teismui kaltinant tuo, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas 302821372, įregistruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktorius, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau – ir BAĮ) 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, pagal 14 straipsnio 2 dalį būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą tvarkančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitininkei V. K., pažeisdamas BAĮ 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios numato, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, laikotarpiu nuo 2013-07-31 iki 2014-04-05, siekdamas nuslėpti realiai iš ūkinės finansinės UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ veiklos gautas pajamas, Klaipėdos r. tyčia apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, nepagrįsdamas apskaitos dokumentais faktiškai įvykusių ūkinių operacijų, t. y. 4 atvejais buhalterinės apskaitos dokumentais nepagrindė ir viso 75 000 Lt (21 721,50 Eur) grynaisiais pinigais gavimo iš pirkėjos E. K. už UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimą, iš jų: 2013 metais – 35 000 Lt, t. y. 10 136,70 Eur (2013-07-31 – 15 000 Lt, 2013-08-10 – 15 000 Lt, 2013-09-03 – 5000 Lt); 2014-04-05 – 40 000 Lt, t. y. 11 584,80 Eur, ir nepateikė šių duomenų UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą tvarkančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitininkei V. K., dėl to ji, būdama suklaidinta ir neturėdama apskaitos dokumentų, patvirtinančių ūkinių operacijų tapatumą, neįtraukė šių ūkinių operacijų į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą.

Dėl padarytų 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies ir 12 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2013-07-31 iki 2014-04-05.

Kaltinamasis A. P. dėl 75 000 Lt gautos sumos iš E. K. neįnešimo į bendrovės kasą kaltu prisipažino, parodė, kad gavo iš E. K. grynaisiais pinigais 135 000 Lt sumą, iš jų 75 000 Lt sumos kasoje nefiksavo E. K. prašymu, kadangi ji tuo metu neturėjo deklaruotų pinigų ir negalėjo sudaryti buto pirkimo sandorio.

Kaltinimas A. P. buvo grindžiamas 2020-11-23 Klaipėdos apskrities VPK KTT specialisto išvada Nr. IBPS-V-2794764-20. Iš šios išvados matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tyrimo laikotarpis buvo nuo 2013-07-10 iki 2016-12-31. Buvo nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo E. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2013-07-10 iki 2014-04-05 sumokėjo iš viso 135 000 Lt (39 098,70 Eur) avansinių įmokų grynosiomis piniginėmis lėšomis butui, adresu (duomenys neskelbtini), įsigyti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ 4 atvejais laikotarpiu nuo 2013-07-31 iki 2014-04-05 apskaitos dokumentais nepagrindė ir apskaitos registruose neužregistravo iš viso 75 000 Lt (15 000 + 15 000 + 5000 + 40 000 Lt) (21 721,50 Eur) grynųjų piniginių lėšų gavimo iš fizinio asmens, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma iš dalies nesilaikant 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX–574, reikalavimų, o būtent 6 straipsnio 2 dalies – ,,Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies – ,,Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, 12 straipsnio 4 dalies – ,,Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“, 16 straipsnio 1 dalies – ,,Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“. Taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3 punkto reikalavimų, kad ,,pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį. Priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio antras egzempliorius arba jo kvitas“, ir 10 punkto, kad „atskaitingas asmuo, gavęs iš fizinių asmenų arba ūkio subjektų pinigus už jiems parduotą turtą, suteiktas paslaugas, avansą arba kitas pinigų įplaukas, išduoda Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1283 nurodytą apskaitos dokumentą. Atskaitingas asmuo gautus pinigus su jų gavimą įrodančiais dokumentais atiduoda į kasą. Pinigų priėmimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu“.

Duota išvada, kad pagal tyrimui atlikti pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus ir ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 04-2-00183-19 esančius dokumentus dėl 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies nuostatų nesilaikymo laikotarpiu nuo 2013-07-31 iki 2014-04-05 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Taip pat, nustatyta, kad pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ organizuojamą ir tvarkomą buhalterinę apskaitą laikotarpiais nuo 2013-07-10 iki 2013-07-30 ir nuo 2014-04-06 iki 2016-12-31 nenustatyta pažeidimų, dėl ko nebūtų galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-414-693/2016, 2K-245-303/2017, 2K-139-628/2019). Tačiau padarinių konstatavimas yra teisės klausimas, todėl ar kilo BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai, sprendžia teismas, kuris specialisto išvadą ar kitus specialiosiomis žiniomis pagrįstų tyrimų metu gautus duomenis vertina teisės požiūriu visų bylos duomenų kontekste (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-356-696/2017). Taigi galutinę išvadą apie nusikalstamų padarinių buvimą ar nebuvimą daro tik teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, tarp jų ir padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų pobūdį, mastą, priežastis, dėl kurių jie padaryti, ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-601/2012, 2K-322-1073/2019). Pažymėtina, kad tam, jog teismas padarytų išvadą dėl negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, turi būti nustatyta, kad padaryta daug Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų, t. y. į apskaitą neįtraukta ar apgaulingai įtraukta ne viena, o keliolika ar net keliasdešimt buhalterinių operacijų. Jei į buhalterinę apskaitą neįtraukta viena (kelios) buhalterinė operacija ir tiksliai žinoma jos (jų) piniginė išraiška, vargu ar pateisinama būtų išvada dėl negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros ( kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-498/2011, 2K-355-696/2017, 2K-189-689/2020, 2K-155-976/2021). Be to, svarbu konstatuoti priežastinį ryšį tarp buhalterinės apskaitos pažeidimų ir kilusių padarinių. Smulkūs, nereikšmingi buhalterinės apskaitos pažeidimai gali neturėti įtakos BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatytų padarinių kilimui. Todėl teismas turi patikrinti specialisto išvadą dėl kilusių padarinių (negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros) pagal baudžiamojoje teisėje nustatytus reikalavimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-356-696/2017, 2K-224-976/2019).???

