Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2025-02-11 · Civilinė byla Nr. e2FB-1484-637/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-02-11
Bylos Nr.
e2FB-1484-637/2025
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-07476-2024-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Audra Hadrovska
Pareiškėjas
F. B.
Advokatai
Gintaras Degimas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2FB-1484-637/2025Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07476-2024-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1; 3.4.2.1.1; 3.4.2.2.2; 3.4.2.7.1 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. vasario 11 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Audra Hadrovska,sekretoriaujant Neringai Čilinskaitei,dalyvaujant pareiškėjui F. B., pareiškėjo atstovui advokato padėjėjui Gintarui Degimui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo F. B. pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys antstolis Aleksandras Selezniovas, antstolis Giedrius Jonauskas, antstolė Brigita Tamkevičienė, antstolė Lina Pužienė, antstolis Jonas Petrikas, uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Julianus Inkaso”, akcinė bendrovė (toliau – AB) „Ignitis“, AB „Energijos skirstymo operatorius“, UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, UAB „Mano būstas Baltija“, AB „Klaipėdos vanduo“ ,A. Ž..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, prašydamas: 1) iškelti bankroto bylą fiziniam asmeniui - F. B.; 2) paskirti F. B. bankroto administratorę E. G.; 3) nustatyti 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki F. B. bankroto bylos iškėlimo; 4) patvirtinti 1213 Eur sumą reikalingą kiekvieną mėnesį F. B. poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos; 5) patvirtinti 200 Eur plius PVM lėšų sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti F. B. bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos; 6) nustatyti, kad bankroto administratorius plano projektą teismui turi pateikti per 4 (keturis) mėnesius nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.

2. Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad 2017 m. sausio 20 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta A. Ž. (buvusios B.) ir F. B. santuoka, patvirtinta 2016 m. rugsėjo 20 d. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sprendimu buvo padalintas jų turėtas turtas - butas adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis. Prievolė už butą bankui AB DNB bankas liko solidari, viso 115 483,56 Eur, buvę sutuoktiniai įsipareigojo prievolę dengti lygiomis dalimis. Nepilnamečių vaikų B. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir D. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) gyvenamoji vieta buvo nustatyta su mama A. Ž.. Nurodo, kad sprendime taip pat buvo numatyta, kad kas mėnesį nuo 2016 m. birželio 1 d. iki vaikų pilnametystės F. B. kiekvienam vaikui mokės po 200,00 Eur. Taip pat nurodo, kad A. Ž. neįstengė išlaikyti buto, antstolė Brigita Tamkevičienė 2017 m. kovo 27 d. turto pardavimo iš varžytinių aktu Nr. S-17006962 šį butą pardavė. Pareiškėjas pareiškime nurodo, kad dirbo Lietuvos Jūrų muziejuje, jo atlyginimas ženkliai sumažėjo nuo 2014 metų, jis gavo pasiūlymą iš Maskvos okeanariumo dirbti su orkomis, kadangi labai mylėjo gyvūnus, pasiūlymą priėmė ir išvyko laikinai gyventi į Maskvą. Pareiškėjas pažymi, kad šiuo metu jis tebedirba toje pačioje vietoje, tačiau svarsto pradėti dirbti Lietuvoje, su fotografija. Pareiškime nurodo, kad nuo 2022 metų F. B. yra išsiėmęs individualios veiklos pažymą fotografavimo veiklai, tačiau laiko tam vis trūkdavo, ir pareiškėjas fotografuodavo tik laisvalaikiu ir be atlygio ir mėgėjiškai. Pareiškėjas pareiškime taip pat nurodo, kad per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo nesudarė nesąžiningų sandorių ir neatliko kitokių veiksmų, pažeidžiančių kreditorių teises, kuriems būtų taikytina Lietuvos Respublikos civilinio kodekse įtvirtinta nesąžiningumo prezumpcija. Taip pat nurodo, kad pareiškėjas per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikimo jis nesudarė jokių jam nuosavybės teise priklausančio turto (nekilnojamojo, kilnojamojo turto, akcijų, vertybinių popierių ir panašiai) perleidimo (pirkimo, pardavimo, dovanojimo, rentos ir panašiai) sandorių, neprisiėmė jokių kreditorinių įsipareigojimų lizingo, paskolų ar vartojimo kredito sutarčių pagrindu. Pareiškime nurodo, kad pareiškėjas nemokus tapo ne dėl savo žalingų įpročių, tai yra pareiškėjas nepiktnaudžiavo ir nepiktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis ar kitokiomis psichotropinėmis priemonėmis, azartiniais lošimais. Taip pat, pareiškime pareiškėjas nurodo, kad nėra sudarytų sandorių, galinčių ar galėjusių lemti neatsiskaitymą su kreditoriais, bei pažymimi, jog jokių kitų sandorių, galėjusių pažeisti kreditorių teises ir lėmusių neatsiskaitymą, taip pat nėra sudaryta. Pareiškėjas nurodo, kad neturi jokių žalingų įpročių nėra baustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus nėra iškelta ar nutraukta fizinio asmens bankroto byla, nėra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla, pareiškėjo atžvilgiu nėra iškelta civilinių, darbo ar/ir baudžiamųjų bylų. Pažymi, kad pareiškėjo kreditoriai 2024 m. birželio 14 d. ir 2024 m. lapkričio 14 d. buvo informuoti apie ketinimą pateikti pareiškimą į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pažymi, kad turimų įsiskolinimų suma pareiškimo padavimo dienai sudaro 119 394,80 Eur. Nurodo, kad turi sąskaitas AB Swedbank banke (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir Rusijoje Sberbank banke Nr. (duomenys neskelbtini), lėšų kituose bankuose ir kredito įstaigose neturi. Be to, pareiškime nurodo, kad pareiškėjas neturi transporto priemonių, vertybinių popierių, turtinių teisių. Nurodo, jog pareiškėjas turi du nepilnamečius vaikus - B. B., D. B., kurie gyvena su mama A. Ž.. Pareiškėjas nurodo, kad atlyginimas Maskvos okeanariume vidutiniškai į mėnesį yra 1370 Eur (145.000 Rub), priklausomai nuo kurso. Tačiau pažymi, kad būtinųjų poreikių tenkinimui vidutiniškai per mėnesį pareiškėjui reikalinga 1213,00 Eur suma, 300 Eur mokamas išlaikymas vaikams (tai pat papildomos išlaidos bendraujant su vaikais susitikus Lietuvoje), buto nuoma (mažiausia rinkoje) 473 Eur (50.000 Rub), apie 70 Eur (7.000-8.000 Rub) komunalinės išlaidos, maistas mėnesiui apie 300 Eur (70.000 Rub), transporto išlaidos 60-70 Eur (7.000-8.000 Rub), taip pat kas mėnesį pareiškėjas grįžta į Lietuvą pas vaikus ir tėvus, kelionei susitaupo iš kitų būtinųjų išlaidų.

3. Suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ pateikė prašymą, į pareiškėjo kreditorių sąrašą įtraukti UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro 285,31 Eur kreditorinį reikalavimą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos, kadangi šio reikalavimo vykdymas nėra užtikrintas. Nurodo, kad dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos Klaipėdos mieste pareiškėjas yra skolingas 285,31 Eur už nesumokėtą vietinę rinkliavą už turto objektą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

4. Teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad su buvusia sutuoktine buvo paėmę kreditą iš DNB Nord banko. Pažymėjo, jog tuo metu, kai buvo paimtas kreditas, jo finansinė padėtis buvo gera, tačiau 2013 m. situacija pradėjo sunkėti ir pusę metų pareiškėjas buvo be darbo, bet 2013 m. pabaigoje pareiškėjas ir pareiškėjo buvusi sutuoktinė gavo darbo pasiūlymą Maskvoje, ir 2013 m. pabaigoje išvyko į Maskvą, o dirbti pradėjo nuo 2014 m. sausio mėnesio. Pareiškėjas įvardina 2014 m. Krymo aneksijos, rublio valiutos nuvertėjimo problemas. Pareiškėjo teigimu, 2014 m. išvykęs pareiškėjas buvo aprūpintas viskuo, pareiškėjui nereikėjo pirkti maisto, mokėti už butą ir transportą, pinigų užtekdavo padengti visoms išlaidoms. Paskui pasikeitė savininkai, sumažėjo atlyginimas, butą reikėjo nuomotis pačiam. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad tuo metu žlugo okeanariumo susitarimai su „kanadiečiais“, okeanariumo galimybė plėstis. Pareiškėjas įvardino, kad šiuo metu pagal neterminuotą darbo sutartį dirba okeanariume, Maskvoje bei nuomojasi butą šalia darbo, nes toks reikalavimas yra numatytas darbo sutartyje. Taip pat nurodė, kad jo gyvenamoji vieta yra registruota Maskvoje. Pareiškėjo teigimu, artimiausiu metu jam yra numatytas paaukštinimas pareigose, po atestavimo. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini), gyvena pareiškėjo tėvai, prie kurių pareiškėjas deklaravosi, nes ateityje neturi planų pasilikti Maskvoje, ateityje nori grįžti į Lietuvą. Paaiškino, kad Maskvoje turi šeiminius santykius, gyvenimo draugę – Rusijos pilietę, kuri dirba teatre, Maskvoje. Į teismo klausimus paaiškino, kad antstoliai neturi galimybės nurašinėti skolos iš pareiškėjo banko sąskaitos Maskvoje. Pareiškėjo teigimu, pareiškėjas negali pervesti pinigus iš banko sąskaitos, esančios Maskvoje į AB „Swedbank“, nes bankai yra „atjungti“. Pareiškėjas paaiškino, kad iš gaunamų pajamų, gaunamų lėšų niekaip nedengė savo skolų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 6 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra minėto įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad: 1) fizinis asmuo yra nemokus; 2) jis nemokus tapo elgdamasis sąžiningai; 3) nėra kitų Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų atsisakyti iškelti bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-245-421/2021).

6. FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nemokumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau ir MMA). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimą Nr. 516 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2024 m. sausio 1 d. MMA yra 924 Eur.

7. Fizinio asmens bankroto bylai iškelti numatyti du svarbūs etapai. Pirmiausia teismas tikrina, ar pareiškimas pateiktas laikantis teismingumo taisyklių (FABĮ 4 straipsnio 1 dalis), ar fizinis asmuo prieš kreipdamasis į teismą tinkamai pranešė apie tai kreditoriams (FABĮ 4 straipsnio 2 dalis), ar pareiškimas atitinka numatytus formos ir turinio reikalavimus (FABĮ 4 straipsnio 3, 4 dalys ir CPK 111 straipsnis), ar nėra kitų priežasčių, draudžiančių teismui tokį pareiškimą priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalis). FABĮ 4 straipsnio 4 dalyje taip pat numatyta, kokius dokumentus būtina pridėti prie pareiškimo. Jei šie kriterijai įvykdomi, teismas nutartimi priima pareiškimą nagrinėti (FABĮ 5 straipsnio 4 dalis), taip pereidamas į antrąjį, jau fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, etapą. Vadinasi, jei pareiškėjas nepateikia būtinų duomenų ar pateikia juos su esminiais trūkumais, toks pareiškimas negali būti priimamas, o antrasis bylos iškėlimo etapas negali prasidėti.

8. Pagal FABĮ 4 straipsnio 1 dalį, fizinis asmuo pareiškimą iškelti bankroto bylą pateikia vietovės, kurioje yra fizinio asmens gyvenamoji vieta, apylinkės teismui CPK nustatyta tvarka.

9. 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto (nemokumo) bylų 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iškelti fizinio asmens bankroto bylą turi tos valstybės narės teismai, kurios teritorijoje yra skolininko pagrindinių turtinių interesų vieta. Reglamento preambulės 13 punkte nustatyta, kad pagrindinių turtinių interesų vieta turėtų būti vieta, kurioje skolininkas reguliariai administruoja savo turtinius interesus, ir dėl to ją gali nustatyti trečiosios šalys.

10. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.12 straipsnio 1 dalį, fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta, reiškianti asmens teisinį santykį su valstybe ar jos teritorijos dalimi, yra toje valstybėje ar jos teritorijos dalyje, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena, laikydamas tą valstybę ar jos teritorijos dalį savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta. Fizinis asmuo pripažįstamas turinčiu nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, jeigu jis Lietuvos Respublikoje savo valia įkuria ir išlaiko savo vienintelę arba pagrindinę gyvenamąją vietą, ketindamas čia įkurti ir išlaikyti savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų centrą; šis ketinimas gali būti išreikštas, be kita ko, asmeniui faktiškai būnant Lietuvos Respublikoje, taip pat nustačius asmeninius ar verslo ryšius tarp jo ir Lietuvos Respublikos asmenų arba remiantis kitais kriterijais (CK 2.12 straipsnio 2 dalis).

11. CK 2.16 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad fizinio asmens gyvenamoji vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena; asmuo faktiškai gali gyventi keliose gyvenamosiose vietose ir tokiais atvejais vieta, su kuria asmuo yra labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai), laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta; tokiu atveju, nustatant asmens nuolatinę gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į tai, kur yra jo pagrindinė gyvenamoji vieta (CK 2.16 straipsnio 2 dalis). CK 2.17 straipsnyje išvardyti asmens gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai: atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą. Taigi, asmens nuolatinės gyvenamosios vietos klausimas yra fakto klausimas, kuris nustatomas pagal objektyviuosius (faktinio gyvenimo toje vietoje trukmė bei tęstinumas, asmens turto, darbo vieta, ir pan.) ir subjektyviuosius (asmens pripažinimas valstybę savo turtinių interesų vieta) kriterijus.

12. Apeliacinis teismas (Šiaulių apygardos teismo 2016 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-610-440/2016) dėl gyvenamosios vietos deklaravimo Lietuvos Respublikoje, yra atkreipęs dėmesį, kad sprendžiant apie asmens gyvenamąją vietą negalima vadovautis vien gyvenamosios vietos duomenimis gyventojų registre tuo atveju, jeigu asmuo gyvena keliose vietose. Teismo išvadas patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gegužės 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2014).

13. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad nustatant asmens gyvenamąją vietą, be gyvenamosios vietos deklaravimo, svarbūs ir kiti kriterijai, kaip antai: faktinio gyvenimo toje vietoje trukmė bei tęstinumas, paties asmens vieši pareiškimai apie savo gyvenamąją vietą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis Nr. 3K-3-152/2011).

14. Pažymėtina, kad pagal Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktą gyvenamąją vietą privalo deklaruoti Lietuvos Respublikos piliečiai, išvykstantys iš Lietuvos Respublikos ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui. Asmenys, išvykstantys iš Lietuvos ilgesniam nei šešių mėnesių laikotarpiui, deklaruoja apie gyvenamosios vietos pakeitimą per 7 darbo dienas iki išvykimo (Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 10 straipsnio 2 dalis).

15. Nagrinėjamu, įvertinus pareiškėjo pareiškime nurodytas aplinkybes, kartu su pareiškimu pateiktus priedus ir pareiškėjo paaiškinimus, nustatyta, kad pareiškėjas 2013 m. pabaigoje išvyko į Rusijos Federaciją, Maskvą, o dirbti Rusijos Federacijoje, Maskvoje pradėjo dirbti nuo 2014 m. sausio mėnesio pagal neterminuotą darbo sutartį. Pareiškėjas patvirtino aplinkybę, kad tiek pareiškimo dėl bankroto iškėlimo metu, tiek šiuo metu gyvena ir dirba Maskvoje. Pareiškėjas paaiškino, kad nuomojasi būstą šalia darbo, nes toks reikalavimas numatytas darbo sutartyje, kadangi esant reikalui privalo atvykti 10 min. laikotarpyje. Taip pat patvirtino, kad jo gyvenamosios vietos registracija yra Maskvoje, nes toks reikalavimas taip pat taikomas. Pareiškėjas nurodė, kad pareiškime nurodė gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, t. y. (duomenys neskelbtini), nes deklaravo savo gyvenamąją vietą pas tėvus.