Nustatyta, kad į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą nebuvo įtrauktos keturios ūkinės operacijos, t. y. pajamų gavimas, yra tiksliai žinoma piniginė išraiška – 75 000 Lt, ir nenustatyta jokių kitų buhalterinės apskaitos pažeidimų, dėl ko nebūtų galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros kaltinime nurodytu laikotarpiu nuo 2013-07-10 iki 2014-04-05.

Kaltinamasis A. P. padarė specialisto išvadoje nurodytus buhalterinės apskaitos bendrovėje organizavimo ir privalomų laikytis kasos taisyklių reikalavimų pažeidimus, tačiau vertinant tai, jog laikotarpiu nuo 2013-07-31 iki 2014-04-05 į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir kasos registrą neįtraukta konkreti suma, kitų buhalterinės apskaitos pažeidimų nei minimu laikotarpiu patikrinus bendrovės apskaitą laikotarpiu nuo 2013-07-10 iki 2013-07-30 ir laikotarpiu nuo 2014-04-06 iki 2016-12-31 nenustatyta, nėra pagrindo išvadai, kad dėl konkrečių kasos apskaitos taisyklių pažeidimo kyla BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai, kad negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

A. P. dėl kaltinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį išteisintinas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Kaltinamasis A. P. neteistas, iš byloje pateikto Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad paskirtos baudos sumokėtos (t. 7, b. l. 78–83), jis dirba, vedęs, duomenų apie psichikos, priklausomybės ligas nėra.

Civilinė ieškovė BUAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „(duomenys neskelbtini)“, pateikė civilinį ieškinį dėl 21 721,50 Eur turtinės žalos atlyginimo (t. 7, b. l. 128–131). Nurodo, kad pagal sutartį BUAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo E. K. parduoti 67 kv. m butą su daline apdaila bei žemės sklypo dalimi po butu, esančius (duomenys neskelbtini), kaina už 1 kv. m – 4300 Lt (1245,36 Eur), bendra kaina 288 100 Lt (83 439,52 Eur), ir automobilio statymo vietą antžeminėje dalyje už 5000 Lt (1448,10 Eur) iki 2014 m. gegužės mėnesio, kai butams bus suteikti atskiri turtiniai vienetai ir nustatytas atitinkamas baigtumas. E. K. dalimis grynaisiais pinigais sumokėjo A. P. iš viso 135 000 Lt (39 098,70 Eur) sumą. Dalis pinigų, tai yra 21 721,50 Eur suma, nebuvo įtraukti į BUAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriją, ją pasisavino įmonės vardu veikęs A. P. ir tuo padarė įmonei žalą.

Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visetu kaltinamojo A. P. kaltė dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto –21 721,50 Eur piniginių lėšų pasisavinimo įrodyta, jis pripažintinas kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, padarymo, todėl BUAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys dėl turtinės žalos tenkintinas visiškai, priteisiant iš kaltinamojo A. P. 21 721,50 Eur sumą.

Dėl neturtinės žalos ieškinyje nurodyta, kad dėl kaltinamojo A. P. padarytų nusikalstamų veikų nukentėjusiajai E. K. buvo sukeltas didžiulis stresas, nežinomybė, nepatogumai, ji patyrė pažeminimą, dvasinius išgyvenimus ir dvasinį sukrėtimą. Nukentėjusioji visą laiką buvo apgaudinėjama dėl parduodamo buto, kadangi kaltinamasis net neketino jai parduoti buto, o tikslas buvo gauti bei išvilioti kuo daugiau pinigų ir juos pasisavinti.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio antrojoje dalyje nurodyti kriterijai, kuriais remiantis nustatomas priteistinos neturtinės žalos dydis. Taigi teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių dokumentų: 2019-10-03 pareiškimo dėl baudžiamosios bylos iškėlimo matyti, kad pareiškėjos E. K. atstovas advokatas Alius Galminas prašė iškelti baudžiamąją bylą A. P. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį. Iš 2019-11-07 Klaipėdos apskrities VPK KP ENTV 2-ojo skyriaus nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad pagal 2019-10-03 pareiškimą, esant išimtinai civilinio pobūdžio ginčui, buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Iš 2019-11-19 Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus nutarimo matyti, kad panaikinus 2019-11-07 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl didelės vertės svetimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto – 75 000 Lt (21 721,60 Eur) pasisavinimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir apgaulingo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos tvarkymo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

Spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusioji E. K., žinodama preliminariosios sutarties sąlygas, kad buto pirkimo–pardavimo sutartis turi būti sudaryta iki 2014-05-01, tik 2017-07-06 pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui A. P. reikalavimą vykdyti 2013-07-10 preliminariąją sutartį ir skubiai sudaryti su ja pagrindinę notarinę pirkimo–pardavimo sutartį. Taip pat iš 2017-08-30 Sutikimo dėl turto nuomos matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutinka ir neprieštarauja, kad būsima pirkėja E. K. nuomotų butą, adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise šiuo metu dar priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. gautų pajamų iš buto nuomos. Be to, liudytojų P. K., R. K. parodymais nustatyta, kad E. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiu butu disponavo nuo 2014 m. vasaros.