16. Iš pareiškėjo prieš teismo posėdį pateiktos Gyventojų registro pažymos apie pareiškėjo deklaruotą gyvenamąją vietą, nustatyta jog pareiškėjas nuo 2022 m. birželio 9 d. gyvenamąją vietą deklaravo nuo adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas teismo posėdžio metu patvirtino, kad tuo adresu negyvena, (duomenys neskelbtini), gyvena pareiškėjo tėvai, prie kurių pareiškėjas deklaravosi, nes turėjo planų grįžti į Lietuvą, nepasilikti Maskvoje. Tačiau pareiškėjo paaiškinimai patvirtina, kad jis ne tik dirba užsienio valstybėje, bet ir laukia paaukštinimo, planuoja savo šeiminius santykius su Rusijos piliete. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti, jog pareiškėją nuo 2022 m. birželio 9 d. siejo ryšiai (asmens turto, darbo vieta, šeimos gyvenamoji vieta ir pan.) su Lietuvos Respublika. Pareiškėjo būsimi ketinimai grįžti į Lietuvą taip pat nepatvirtinti jokiais bylos duomenimis.

17. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas net prašydamas patvirtinti 1213 Eur sumą reikalingą kiekvieną mėnesį F. B. poreikiams tenkinti, savo paskaičiavus daro vadovaudamasis buto nuomos kainomis, kaip ir komunalinių mokesčių, maisto kainomis ne Lietuvoje, o Maskvoje.

18. Atsižvelgiant į tai, kad asmens nuolatinės gyvenamosios vietos klausimas yra fakto klausimas, kuris nustatomas pagal objektyviuosius (asmens turto, darbo vieta, šeimos gyvenamoji vieta ir pan.) ir subjektyviuosius (asmens ketinimas tam tikrą valstybę pripažinti savo interesų vieta) kriterijus, darytina išvada, jog konkrečiu atveju pareiškėjo nuolatine gyvenamąja vieta, pareiškėjo pagrindinių turtinių interesų vieta, šeimos santykių vieta yra Rusijos Federacijoje, Maskvoje, pareiškėjo pareiškimas neteismingas Klaipėdos apylinkės teismui.

19. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjo privalomai su pareiškimu privalo pateikti duomenis iš Registrų, duomenis apie kreditorius, tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjo pateikti duomenys yra tik iš Lietuvos Registrų, Lietuvos įstaigų, tačiau teismas neturi jokių duomenų, numatytų FABĮ 4 straipsnio 4 dalyje, kadangi pareiškėjas gyvena užsienio valstybėje.

20. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes bei remiantis imperatyvia FABĮ 4 straipsnio 1 dalies nuostata, spręstina, jog pareiškėjas šiuo atveju tinkamai nesilaikė pareiškimo pateikimo iškelti bankroto bylą pateikimo vietovės, kurioje yra fizinio asmens gyvenamoji vieta tvarkos, nepateikė būtinų duomenų, kurie numatyti FABĮ 4 straipsnio 4 dalyje, ir apie tai paaiškėjus bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto iškėlimo paliktinas nenagrinėtu (296 straipsnio 1 dalies 11 punktas).

21. Pareiškėjui išaiškintina jo teisė kreiptis su pareiškimu pagal pareiškėjo faktinę gyvenamąją vietą Rusijos Federacijoje vadovaujantis tos šalies įstatymais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 290-291 straipsniais, 296 straipsnio 1 dalies 11 punktu,

Teismas nutaria:

pareiškėjo F. B. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo palikti nenagrinėtu.

Pareiškėjui išaiškinti jo teisę kreiptis su pareiškimu pagal pareiškėjo faktinę gyvenamąją vietą Rusijos Federacijoje vadovaujantis tos šalies įstatymais.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėja Audra Hadrovska